Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. S. nuteistas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal (duomenys neskelbtini) įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą ir 4 pastraipą, 6 straipsnio 4 pastraipą ir jam paskirta galutinė bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutartimi pripažintas (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendis ir nuspręsta jį vykdyti Lietuvos Respublikoje. Nuteistajam V. S. (duomenys neskelbtini) teismo 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal (duomenys neskelbtini) įstatymo (2000:125) 3 straipsnio 1 pastraipą ir 4 pastraipą, 6 straipsnio 4 pastraipą, paskirta laisvės atėmimo bausmė suderinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 199 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bausme ir V. S. nustatyta galutinė bausmė – 6 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžią Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2021 m. kovo 4 d. nutartimi nuspręsta skaičiuoti nuo 2021 m. kovo 4 d. Į bausmės laiką nuspręsta įskaičiuoti V. S. arešto ir laisvės atėmimo bausmės dalį, atliktą laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 12 d. iki jo patalpinimo į Lietuvos Respublikos pataisos namus. Numatyta bausmės pabaiga – 2026 m. liepos 8 d. Neatliktos bausmės dalis 2024 m. kovo 28 d. – 2 metai 3 mėnesiai ir 11 dienų. Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (atlikus pusę bausmės) – 2023 m. balandžio 8 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. S. skundas atmestinas.

6. Aukštesnysis teismas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą ir nuteistojo asmens bylos duomenis, išnagrinėjęs nuteistojo V. S. skundo argumentus ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes.

8. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis V. S. pusę jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2023 m. balandžio 8 d. (į paskirtos bausmės laiką įskaityta dalis, atlikta pagal (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo 2020 m. gegužės 22 d. nuosprendį – 234 dienos (įskaitant areštą)). 2024 m. kovo 20 d. atlikus pakartotinį V. S. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Laisvės bausmės atlikimo pradžioje nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo vidutinė. Taigi, nuteistasis V. S. padarė akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką (šiuo metu stebimi pokyčiai gyvenimo sąlygų, lėšų tvarkymo ir pajamų, išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti bei gyvenimo stiliaus ir draugų srityse) ir šiuo metu jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

9. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

10. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas atmeta kaip nepagrįstus nuteistojo skundo argumentus, kuriais teigiama, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo jam taikymo nebuvo iš esmės įvertinta jo padaryta elgesio pažanga, neatsižvelgta į esminius bausmės atlikimo metu jo padarytus pokyčius. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs nuteistojo skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinęs pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Lygtinio paleidimo komisija, tiek apylinkės teismas savo sprendimus tinkamai argumentavo, aiškiai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka, išdėstė kodėl nuteistojo lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo, daryti priešingas išvadas, nei padarė Lygtinio paleidimo komisija ir apylinkės teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Vien tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo V. S. lūkesčių, negali būti pagrindas konstatuoti, jog Lygtinio paleidimo komisija ir apylinkės teismas neobjektyviai įvertino nuteistojo V. S. asmenybės charakteristiką ir jo elgesio korekciją.

11. Iš nuteistojo V. S. skundo turinio matyti, jog nuteistasis savo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sieja su tam tikrų pozityvių veiksmų atlikimu – įsitraukimu į darbinę veiklą, resocializacijos priemonių, nurodytų rekomendacijose, individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymu, nuteistasis taip pat pateikė charakteristiką iš darbovietės, kurioje apie jį atsiliepiama teigiamai, jis nėra visiškai izoliuotas nuo visuomenės (bausmę atlieka (duomenys neskelbtini)), tačiau nekelia grėsmės visuomenei, drausminių nuobaudų neturi, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, gauna stabilias pajamas, neturi finansinių įsipareigojimų. Visgi, aukštesnysis teismas pažymi, kad nors nuteistojo V. S. elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau, kaip jau minėta, vien pozityvių veiksmų atlikimo fakto nepakanka tam, jog būtų galima taikyti lygtinį paleidimą, turi būti nustatyti ir akivaizdūs tokių veiksmų pozityvūs rezultatai, kurie leistų manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, jog toliau jo pokyčių galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Nagrinėjamu atveju tokie akivaizdūs nuteistojo veiksmų pozityvūs rezultatai, atitinkantys minėtus kriterijus, nenustatyti. Dalyvavimas socialinės reabilitacijos programose, įsitraukimas į darbinę veiklą ir kitos anksčiau paminėtos aplinkybės teigiamai apibūdina V. S. ir rodo jo pažangą, tačiau, aukštesniojo teismo įsitikinimu, jos nėra pakankamos tam, kad būtų galima daryti pagrįstą išvadą, jog ši pažanga akivaizdi mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir, kad jam jau gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors šios nustatytos aplinkybės parodo, kad nuteistasis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, nors jam nustatyta žema rizika ir fiksuojamas jos mažėjimas, o pats nuteistasis yra įsitikinęs, kad būdamas laisvėje galės tinkamai integruotis į visuomenę prižiūrimas Probacijos tarnybos, tačiau, kaip nurodyta nuteistojo V. S. 2024 m. kovo 20 d. socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), vis dar yra nustatomi V. S. pakartotino nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistąjį nusikalsti pakartotinai, tai yra kriminalinė istorija, būdingas nusikaltimų modelis; mažiau struktūruotoje aplinkoje polinkis imtis rizikingų veiksmų susidūrus su didesniais finansiniais sunkumais ir/ar prisitaikant prie socialinės aplinkos bei jai būdingų taisyklių; problemų sprendimų įgūdžių stoka, nepakankamas gebėjimas įsivertinti tolesnių savo elgesio pasekmių bei polinkis atsakomybę perkelti išoriniams veiksniams. Nenustatyta apsauginių veiksnių, mažinančių pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taigi papildomos intervencijos poreikis išlieka (asmens byla, II tomo II dalies, b. l. 39-45). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Nuteistasis jam išskiriamus kriminogeninius veiksnius, siekdamas daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, savo kryptingu teigiamu elgesiu ir pastangomis gali bent iš dalies eliminuoti.

