- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-03-04
- Bylos Nr.
- 2A-8-265/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Giedrė Seselskytė, Aurimas Brazdeikis, Alvydas Žerlauskas
- Atsakovas
- J. L., V. L.
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sadvesta“
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurimo Brazdeikio, Giedrės Seselskytės, Alvydo Žerlausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų J. L. ir V. L. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sadvesta“ ieškinį atsakovams J. L. ir V. L. dėl nuompinigių ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų solidariai 320 Eur dydžio per mėnesį nuompinigius už laikotarpį, kuriuo be teisinio pagrindo buvo naudojamasi butu, esančiu Duomenys neskelbtini, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už vėlavimą nuompinigius mokėti nuo 2018 m. kovo 27 d. iki teismo sprendimo dėl iškeldinimo iš buto įvykdymo dienos.
2. Nurodė, kad atsakovams yra žinoma, jog buto, esančio Duomenys neskelbtini, pardavimo iš varžytynių procedūra vyko nuo 2017 m. vasario 13 d.; 2018 m. kovo 9 d. buvo sumokėta visa buto kaina; 2018 m. kovo 27 d. minėtas butas nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ieškovės vardu. 2018 m. balandžio 4 d. atsakovams buvo išsiųsti raginimai išsikelti iš jiems nebepriklausančio buto, tačiau atsakovai iki šiol bute gyvena, t. y. be teisėto pagrindo naudojasi jiems nepriklausančia nuosavybe. Su atsakovais nuomos sutartis nebuvo sudaryta, taip pat jiems nebuvo leista naudotis svetimu turtu, todėl faktinis naudojimasis svetimu butu sukelia jiems prievolę sumokėti nuomos mokestį bei komunalinius mokesčius. Ieškovės teigimu, šiame bute gyvena abu atsakovai – šią aplinkybę užfiksavo ieškovės direktorius, todėl nuompinigiai iš atsakovų priteistini solidariai.
Atsiliepimas
3. Atsakovai atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė atmesti. Nesutiko su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, jog ginčo bute gyvena, ir atsakovė ir atkreipė dėmesį, jog ieškovo į bylą pateikti įrodymai, kuriais grindžiamas atsakovės gyvenimo ginčo bute faktas, surinkti neteisėtai. Atsakovas J. L. akcentavo, kad nesutinka išsikelti iš ginčo buto ir / ar mokėti nuompinigius, kadangi ieškovė butą įgijo neteisėtų varžytynių akto pagrindu. Nurodė, kad yra pateikęs ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu. Atsakovų teigimu, ieškovės nurodytas 320 Eur buto nuomos mokestis nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 249 Eur nuostolių atlyginimą kiekvieną mėnesį, skaičiuotiną nuo 2018 m. kovo 27 d. iki atsakovų išsikeldinimo iš buto, esančio Duomenys neskelbtini, dienos. Priteisė ieškovei solidariai iš atsakovų 5 procentų dydžio metines palūkanas už 249 Eur, skaičiuojamas nuo 2018 m. kovo 27 d. iki atsakovų išsikeldinimo iš buto, esančio Duomenys neskelbtini, dienos. Priteisė ieškovei iš atsakovų po 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė 2018 m. kovo 27 d. įgijo daiktines (nuosavybės) teises į butą, esantį Duomenys neskelbtini. Nustatęs, kad atsakovai gyvena ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute, teismas padarė išvadą, kad atsakovai pažeidė ieškovės kaip buto savininkės teises bei jos teisę laisvai ir savo nuožiūra disponuoti savo turtu, neišsikeldami iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto. Nurodė, kad ginčo šalis greičiau saistė deliktinė atsakomybė, o ne nuomos, kaip teigė ieškovė ir atsakovai, santykiai. Įvertinęs bylos duomenis teismas konstatavo, kad atsakovai nuo 2018 m. kovo 27 d. neteisėtai, be teisėto pagrindo gyvendami ieškovei nuosavybės teise priklausančiame bute padarė ieškovei žalą; žala ieškovei padaryta neteisėtais atsakovų veiksmais, t. y. neišsikeldinimu iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio buto; tarp atsiradusios žalos neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, t. y. dėl atsakovų neišsikeldinimo, ieškovė negali išnuomoti buto ir gauti pajamas. Kadangi ieškovė tiksliai nuostolių dydžio neįrodė, teismas, naudodamasis savo teise nustatyti nuostolių dydį, atsižvelgęs į rinkoje esančių panašių į ginčo butų nuomos kainas, padarė išvadą, kad nuostoliais kaip negautomis nuomos pajamomis galėtų būti pripažįstami 249 Eur per mėnesį. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.210 straipsnio 1 dalimi tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovų solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
6. Atsakovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
6.1 Teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus įrodymus ir aplinkybes, netyrė, ar ieškovės pateikti įrodymai gali būti laikomi tinkamais ir surinktais teisėtai, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
6.2. Teismo išvada, jog ginčo bute kartu su atsakovu gyvena ir atsakovė, yra nepagrįsta ir padaryta neatsižvelgiant į tai, kad įrodymai, susiję su atsakovės faktine gyvenamąja vieta, surinkti neteisėtai.
