Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, šiuo metu nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnyje, 178 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. B., veikdamas bendrai su M. K., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas, 2021 m. liepos 10 d., nuo 7 val. 30 min. iki 7 val. 34 min., viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), prie kavinės „P“, tyčia iš chuliganiškų paskatų be aiškaus preteksto ir motyvų sukėlė konfliktą su R. S., kurio metu N. B. keikdamasis necenzūriniais žodžiais, grasindamas sumušti, dešinės rankos plaštaka sudavė R. S. į kairės rankos petį ir jį pastūmė, po ko N. B. abiem rankomis sudavė R. S. į nugarą, dėl ko R. S. nukrito ant grindinio. Po to, kai R. S. atsistojo, N. B., eidamas dešine koja vieną kartą įspyrė R. S. į galvą veido srityje, dėl ko jis susirietė, o M. K. eidamas dešine koja įspyrė R. S. į kairę koją, sėdmens srityje, po to sudavė jam vieną kartą kairės rankos kumščiu į pilvo sritį. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, N. B. eidamas paskui nueinantį R. S., keikdamasis necenzūriniais žodžiais, sudavė R. S. kaire ranka į dešinį petį. Tokiu būdu, N. B. ir M. K. bendrais veiksmais sukėlė R. S. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė R. S. sveikatą, padarydamas nukentėjusiajam odos nubrozdinimus kaktos dešinėje, nosyje, dešinėje skruostinėje srityje, dešinės alkūnės sąnario srityje, kairio kelio sąnario srityje, poodinę kraujosruvą dešinės akies vokuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą.

Be to, N. B. 2021 m. liepos 10 d., 7 val. 34 min., (duomenys neskelbtini), tyčia pagrobė svetimą, R. S. priklausantį turtą – juodos spalvos elektrinį paspirtuką „Xiaomi“, kurio vertė 429 eurų, padarydamas R. S. turtinę 429 eurų žalą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimas, atsakomybės taikymas

Kaip minėta, teismas N. B. veiksmuose nenustatė visų būtinųjų nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėties požymių, ir jį iš šio kaltinimo dalies išteisina, be to, byloje surinktų duomenų visuma patvirtina ir tai, kad kaltinamojo N. B. tyčia neapėmė M. K. smurtinių prieš nukentėjusįjį L. Š. atliktų veiksmų, todėl darytina išvada, kad N. B. pareikštame kaltinime nepagrįstai nurodyta, jog jis bendrais su M. K. veiksmais smurtavo ir prieš nukentėjusįjį L. Š.. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, teismas iš kaltinamajam N. B. pareikšto kaltinimo šalina aplinkybes, susijusias su fizinio skausmo sukėlimu nukentėjusiajam L. Š. – tai yra aplinkybę, jog N. B. sukėlė konfliktą ir su L. Š., aplinkybę, kad M. K. dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius L. Š. į pilvą, aplinkybę, kad M. K. priėjęs prie nueinančio L. Š. abiem rankomis kumščiais sudavė jam ne mažiau kaip penkis smūgius į pilvo sritį, aplinkybę, kad N. B. ir M. K. bendrais veiksmais sukėlė L. Š. fizinį skausmą.

Šioje byloje nenustatytas nukentėjusiojo R. S. provokuojantis ir (ar) rizikingas elgesys kaltinamojo N. B. atžvilgiu. Priešingai byloje esančių vaizdo įrašų bei jų apžiūros protokolo duomenys patvirtina, kad pirmasis fizinį smurtą nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu panaudojo kaltinamasis N. B., kuris buvo agresyviai ir priešiškai nusiteikęs. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl šio nukentėjusiojo veiksmų kaltinamajam ir (ar) kitam asmeniui, ar turtui buvo kilusi reali grėsmė, realus pavojus, dėl kurio būtų pagrindas nukentėjusiajam suduoti smūgius ir tokiu būdu gintis. Pats kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu parodymais patvirtino, kad nebuvo realaus pagrindo sužaloti nukentėjusįjį. Byloje nenustatyta, jog kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Pažymėtina, ir tai, kad būtinąja gintimi nelaikoma tokia situacija, kai asmuo pats savo veiksmais sukelia situaciją, kurioje jis naudoja fizinį smurtą, o po to teisina savo veiksmus būtinosios ginties sąlygomis.

