Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, 1A-249-557/2022

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2022-10-20
Bylos Nr.: 1A-249-557/2022
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-23132-2021-9
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Edita Lapinskienė, Linas Pauliukėnas, Daiva Jazbutienė
Nuteistasis: N. B.
Nukentėjusysis: R. S.
Advokatai: Egidijus Storpirštis, Valdas Andrijauskas

Kategorijos

2.4.6.3.2Kai yra BK 36–40, 93 str., 114 str. 3 d., 147 str. 3 d., 147-2 str. 2 d., 157 str. 3 d., 189-1 str. 2 d., 227 str. 4 d., 259 str. 3 d. ir 291 str. 2 ir 3 d. numatyti pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 327 str. 2 p.)
1.2.4.6.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
1.2.14.1.3Nedidelės vertės svetimo turto vagystė (BK 178 str. 4 d.)
1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
2.1.15.1.1Turtinė žala
2.1.15.1.2Neturtinė žala
2.1.14Proceso išlaidos ir jų atlyginimas (BPK 103-106 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-249-557/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23132-2021-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.3.2; 1.2.4.6.1; 1.2.14.1.3; 1.1.6.6; 2.1.15.1.1; 2.1.15.1.2; 2.1.14 (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 20 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,dalyvaujant prokurorui Valdui Grabauskui,nuteistajam N. B. ir jo gynėjui advokatui Egidijui Storpirščiui,nukentėjusiajam R. S. ir jo įgaliotajam atstovui advokatui Valdui Andrijauskui,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. B. ir jo gynėjo advokato Egidijaus Storpirščio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio, kuriuo N. B. nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

– pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, ir N. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

N. B. dėl kaltinimo pagal BK 284 straipsnį išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Nuosprendžiu priteista iš N. B. nukentėjusiajam R. S. 420 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 1 200 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. N. B. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas bendrai su M. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2021-07-10 nuo 7.30 val. iki 7.34 val. viešoje vietoje – Naglių g. 18B, Neringoje, prie kavinės „Purvynė“, tyčia iš chuliganiškų paskatų be aiškaus preteksto ir motyvų sukėlė konfliktą su R. S., jo metu N. B. keikdamasis necenzūriniais žodžiais, grasindamas sumušti, dešinės rankos plaštaka sudavė R. S. į kairės rankos petį ir jį pastūmė, po to N. B. abiem rankomis sudavė R. S. į nugarą, dėl to R. S. nukrito ant grindinio. Po to, kai R. S. atsistojo, N. B. eidamas dešine koja vieną kartą įspyrė R. S. į veidą, dėl to jis susirietė, o M. K. eidamas dešine koja įspyrė R. S. į kairę koją ties sėdmenimi, po to sudavė jam vieną kartą kairės rankos kumščiu į pilvą. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, N. B., eidamas paskui nueinantį R. S., keikdamasis necenzūriniais žodžiais, sudavė R. S. kaire ranka į dešinį petį. Tokiu būdu N. B. ir M. K. bendrais veiksmais sukėlė R. S. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė R. S. sveikatą, padarydami nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosyje, dešinėje skruostinėje srityje, dešinės alkūnės sąnario srityje, kairio kelio sąnario srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

2. Be to, N. B. nuteistas už tai, kad jis 2021-07-10 7.34 val. Naglių g. 18B, Neringoje, tyčia pagrobė svetimą R. S. priklausantį turtą – juodos spalvos elektrinį paspirtuką „Xiaomi“, kurio vertė 429 Eur, padarydamas R. S. turtinę 429 Eur žalą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis N. B. ir jo gynėjas advokatas E. Storpirštis prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2022-05-05 nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria atsisakyta tenkinti prašymą atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo motiną B. B., ir atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo motiną B. B.;

pakeisti nuosprendžio dalį, kuria priteista iš N. B. nukentėjusiajam R. S. 420 Eur turtinei ir 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, ir dėl šios nuosprendžio dalies priimti naują sprendimą – priteisti nukentėjusiajam R. S. iš N. B. 201 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 1 000 turėtų pagristų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti;

atnaujinti įrodymų tyrimą ir apklausti nuteistąjį N. B., laiduotoją B. B., nukentėjusįjį R. S., ištirti bylos rašytinę medžiagą ir iš naujo nagrinėti N. B. prašymą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant laiduotojos B. B. atsakomybėn. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

3.1. Nurodo, kad N. B. sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, tačiau nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio l dalį ir BK 178 straipsnio l dalį, nukentėjusiojo R. S. civilinio ieškinio išnagrinėjimu, priteisiant nukentėjusiajam R. S. iš N. B. 420 Eur turtinei ir l 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei l 200 turėtų advokato išlaidų advokato paslaugoms apmokėti, ir prašo šią nuosprendžio dalį pakeisti kaip nepagrįstą ir neteisėtą, priimtą pažeidžiant materialiosios ir procesinės teisės normas, nepagrįstai atsisakius tenkinti prašymą atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant jo motiną B. B., dėl toliau nurodomų teisinių ir faktinių argumentų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų teisme atnaujinimo

3.2. N. B. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio l dalyje, prisipažino, nurodydamas, kad gailisi ir atsiprašo nukentėjusiųjų dėl savo poelgio, jo veiksmai buvo tyčiniai, realaus pagrindo sužaloti nukentėjusįjį R. S. nebuvo, neneigdamas nukentėjusiajam padarytų sužalojimų masto ir pripažindamas, kad pagrobė nukentėjusiajam priklausantį paspirtuką.

3.3. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus, konstatavo: ,,Iš kaltinamojo N. B. teisme duotų parodymų turinio matyti, jog kaltinamasis pripažino faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, neneigė pagrobęs nukentėjusiajam R. S. priklausantį turtą ir bendrais su M. K. veiksmais panaudojęs fizinį smurtą nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu bei pripažino, kad dėl jo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam R. S. galėjo kilti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai.“

3.4. N. B. sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir jo veikos kvalifikavimu pagal BK 140 straipsnio l dalį ir BK 178 straipsnio l dalį, tačiau nesutinka su įrodymų vertinimu ir išvadomis dėl BK 40 straipsnio ir BK 59 straipsnio nuostatų netaikymo, nepagrįstai netenkinant prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nepripažįstant lengvinančiųjų aplinkybių, taip pat nesutinka su nukentėjusiojo R. S. ieškinio išnagrinėjimo rezultatu.

3.5. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai įrodymai turi įrodomąją vertę. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai.

3.6. Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tai, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus i loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-96-697/2017, 2K-67-699/20 l 8).

3.7. Baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta pareiga tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismui teismo baigiamąjį aktą priimti tik išsamiai nustačius bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes kyla iš BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų reikalavimų. Jei teismas nusprendžia, kad nėra nustatytos visos reikšmingos bylai aplinkybės ar tos aplinkybės yra nustatytos netinkamai, apkaltinamasis ar išteisinamasis nuosprendis byloje negali būti priimamas ar paliekamas galioti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-54-628/2020).

Žemesnės instancijos teismas

3.8. Baudžiamajame procese apeliacinis bylos nagrinėjimas suprantamas kaip bylos nagrinėjimas iš naujo neperžengiant apeliacinių skundų nustatytų ribų. Taigi apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėties labiau, nei to prašoma apeliaciniame skunde.

3.9. Baudžiamojo proceso įstatymas numato, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios ·išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2K-44/2007, 2K-347/2007, 2K-251/2010, 2K-363/2013).

3.10. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

3.11. Pirmosios instancijos teismui pažeidžiant procesinės ir materialiosios teisės normas vertinant įrodymus ir nustatant faktines aplinkybes dėl BK 40 straipsnio ir BK 59 straipsnio nuostatų netaikymo, nepagrįstai netenkinant prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir nepripažįstant lengvinančiųjų aplinkybių, taip pat išnagrinėjus nukentėjusiojo R. S. ieškinį, buvo priimtas nepagrįstas sprendimas, todėl nuteistasis N. B. ir jo gynėjas prašo apeliacinės instancijos teismo atnaujinti įrodymų tyrimą ir iš naujo apklausti N. B., laiduotoją B. B., nukentėjusįjį R. S. ir ištirti rašytinę bylos medžiagą.

