- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 3K-3-602/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01022-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Birutė Janavičiūtė (pran.), Antanas Simniškis
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės LESTO
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininko) ir Antano Simniškio,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės LESTO ieškinį atsakovui R. L. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių galiojimo laiko atžvilgiu ir jų taikymo sprendžiant šalių ginčą dėl žalos, padarytos savavališkai prisijungus prie elektros tinklų be apskaitos, atlyginimo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą dėl žalos atlyginimo ir nurodė, kad atsakovas neteisėtai naudojosi elektros energija, savavališkai prisijungdamas prie elektros tinklų be apskaitos. Atsakovui 2010 m. lapkričio 12 d. buvo surašytas Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas Nr. 10000307, kuriuo nustatyta, kad nuo elektros atramos Nr. 100/15 laidų papildomu kabeliu savavališkai pajungti elektros įrenginiai. Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktas buvo apsvarstytas komisijos posėdyje, kuriame nutarta atlikti elektros energijos perskaičiavimą už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 13 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d. pagal suminę prijungtų elektros įrenginių įrengtą galią ir 24 val. per parą vartojimo trukmę. Ieškovas patirtą žalą apskaičiavo remdamasis Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.1-38 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių (toliau – Taisyklių) 126.14 punktu, kuriame nurodyta, kad tais atvejais, kai nustatoma, kad asmens elektros įrenginiai prie operatoriaus elektros tinklo prijungti savavališkai, operatorius turi teisę apskaičiuoti suvartotos energijos kiekį, elektros energijos vertę nustatydamas, kad ištisą parą (24 val.), esant vienfaziam įvadui naudojama 6 kW galia, o trifaziam įvadui – 10 kW galia. Laikotarpis, per kurį apskaičiuojama suvartota elektros energija (padaryta žala), negali būti ilgesnis kaip vieneri metai. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovo 22 946,80 Lt žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 14 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas konstatavo, kad atsakovas neteisėtai, be apskaitos, vartojo elektros energiją ir padarė teisės pažeidimą, todėl jam kilo civilinė atsakomybė. Teismo teigimu, byloje nebuvo pateikta įrodymų, kurie sudarytų pagrindą taikyti kitus kriterijus, perskaičiuojant atsakovo suvartotos elektros energijos kiekį, nei nurodyti Taisyklių 126.14 punkte.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2012 m. balandžio 13 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegija, remdamasi sisteminiu teisės normų aiškinimu, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė Taisyklių 126.14 punktą, nes šis taikytinas fiziniams asmenims, vartojantiems elektros energiją asmeniniams tikslams, o Taisyklių 124.20 punktas, kurį prašė taikyti atsakovas, taikomas vartotojams – visiems juridiniams asmenims, taip pat fiziniams asmenims, kurie elektros energiją perka kitiems tikslams negu asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti. Be to, Taisyklių 126.14 punkte įtvirtintu teisiniu reguliavimu įvertinta, kad savavališko elektros įrenginių prijungimo prie ieškovo elektros tinklų fakto nustatymo momentu esamų prijungtų elektros imtuvų galia gali nerodyti viso realiai suvartoto elektros energijos kiekio, taip pat siekiama nepažeisti sąžiningų elektros energijos vartotojų teisių ir teisėtų interesų. Taisyklėse nenustatyta galimybės atsižvelgti į esamą mažesnę (nei atitinkamai 6 kW ar 10 kW) bendrą imtuvų galią, todėl ieškovas, nustatydamas atsakovo jam padarytą žalą ir vadovaudamasis Taisyklių 126.14 punktu, neturėjo teisinio pagrindo naudoti mažesnio nei 6 kW galios dydžio. Kolegija rėmėsi teismų praktika ir pažymėjo, kad specialūs elektros perdavimo ir (ar) skirstomųjų tinklų operatoriaus patirtų dėl neteisėto elektros energijos vartojimo nuostolių apskaičiavimo būdai yra nustatyti Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėse ir jų taikymas yra pagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-348/2009). Kadangi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad Taisyklėse įtvirtinti nuostolių apskaičiavimo būdai neprieštarauja CK 6.249 straipsniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010), tai kolegija atmetė atsakovo argumentą, jog byloje teismai turėjo vadovautis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad jei šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, jų dydį nustato teismas, o ne vadovautis taisyklėmis – įstatymo lydimuoju teisės aktu.