Taigi, aplinkybes, jog nukentėjusiajam R. S. fizinį skausmą sukėlė ir jį tyčiniais smurtiniais veiksmais sužalojo kaltinamasis N. B., veikdamas bendrai su M. K., bei tai, kad N. B. pagrobė nukentėjusiajam R. S. priklausantį turtą, patvirtina ne tik paties kaltinamojo parodymai teisme, bet ir nuoseklūs nukentėjusiųjų R. S. bei L. Š. parodymai viso proceso metu, 2021 m. liepos 10 d. R. S. pareiškimas apie padarytą nusikalstamą veiką, liudytojo M. K. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu, BIRT ataskaitos žiūryklės išrašas iš policijos duomenų bazės apie įvykius, 2021 m. rugsėjo 29 d. apžiūros protokolas, 2021 m. liepos 10 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybiniai pranešimai, 2021 m. liepos 12 d. specialisto išvada Nr. G 891/2021(03) ir joje konstatuoti sužalojimai bei sužalojimų atsiradimo mechanizmas ir kiti byloje esantys įrodymai.

Nors gynėjas prašė kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti kaltinamojo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytų nusikalstamų veikų, tačiau teismas tokios kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės šioje baudžiamojoje byloje nenustatė.

Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės turinį, nurodyta, kad kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du šios aplinkybės aspektus – kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra kaltinamojo asmeninės valios aktas, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-211-1073/2019, 2K-49-976/2020, 2K-276-1073/2020).

Nuoširdus gailėjimasis yra vidinis psichinis kaltininko santykis su jo padaryta veika, kuris nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-49/2014, 2K-87-976/2020). Teismų praktikoje nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi, nuoširdaus gailėjimosi objektyvi išraiška yra atitinkamas kaltininko elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, rodantis, kad jis neigiamai vertina savo nusikalstamus veiksmus, stengiasi pagal galimybes sušvelninti situaciją.

Kaltinamasis N. B. ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus ir nors duodamas parodymus teisme kaltu dėl inkriminuojamų nusikalstamų veikų prisipažino, tačiau teismas bylos nagrinėjimo metu išklausęs jo parodymų turinį, sprendžia, jog kaltinamasis N. B. dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai nesigaili ir savo elgesio kritiškai nevertina. N. B. teisme teigė, jog jis jautė grėsmę, nukentėjusieji nuo jo neatstojo, grabinėjo jį už kaklo, vis aiškinosi dėl pirmojo konflikto. Jo stovėsena buvo gynybinė, nes jis jautė grėsmę iš nukentėjusiųjų. Taip pat kaltinamasis teigė, kad su R. S. paspirtuku nuvažiavo, nes jį sumaišė su savuoju, o grįžęs namo ir tai pastebėjęs, po kelių valandų paspirtuką grįžęs pastatė prie baro. Šiuo atveju teismas pažymi, kad byloje nenustatyta, kad nukentėjusieji R. S. ir L. Š. provokavo kaltinamąjį, priešingai – vaizdo įrašuose ir jų apžiūros protokole užfiksuoti duomenys bei nuoseklūs nukentėjusiųjų parodymai patvirtina, kad kaltinamasis pirmasis panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu, buvo agresyviai ir priešiškai nusiteikęs šio nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo nenuoširdus, atsižvelgiant į jo parodymų turinį, dėl kilusio įvykio iš esmės menkino savo nusikalstamus veiksmus, kas rodo, jog vertindamas savo elgesį nuteistasis stokoja kritiško požiūrio. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis N. B. iki bylos perdavimo teismui nesiėmė jokių aktyvių veiksmų nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti, nesidomėjo nukentėjusiojo R. S. sveikata, nesistengė jokiais konkrečiais veiksmais sušvelninti kilusias savo elgesio pasekmes, buvo visiškai abejingas nukentėjusiojo dėl jo kaltės patiriamiems skausmams ir nepatogumams. Įvertinus aptartas bylos aplinkybes bei duomenis, kaltinamojo N. B. atsiprašymas bei gailėjimasis, nuskambėję teisme, atsižvelgiant ir į byloje pateiktą prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tikėtinai yra nulemtas tik siekio švelninti savo teisinę padėtį. Taigi, nors N. B. teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, tačiau nuoširdžiai nesigailėjo dėl jų padarymo, todėl teismas šioje byloje nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir jau anksčiau aptartų aplinkybių matyti, kad nėra pagrindo išvadai, jog kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Dėl išvardintų aplinkybių teismo vertinimu, N. B. prisipažinimas be nuoširdaus gailesčio nesudaro pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Taip pat kaltinamojo gynėjas prašė kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti, jog jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), tačiau teismas ir tokios kaltinamojo N. B. atsakomybę lengvinančios aplinkybės šioje byloje nenustatė.