Atsiliepimas
6.3. Atsakovas J. L. nesutinka išsikelti iš ginčo buto ir mokėti, kadangi ieškovė nuosavybės teises į butą įgijo neteisėtai. Pabrėžtina, kad Klaipėdos apygardos teismui J. L. yra pateikęs ieškinį dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo spręsti klausimo dėl nuompinigių priteisimo.
6.4. Iš skundžiamo sprendimo turinio nėra aišku, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, jog ieškovė ketina / ketintų ginčo butą nuomoti, bei kokiais kriterijais teismas vadovavosi nustatydamas ginčo buto nuomos kainą.
7. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovų apeliacinį skundą, kuriuo prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovams aplinkybės dėl įvykusių varžytynių ir buto nuosavybės teisės pasikeitimo buvo žinomos, tačiau iš buto jie neišsikėlė. Ieškovės teigimu, ginčo bute iki šiol gyvena abu atsakovai, o atsakovė kitą gyvenamąją vietą deklaravo tik iškėlus šią civilinę bylą. Sutinka su atsakovo teiginiu, kad nustatant buto nuomos kainą negalima vadovautis vien interneto portaluose ir skelbimų puslapiuose esančia informacija, kadangi kiekvienas butas yra individualus, tačiau mano, jog teismas teisingai nustatė ginčo buto nuomos kainą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja tik apeliaciniame skunde nurodytus argumentus. Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Dėl bylos nagrinėjimo formos
9. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl ginčo esmės
10. Apeliantai nesutikimą su priimtu teismo sprendimu grindžia šiais esminiais argumentais: 1) teismas, konstatuodamas, jog ginčo bute gyvena ne tik atsakovas, tačiau ir atsakovė, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei nepagrįstai neatsižvelgė, jog ieškovės pateikti įrodymai yra surinkti neteisėtai; 2) nėra aišku, kokių įrodymų pagrindu teismas padarė išvadą, jog ieškovė ketina / ketintų ginčo butą nuomoti, bei kokiais kriterijais teismas vadovavosi nustatydamas ginčo buto nuomos kainą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo sutikti su minėtomis skundo nuostatomis.
11. Iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad teismas, konstatuodamas, jog atsakovė gyvena bute, esančiame Duomenys neskelbtini, rėmėsi liudytojų V. S. ir V. T. parodymais bei ieškovės pateiktais įrodymais – fotonuotraukomis. Apeliaciniame skunde atsakovai akcentuoja, jog ieškovės pateiktos fotonuotraukos padarytos pažeidžiant įstatymus, todėl negalėjo būti pripažintos leistinais įrodymais ir, be kita ko, tai nesudaro pagrindo išvadai, jog atsakovė iš tiesų gyvena ginčo bute.
12. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 177 straipsnis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, jog yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (2 dalis).
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuotraukų darymas viešoje vietoje – daugiabučių namų aikštelėje, siekiant nustatyti ieškovės įrodinėjamas aplinkybes, nepripažintinas atsakovės privataus gyvenimo neliečiamumo principo pažeidimu.
14. Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė, siekdama įrodyti, jog negyvena ginčo bute, nurodė, jog yra deklaravusi gyvenamąją vietą Duomenys neskelbtini. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog atsakovė yra deklaravusi gyvenamąją vietą kitu adresu, nėra pakankama konstatuoti, kad atsakovė negyvena bute, esančiame Duomenys neskelbtini. Gyvenamosios vietos deklaravimo pažyma laikytina duomenų išviešinimu, o ne gyvenamosios vietos faktiniu patvirtinimu.
15. Kolegija pažymi, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė su jai priklausančiais daiktais išsikraustė iš ginčo buto ir įsikėlė į kitą gyvenamąją vietą. Taip pat paminėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-7194-824/2018, kurioje buvo sprendžiamas atsakovų iškeldinimo iš ginčo buto klausimas, nebuvo nustatyta, jog atsakovai išsikraustė iš buto, esančio Duomenys neskelbtini. Byloje taip pat nėra duomenų, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimas yra įvykdytas, t. y. jog atsakovai yra iškeldinti. Todėl įvertinus šias nurodytas aplinkybes bei atsižvelgiant į liudytojų parodymus, kurių apeliantai neginčija, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsikrausčiusi iš buto, esančio Duomenys neskelbtini.
16. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog atsakovas iš ginčo buto išsikelti neketina, kadangi, jo įsitikinimu, ieškovė nuosavybės teisę į šį butą įgijo neteisėtai. Kolegija pažymi, kad ginčo buto nuosavybės teisėtumo klausimas yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, jog ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams antstoliui A. S., UAB „Sadvesta“, prašydamas pripažinti negaliojančiu 2018 m. kovo 12 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą, taikyti restituciją ir grąžinti ieškovui nuosavybės teisę į butą, esantį Duomenys neskelbtini, o atsakovei UAB „Sadvesta“ grąžinti už turtą sumokėtas lėšas (civilinė byla Nr. 2-840-642/2019). Tačiau 2019 m. rugpjūčio 28 d. sprendimu ieškovo ieškinys atmestas, sprendimas 2019 m. lapkričio 1 d. įsiteisėjo. LITEKO duomenys taip pat patvirtina, jog UAB „Sadvesta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iškeldinti J. L. ir V. L. bei jų nepilnamečius vaikus kartu su jiems priklausančiu turtu iš ieškovei priklausančio buto adresu Duomenys neskelbtini (civilinė byla 2-7194-824/2018). Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes manytina, kad nėra pagrindo plačiau pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su atsakovo teiginiais, jog ieškovė ginčo butą yra įgijusi neteisėtai ir todėl negali reikalauti iš atsakovų nuostolių atlyginimo.
17. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl priteistų nuostolių egzistavimo bei jų dydžio pagrįstumo. Apeliantų teigimu, ieškovė neįrodė, jog ji ketino butą nuomoti, taip pat nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo buto nuomos kaina per mėnesį laikytina 249 Eur, ir teigiama, jog nėra aišku, kokiais kriterijais teismas vadovavosi nustatydamas buto nuomos kainą.
18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, padarė išvadą, kad ginčo šalis greičiau saistė deliktinė atsakomybė, o ne nuomos santykiai. Pažymėjo, jog ieškovė ir atsakovė nebuvo sudariusios nuomos sutarties, tačiau iš ieškovės argumentų dėl nuomos mokesčio apskaičiavimo teismas padarė išvadą, kad ieškovė siektų išnuomoti jai priklausantį butą, esantį Duomenys neskelbtini, ir gauti pajamas. Kolegija sutinka, jog byloje, be ieškovės paaiškinimų, nėra kitų įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė ketino nuomoti ginčo butą, tačiau pažymi, kad viešai prieinami duomenys leidžia pritarti minėtai teismo išvadai. Iš interneto puslapio www.rekvizitai.lt nustatyta, kad UAB „Sadvesta“ pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių (Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorius yra susistemintas visuomeninių ir ekonominių veiklos rūšių, egzistuojančių šalies ūkyje, rinkinys, kurio klasifikavimo vienetas yra veiklos rūšis) veikla yra Nekilnojamojo turto agentūrų veikla. Į šią klasę įeina nekilnojamojo turto tarpininkų atliekama nekilnojamojo turto paslaugų veikla: tarpininkavimas perkant, parduodant ir nuomojant nekilnojamąjį turtą už atlygį ar pagal sutartį; konsultacijos ir vertinimo paslaugos, susijusios su nekilnojamojo turto pirkimu, pardavimu ir nuoma, už atlygį ar pagal sutartį.
19. Atsakant į apeliacinio skundo argumentą, jog nėra aišku, kokiais kriterijais teismas vadovavosi nustatydamas, jog ginčo buto nuoma per mėnesį yra 249 Eur, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovei tiksliai neįrodžius nuostolių dydžio, teismas, naudodamasis savo teise nustatyti nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), atsižvelgęs į tai, kad butų, savo savybėmis panašių į ieškovei priklausantį butą, nuoma rinkoje svyruoja tarp 99 Eur ir 400 Eur, padarė išvadą, kad nuostoliais kaip negautomis nuomos pajamomis galėtų būti pripažįstami 249 Eur per mėnesį (400 Eur + 99 Eur = 499 : 2). Tai yra, teismas įvertino ne tik rinkoje siūlomų nuomotis butų kainas, tačiau ir pažymėjo, kad vertino butų, savo savybėmis panašių į ieškovei priklausantį butą, nuomos kainas. Kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių įrodymų, paneigiančių, jog buto, esančio Duomenys neskelbtini, 249 Eur nuomos mokestis yra neprotingai didelis ir / ar neatitinkantis rinkoje esančių butų nuomos kainos.
20. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė ir aiškino proceso, materialiosios teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 straipsniai).
23. Apeliantų skundo netenkinus, jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
24. Ieškovė nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.