3.12. Apeliantų nuomone, nepagrįsti ir neteisėti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai: „Teismas, įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, ypatingai kreipdamas dėmesį į kaltinamojo N. B. teisme duotus parodymus, taip pat kaltinamojo pateiktus duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra visų būtinųjų sąlygų laidavimo instituto taikymui.“

Žemesnės instancijos teismas

3.13. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-06-10 nutarime konstatavo: „Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių ų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.“ Vadovaujantis teisingumo principu kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra.

3.14. Įstatymų leidėjas minėtas konstitucines normas realizuoja baudžiamojo įstatymo 1 straipsnyje apibrėždamas BK paskirtį, 2 dalies 3 punkte nurodo, kad šis kodeksas nustato baudžiamosios atsakomybės pagrindus ir sąlygas, taip pat pagrindus ir sąlygas, kuriais nusikalstamas veikas padarę asmenys gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės.

3.15. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio l dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: l) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę bei gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2013, 2K-329/213, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-164-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019).

3.16. N. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio l dalyje ir BK 178 straipsnio l dalyje, pagal BK 11 straipsnio 3 dalį priskiriamos prie nesunkių tyčinių nusikaltimų. Laiduotojos B. B., N. B. mamos, pateiktas prašymas perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą pirmosios instancijos teisme buvo priimtas, nagrinėtas, laiduotoja apklausta ir pripažinta būti verta teismo pasitikėjimo.

3.17. N. B., turėdamas aukštąjį universitetinį išsilavinimą, neteistas, dirbantis (teisminio nagrinėjimo metu buvo laikinai nedarbingas dėl ligos), neteistas, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio l dalyje, BK 178 straipsnio l dalyje, pabrėždamas, kad gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo dėl savo poelgio, jo veiksmai buvo tyčiniai, atlikti be jokio pagrindo. N. B. kritiškai vertina savo elgesį, kuris buvo nepateisinamas, su nukentėjusiuoju R. S. siekė susitaikyti, dėjo pastangas ir tarėsi dėl padarytos žalos atlyginimo, per savo gynėją gavęs iš nukentėjusiojo atstovo informaciją dėl R. S. asmeninės banko sąskaitos, 2022-03-20 ir 2022-04-05 pervedė į jo sąskaitą 200 Eur kaip dalinį žalos atlyginimą R. S. baudžiamojoje byloje Nr. 1-134-890/2022, tačiau R. S., atlikdamas bankinius pavedimus, šias pinigines lėšas N. B. grąžino. N. B. nėra teistas ir nėra linkęs daryti neteisėtas veikas, šis įvykis buvo atsitiktinis, ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu naujų nusikalstamų veikų nepadarė, dar iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo siekė bent iš dalies atlyginti padarytą žalą ir įsipareigojo atlyginti visą teismo nukentėjusiajam priteistą žalos atlyginimą. N. B. net ir nesant galutinio teismo sprendimo 2022-05-19 pervedė 300 Eur nukentėjusiajam R. S. į jo nurodytą banko sąskaitą (mokėjimo nurodymas pridedamas). Kaip minėta, ir baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais patvirtinta, kad N. B. iš dalies ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu dėl autoįvykio metu patirtų sužalojimų buvo nedarbingas, todėl negaudamas darbo pajamų negalėjo iš karto sumokėti didelės sumos nukentėjusiajam žalai atlyginti. 2022 m. gegužės mėn. viduryje N. B., pasibaigus nedarbingumo dėl ligos laikotarpiui, pradėjo dirbti, todėl yra realus pagrindas manyti, kad gaudamas darbo pajamas jis visiškai atlygins nukentėjusiajam padarytą žalą.

3.18. N. B. kritiškai vertina savo nepateisinamą nusikalstamą elgesį dėl smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį, taip pat jo turto vagystės, siekia jį keisti, todėl savo iniciatyva savarankiškai pradėjo lankyti VšĮ Kauno psichologijos ir psichiatrijos instituto Smurtinio elgesio keitimo programos individualius ir grupinius užsiėmimus, jų metu dėl savo smurtinio elgesio siekia išmokti pažinti kylančias emocines reakcijas ir tinkamai jas išreikšti bei analizuoti smurtinio elgesio priežastis. VšĮ Kauno psichologijos ir psichiatrijos institutas pažymi, kad N. B. motyvuotas įsisąmoninti savo elgesį, suvokia jo keitimo svarbą, galimybes ir pasekmes (VšĮ Kauno psichologijos ir psichiatrijos institutas pažyma pridedama).

3.19. Apibendrinant tai, kas paminėta, apeliantų nuomone, yra visos būtinosios sąlygos N. B. taikyti laidavimo institutą.

3.20. Atmestini pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai, kad „<...> teismas šioje byloje nenustatė vienos iš būtinųjų laidavimo sąlygų, tai yra, jog kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas)“, kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių, byloje esančių įrodymų medžiagos, prieštaraujantys, nepagrįsti ir neteisėti.

Žemesnės instancijos teismas

3.21. Pagal teismų praktiką, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai, laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-163/2014, 2K-511-693/2015).

3.22. Kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje nurodydamas, jog iš kaltinamojo N. B. duotų parodymų turinio matyti, kad kaltinamasis prisipažino faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, neneigė pagrobęs nukentėjusiajam R. S. priklausantį turtą ir bendrais su M. K. veiksmais pavartojęs fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį R. S., pripažino, kad dėl jo tyčinių veiksmų nukentėjusiajam R. S. galėjo kilti specialisto išvadoje nurodyti sužalojimai.

3.23. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu N. B. nurodė, kad prisipažįsta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 1 dalyje, nurodydamas, kad gailisi ir atsiprašo nukentėjusiojo dėl savo poelgio, jo veiksmai buvo tyčiniai, realaus pagrindo sužaloti nukentėjusįjį R. S. neturėjo, pripažino nukentėjusiajam padarytų sužalojimų mastą ir tai, kad pagrobė nukentėjusiajam priklausantį paspirtuką.

3.24. Visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K- 153-976/2018).

3.25. Konkrečios bylos kontekste pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išteisino N. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, konstatavęs, kad N. B. nepadarė šios pateiktame kaltinime jam inkriminuotos veikos. Teismas taip pat iš N. B. pareikšto kaltinimo pašalino šiuos specialisto išvadoje Nr. 891/2021 (03) nurodytus nukentėjusiajam R. S. padarytus sužalojimus: poodinę kraujosruvą kairėje krūtinės ląstos pusėje ir odos nubrozdinimus dešinės akies vokuose, kadangi tokie sužalojimai R. S. nebuvo nustatyti ir konstatuoti specialisto išvadoje.

3.26. Paminėta teisminė praktika ir konkrečios bylos faktinės aplinkybės nurodo, kad N. B. įvardytas keletu valandų anksčiau toje pat vietoje vykęs konfliktas, kurį patvirtino abu nukentėjusieji, yra ne N. B. siekis menkinti savo vėlesnę veiką, dėl kurios visiškai prisipažino, gailisi ir savo poelgį vertina kritiškai, bet atskleidimas tikrųjų to vakaro įvykių aplinkybių, kad tarp N. B. ir nukentėjusiųjų buvo susiklostę asmeninių santykių, pasirinkus netinkamą formą, aiškinimasis nebuvo nukreiptas į viešosios tvarkos pažeidimą, o nukentėjusiajam padaryti sužalojimai neatitiko nurodytų kaltinamajame akte, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

3.27. Tai, kad baudžiamasis įstatymas visiško kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi nesieja su tiksliu teisiniu kaltininko savo padarytos veikos įvertinimu, kasacinis teismas pažymėjo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-88-976/2017.