Vadovaujantis teismų praktika ši baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė apibūdina nusikalstamos veikos subjektą ir parodo jo požiūrį į nukentėjusįjį bei nusikalstama veika jam padarytą žalą. Kaltininko pastangos atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą parodo, kad jis supranta savo veiksmų neteisėtumą, apgailestauja dėl jų ir stengiasi išpirkti savo kaltę, o tai yra pakankamas pagrindas švelninti šio asmens baudžiamąją atsakomybę. Teismų praktikoje tam, kad padarytos žalos atlyginimą ar pašalinimą teismas pripažintų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, yra keliami tam tikri reikalavimai. Nukentėjusiajam padaryta žala turi būti atlyginta ar pašalinta iki priimant teismo nuosprendį, o jei nuosprendis yra apskundžiamas – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Pažymėtina ir tai, jog kuo anksčiau kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina nusikalstama veika nukentėjusiajam padarytą žalą, tuo didesnę reikšmę tai turi skiriant jam bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2014, 2K-362-942/2015 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-48-628/2019).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis N. B. nebandė susitarti su nukentėjusiuoju R. S. dėl žalos atlyginimo, nedėjo jokių aktyvių pastangų, siekdamas pasiekti susitarimą su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis N. B. du kartus bankiniais pavedimais 2022 m. kovo 20 d. ir 2022 m. balandžio 5 d. pervedė nukentėjusiajam R. S. po 100 eurų, paskirtyje nurodydamas „dalinis žalos atlyginimas“, tačiau nukentėjusysis R. S. nurodytas sumas grąžino į kaltinamojo N. B. banko sąskaitą. Akivaizdu, jog kaltinamasis nesitarė su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, o nukentėjusysis, gavęs bankinį pavedimą, nesutiko su tokiu žalos atlyginimo dydžiu, kuris yra ne tik kelis kartus mažesnis už pagrobto paspirtuko vertę (429 Eur), bet ir ženkliai mažesnis už nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodytą patirtos turtinės ir neturtinės žalos bendrą dydį. Kaltinamasis N. B. nedėjo nuoširdžių pastangų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta ir dalinio žalos atlyginimo pagrindų. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamojo gynėjas prašė sumažinti tiek neturtinės, tiek turtinės žalos dydžius. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir aptartą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, teismas nepripažįsta šios aplinkybės kaltinamojo N. B. atsakomybe lengvinančia, tačiau į minėtus duomenis atsižvelgia taikydamas kaltinamajam N. B. baudžiamąją atsakomybę.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamasis N. B. pateikė prašymą jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (3 t., b.l. 18-19). Kaltinamojo gynėjas teisminio bylos nagrinėjimo metu taip pat prašė kaltinamąjį N. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoja skirti jo mamą B. B., kuri sutinka ir prašo atleisti sūnų N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (3 t., b.l. 27-28). Nukentėjusiojo R. S. atstovas teisme su tokiu prašymu nesutiko.

Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog tam, kad asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma, nes tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2008, 2K-239/2008, 2K-51/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-196-697/2018). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. teismas, priimdamas sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi pagal savo vidinį įsitikinimą, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padaryti išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, taip pat pasirinktas laiduotojas turės teigiamos įtakos kaltininkui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-140/2015).

Teismas, įvertinęs visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, ypatingai kreipdamas dėmesį į kaltinamojo N. B. teisme duotus parodymus, taip pat kaltinamojo pateiktus duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra visų būtinųjų sąlygų laidavimo instituto taikymui.

Visų pirma, teismas šioje byloje nenustatė vienos iš būtinųjų laidavimo sąlygų, tai yra, jos kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte esanti sąlyga imperatyviai nurodo, kad asmuo turi „visiškai pripažinti savo kaltę ir gailėtis padarius nusikalstamą veiką“. Tokia kategoriška kaltės pripažinimo sąlyga yra nesutinkama jokiose kitose BK straipsniuose esančiose normose, reglamentuojančiose prisipažinimą padarius nusikaltimą (pvz., BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Visiškas kaltės pripažinimas neatskiriamas nuo to, kad kaltininkas besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus nusikalstamos veikos faktus, duoda teisingus parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis pripažintos įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybėmis, ir dėl šios veikos nuoširdžiai gailisi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-176-303/2018 ir kt.).

Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis N. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus (2 t., b.l. 58, 71), teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės pripažino esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kas leidžia vertinti, jog kaltinamasis N. B. šioje baudžiamojoje byloje savo kaltę pripažino. Visgi kaltinamojo parodymų turinys atskleidžia, kad toks kaltės pripažinimas yra daugiau formalus, todėl nėra pagrindo įžvelgti kaltinamojo N. B. nuoširdaus gailesčio. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-108-697/2017). Nagrinėjamos bylos kontekste svarbu pažymėti tai, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo neatsiprašė, nedėjo jokių aktyvių pastangų, siekiant susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo. N. B. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų iki bylos perdavimo teismui nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti, visiškai nesistengė kokiais nors konkrečiais veiksmais sušvelninti kilusias savo elgesio pasekmes, buvo visiškai abejingas nukentėjusiojo dėl jo kaltės patiriamiems skausmams ir nepatogumams. Kaltinamasis tik teisminio bylos nagrinėjimo metu formaliai atsiprašė nukentėjusiojo dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ir svetimo turto pagrobimo. Sprendžiant, ar kaltinamojo požiūris į savo elgesį yra savikritiškas, negalima nevertinti to, kad kaltinamasis teisme duodamas parodymus bandė sumažinti savo nusikalstamų veiksmų pavojingumą, siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį. Kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad po pirmojo konflikto bare nukentėjusieji vis tiek neatstojo, grabinėjo jį už kaklo, vis aiškinosi dėl pirmojo konflikto, tvirtino, kad L. Š. jam tris kartus sudavė į krūtinę, tada jis per pečius R. S. stumtelėjo, jo stovėsena buvo gynybinė, nes jis jautė grėsmę, L. Š. jam tris kartus sudavė į krūtinę, kai jis pastūmė R. S., tada kai M. K. smūgiavo L. Š., jis išsigando ir nevalingai su koja smūgiavo R. S., nes bijojo būti užpultas. Iš kaltinamojo teisme duotų parodymų turinio matyti, kad jo parodymai prieštaringi, kaltinamasis pripažino faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tačiau bando sumenkinti savo nusikalstamus smurtinius veiksmus, nurodydamas, kad nukentėjusieji neatstojo, grabinėjo jį už kaklo, jis jautė grėsmę iš jų. Teismas pabrėžia, jog šioje byloje nebuvo nustatytas provokuojantis ir (ar) rizikingas nukentėjusiojo R. S. elgesys, kuris pateisintų kaltinamojo neteisėtus smurtinius nusikalstamus veiksmus. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad pats kaltinamasis pirmasis pradėjo konfliktą ir smurtinius veiksmus, buvo agresyviai ir priešiškai nusiteikęs nukentėjusiojo R. S. atžvilgiu. Apžiūros protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad kaltinamasis N. B. pirmasis dešinės rankos plaštaka sudavė R. S. iš nugaros į kairės rankos petį ir jį pastūmė, po ko abiem rankomis sudavė nukentėjusiajam R. S. į nugarą, dėl ko pastarasis nukrito ant grindinio, jam atsistojus, N. B. eidamas dešine koja įspyrė jam į galvą veido srityje, dėl ko nukentėjusysis susirietė, po to, N. B. tęsdamas smurtinius veiksmus, eidamas paskui nueinantį R. S. trenkė jam į petį. Nukentėjusysis L. Š. teisme patvirtino, kad kaltinamasis N. B. buvo agresyviai nusiteikęs ir pirmas smogė R. S.. Nukentėjusysis R. S. teisme taip pat tvirtino, kad kaltinamasis N. B. buvo agresyviai nusiteikęs ir vaikščiodamas po barą ieškojo priekabių, o kai baras užsidarė, tarp jų vykstant kažkokiai diskusijai, jie norėjo gražiai atsisveikinti, tačiau kaltinamasis N. B. pradėjo smurtauti. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais, kurie buvo nuoseklūs, sutapo tarpusavyje ir kuriuos patvirtina byloje esantys vaizdo įrašai ir kiti ištirti įrodymai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, tokie kaltinamojo nurodomi teiginiai ir keliama versija, kelia abejones dėl asmens nuoširdaus gailesčio padarius nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad baudžiamasis įstatymas nenustato nei būdo, nei formos, kaip asmuo turi išreikšti savo gailėjimąsi, tačiau nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-484/2011). Visos anksčiau aptartos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis N. B. linkęs sumenkinti savo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, kritiškai nevertina savo veiksmų ir nepadarė atgailai reikalingų išvadų, vadinasi, nėra pagrindo pripažinti, kad kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų.

