Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Genovaitė Vaizgėlienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti J. L., uždaroji akcinė bendrovė „Sadvesta“, antstolė Vida Daugirdienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolė Vida Daugirdienė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas

Vykdomosios bylos Nr. 0004/20/00252 duomenimis nustatyta, kad antstolė Vida Daugirdienė vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-10902-642/2018 dėl 249 Eur nuostolių atlyginimo kiekvieną mėnesį, skaičiuojamų nuo 2018 m. kovo 27 d. iki skolininkų V. L. ir J. L. išsikeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio išieškotojai UAB „Sadvesta“, išieškojimo iš solidarios skolininkės V. L. išieškotojos UAB „Sadvesta“ naudai. Antstolės žinioje taip at yra vykdomoji byla Nr. 0004/20/002523, vykdoma pagal pėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-10902-642/2018 dėl 249 Eur nuostolių atlyginimo kiekvieną mėnesį, skaičiuojamų nuo 2018 m. kovo 27 d. iki skolininkų V. L. ir J. L. išsikeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio išieškotojai UAB „Sadvesta“, išieškojimo iš solidaraus skolininko J. L. išieškotojos UAB „Sadvesta“ naudai. 2020 m. rugpjūčio 4 d. antstolės kontoroje gautas skolininkės V. L. prašymas užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0004/20/002523 skolininkės V. L. atžvilgiu ir grąžinti skolininkei 1 919,89 Eur. Antstolė 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymu Nr. S-2000000823 skolininkės prašymo netenkino.

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010).

Pareiškėja nurodo, kad ji iš išieškotojai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamečiais vaikais išsikėlė 2018 m. gegužės 29 d., todėl nuostolių atlyginimas iš jos gali būti išieškotas tik už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., t.y. už du mėnesius, iš viso 498 Eur, o vykdomoji byla Nr. 0004/20/00253 jos atžvilgiu turi būti užbaigta.

CPK 629 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Vertindamas pareiškėjos nurodytas aplinkybes teismas pažymi, kad pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinių pasekmių ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl šios proceso teisės normos aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017).

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. spalio 15 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-7194-824/2018 pagal ieškovės UAB „Sadvesta“ ieškinį atsakovams J. L., V. L., institucija teikianti išvadą byloje, Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl iškeldinimo iš buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino, nusprendė iškeldinti atsakovus J. L. ir V. L. iš ieškovei UAB „Sadvesta“ priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nustatant, kad atsakovai J. L. ir V. L. kartu su nepilnamečiais vaikais J. L., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. L., gim. (duomenys neskelbtini), per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi išsikelti iš ieškovei UAB „Sadvesta“ priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), kartu su visu atsakovams ir/ar tretiesiems asmenims priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu konstatavo, kad 2018 m. kovo 12 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-18-10-3508 pagrindu ieškovei (išieškotojai) įsigijus butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), ir ieškovei nuosavybę į šį turtą Nekilnojamojo turto registre įregistravus nuo 2018 m. kovo 27 d., atsakovai (skolininkai) gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute. Šios aplinkybės sudaro pagrindą daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė negali įgyvendinti savo nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą – jį valdyti, naudotis ir disponuoti juo. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1266-265/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog atsakovė (pareiškėja) pateikė įrodymus, kad yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą kitu adresu, todėl teismas neturėjo pagrindo jos iškeldinti iš ginčo patalpų. Bylos duomenimis, atsakovė (pareiškėja) atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ginčo bute negyvena ir gyvenamąją vietą yra deklaravusi kitu adresu. Tačiau kaip matyti iš bylos duomenų, atsakovė (pareiškėja) nepateikė savo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Todėl esant byloje Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos socialinių reikalų departamento Civilinės metrikacijos ir registracijos skyriaus pažymai, iš kurios nustatyta, jog 2018 m. kovo 28 d. Gyventojų registro tarnybos duomenimis atsakovai J. L., V. L., nepilnamečiai vaikai S. L. ir J. L. savo gyvenamąją vietą yra deklaravę adresu (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog atsakovė (pareiškėja) neįrodė skunde nurodytų aplinkybių.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-10902-642/2018 pagal ieškovės UAB Sadvesta“ ieškinį solidariems atsakovams J. L. ir V. L., dėl nuompinigių ir palūkanų priteisimo, ieškinį tenkino iš dalies ir priteisti ieškovei UAB Sadvesta“ solidariai iš atsakovų J. L. ir V. L. 249 Eur nuostolių atlyginimą kiekvieną mėnesį, skaičiuotiną nuo 2018 m. kovo 27 d. iki atsakovų J. L. ir V. L. išsikeldinimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio ieškovei UAB Sadvesta“, dienos, bei 5 proc. dydžio metines palūkanas. Teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu konstatavo, kad įvertinus byloje esančius įrodymus, teismas labiau tiki, kad atsakovė V. L. gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nei deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-265/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė (pareiškėja), siekdama įrodyti, jog negyvena ginčo bute, nurodė, jog yra deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė (pareiškėja) yra deklaravusi gyvenamąją vietą kitu adresu, nėra pakankama konstatuoti, kad atsakovė (pareiškėja) negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma laikytina duomenų išviešinimu, o ne gyvenamosios vietos faktiniu patvirtinimu. byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė (pareiškėja) su jai priklausančiais daiktais išsikraustė iš ginčo buto ir įsikėlė į kitą gyvenamąją vietą. Taip pat paminėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-7194-824/2018, kurioje buvo sprendžiamas atsakovų iškeldinimo iš ginčo buto klausimas, nebuvo nustatyta, jog atsakovai išsikraustė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat nėra duomenų, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas yra įvykdytas, t. y. jog atsakovai yra iškeldinti. Todėl įvertinus šias nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į liudytojų parodymus, kurių apeliantai neginčija, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad atsakovė (pareiškėja) bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsikrausčiusi iš buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Taigi, aplinkybė, kad pareiškėja 2018 m. gegužės 29 d. nebuvo išsikėlusi iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra nustatyta įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Pareiškėja taip pat pateikė 2019 m. balandžio 10 d. panaudos sutartį, sudarytą su S. L., kuria S. L., kaip panaudos davėja, perleido pareiškėjai nuo 2019 m. gegužės 1 d. naudotis butu, esančiu (duomenys neskelbtini). Vis dėlto, teismo vertinimu, pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad ji faktiškai išsikėlė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Visų pirma, 2019 m. balandžio 10 d. panaudos sutartis nėra įregistruota Nekilnojamjo turto registre. Antra, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja vykdo panaudos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t.y. sumokėjo panaudos davėjai 1 000 Eur sutarties vykdymo garantą, moka komunaliznius patarnavimus už butą, esantį (duomenys neskelbtini) (Panaudos sutarties 1, 5 punktai). Trečia, pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pranešė išieškotojai, jog yra išsikėlusi iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei ėmėsi veiksmų perduoti butą išieškotojai, t.y. būtų perdavusi buto raktus, sudariusi aktą dėl buto apskaitos prietaisų rodmenų ir kt.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog vykdomosios bylos Nr. 0004/20/00252 ir Nr. 0004/20/00253 pradėtos vykdyti 2020 m. balandžio 2 d., t.y. pareiškėja panaudos sutartį su S. L. sudarė 2019 m. balandžio 10 d., tačiau apie šias aplinkybes antstolei pranešė tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymu, t.y. praėjus beveik 4 mėnesiams nuo išieškojimo pradžios. CPK 512 straipsnyje numatyta, jog skundas dėl antstolių ar notarinių veiksmų gali būti paduodamas ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo.