3.28. Nors visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-645/2010, 2K-108-697/2017, 2K-176-303/2018).

3.29. Gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką gali išreikšti kaltininko savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-137/2015, 2K-140/2015, 2K-88-976/2017, 2K-153-976/2018, 2K-176-303/2018). Baudžiamasis įstatymas nenustato būdo ir formos, kaip kaltininkas turi išreikšti savo gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką, tačiau kaltininko gailėjimasis konstatuojamas ne vien tik pagal bendrus kaltės pripažinimo, apgailestavimo pareiškimus ar deklaratyvų atsiprašymą, o vertinamas atsižvelgiant į byloje nustatytų aplinkybių visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-645/2010, 2K-484/2011).

3.30. Svarbu pažymėti, kad N. B. asmeninį valios aktą atliko ir susitaikyti su nukentėjusiuoju R. S. siekė tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, jis asmeniškai su nukentėjusiuoju buvo susitikęs Nidoje, prisipažino dėl savo neteisėtos veikos, atsiprašė ir apgailestavo, tačiau dėl besikeičiančios nukentėjusiojo pozicijos dėl žalos atlyginimo sumos susitaikyti su juo nepavyko. Susitaikyti su nukentėjusiuoju R. S. N. B. siekė ir vėliau, tačiau, nors ir bendravimo metu nukentėjusiajam R. S. pateikus banko sąskaitos numerį, nukentėjusiajam keičiant žalos atlyginimo dydį, jį grindžiant kelionėmis laivais, vėl nepavyko pasiekti susitarimo ir susitaikymo. Bendravimo su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo procesui N. B. sutrukdė objektyviai pateisinamos priežastys – eismo įvykio metu patirti sunkūs kūno sužalojimai, tai apsunkino bendravimą ir kartu lėmė darbo pajamų praradimą dėl ligos. Dar nepasveikęs po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų N. B., pripažindamas savo kaltę ir tai įrodydamas, pradėjo žalos atlyginimą, dar ikiteisminio tyrimo metu pervesdamas pinigines lėšas į nukentėjusiojo banko sąskaitą. N. B. apgailestauja, kad nukentėjusysis, nors ir priėmęs dalinį žalos atlyginimą, po kurio laiko pinigines lėšas grąžino. N. B. tiksisi, kad nukentėjusysis su paskutiniu atliktu 300 Eur pavedimu taip nepasielgs, nes priešingu atveju jis neturės jokios realios galimybės atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

3.31. Atmestini pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvai, kad „teismas nenustatė ir kitos laidavimo instituto taikymui būtinos sąlygos, susijusios su žalos atlyginimu (iš dalies ar visiškai atlyginant žalą, arba įsipareigojant ją atlyginti)“, kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių rašytinių įrodymų medžiagos.

Žemesnės instancijos teismas

3.32. BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga konstatuojama, kai asmuo bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti (pavyzdžiui, susitarė su nukentėjusiuoju), jeigu ji buvo padaryta (pavyzdžiui, atkuriant sugadintą turtą, perduodant kitą tokį pat ekvivalentiškos vertės daiktą, išmokant piniginę kompensaciją).

3.33. Ši sąlyga konstatuotina nustačius ne tik žalos atlyginimą, bet ir alternatyvą – įsipareigojimą ją atlyginti, BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta ne tik žalos atlyginimo sąlyga (bent dalinė ar jos pašalinimas), bet ir alternatyva – įsipareigojimas ją atlyginti. N. B. ikiteisminio tyrimo metu tarėsi su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo ir gavęs banko sąskaitos numerį savanoriškai atlygino dalį padarytos žalos, atlikdamas du bankinius pavedimus po 100 Eur. Pirmosios instancijos teismo posėdyje taip pat nurodė, kad įsipareigoja atlyginti padarytą žalą. Paminėtos aplinkybės ir N. B. išimtinai teigiamai charakterizuojama asmenybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą. Tokią išvadą patvirtina ir faktas, kad N. B., pasibaigus nedarbingumo dėl ligos laikotarpiui, iš karto po nuosprendžio priėmimo 2022-05-19 atlygino nukentėjusiajam R. S. dalį padarytos žalos, bankiniu pabedimu pervesdamas jam 300 Eur. Tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, darydamas išvadą, kad nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nustatytų sąlygų taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas rėmėsi ne bylos duomenų visumos analize, o iš esmės vertino tik nukentėjusiojo paaiškinimus.

3.34. Nusikalstama veika padaryta žala privalo būti pašalinta ar bent iš dalies atlyginta ją padariusio asmens noru (valia), o ne priverstinai, vykdant teismo įpareigojimus ar verčiant kitokioms aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-84/2010, 2K-133/2013).

3.35. Sprendžiant klausimą dėl kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą realumo turi būti nustatytos aplinkybės, rodančios jo ketinimus vykdyti įsipareigojimus atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78-693/2015, Nr. 2K-112-697/2018).

Žemesnės instancijos teismas

3.36. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad N. B. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos – 200 Eur (tačiau nukentėjusysis bankiniu pavedimu šiuos pinigus grąžino) ir kartu su laiduotoja pasižadėjo atlyginti ir likusiąją žalą, todėl tai pagrįstai vertintina kaip įsipareigojimas ateityje nukentėjusiajam atlyginti padarytą žalą. Be to, po skundžiamo nuosprendžio priėmimo N. B. atlygino nukentėjusiajam dalį padarytos žalos – 300 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad N. B. ilgą laiką buvo nedarbingas dėl ligos, tik sugrįžus į darbą nukentėjusiajam pervesta pinigų suma nėra maža ir rodo realų N. B. norą vykdyti įsipareigojimus atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Aplinkybių vertinimas dėl realaus noro vykdyti įsipareigojimus atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą aptariamas kasacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2015.

3.37. Nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo klausimas turi būti išspręstas iki sprendimo nutraukti baudžiamąją bylą priėmimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-685/2012, 2K-445-489/2016). Šiuo aspektu kasacinės instancijos teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys į tai, kad BK 40 straipsnyje nėra įtvirtintas reikalavimas, jog dalis žalos turi būti atlyginta, pašalinta ar įsipareigota ją atlyginti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.

3.38. Atmestini skundžiamo nuosprendžio motyvai, kad „<...> nukentėjusiojo patirta 420 eurų dydžio turtinė žala dėl paspirtuko netekimo įrodyta ir pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl paspirtuko vagystės, prašoma suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo R. S. naudai“, kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų medžiagos.

Žemesnės instancijos teismas

3.39. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatas, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnis). BPK 115 straipsnio l dalis numato, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį ar jį atmeta.

3.40. N. B. visiškai pripažįsta pasisavinęs nukentėjusiajam priklausantį paspirtuką, tai patvirtina jo parodymai ir pirmosios instancijos teismo sprendime nustatytos faktinės aplinkybės dėl N. B. prisipažinimo. Vėliau po įvykio paspirtuko atvarymą prie įvykio vietos N. B. grindžia ne savo atsakomybės menkinimu ir (ar) siekiu išvengti atsakomybės, bet nurodo faktines aplinkybes, dėl ko negalėjo grąžinti pasisavinto svetimo turto natūra nukentėjusiajam. Nekeliamas klausimas ir (ar) ginčas dėl to, kad R. S. turėjo paspirtuką ir jo neteko, keliamas klausimas tik dėl prarasto turto vertės.

3.41. Civilinio ieškinio įrodymo ir jį pagrindžiančių duomenų ir dokumentų pateikimo pareigą įstatymų leidėjas priskiria civilinį ieškinį reiškiančiam asmeniui, t. y civiliniam ieškovui.