Teismas nenustatė ir kitos laidavimo instituto taikymui būtinos sąlygos, susijusios su žalos atlyginimu (iš dalies ar visiškai atlyginant žalą, arba įsipareigojant ją atlyginti). Pažymėtina, kad BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga gali būti konstatuojama ir tuo atveju, kai žala nors ir nėra atlyginta, tačiau įsipareigojama ją atlyginti, pavyzdžiui, susitariama su nukentėjusiuoju atlyginti jam padarytą žalą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nebandė susitarti su nukentėjusiuoju dėl žalos atlyginimo, nedėjo jokių aktyvių pastangų savo noru atlyginti žalą ir (ar) susitarti dėl jos atlyginimo, ar pasiekė kitokį susitarimą su nukentėjusiuoju. Kaltinamasis neatlygino nusikalstamais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Nors kaltinamasis pripažino nukentėjusiojo R. S. reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tačiau prašė sumažinti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos dydžius. Šiuo atveju teismas pažymi ir tai, kad kaltinamasis N. B. bankiniais pavedimais – 2022 m. kovo 20 d. ir 2022 m. balandžio 5 d. pervedė nukentėjusiajam R. S. 100 eurų, paskirtyje nurodydamas – „dalinis žalos atlyginimas“, tačiau nukentėjusysis bankiniais pavedimais grąžino nurodytą sumą kaltinamajam N. B. į jo banko sąskaitą. Akivaizdu, jog nukentėjusysis nesutiko su tokiu žalos atlyginimo dydžiu, kuris yra ženkliai mažesnis netgi negu pagrobto turto vertė (429 Eur). Teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarytos 2021 m. liepos 10 d., 100 Eur dydžio mokėjimo pavedimą nukentėjusiajam kaltinamasis pirmą kartą padarė tik 2022 m. kovo 20 d., nukentėjusiajam grąžinus minėtą sumą, vėl bandė pervesti 100 eurų 2022 m. balandžio 5 d. t. y. baigiant baudžiamąją bylą nagrinėti teisme (teismo posėdis 2022 m. balandžio 6 d.), praėjus beveik devyniems mėnesiams po įvykio. Byloje taip pat nėra jokių objektyvių duomenų, pavirtinančių, jog kaltinamasis tarėsi su nukentėjusiuoju dėl jo patirtos žalos atlyginimo ateityje. N. B. nesiėmė jokių aktyvių veiksmų iki bylos perdavimo teismui nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti, visiškai nesistengė kokiais nors konkrečiais veiksmais (teikdamas pagalbą ar pan.) sušvelninti kilusias savo elgesio pasekmes, buvo abejingas nukentėjusiojo dėl jo kaltės patiriamiems skausmams ir nepatogumams. Visa tai rodo, jog po įvykio N. B. nedėjo jokių pastangų bent iš dalies atlyginti žalą ir (ar) susitarti dėl jos dalinio atlyginimo ateityje, kurį finansiškai būtų pajėgus atlyginti ir kokio dydžio sumos sumokėjimas tenkintų nukentėjusįjį. Teisiamajame posėdyje N. B. atstovas prašė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo mažinti – nepriteisti kelionės išlaidų, mažinti pagrobto turto vertę, mažinti patirtas atstovavimo išlaidas, taip pat sumažinti neturtinės žalos dydį iki 300 eurų. Tokios aplinkybės patvirtina, jog šiuo atveju nėra pagrindo spręsti apie tai, kad kaltinamasis savanoriškai, laisva valia atlygins nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Taigi, nesant duomenų, kad kaltinamasis atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, ir nesant pagrindo pripažinti, jog pastarasis įsipareigojo tokią žalą atlyginti, negalima konstatuoti BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos sąlygos buvimo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į aptartą teisinį reglamentavimą, teismas, nenustatęs BK 40 straipsnio 2 dalies 2 bei 3 punkte numatytų sąlygų, daro išvadą, kad nėra pagrindo atleisti N. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, t. y. atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir atsakomybę sunkinančias aplinkybes.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad N. B. padarė du nesunkius tyčinius nusikaltimus, nukreiptus į žmogaus sveikatą bei nuosavybę. Kaltinamasis šioje byloje pripažino faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, tačiau nuoširdžiai dėl jų padarymo nesigailėjo ir savo elgesio kritiškai nevertino, neatlygino nusikalstamais veiksmais padarytos žalos. Teismas atsižvelgia į byloje tiriamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir į sukeltas pasekmes, į tai, kad kaltinamasis iš dalies pripažino nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį, tačiau nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos neatlygino ir dėl žalos atlyginimo nesitarė. Teismas įvertina tai, kad kaltinamasis teisminio bylos nagrinėjimo metu 2022 m. kovo 20 d. bei 2022 m. balandžio 5 d. bankiniais pavedimais pervedė nukentėjusiajam 100 eurų dydžio sumą, nors nukentėjusysis minėtą sumą grąžino kaltinamajam N. B. į jo banko sąskaitą. Šioje baudžiamojoje byloje nenustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į kitus kaltinamąjį N. B. charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, šiuo metu nedirbantis, nevedęs, baustas administracine tvarka.

Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 61 straipsniu, atsižvelgiant į aptartų aplinkybių visumą, į kaltinamąjį N. B. charakterizuojančius duomenis, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas skirtinos laisvės apribojimo bausmės, jų dydį už atskiras veikas nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį. Kaltinamajam N. B. už atskiras nusikalstamas veikas skirtinos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, subendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės (dalis parenkama lygi minimaliai laisvės apribojimo bausmės trukmei, įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis ir padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą).

Nors prokuroras teisme siūlė kaltinamajam skirti intensyvią priežiūrą, tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą bei tai, kad kaltinamasis faktinių nuskaltimų padarymo aplinkybių neneigė, anksčiau neteistas, teismo vertinimu, draudimas ir įpareigojimai, kurie skirtini vietoj intensyvios priežiūros, padės geriau įgyvendinti kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės tikslus. Kaltinamajam skirtini įpareigojimai visos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos bei draudimas bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas (BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punktas, 4 punktas, 5 dalies 4 punktas).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Nukentėjusysis R. S. byloje pareiškė civilinį ieškinį (1 t., b.l. 59-64), kuriuo prašo iš kaltinamojo N. B. priteisti 2790 eurų žalos atlyginimą, nurodydamas, jog turtinės žalos dydį sudaro: 1) elektrinio paspirtuko vagystė – 420 eurų; 2) kelionės išlaidos automobiliu, kai buvo vykstama pirmajai apklausai iš Šilutės į Nidą, kurias sudaro – 70 eurų; 3) kelionės išlaidos laivu, kuomet buvo vykstama antrajai apklausai iš Šilutės į Nidą, kurias sudaro – 100 eurų; 4) už jo interesų atstovavimą patirtos atstovavimo išlaidos ikiteisminio tyrimo metu – 700 eurų, teisminio bylos nagrinėjimo metu – 500 eurų (3 t., b.l. 2-3), taigi iš viso prašo priteisti 1200 eurų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Taip pat nukentėjusysis prašo priteisti 1500 eurų neturinės žalos dydį, kurį grindžia tuo, jog dėl neblaivaus N. B. padarytų nusikalstamų veikų, jam buvo padaryti kūno sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas, taip pat buvo pagrobtas jam asmenine nuosavybės teise priklausantis paspirtukas, tai akivaizdžiai turi įtakos jo gyvenimo kokybei, dėl to jis patiria ir patirs neigiamus išgyvenimus bei šiuo metu patiria didelius nepatogumus. Kaltinamojo veiksmais jam buvo padaryta didelė moralinė žala, jo sveikatai ir emocinei būsenai, jis patyrė dvasinę skriaudą, o tos dvasinės būsenos nebeįmanoma susigrąžinti. N. B. jo atžvilgiu įvykdęs nusikalstamus veiksmus, buvo neblaivus, turėtų jam atlyginti padarytą žalą (1 t., b.l. 59-63). 2021 m. lapkričio 12 d. nutarimu N. B. pripažintas civiliniu ieškovu (1 t., b.l. 65-66).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (LAT 2006-06-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2012-03-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012; 2016-11-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-480-687/2016). Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl to, kad buvo sutrikdyta veikla, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas kaip nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis iš tikro asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (LAT 2008-02-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008). Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (LAT 2001-09-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-763/2001; 2009-04-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009 ir kt.).