Kasacinis teismas, formuodamas CPK 512 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, nurodė, kad šiame straipsnyje nustatytas dvidešimties dienų terminas, skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, gali būti atnaujinamas, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių, o devyniasdešimt dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo skundžiamo veiksmo atlikimo, yra naikinimasis ir, jį praleidus, teismo nebegali būti atnaujinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). CPK 512 straipsnyje nustatytas devyniasdešimties dienų naikinimasis terminas notaro (antstolio) veiksmams apskųsti vertinamas kaip pakankamas aktyviai ir sąžiningai veikiantiems vykdymo proceso dalyviams sužinoti apie galimus savo teisių pažeidimus ir imtis priemonių šias teises ginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Kasacinis teismas, nagrinėdamas bylą, kurioje buvo skundžiami antstolio veiksmai, pažymėjo, kad neinformavimas apie antstolio patvarkymą gali būti pagrindas atnaujinti dvidešimties, bet ne devyniasdešimties dienų terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2014). Skundas, paduotas teismui praleidus naikinamąjį terminą, nenagrinėtinas teisme, todėl tokį skundą teismas turi atsisakyti priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), o tokiai aplinkybei paaiškėjus po skundo priėmimo – bylą nutraukti (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006; 2008 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2008).

Taigi, įstatymas numato 20 dienų terminą skundams dėl antstolių veiksmų paduoti, kuris skaičiuotinas nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti. Minėta norma taip pat numato, kad skundas dėl antstolio veiksmų negali būti paduotas vėliau kaip 90 dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo. Tai reiškia, kad nustatytas 20 dienų terminas skaičiuojamas nuo dienos, kai asmuo sužinojo apie skundžiamą veiksmą ir jis gali būti atnaujinamas, jeigu praleistas dėl svarbių priežasčių. Tačiau 90 dienų terminas yra naikinamasis ir jis negali būti atnaujinamas. Be to, šis terminas skaičiuojamas ne nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, o nuo skundžiamo antstolio veiksmo atlikimo dienos. Praleidus nustatytą 90 dienų terminą, nebegalima paduoti skundo dėl antstolio veiksmų. Tokiu teisiniu reglamentavimu įstatymų leidėjas siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą bei sudrausminti asmenis vykdymo procese.

Taigi, nors, pareiškėjos teigimu, ji anstolei pradedant priverstinį skolos išieškojimą, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyveno, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 2 d. iki 2020 m. liepos 15 d. atliktų priverstinio išieškojimo veiksmų per CPK 512 straipsnyje nustatytą dvidešimties dienų terminą neginčijo. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtu laikotarpiu antstolė priėmė 2020 m. balandžio 28 d. patvarkymą dėl skolos išieškojimo Nr. S-20-4-10931, 2020 m. balandžio 28 d. vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-20-4-10927, 2020 m. balandžio 28 d. patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo Nr. S-20-4-10928, 2020 m. gegužės 22 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-20-4-13882, 2020 m. birželio 16 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymą Nr. S-20-4-16582, kurių pareiškėja CPK nustatytu terminu neginčijo.

Atsižvelgus į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog pareiškėja būtų faktiškai išsikėlusi iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), darytina išvada, kad antstolė neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Esant šioms aplinkybėms, teismas dėl skitų skundo argumentų plačiau nepasisako.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolė savo veiksmais nepažeidė CPK reikalavimų, todėl pareiškėjos skundas, kaip nepagrįstas, atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundą atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąsias bylas Nr. 0004/20/00252 ir Nr. 0004/20/00253 grąžinti antstolei Vidai Daugirdienei.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.