3.42. Civilinis ieškovas R. S. su ieškiniu pateikė dvi 2019-05-04 „Technorama“ pardavimų paraiškas dėl paspirtukų „Xiaomi Mi M365“, kurių vieneto kaina 429 Eur. Pardavimo paraiška nėra pirkimo sandorį ir pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, tai yra ketinimas įsigyti daiktą, bet ne jo pirkimas. Pirkimo paraiškoje nėra pažymėta, ar galėjo nurodyta suma būti mokama grynaisiais pinigais, lizingu ar kortele, taip pat nepateiktas pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, taigi nėra konkrečios prekės įsigijimo apmokėjimą patvirtinančio dokumento, kuris patvirtintų užbaigtą pirkimo–pardavimo sandorį. R. S. nurodė, kad 2019-05-04 įsigijo paspirtuką „Xiaomi Mi M365“ už 429 Eur, todėl jis po dviejų metų naudojimo 2021-07-10 jokiu būdu negalėjo būti tokios pat būklės ir vertės ir kainuoti 429 Eur. Siekiant nustatyti pasisavinto paspirtuko vertę įvykio dieną, pagrįsta remtis internetinio skelbimų portalo www.skelbiu.lt duomenimis, pateiktais į bylą, kurie parodo realią parduodamų analogiško modelio ir gamybos metų naudotų paspirtukų „Xiaomi M365“ rinkos kainą, t. y. kad vidutinė kaina yra 201,04 Eur. Kaip matyti, analogiškas tų pačių gamybos metų ir tapataus modelio paspirtukas, kaip kaltininko pasisavintas iš nukentėjusiojo, vertas 201,04 Eur, todėl, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) įtvirtintus protingumo ir sąžiningumo dėl žalos atlyginimo principus, civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo prarasto paspirtuko, kaip turtinė žala, turėtų būti mažinamas iki vidutinės paspirtuko „Xiaomi Mi M365“ kainos – 201,04 Eur.

3.43. Atmestini teismo nuosprendžio motyvai, kad ,,<...> prašoma priteisti atstovavimo išlaidų 1200 Eur suma yra proporcinga suteiktoms paslaugoms ir nėra per didelė, todėl iš N. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. S. priteistina 1200 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti“, kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų medžiagos.

3.44. Proceso išlaidas ir jų atlyginimą reglamentuoja BPK VIII skyrius, kurio 104 straipsnio 2 dalis numato, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis) (Rekomendacijų 7 punktas).

3.45. Teikiant dokumentus, patvirtinančius išlaidas už patirtas teisines paslaugas, privalu įvardyti, kokios konkrečiai teisinės paslaugos buvo suteiktos, kokie teisiniai veiksmai buvo atlikti, kiek laiko tai truko ir kokie buvo įkainiai.

3.46. Pažymėtina, kad civiliniame ieškinyje R. S. nurodė, kas už jo interesų atstovavimą (įskaitant ieškinio surašymą) ikiteisminio tyrimo metu advokatui V. Andrijauskui buvo sumokėta 700 Eur, nors prie ieškinio pridėtas 200 Eur sumos 2021-10-22 pinigų priėmimo kvitas Nr. 1081590 ir 200 Eur sumos 2021-10-27 pinigų priėmimo kvitas Nr. Nr. 1081591, kurie prieduose įvardijami kaip „advokato darbo apmokėjimo kvitas 200 Eur sumai už nukentėjusiojo atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir 200 Eur sumai už ieškinio surašymą“. Teisminio nagrinėjimo metu pateiktos išlaidos už teisines paslaugas nei jų pobūdžio, nei kiekio požiūriu teismui detalizuotos nebuvo.

3.47. Rekomendacijų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už ieškinį maksimaliai priteistina 2,5 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje. Civilinis ieškinys buvo pateiktas 2021-10-27 (2021 m. IV ketvirtį), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 566,4 Eur). Maksimalus dydis už civilinio ieškinio parengimą – 3 916 Eur (1 566,4 Eur x 2,5). Nukentėjusiojo / civilinio ieškovo prašoma už civilinio ieškinio parengimą 200 Eur suma neviršija Rekomendacijų 8.2 punkte numatytos maksimalios sumos.

3.48. Prašoma priteisti už nukentėjusiojo R. S. atstovimą ikiteisminio tyrimo metu suma – 200 Eur. Spręstina, jog šios paslaugos apmokėtos 2021-10-22 (2021 m. IV ketvirtis), todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2021 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 566,4 Eur). Maksimali galima priteisti suma už vieną valandą – 156,64 Eur (1 566,4 (2021 m. II ketvirtis). Paslaugos truko apie 1 val., todėl prašoma priteisti 200 Eur suma viršija Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį, todėl ši suma mažintina iki 156,64 Eur.

3.49. Atkreiptinas teismo dėmesys į tai, kad neteisėtus veiksmus prieš R. S. N. B. atliko, veikdamas bendrai su M. K., kuris, pagal bylos duomenis, R. S. atlygino 100 Eur turtinę žalą, tai ir sudarytų dalies atstovavimo išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, atlyginimą, todėl nurodoma išlaidų suma mažintina 100 Eur.

3.50. Teisiamieji posėdžiai vyko 2022 m. I ir II ketvirčiais, todėl skaičiuojant priteistiną sumą taikytinas 2021 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 598,1 Eur) ir 2021 m. IV ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (1 679,3 Eur), atitinkamai galimos maksimalios priteistinos sumos – 159,8 Eur ir 167,9 Eur.

3.51. Atmestini nuosprendžio motyvai, kad ,,<...> įvertinant kaltinamojo N. B. nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius nukentėjusiojo R. S. sveikatai, kaltinamojo amžių bei turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam priteistina 1000 eurų dydžio suma patirtai neturtinei žalai atlyginti <...>“, kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių ir byloje esančių įrodymų medžiagos.

3.52. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o yra tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. LAT praktikoje pažymėta, kad įstatyme nustatytas neturtinės žalos dydžiui reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu), todėl jame įtvirtinti kriterijai turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Šis sąrašas yra nebaigtinis, todėl teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių. Teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos atlyginimo, paprastai turi atsižvelgti ir į teismų praktikoje analogiškose bylose priteisiamas sumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017).

3.53. Iš teismų sprendimų baudžiamosiose bylose matyti, kad neturtinė žala nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais teismų įvertinama skirtingai, tačiau priteisiamos sumos svyruoja maždaug nuo 200 Eur iki 1 000 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-92/2014, 2K-270/2014, 2K-453/2014, 2K-299-648/2015 ir kt.).

3.54. Vadovaujantis nurodyta kasacinio teismo praktika, byloje nesant duomenų apie R. S. nedarbingumą, o neigiamų išgyvenimų nepatvirtinus kitais įrodymais, išskyrus nukentėjusiojo parodymus, apeliantų nuomone, nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti sumažintas iki 300 Eur, būtent iki tokios pat sumos, kurios prašė ir kurią R. S. kaip neturtinę žalą atlygino žalą bendrais su N. B. nusikalstamais veiksmais padaręs ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas M. K.. Būtent toks neturtinės žalos dydis nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.

2. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras, nukentėjusysis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

4. Apeliacinis skundas paduotas dėl laidavimo instituto (ne)taikymo sąlygų ir pagrindų, nukentėjusiajam priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir bylinėjimosi išlaidų sumažinimo. Būtent šiais klausimais apygardos teismas ir pasisako.

Dėl turtinės žalos

5. Pirmosios instancijos teismas pripažino, jog įrodyta, kad N. B. 2021-07-10 7.34 val. Naglių g. 18B, Neringoje, tyčia pagrobė svetimą R. S. priklausantį turtą – juodos spalvos elektrinį paspirtuką „Xiaomi“, kurio vertė 429 Eur. Teismas pažymėjo, kad N. B. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė svetimą R. S. priklausantį didesnės nei 5 MGL vertės turtą ir norėjo taip veikti.

6. N. B. neginčija, kad pagrobė nukentėjusiajam priklausantį paspirtuką, tačiau nesutinka su pagrobto turto verte, apeliaciniame skunde pažymėdamas, kad nukentėjusiojo R. S. kartu su ieškiniu pateiktos dvi 2019-05-04 „Technorama“ pardavimų paraiškos dėl paspirtukų „Xiaomi Mi M365“, kurių vieneto kaina 429 Eur, nėra pinigų sumokėjimą patvirtinantis dokumentas, be to, R. S. nurodė, kad paspirtuką „Xiaomi Mi M365“ už 429 Eur sumą jis įsigijo 2019-05-04, todėl, apeliantų teigimu, šis paspirtukas po 2 metų naudojimo negalėjo būti tokios pat būklės ir vertės.

7. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nukentėjusiojo pateikti duomenys patvirtina, kad pagrobto elektrinio paspirtuko vertė – 429 Eur, nors nukentėjusysis ieškinyje dėl paspirtuko vagystės patirtą turtinę žalą įvertino 420 Eur. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad minėta transporto priemonė veikė, duomenų, kad elektrinis paspirtukas būtų nusidėvėjęs ir (ar) turėtų kitokių defektų, byloje nenustatyta. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad nukentėjusiojo patirta 420 Eur dydžio turtinė žala dėl paspirtuko netekimo įrodyta ir prašoma suma priteistina iš N. B. nukentėjusiajam R. S..

8. Tačiau šiuo atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliantais, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas pagrobto turto vertę, nepagrįstai vadovavosi 2019-05-04 „Technorama“ pardavimų paraiškomis dėl paspirtukų „Xiaomi Mi M365“, kurių vieneto kaina 429 Eur (t. 1, b. l. 30; t. 2, b. l. 122, 144). Šiuo apsektu pažymėtina, jog pagal teismų praktiką, pagrobto / sugadinto daikto vertė (didmeninė, rinkos, komiso kaina) nustatoma nusikalstamos veikos padarymo metu (kasacinė nutartis Nr. 2K-240-696/2017).

Žemesnės instancijos teismas

9. Iš byloje pateikto portalo www.skelbiu.lt duomenų matyti, kad analogiško modelio ir tų pačių gamybos metų paspirtuko „Xiaomi M365“ vidutinė rinkos kaina yra 201,04 Eur (kaina svyruoja nuo 170 Eur iki 239 Eur) (t. 3, b. l. 59). Būtent ši suma, atspindinti realią daugiau nei 2 metus eksploatuoto paspirtuko vertę ir rinkos kainą, nepaisant to, jog pagrobtas nukentėjusiojo paspirtukas „Xiaomi“ veikė ir nėra duomenų, kad jis turėtų kokių nors ženklesnių defektų, teismo ir turėjo būti priteista nukentėjusiajam, kaip atitinkanti pagrobto turto rinkos kainą įvykio metu. Šiuo atveju teismas, nustatydamas, kad pagrobto paspirtuko „Xiaomi Mi M365“ vertė yra 429 Eur, t. y. suma, už kurią nukentėjusysis 2019-05-04 įsigijo šį paspirtuką, be pagrindo nesivadovavo minėta teismų praktika, pagal kurią pagrobto (sugadinto) turto vertė nustatoma pagal veikos padarymo metu pagrobto (sugadinto) turto vertę (rinkos kainą), ir tokiu būdu, neteisingai nustatęs, kad pagrobto turto vertė yra 429 Eur, o tai viršija 5 MGL, nepagrįstai N. B. veiką dėl elektrinio paspirtuko „Xiaomi“ pagrobimo kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 1 dalį.

10. Nustačius, kad analogiško modelio ir tų pačių gamybos metų elektrinio paspirtuko „Xiaomi“ vidutinė rinkos kaina veikos padarymo metu buvo 201 Eur, o tai viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos, yra pagrindas N. B. veiką, pirmosios instancijos teismo kvalifikuotą pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuoti į to paties straipsnio 4 dalį, kuriame numatyta baudžiamoji atsakomybė už nedidelės vertės svetimo turto pagrobimą, ir teismo iš N. B. priteistą nukentėjusiajam R. S. 420 Eur turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 201 Eur.

Dėl laidavimo instituto (ne)taikymo

11. Pagal BK 40 straipsnio 1 dalį, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi norint taikyti laidavimą būtina nustatyti visų šių sąlygų visumą. Tačiau pagal suformuotą teismų praktiką atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra galimas ne tik nustačius BK 40 straipsnio 2 dalyje, bet ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-445-489/2016, Nr. 2K-52-648/2017, Nr. 2K-176-303/2018, Nr. 2K-196-697/2018). Teismas negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes. Taigi teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui. Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikomi pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, jo charakteristiką bei kitus duomenis, pvz., argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-160/2010, Nr. 2K-305/2011, Nr. 2K-221-693/2017, Nr. 2K-134-1073/2018), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, Nr. 2K-312/2011, Nr. 2K-145-895/2018). Laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, Nr. 2K-305/2011).

12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad N. B. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, nukreiptus į žmogaus sveikatą ir nuosavybę, dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažino, tačiau nuoširdžiai dėl jų padarymo nesigailėjo ir savo elgesio kritiškai nevertino, be to, neatlygino nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarytos žalos ir nedėjo jokių pastangų bent iš dalies atlyginti žalą ir (ar) susitarti dėl jos dalinio atlyginimo ateityje, todėl nusprendė, kad byloje nenustatyta BK 40 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose numatytų sąlygų taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, N. B. kaltės teisme pripažinimas ir nukentėjusiojo atsiprašymas (ikiteisminio tyrimo metu jis duoti parodymus atsisakė ir nukentėjusiojo neatsiprašė), nenustačius nuoširdaus gailėjimosi (dėl kilusio įvykio iš esmės menkino savo nusikalstamus veiksmus, tai rodo, jog vertindamas savo elgesį nuteistasis stokoja kritiško požiūrio), atsižvelgiant ir į pateiktą prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tikėtina, yra nulemtas tik siekio švelninti savo teisinę padėtį ir nesudaro pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o kartu ir konstatuoti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygai, pagal kurią asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Be to, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad N. B. atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, nes iki bylos perdavimo teismui jis nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti, visiškai nesistengė kokiais nors konkrečiais veiksmais (teikdamas pagalbą ar pan.) sušvelninti kilusias savo elgesio pasekmes, buvo abejingas nukentėjusiojo dėl jo kaltės patiriamiems skausmams ir nepatogumams. Iš to teismas padarė išvadą, jog po įvykio N. B. nedėjo jokių pastangų bent iš dalies atlyginti žalą ir (ar) susitarti dėl jos dalinio atlyginimo ateityje, kurį finansiškai būtų pajėgus atlyginti ir kokio dydžio sumos sumokėjimas tenkintų nukentėjusįjį, ir sušvelninti kilusias savo elgesio pasekmes, buvo visiškai abejingas nukentėjusiojo dėl jo kaltės patiriamiems skausmams bei nepatogumams. Apylinkės teismo nuomone, N. B. 2022-03-20 atliktas 100 Eur mokėjimo pavedimas, mokėjimo paskirtyje nurodant „dalinis žalos atlyginimas“, kai veika padaryta 2021-07-10, o nukentėjusiajam šią sumą grąžinus, 2022-04-05 atliktas pakartotinis 100 Eur pavedimas, t. y. baigiant bylą nagrinėti teisme, praėjus beveik 9 mėnesiams po įvykio, rodo, kad N. B. nedėjo jokių pastangų po įvykio bent iš dalies atlyginti žalą ir (ar) susitarti dėl jos dalinio atlyginimo ateityje, kurį finansiškai būtų pajėgus atlyginti ir kokio dydžio sumos sumokėjimas tenkintų nukentėjusįjį. Be to, teisme N. B. atstovas prašė mažinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – nepriteisti kelionės išlaidų, mažinti pagrobto turto vertę, atstovavimo išlaidas ir neturtinės žalos dydį iki 300 Eur. Tokios aplinkybės, pirmosios instancijos teismo nuomone, patvirtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad N. B. savanoriškai, laisva valia atlygins nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Taigi negalima konstatuoti ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos buvimo. Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo pritarti paminėtiems pirmosios instancijos teismo argumentams dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos (kaltės pripažinimo ir gailėjimosi) ir 3 punkte nurodytos sąlygos (bent dalinio padarytos žalos atlyginimo arba įsipareigojo ją atlyginti).