Nukentėjusysis R. S. prašo priteisti patirtą turtinę žalą – keliones išlaidas bei pagrobto turto (elektrinio paspirtuko) vertę. Šiuo atveju, nukentėjusiojo R. S. patirtos kelionės išlaidos nėra pagrįstos jokiais objektyviais duomenimis, kurie patvirtintų šią nukentėjusiojo patirtą žalą. Nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti atlyginti jo turtinę žalą – tiesioginius nuostolius ir negautas pajamas, kurias jis būtų gavęs, jei nebūtų įvykdyta nusikalstama veika. Tačiau turtinė žala turi būti įrodyta objektyviai ir neginčijamai ir šią žalą įrodyti turi būtent nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo, t.y. šiuo atveju pats nukentėjusysis R. S.. Nukentėjusysis R. S. jokių dokumentų (degalų pirkimo kvitų, bilietų ir pan.), patvirtinančių patirtas kelionės automobiliu bei laivu išlaidas teismui nepateikė, todėl nagrinėjamu atveju patirtos turtinės žalos faktas dėl kelionės išlaidų nėra įrodytas, ir ieškinio reikalavimas dalyje dėl 170 eurų dydžio kelionės išlaidų atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas. Byloje nukentėjusiojo pateikti duomenys patvirtina, kad pagrobto turto (elektrinio paspirtuko) vertė – 429 eurai (1 t., b.l. 30), nors nukentėjusysis ieškinyje dėl paspirtuko vagystės patirtą turtinę žalą įvertino 420 eurų. Byloje esantys vaizdo įrašai patvirtina, kad minėta transporto priemonė veikė, duomenų, kad elektrinis paspirtukas būtų nusidėvėjęs ir (ar) turėtų kitokių defektų, byloje nenustatyta, todėl nukentėjusiojo patirta 420 eurų dydžio turtinė žala dėl paspirtuko netekimo įrodyta ir pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl paspirtuko vagystės, prašoma suma priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiojo R. S. naudai.

Nukentėjusysis R. S. ieškiniu taip pat prašė priteisti jo patirtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jos atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo atstovas advokatas V. Andrijauskas 2021 m. spalio 27 d. pateikė prašymą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, pateikdamas pinigų priėmimo kvitus ir prašydamas iš kaltinamojo priteisti nukentėjusiojo R. S. naudai 700 Eur už atstovavimą ikiteisminiame tyrime (1 t., b.l. 63, 2 t., b.l. 2-3); taip pat už atstovavimą teisme papildomai pateikė 500 eurų pinigų priėmimo kvitą už gynybą, patarimą, kitas teisines paslaugas (3 t., b.l. 2-3), taigi iš viso nukentėjusysis patyrė 1200 eurų bylinėjimosi išlaidų.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-247-976/2018, 2K-313-489/2019; 2K-191-942/2021).

R. S. šioje baudžiamojoje byloje pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, viso proceso metu jo interesus atstovavo advokatas Valdas Andrijauskas. Įvertinus bylos sudėtingumą, atstovo darbo ir laiko sąnaudas atstovaujant nukentėjusiojo interesus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, suteiktų paslaugų apimtį, teisme įvykusių posėdžių skaičių ir trukmę, atstovo aktyvumą rengiant procesinius dokumentus (taip pat ir civilinį ieškinį), teikiant prašymus bei duomenis teismui, pastangas procesą baigti taikiai, ir tai, kad N. B. pripažintas kaltu dėl jam inkriminuotų dviejų nusikaltimų padarymo, teismas sprendžia, kad šiuo atveju prašoma priteisti atstovavimo išlaidų 1200 Eur suma yra proporcinga suteiktoms paslaugoms ir nėra per didelė, todėl iš N. B. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. S. priteistina 1200 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nukentėjusysis R. S. prašė jam iš kaltinamojo priteisti patirtą1500 eurų dydžio neturtinę žalą.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: spręsdamas šį klausimą teismas atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinti ir nukentėjusiojo, ir kaltojo asmens interesus, siekdamas proporcingos jų pusiausvyros. Be to, pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje, be kita ko, yra išaiškinta, jog, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, reikėtų paisyti jau sukurtų teismo precedentų, kita vertus, dėl padarytos neturtinės žalos dydžių sveikatos sužalojimo atvejais visiškai suvienodinti teismų praktikos iš esmės neįmanoma, kiekvienu konkrečiu atveju jis nustatomas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias tos bylos aplinkybes, jų tarpusavio santykį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-419/2011, 2K-202-693/2015, 2K-300-222/2017, 2K-53-693/2018).

Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydį lemiantis esminis kriterijus – nukentėjusiojo patirti neigiami padariniai sveikatai, kuriuos parodo ne tik sveikatos sutrikdymo mastas, jo sunkumas (sunkus, apysunkis, nesunkus ar kt.), jo pobūdis, bet ir kitos aplinkybės, apibūdinančios žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos įvertinimas pinigais) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam sužalotojo gyvenimui, kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo, ir t. t. Taip pat turi reikšmę (yra pakankamai svarbios aplinkybės) žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas ir pan. Kai kaltininkas nusikalstamą veiką padaro tyčia, kai jo neteisėti veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina didesnė atsakomybė (kaip žalos dydžio išraiška) nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Kaltininko turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama ir kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų.