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 13 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Jis kasaciniame skunde nurodo, kad teismai, priteisdami iš kasatoriaus žalą už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 13 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d., nepagrįstai rėmėsi Taisyklėmis, nes jos buvo patvirtintos tik 2010 m. vasario 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr.1-38, t. y. skaičiuojant žalą už nurodytą laikotarpį, šios taisyklės dar negaliojo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį. Jis nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė Taisykles, atsakovo neteisėti veiksmai buvo nustatyti 2010 m. lapkričio 12 d., kai jau galiojo Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės. Be to, kasatorius neginčija civilinės atsakomybės, tik jos nustatymo metodiką, tačiau analogiškos nuostatos dėl savavališku elektros energijos vartojimu padarytos žalos dydžio nustatymo metodikos buvo įtvirtintos ir iki 2010 m. vasario 19 d. galiojusių Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punkte.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio skundo argumentai grindžiami Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių taikymo laiko atžvilgiu klausimu. Kadangi tai yra susiję su teisės taikymu ir aiškinimu, tai kasacinis teismas dėl jų pasisako.
Teismų praktikoje nurodyta, kad tais atvejais, kai elektros energija vartojama pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, t. y. savavališkai prisijungiant prie elektros energijos tiekimo tinklų, ne per apskaitos prietaisus arba kai apskaitos prietaisai sugadinti, suvartotos elektros energijos kiekio objektyviai neįmanoma nustatyti pagal apskaitos prietaisų rodmenis, nes šie neužfiksuoja tikrojo suvartotos energijos kiekio. Dėl to tokiais atvejais suvartotos elektros energijos kiekis ir atitinkamai šios energijos tiekėjo patirtų nuostolių dydis nustatomas remiantis kitais apskaičiavimo būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „VST“ v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-348/2009). Vienas tokių būdų – teisės aktų nustatyta tvarka. Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr.1-38 patvirtintos Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, nustatančios būdus, kaip įvertinti elektros energijos tiekėjo dėl neteisėto elektros energijos naudojimo patirtų nuostolių dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuostolių dydžio skaičiavimas Taisyklėse nustatytais būdais neprieštarauja CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad kai šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Rytų skirstomieji tinklai v. UAB „Veritas ana“, bylos Nr. 3K-3-118/2010).
Kasatorius nurodo, kad teismai nepagrįstai apskaičiavo žalos dydį pagal nurodytas taisykles, nes, priteisiant žalą už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 13 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d., šios dar negaliojo.
Lietuvos Respublikos ūkio ministras 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtino Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles, kurių 97.4 punkte nustatė suvartotos elektros energijos perskaičiavimo, nustačius pažeidimus, tvarką buitiniam vartotojui. Ši tvarka galiojo iki 2010 m. vasario 19 d., kai Lietuvos Respublikos energetikos ministras 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1–38 patvirtino Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles. Šių taisyklių 126.14 punkte nustatyta analogiška savavališkai prisijungusio buitinio vartotojo suvartotos elektros energijos perskaičiavimo tvarka, kaip ir 2005 m. spalio 7 d. įsakymu patvirtintų taisyklių 97.4 punkte, t. y. tokiais atvejais operatorius turi teisę apskaičiuoti suvartotos elektros energijos kiekį, elektros energijos vertę nustatydamas, kad ištisą parą (24 valandas) esant vienfaziam įvadui naudojama 6 kW galia, o trifaziam įvadui – 10 kW galia; jei buvo nustatyta, kad prie elektros tinklo buvo prijungti elektros imtuvai, kurių bendra įrengtoji galia yra didesnė, nei nurodyta, tai perskaičiuojant taikoma bendra imtuvų galia; laikotarpis, per kurį apskaičiuojama suvartota elektros energija, neturi būti ilgesnis kaip 1 (vieneri) metai.