13. Teisės požiūriu BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padaręs nusikalstamą veiką. Jos konstatavimas taikant BK 40 straipsnį reiškia, kad asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2010, 2K-P-82/2010, Nr. 2K-133/2013).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistasis N. B., veikdamas bendrai su M. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. S. sveikatą ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį paskirtuką „Xiaomi“, taigi visiškas prisipažinimas gali būti konstatuojamas tik nustačius, kad nuteistasis prisipažįsta dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Šių pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių N. B. bylos nagrinėjimo apylinkės teisme neginčijo ir savo kaltę dėl abiejų teismo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino. Tačiau, apylinkės teismo nuomone, N. B. veiksmai, kai jis ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė, nukentėjusiojo neatsiprašė, o apklausiamas teisme, nors pripažino savo kaltę dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų, tačiau dėl kilusio įvykio iš esmės menkino savo nusikalstamus veiksmus (dėl to plačiau pasisakyta nuosprendžio 12 psl.), rodo, jog jis dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai nesigaili ir savo elgesio kritiškai nevertina. Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, kad visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Taigi kaltės nepripažinimas ikiteisminio tyrimo metu savaime neeliminuoja galimybės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga, kad kaltės pripažinimas būtų kaltininko asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai jo kaltė yra aiškiai pagrįsta kitais bylos duomenimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-516-697/2015, 2K-176-303/2018, 2K-261-489/2018). Be to, visiškas kaltės pripažinimas nereiškia, kad kaltininkas privalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių vertinimu ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-485-788/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018). Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516-697/2015, 2K-142-697/2022). Šiuo aspektu pažymėtina, kad N. B., duodamas parodymus teisme, prisipažino dėl abiejų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, o tai, kad, teismo vertinimu, N. B. parodymų turinys nevisiškai atitinka nukentėjusiojo parodymus, ši aplinkybė, kolegijos vertinimu, nelaikytina esmine, nes bylos duomenys patvirtina, kad N. B. pripažino abiejų nusikalstamų veikų esmines aplinkybes, davė parodymus apie įvykį, neginčijo savo smurtinių veiksmų prieš nukentėjusįjį R. S., neneigė padarytų nukentėjusiajam sužalojimų masto, atsiprašė nukentėjusiojo, ėmėsi veiksmų iš dalies atlyginti žalą, ši aplinkybė patvirtina, kad jis gailisi dėl nusikaltęs. Toks nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas, skirtingai nei konstatavo apylinkės teismas, atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygas ir teismų praktikos išaiškinimus. Todėl laikytina, kad šios aplinkybės patvirtina, jog N. B. visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

15. Dėl teismo argumento, kad N. B. dėl kilusio įvykio iš esmės menkino savo nusikalstamus veiksmus, tai rodo, jog vertindamas savo elgesį nuteistasis stokoja kritiško požiūrio, todėl nėra pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o kartu ir konstatuoti esant BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytai atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygai, pagal kurią asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“, pažymėtina, kad ši sąlyga, kaip jau minėta, neapima kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiamu padarytos veikos kvalifikavimu, teisiniu atsakomybę lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir t. t. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-685/2012, 2K-133/2013, 2K-137/2015, 2K-485-788/2015, 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-153-976/2018).

16. Kaip jau minėta, apklausiamas teisme N. B. pripažino esmines įvykio aplinkybes, neginčijo smurtavęs prieš nukentėjusįjį ir pagrobęs jo paspirtuką, neneigė nukentėjusiajam padarytų sužalojimų masto. Taigi toks nusikalstamos veikos aplinkybių pripažinimas atitinka BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygas ir teismų praktikos išaiškinimus. Be to, N. B. atlygino dalį nukentėjusiajam padarytos žalos (šiuo metu yra pervedęs bankiniais pavedimais iš viso 900 Eur sumą žalos atlyginimui), atsiprašė nukentėjusiojo, šios aplinkybės patvirtina, kad jis gailisi dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

17. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad nuteistasis neįvykdė BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimų – bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. Tačiau pažymėtina, kad tokia Klaipėdos apylinkės teismo išvada prieštarauja bylos duomenims, iš kurių matyti, kad N. B. ėmėsi veiksmų iš dalies atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą – dar ikiteisminio tyrimo metu siekė susitarti su nukentėjusiuoju R. S. dėl žalos atlyginimo ir gavęs R. S. banko sąskaitos numerį, 2022-03-20 savanoriškai pervedė jam 100 Eur kaip dalinį žalos atlyginimą (t. 3, b. l. 56), o nukentėjusiajam 2022-03-22 bankiniu pavedimu šią sumą grąžinus (t. 3, b. l. 57, 65), 2022-04-05 pakartotinai šią sumą pervedė nukentėjusiajam kaip dalinį žalos atlyginimą (t. 3, b. l. 58, 64), tačiau ir šį kartą R. S. bankiniu pavedimu pinigus N. B. grąžino. Nepaisant to, N. B. ir toliau ėmėsi veiksmų atlyginti dalį padarytos žalos, pakartotinai pervesdamas nukentėjusiajam R. S. į jo nurodytą banko sąskaitą pinigus žalos atlyginimui: 2022-05-19 – 300 Eur (t. 3, b. l. 129, 182; t. 4, b. l. 39), 2022-06-16, 2022-07-18 ir 2022-08-19 – po 200 Eur, iš viso 900 Eur (t. 4, b. l. 39). Šių duomenų kontekste nėra pagrindo sutikti su apylinkės teismo išvada, kad N. B. nedėjo jokių pastangų po įvykio bent iš dalies atlyginti žalą ir (ar) susitarti dėl jos dalinio atlyginimo ateityje, kurį finansiškai būtų pajėgus atlyginti ir kokio dydžio sumos sumokėjimas tenkintų nukentėjusįjį. Pažymėtina, jog pats nukentėjusysis, gavęs iš N. B. pirmus du 100 Eur sumos mokėjimo pavedimus, šias sumas jam grąžino. Nors šios sumos nebuvo didelės ir netenkino nukentėjusiojo, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad N. B. sąmoningai vengė nors iš dalies atlyginti žalą nukentėjusiajam, nes, kaip matyti, abipusis susitarimas dėl atlygintinos žalos nebuvo pasiektas. Be to, N. B. pakankamai ilgą laiką (nuo 2021-10-19 iki 2022-05-06) buvo nedarbingas dėl ligos (t. 3, b. l. 130–133, 183–186), todėl ilgą laiką būdamas nedarbingas jis neturėjo objektyvios galimybės atlyginti visą nukentėjusiojo prašomą žalą (ar didesnę jos dalį). Tai, kad N. B. atstovas prašė mažinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo – nepriteisti kelionės išlaidų, mažinti pagrobto turto vertę, atstovavimo išlaidas ir neturtinės žalos dydį iki 300 Eur, priešingai nei konstatavo apylinkės teismas, neduoda pagrindo išvadai, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti, kad N. B. savanoriškai, laisva valia atlygins nusikalstamais veiksmais padarytą žalą ir todėl negalima konstatuoti ir BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos buvimo. Atkreiptinas dėmesys, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta ne tik žalos atlyginimo sąlyga (bent dalinė ar jos pašalinimas), bet ir alternatyva – įsipareigojimas ją atlyginti. N. B. siekis susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo ir jo aktyvūs veiksmai (atlikti mokėjimo pavedimai kaip dalinis žalos atlyginimas) ir pasižadėjimas bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu atlyginti priteistą žalą vertintinas kaip įsipareigojimas ją atlyginti. Šios aplinkybės ir N. B. asmenybė (anksčiau nebuvo teistas, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą, dirba (bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu buvo laikinai (nuo 2021-10-19 iki 2022-05-06) nedarbingas dėl ligos (t. 3, b. l. 130–133, 183–186)) leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad yra pagrindas manyti, jog jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą.

18. Todėl nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad N. B. negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir tuo pagrindu, kad jis nedėjo jokių pastangų bent iš dalies atlyginti žalą ir (ar) susitarti dėl jos dalinio atlyginimo ateityje.