Nukentėjusysis R. S. pateiktame civiliniame ieškinyje nurodė, kad jam buvo padaryti kūno sužalojimai ir sukeltas fizinis skausmas, taip pat buvo pagrobtas jam asmeninės nuosavybės teise priklausantis paspirtukas, tai akivaizdžiai turi įtakos jo gyvenimo kokybei, dėl to jis patiria ir patirs neigiamus išgyvenimus bei šiuo metu patiria didelius nepatogumus. Jam kaltinamojo veiksmais buvo padaryta didelė moralinė žala, jo sveikatai ir emocinei būsenai, jis patyrė dvasinę skriaudą, o tos dvasinės būsenos nebeįmanoma susigrąžinti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. S. papildomai nurodė, kad jis po įvykio psichologiškai labai blogai jautėsi, buvo sugadintos visos šeimos atostogos, jo 7 metų dukra išgyveno dėl jo patirtų sužalojimų. Jis kelis kartus kreipėsi į psichologą. Po įvykio matosi keli randai, dar skauda petį.

Nustatydamas nukentėjusiajam R. S. priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad neturtinė žala nukentėjusiajam padaryta kaltinamojo N. B. tyčiniais smurtiniais veiksmais, taip pat į kilusias pasekmes – nukentėjusysis dėl kaltinamojo nusikalstamų veikų patyrė ne tik fizinį skausmą, jam buvo konstatuoti sužalojimai – odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, nosyje, dešinėje skruostinėje srityje, dešinės alkūnės sąnario srityje, kairio kelio sąnario srityje, poodinė kraujosruva dešinės akies vokuose, kurie specialisto išvadoje įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Be to, byloje nustatyta, kad kaltinamasis pasisavino ir nukentėjusiajam priklausantį turtą, kurio nukentėjusysis neatgavo. Teismas taip pat įvertina ir kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo – formaliai pripažino nusikalstamų veikų faktines padarymo aplinkybes, tačiau nebuvo nuoširdus ir savo elgesio kritiškai nevertino. Kaltinamasis neatlygino nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos, tačiau sutiko, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, manė, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis. Byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo nusikalstamais smurtiniais veiksmais buvo padaryta ilgalaikė žala nukentėjusiojo fizinei ir psichinei sveikatai, taip pat nėra duomenų apie nukentėjusiojo nedarbingumo laikotarpį. Nors nukentėjusysis teisme nurodė, kad kreipėsi į psichologą, tačiau duomenų, patvirtinančių šias aplinkybes, teismui nepateikė. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę padėtį – kaltinamasis šiuo metu nedirba, tačiau yra jauno amžiaus, darbingas, todėl ateityje turės galimybę atlyginti padarytą neturtinę žalą.

Nustatant nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, taip pat turi būti atsižvelgiama į teismų praktikoje tokio pobūdžio bylose nustatomus neturtinės žalos dydžius. Pagal pastaruoju metu besiformuojančią teismų praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo ir fizinio skausmo sukėlimo bylose nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiama nuo 150 eurų iki 2000 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-141-696/2017, 2K-393-489/2017, 2K-83-788/2019, 2K-258-639/2019 ir kt.) suma neturtinei žalai atlyginti.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, įvertinat kaltinamojo N. B. nusikalstamais veiksmais sukeltus padarinius nukentėjusiojo R. S. sveikatai, kaltinamojo amžių bei turtinę padėtį, taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nežymaus sveikatos sutrikdymo bylose, nukentėjusiajam priteistina 1000 eurų dydžio suma patirtai neturtinei žalai atlyginti, todėl ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinamas iš dalies. Toks neturtinės žalos dydis neprieštarauja kasacinės instancijos teismo praktikai baudžiamosiose bylose, kuriose asmeniui buvo padaryti panašūs kūno sužalojimai bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktas, turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti – viena skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

N. B. iš kaltinimo pagal BK 284 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas;

- pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės ir N. B. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei uždraudžiant bausmės laikotarpiu vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Išaiškinti N. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nukentėjusiojo R. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jo naudai iš kaltinamojo N. B. priteisti 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) patirtai turtinei žalai atlyginti, 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti bei 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Kaltinamajam N. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti pradėjus vykdyti bausmę.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.