12. Aukštesnysis teismas nesutinka su nuteistojo V. S. skundo teiginiu, kad apylinkės teismas, spręsdamas jo lygtinio paleidimo klausimą, nepagrįstai daug dėmesio skyrė jo padaryto nusikaltimo analizei bei su juo susijusioms aplinkybėms, bet ne bausmės vykdymo metu padarytai pažangai bei pokyčiams, ir pasisakė, kad būtent veikos pavojingumas yra vienas iš pagrindinių veiksnių, užkertantis kelią taikyti lygtinį paleidimą. Atsakant į šiuos skundo argumentus, pažymėtina, kad nors aplinkybės, susijusios su veika, už kurios padarymą V. S. atlieka bausmę, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytus nusikaltimus. Be to, būtent nuteistojo padaryto nusikaltimo pavojingumas atspindi baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių svarbą ir nuteistojo požiūrį į jas, o pasikartojantis nusikalstamas elgesys rodo, kad jam pakeisti reikia didesnių pastangų. Kuo sunkesnį nusikaltimą padaro nuteistasis, tuo jo elgesio kritiško vertinimo, vidinio bendražmogiškųjų, įstatymo ginamų vertybių ir pagarbos joms, polinkio laikytis socialinių moralės ir elgesio normų susiformavimo ar atstatymo procesas yra ilgesnis. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Aukštesniojo teismo vertinimu, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, vertindamas nuteistojo V. S. lygtinio paleidimo galimybę, pagrįstai ir tinkamai įvertino nuteistojo asmens byloje esančią informaciją apie nuteistojo padarytas nusikalstamas veikas.

13. Kaip matyti iš asmens bylos duomenų, V. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už sunkaus nusikaltimo padarymą (kontrabandą), kurią įvykdė nepraėjus nei metams po to, kai atliko Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirtą švelnesnę nei straipsnio sankcijose numatytą bausmę (laisvės atėmimą 5 metams 6 mėnesiams) taip pat už neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, V. S. padaryta nusikalstama veika apėmė itin didelį narkotinių medžiagų kiekį, kadangi pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ patvirtintų Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų 178 punktą, psichotropinės medžiagos – amfetamino labai didelis kiekis laikytinas kiekis, didesnis kaip 100 g, kai šiuo atveju, V. S. įvežė daugiau nei 45 kg (450 kartų didesnį kiekį už tą, kuris laikytinas labai dideliu) amfetamino. Be to, vertinant V. S. asmenybę, paminėtina ir tai, kad jis ne kartą baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (paskutinį kartą administracinė nuobauda skirta 2023 m. liepos 28 d.), taip ne kartą baustas/ teistas užsienio valstybėse už vairavimą neblaiviam arba apsvaigus nuo narkotinių medžiagų (21-27 b. l.). Nurodytos aplinkybės parodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta ir atlikta ilga laisvės atėmimo bausmė nuo pakartotinių nusikaltimų nuteistojo V. S. nesulaikė, nuteistasis teigiamų išvadų nepadarė ir vėl padarė naują nusikalstamą veiką. Taip pat pažymėtina, kad tokio pobūdžio nusikaltimai, už kuriuos teistas V. S., ne tik atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir rodo, kad šiuo atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu jo atžvilgiu.

14. Nuteistasis skunde pažymi, kad skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje teismas nepasisakė dėl prie skundo pridedamų dokumentų, o būtent dėl (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo nuosprendžio, iš kurio matyti, kad jis (V. S.), jam bausmę atlikus (duomenys neskelbtini), iš įkalinimo įstaigos būtų paleistas jau 2024 m. gegužės 9 d., tačiau aukštesnysis teismas nesutinka su tokiomis nuteistojo nurodytomis aplinkybėmis, kad atliekant bausmę (duomenys neskelbtini), iš įkalinimo įstaigos V. S. būtų paleistas jau 2024 m. gegužės 9 d. kaip matyti iš pateikto dokumento (8-9 b. l.), 2024 m. gegužės 9 d. data nurodoma tik kaip galima anksčiausia lygtinio paleidimo diena, bet ne kaip data, kuriai suėjus nuteistasis V. S. būtų paleidžiamas iš įkalinimo įstaigos. Tad teigti, kad (duomenys neskelbtini), kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, jo nusikalstama veika yra vertinama švelniau nei Lietuvos Respublikoje, nėra pagrindo.

15. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, aukštesnysis teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju esantis gana nedidelis kriminogeninių veiksnių kiekis sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis V. S. deda pastangas mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau jo resocializacijos procesas vis dar nėra baigtas. Todėl Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime, 2024 m. kovo 28 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakydama taikyti nuteistajam V. S. lygtinį paleidimą, rekomendavo nuteistajam dalyvauti (duomenys neskelbtini) kalėjimo (pagal galimybes ir kitų institucijų ar asmenų) organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su gebėjimais atpažinti problemas, jų sprendimo įgūdžių ir pasekmių suvokimo ugdymu, atsakingo požiūrio į visuomenei priimtinas vertybes stiprinimu); dalyvauti pozityvaus užimtumo programose; tęsti darbinę veiklą. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Todėl tenkinti nuteistojo V. S. skundą jame išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. S. skundą ir palikti galioti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. balandžio 30 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.