19. Kolegijos nuomone, šioje byloje yra visos sąlygos taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. N. B. padarė nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje. Šias nusikalstamas veikas jis padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi nusikaltęs, ikiteisminio tyrimo metu siekė iš susitarti su nukentėjusiuoju dėl padarytos žalos atlyginimo, tačiau pasiekti susitarimo ir susitaikyti jiems nepavyko. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu N. B., kaip minėta, atliko bankinius pavedimus kaip dalinį žalos atlyginimą ir sutiko ateityje sumokėti visą nukentėjusiajam teismo priteistą žalą. Tai patvirtina N. B. veiksmai, kai jis po bylos išnagrinėjimo 2022-05-19 pervedė nukentėjusiajam R. S. 300 Eur į jo nurodytą banko sąskaitą kaip dalinį žalos atlyginimą (t. 3, b. l. 129, 182). N. B. šioje byloje buvo teisiamas primą kartą, dirba, neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra, tai pat nėra duomenų, kad po jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jis būtų padaręs teisės pažeidimų. Kaip matyti iš byloje pateiktos VšĮ Kauno psichologijos ir psichiatrijos instituto 2022-05-23 pažymos, N. B. 2022-05-23 pradėjo lankyti Smurtinio elgesio keitimo programos individualius ir grupinius užsiėmimus, siekdamas dėl savo smurtinio elgesio išmokti pažinti kylančias emocines reakcijas ir tinkamai jas išreikšti bei analizuoti smurtinio elgesio priežastis ir, kaip nurodoma minėtoje pažymoje, yra motyvuotas įsisąmoninti savo elgesį, suvokia jo keitimo svarbą, galimybes ir pasekmes (t. 3, b. l. 128). Šios aplinkybės rodo, kad yra labai didelė tikimybė, kad N. B. laikysis įstatymų ir ateityje nenusikals. N. B. atiduotinas pagal laidavimą mamai B. B., kuri, kaip nurodoma jos 2022-03-03 prašyme perduoti jos atsakomybei sūnų N. B. pagal laidavimą be užstato (t. 3., b. l. 27–28), anksčiau neteista, nedirba (yra pensinio amžiaus, be to, nurodo, kad dėl sunkios sutuoktinio ligos turėjo išeiti iš mylimo darbo UAB „(duomenys neskelbtini)“), tačiau buvusio darbdavio išskirtinai teigiamai charakterizuojama, ir mano, kad gali daryti teigiamą įtaką sūnui. Teisėjų kolegijos nuomone, B. B. yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo ir turi neabejotiną galimybę daryti teigiamą įtaką sūnui N. B.. Kolegija mano, kad nėra būtinumo skirti laidavimą su užstatu. Nustatomas lygus vidurkiui įstatymo nustatytas laidavimo terminas – dveji metai.

20. Tuo būdu, nustačius, kad yra pagrindo manyti, jog pirmą kartą padaręs nesunkų nusikaltimą ir baudžiamąjį nusižengimą, savo kaltę pripažinęs ir dėl padarytų nusikalstamų veikų besigailintis N. B. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, o jo nusikalstamomis veikomis padaryta žala bus visiškai atlyginta, ir esant vertos teismo pasitikėjimo laiduotojos prašymui perduoti kaltininką jos atsakomybei pagal laidavimą, N. B. priimtas apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir jis, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl neturtinės žalos

21. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

22. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas. Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan.

23. Nukentėjusysis R. S. šioje baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jam iš N. B. 1 500 Eur dydžio neturtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas šį nukentėjusiojo reikalavimą tenkino iš dalies ir prašomą priteisti 1 500 Eur sumą neturtinės žalos atlyginimui sumažino iki 1 000 Eur. Priimdamas sprendimą priteisti R. S. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui iš N. B., pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, įpareigojančia teismą nustatyti nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydį, laikantis CK nuostatų ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Nustatydamas nukentėjusiajam R. S. priteistinos neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad dėl N. B. tyčinių smurtinių veiksmų jis patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir buvo nežymiai sužalotas – jam buvo konstatuoti odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, nosyje, dešinėje skruostinėje srityje, dešinės alkūnės sąnario srityje, kairio kelio sąnario srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose. Be to, byloje nustatyta, kad N. B. pasisavino ir nukentėjusiajam priklausantį turtą, kurio jis neatgavo. Teismas taip pat įvertino ir N. B. elgesį po nusikaltimo padarymo – formaliai pripažino faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tačiau nebuvo nuoširdus ir savo elgesio kritiškai nevertino, nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos neatlygino (nors sutiko, kad R. S. buvo padaryta neturtinė žala, tačiau manė, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis). Kita vertus, byloje nėra duomenų, jog N. B. smurtiniais veiksmais buvo padaryta ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat nėra duomenų apie R. S. nedarbingumo laikotarpį. Nors nukentėjusysis teisme nurodė, kad kreipėsi į psichologą, tačiau tai patvirtinančių duomenų nepateikė. Įvertinęs visas šias aplinkybes, kartu atsižvelgdamas ir į N. B. turtinę padėtį (nors šiuo metu nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas, todėl ateityje turės galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą), teismas padarė išvadą, kad nukentėjusiojo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, ir priteisė R. S. iš N. B. 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Toks neturtinės žalos dydis, apylinkės teismo vertinimu, neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti panašūs kūno sužalojimai, ir atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

24. Apeliantai su tokiu apylinkės teismo sprendimu nesutinka, apeliaciniame skunde pažymėdami, kad byloje nesant duomenų apie R. S. nedarbingumą, o neigiamų išgyvenimų nepatvirtinus kitais įrodymais, išskyrus nukentėjusiojo parodymus, nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis turi būti sumažintas iki 300 Eur. Būtent toks neturtinės žalos dydis, apeliantų nuomone, nagrinėjamu atveju atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir kasacinio teismo praktiką analogiškose bylose, kai sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo atvejais neturtinės žalos atlyginimui priteisiama nuo 200 Eur iki 1 000 Eur.

25. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamu atveju būtina įvertinti N. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir jų padarymo aplinkybes. Nors nukentėjusysis R. S. buvo sužalotas tyčiniais smurtiniais N. B., veikiant bendrai su M. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, veiksmais ir nukentėjusiajam buvo konstatuoti sužalojimai, specialisto išvadoje įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad N. B. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį paspirtuką, tačiau, kaip matyti iš specialisto išvados, R. S. specialisto išvadoje konstatuoti sužalojimai (iš esmės odos nubrozdinimai ir viena poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose) savo pobūdžiu nėra sunkūs ir ilgalaikių neigiamų padarinių nukentėjusiojo sveikatai nesukėlė, taip pat nėra duomenų, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jis buvo nedarbingas. Atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, kartu į nusikalstamų veikų labiau atsitiktinį pobūdį (kaip minėta, N. B. praeityje nebuvo teistas), nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis proporcingai turi būti mažinamas. Kolegijos vertinimu, 700 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui būtų proporcinga padarytoms nusikalstamoms veikoms ir dėl jų atsiradusioms pasekmėms. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos dydžio mažinimas neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams ir nusistovėjusiai teismų praktikai bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (kai dėl nusikaltimo nukentėjusiems asmenims padaromas nežymus sveikatos sutrikdymas), kuriose, įvertinus padarytų sužalojimų mastą ir galimas pasekmes sveikatai, nukentėjusiesiems priteisiama nuo 145 Eur iki 1 738 Eur neturtinės žalos atlyginimui, tačiau, esant panašaus pobūdžio, o ir rimtesniems sužalojimams, yra priteisiamos ir kur kas mažesnės sumos, tai iliustruoja kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-272-648/2015 (priteista 1 500 Lt (434 Eur) – nukentėjusiajam suduota tiksliai nenustatytas kiekis smūgių kojomis ir rankomis į įvairias kūno vietas, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs muštine žaizda su kraujosruva dešinės akies srityje, nubrozdinimais viršugalvio kairėje pusėje, kraujosruva dešiniame žaste, kairės čiurnos sąnario raiščių patempimu); Nr. 2K-35/2014 (priteista 2 000 Lt (579 Eur) – J. S. nenustatytu daiktu tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė A. D. į pakaušį, po to iš nugaros pastūmė A. D. šį pargriaudamas, taip padarydamas nukentėjusiajam muštines galvos pakaušinės srities bei dešinės plaštakos III piršto žaizdas – tai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą); Nr. 2K-522/2013 (2 000 Lt (579 Eur) – E. T. be jokios priežasties užsipuolė nukentėjusiąją M. V. ir pavartojo prieš nukentėjusiąją fizinį smurtą – tampė ją už plaukų, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir tuo sutrikdydamas visuomenės rimtį); 2K-267/2013 (priteista 700 Lt (203 Eur) – G. S., priėjęs prie R. Š., spyrė šiam du kartus į dešinę blauzdą bei ranka sudavė į dešinę pakaušio pusę, taip padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą); 2K-170/2013 (1 000 Lt (289 Eur) – G. L., šaudamas V. U. į krūtinę iš guminėmis grankulkėmis užtaisyto revolverio, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus); 2K-70/2013 (priteista po 1 000 Lt (289 Eur) – G. E. tyčia kumščiu sudavė į veidą po vieną smūgį E. Š. ir V. Š., padarydamas nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus); 2K-12/2012 (priteista 5 000 Lt (1461 Eur) – T. B. be priežasties du kartus kumščiu sudavė V. D. į veidą ir padarė jam poodinę kraujosruvą dešinės akies apatiniame voke, dešiniojo skruosto ir žando sumušimą, pasireiškusį minkštųjų audinių patinimu, muštinę viršutinės lūpos dešinės pusės raudonio ir gleivinės žaizdą, paviršinę muštinę žaizdą su kraujosruva apatinės lūpos dešinės pusės gleivinėje, viršutinio 1-ojo dešiniojo ir 1-ojo kairiojo dantų vainikų lūžį su 2-ojo, 3-iojo kairės pusės dantų vainikų panirimu, ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo V. D. sveikatą); 2K-605/2011 (priteista 2 000 Lt (579 Eur) – A. P. tyčia sudavęs kumščiu į veidą, užpuolė jam nepažįstamą M. P., padarydamas sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis M. P. dabar negali normaliai vairuoti, bijo sunkvežimių, dantis gydosi iki dabar, jam buvo sumuštas veidas, lūpa, dantenos, lūpą susiuvo, po A. P. smūgio patyrė fizinį skausmą, atsirado nemalonių pojūčių, kol sužeidimai nesugijo, teko kreiptis į medikus); 2K-144/2010 (priteista G. P. – 1 000 Lt (289 Eur), T. Š. – 5 000 Lt (1 460 Eur) – O. B tampė G. P. už plaukų, ranka sudavė jai ne mažiau kaip penkis smūgius į galvos plaukuotąją dalį, sukeldamas jai fizinį skausmą; ranka sudavė nukentėjusiajam T. Š. vieną smūgį į veidą, o šiam praradus sąmonę ir nukritus, ne mažiau kaip tris kartus spyrė į galvą, padarydamas jam sužalojimus, vertinamus kaip nežymus sveikatos sutrikdymas). Kaip minėta anksčiau, N. B. 2022-05-19, 2022-06-16, 2022-07-18 ir 2022-08-19 bankiniais mokėjimo pavedimais pervedė nukentėjusiajam R. S. į jo nurodytą banko sąskaitą iš viso 900 Eur sumą, todėl laikytina, kad nukentėjusiajam padaryta turtinė ir neturtinė žala yra iš esmės atlyginta.

Dėl proceso išlaidų

26. Nors nuteistasis N. B. ir jo gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su nukentėjusiajam priteista 1 200 Eur jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma ir prašo šią sumą sumažinti iki 1 000 Eur, tačiau, skirtingai apeliantų tvirtinimui, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista jo turėtų bylinėjimosi išlaidų suma, teisėjų kolegijos nuomone, nelaikytina neproporcinga nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimčiai nagrinėjamos bylos kontekste ir neprieštarauja Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2022-04-29 įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo nustatytiems atlygintinų išlaidų maksimaliems dydžiams baudžiamosiose bylose, kurie nustatomi atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Tai, jog pateiktuose bylinėjimosi išlaidas patvirtinančiuose dokumentuose nėra išsamiai konkretizuotos nukentėjusiajam suteiktos teisinės paslaugos, neduoda pagrindo išvadai, kad nukentėjusiajam priteista 1 200 Eur jo turėtų išlaidų advokatui suma yra per didelė ir turi būti sumažinta. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiojo R. S. įgaliotasis atstovas advokatas V. Andrijauskas teikė jam konsultacijas viso proceso metu, t. y. atstovavo nukentėjusiojo interesams tiek bylos ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 41 – advokato V. Andrijausko orderis, serija LA Nr. 173182) – dalyvavo R. S., kaip liudytojo, 2021-08-10 apklausoje (t. 1, b. l. 46–47), parengė ir pateikė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 59–63), atstovavo nukentėjusiajam teisme – dalyvavo 2022-02-17 vykusiame teismo posėdyje, kuris truko nuo 9.40 val. iki 11.33 val. (t. 3, b. l. 5–9), ir 2022-04-06 vykusiame teismo posėdyje, kuris truko beveik 3 valandas – nuo 9.00 val. iki 11.45 val. (t. 3, b. l. 75–87). Nukentėjusiojo civilinis ieškinys byloje buvo patenkintas iš dalies. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteista jo turėtų 1 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma (šios išlaidos pagrįstos byloje pateiktais pinigų priėmimo kvitais (t. 2, b. l. 2, 3), kolegijos vertinimu, yra proporcinga nukentėjusiajam suteiktų teisinių paslaugų apimčiai, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus, todėl nemažintina.

27. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo visa apimtimi tenkinti nukentėjusiojo ir jo atstovo advokato V. Andrijausko prašymo priteisti iš N. B. nukentėjusiajam R. S. jo turėtas bendros 1 000 Eur išlaidas apeliacinės instancijos teisme: 500 Eur – už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (t. 4, b. l. 10–21, 22) ir 500 Eur – už atstovavimą nukentėjusiojo interesams apeliacijos teismo posėdyje (t. 4, b. l. 47, 49). Tokia išvada darytina visų pirma atsižvelgiant į tai, kad atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimas nėra privalomas, be to, tas pats advokatas atstovavo nukentėjusiojo interesams tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, taigi su bylos medžiaga buvo susipažinęs, todėl, kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti suma mažintina iki 200 Eur. Toks sprendimas priimamas kartu atsižvelgiant ir į tai, jog ši baudžiamoji byla apygardos teisme buvo nagrinėta žodinio proceso tvarka pagal nuteistojo apeliacinį skundą, kuris iš esmės (didžiąja dalimi) yra tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 3 punktu ir 4 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžio dalį dėl N. B. nuteisimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 178 straipsnio 1 dalį, taip pat nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, daiktinių įrodymų likimo, proceso išlaidų atlyginimo ir kardomosios priemonės klausimų išsprendimo

N. B. veiką iš BK 178 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 4 dalį.

Vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti N. B. nuo BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytos baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant jį laiduotojos B. B. atsakomybei, nustatant dvejų metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą N. B. nutraukti.

N. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti. Kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais palikti saugojimui prie bylos.

Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir priteisti iš Nerijaus B. R. S. 201 Eur turtinės ir 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Išieškoti iš N. B. nukentėjusiajam R. S. 1200 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme apmokėti, taip pat 200 Eur išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinio proceso metu, iš viso 1400 Eur.

Likusią nuosprendžio dalį (dėl N. B. išteisinimo pagal BK 284 straipsnį) palikti nepakeistą.

Teisėjai Daiva JazbutienėEdita LapinskienėLinas Pauliukėnas