Teisėjų kolegija pažymi, kad vartotojui savavališkai prisijungus prie elektros energijos tiekimo tinklų ne tik nėra galimybės nustatyti tikslų suvartotos elektros energijos kiekį, nes jis nefiksuojamas elektros apskaitos prietaisais, bet dažnai neįmanoma nustatyti ir laikotarpio, per kurį neteisėtai buvo vartojama elektra. Taisyklių 126.14 punkte nustatyta, kad laikotarpis, per kurį apskaičiuojama suvartota elektros energija, neturi būti ilgesnis kaip vieneri metai. Galutinis apskaičiuojamo laikotarpio terminas nustatomas tinkamai, visapusiškai ir objektyviai įvertinus surašytą Elektros energijos vartojimo vietos apžiūros aktą, jame išdėstytas aplinkybes bei su tuo susijusius kitus duomenis ir įrodymus, vartotojo ar jo atstovo papildomai pateiktus paaiškinimus (jei jie pateikiami). Tai reiškia, kad, nesant duomenų apie trumpesnį neteisėto elektros energijos vartojimo laikotarpį, suvartota energija skaičiuojama už vienerius metus.
Taigi Taisyklėse nustatytas vienerių metų laikotarpis, kaip ir kiti dydžiai (6 kW galia, esant vienfaziam įvadui, elektros energijos naudojimo trukmė paros atžvilgiu – 24 valandos) skirti neteisėtu elektros energijos vartojimu padarytų nuostolių dydžiui apskaičiuoti remiantis ne realiu, o hipotetiniu suvartotos elektros energijos kiekiu, apskaičiuojamu teisės akte (Taisyklėse) nustatytu būdu. Kai, nesant galimybės nustatyti tikrąjį nuostolių dydį, jis apskaičiuojamas teisės aktuose nustatytais būdais ir tokiu atveju taikomas teisės aktas, galiojantis neteisėto elektros energijos vartojimo fakto nustatymo metu.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala ieškovui neteisėtais atsakovo veiksmais (savavališkai prisijungus prie elektros tinklų) buvo daroma tam tikrą nenustatytą laikotarpį, teisės pažeidimas užfiksuotas 2010 m. lapkričio 12 d., galiojant 2010 m. vasario 19 d. redakcijos teisės aktui. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių trumpesnį nei vieneri metai neteisėtą elektros energijos vartojimą, nepateikė. Ieškovas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patirtus nuostolius apskaičiavo už laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio 13 d. iki 2010 m. lapkričio 12 d. (už vienerius metus) pagal vienfaziam įvadui naudojamą 6 kW galią ir 24 val. per parą vartojimo trukmę, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1–38 patvirtintomis Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklėmis. Vadinasi, ieškovui padaryta žala teisingai ir pagrįstai buvo apskaičiuota pagal žalos nustatymo dieną galiojusiame teisės akte nurodytą tvarką – už vienerius metus iki teisės pažeidimo nustatymo momento.
Kasacinio teismo teisėjų kolegija, atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, remdamasi nurodytomis teisės normomis, konstatuoja, kad kasaciniame skunde išdėstyti kasacijos pagrindai nepagrįsti, apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas dėl Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių galiojimo laiko atžvilgiu ir jų taikymo sprendžiant šalių ginčą dėl žalos, padarytos savavališkai prisijungus prie elektros tinklų be apskaitos, atlyginimo, todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Kasacinis teismas patyrė 31,45 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus atsakovo kasacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo R. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,45 Lt (trisdešimt vieną litą 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.