Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. L. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti J. L., uždaroji akcinė bendrovė „Sadvesta“, antstolė V. D.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Skunde nurodoma, kad antstolė vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-10902-642/2018 dėl 249 Eur nuostolių atlyginimo kiekvieną mėnesį, skaičiuojamų nuo 2018 m. kovo 27 d. iki jos ir skolininko J. L. išsikėlimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), išieškojimo išieškotojos UAB „Sadvesta“ naudai. Vis dėlto išieškojimas iš pareiškėjos pagal minėtą vykdomąjį raštą gali būti vykdomas tik iki pareiškėjos išsikėlimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjai išsikėlus iš minėto buto iš jos nebegali būti reikalaujama mokėti periodinį nuostolių atlyginimą išieškotojai, kadangi vykdomojo dokumento tikslas yra iškeldinti konkrečius asmenis iš buto. Nuostolių atlyginimą išieškotojai turi mokėti tas skolininkas, kuris toliau gyvena bute. Pareiškėja nurodo, kad ji iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), kartu su nepilnamečiais vaikais išsikėlė 2018 m. gegužės 29 d. Šias aplinkybes patvirtina tai, kad pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų deklaruota gyvenamoji vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Aplinkybę, kad pareiškėja nebegyvena kartu su sutuoktiniu (skolininku) J. L. ir neveda su juo bendro ūkio, patvirtina tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimu nutraukta šalių santuoka. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nebegyvena nuo 2018 m. gegužės 29 d., todėl nuostolių atlyginimas iš jos gali būti išieškotas tik už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., t. y. už du mėnesius, iš viso 498 Eur. Nagrinėjamu atveju antstolė iš pareiškėjos yra išieškojusi 5 636,65 Eur. Esant išdėstytoms aplinkybėms, antstolė turi užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0004/20/00253 pareiškėjai ir grąžinti jai 5 138,65 Eur nepagrįstai išieškotas pinigines lėšas.

3. Suinteresuotas asmuo antstolė V. D. skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

6. Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepimo į skundą teismo nustatytu terminu nepateikė, procesiniai dokumentai suinteresuotam asmeniui įteikti tinkamai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14. Atskirajame skunde nurodoma, kad byloje pareiškėja kelia ginčą dėl to, kad pareiškėja iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), išsikėlė dar 2018 m. gegužės 29 d. ir šiame bute pareiškėja su nepilnamečiais vaikais negyvena nuo paminėtos datos. Pareiškėja įvykdė teismo sprendimą ir iš pareiškėjos nebegalima reikalauti mokėti kas mėnesį po 249 Eur nuostolių atlyginimo už neva gyvenimą bute, kuriame realiai negyvena ir kuriuo nesinaudoja. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų, privalėjo būti aktyvus, imtis veiksmų surinkti visus įrodymus ir nustatyti tikslią datą, nuo kada pareiškėja yra išsikėlusi iš buto, adresu (duomenys neskelbtini). Tačiau pirmosios instancijos teismas šių pareigų nevykdė, byloje buvo neaktyvus, todėl neatskleidė bylos esmės ir bylos tinkamai neišnagrinėjo.

15. Atskirajame skunde teigiama, jog, visų pirma, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad 2019 m. balandžio 10 d. panaudos sutartis, sudaryta su S. L., neįrodo, jog pareiškėja išsikėlė iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), nes sutartis neįregistruota VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre. Tačiau panaudos sutarties neįregistravimas VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre nedaro sutarties negaliojančios. Pareiškėjos pateikta panaudos sutartis nėra nutraukta ar nuginčyta kitais įstatyme numatytais pagrindais. Vadinasi, panaudos sutartis yra galiojanti, sukuria sutarties šalims teises bei pareigas ir įrodo, kad pareiškėja gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Todėl ši panaudos sutartis yra įrodymas, liudijantis, kad pareiškėja su nepilnamečiais vaikais yra išsikėlusi iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir jame nebegyvena. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 1.94 straipsnio, CK šeštos knygos XXXII skyriaus normas, netinkamai atliko į bylą pateiktų įrodymų vertinimą ir dėl to skundžiama nutartimi priėjo prie neteisingų išvadų, kad panaudos sutartis yra negaliojanti, nes neva ji neįregistruota viešajame registre ir dėl to teismas tokia sutartimi neva negali remtis. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

16. Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėja vykdo panaudos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sumokėjo panaudos davėjui 1 000 Eur sutarties vykdymo garantą, apmoka komunalinius patarnavimus už butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tokiu nepagrįstu teiginiu teismas iš esmės daro išvadą, kad panaudos sutartis negalioja, nes neva ji gali būti apsimestinė, sudaryta tik dėl akių. Tačiau pačioje panaudos sutartyje aiškiai yra parašyta, kad pareiškėja pasirašydama panaudos sutartį davė panaudos davėjai kaip garantą 1 000 Eur. Šį faktą patvirtina pati panaudos sutartis ir panaudos sutarties šalių parašai. Taigi pati sutartis yra įrodymas, kad 1 000 Eur suma yra jau sumokėta. Teismui kilus abejonių, ar pareiškėja tikrai yra sumokėjusi panaudos davėjai pagal panaudos sutartį 1 000 Eur garantą, teismas galėjo kviesti liudininkę panaudos davėją, reikalauti panaudos davėjos paaiškinimų, pareikalauti iš pareiškėjos pateikti papildomus įrodymus, galinčius paliudyti, kad 1 000 Eur garantą pagal panaudos sutartį pareiškėjai sumokėjo pasirašydama sutartį. Tas pats pasakytina apie duomenis dėl komunalinių patarnavimų apmokėjimo ir teismo teiginius, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, jog apmoka komunalinius pataranavimus. Jei pirmosios instancijos teismas būtų tinkamai vedęs bylą pagal pareiškėjos skundą ir būtų buvęs aktyvus, tai pirmosios instancijos teismui kilus abejonių, ar tikrai pareiškėja gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), ar moka komunalinius mokesčius, teismas būtų pareikalavęs iš pareiškėjos pateikti visus įrodymus apie mokėjimus už komunalinius patarnavimus, kitus mokėjimus, kvietęs kaip liudytojus pareiškėjos naudojamo buto, adresu (duomenys neskelbtini), kaimynus, kad išsiaiškintų byloje kilusi ginčą, ar tikrai pareiškėja gyvena šiame bute. Byloje yra pateiktas teismo sprendimas dėl santuokos nutraukimo, kuriame aiškiai nurodoma, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta yra su pareiškėja. Todėl šioje byloje esant ginčui, kur ir nuo kada pareiškėja gyvena su nepilnamečiais vaikais, pirmosios instancijos teismas privalėjo kviesti į bylą išvadai duoti ir vaikų teisių apsauga besirūpinančias įstaigas, kad nustatytų, kur ir nuo kada pareiškėja su nepilnamečiais vaikais gyvena. Tačiau to pirmosios instancijos teismas nepadarė. Pirmosios instancijos teismas nevykdė pareigos nustatyti ir įtraukti dalyvauti byloje visus ja suinteresuotus asmenis, pasiūlyti byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustatyti terminą jiems pateikti; jei buvo būtina, išreikalauti tyrimo medžiagą, išvadas, įrodymus ir kt., turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas netinkamai vedė byla, nesilaikė CPK 443 straipsnio reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir iš esmės neatsakė į byloje iškeltą ginčą, kokiu adresu ir nuo kada pareiškėja su nepilnamečiais vaikais gyvena. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir dėl to turi būti panaikinta.

17. Atskirajame skunde teigiama, jog pareiškėja pateikė pirmosios instancijos teismui įrodymus, paliudijančius aplinkybę, kad pareiškėja su vaikais yra išsikėlusi iš buto, adresu (duomenys neskelbtini). Tai paliudija pareiškėjos ir jos nepilnamečių vaikų deklaruotos gyvenamosios vietos pakeitimas iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), į butą, adresu (duomenys neskelbtini). Be to, tai paliudija Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų sprendimas dėl pareiškėjos ir skolininko J. L. santuokos nutraukimo. Šis teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Šiuo įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjos ir skolininko santuoka nutraukta dar 2019 m. kovo 22 d. Šiuo sprendimu nustatyta, kad pareiškėjai neveda bendro ūkio, kartu negyvena. Šiuo sprendimu nustatyta pareiškėjos ir nepilnamečių vaikų gyvenimas skyriumi nuo skolininko J. L.. Taigi šiuo teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėja su nepilnamečiais vaikais negyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas privalėjo nagrinėti ir dėl jų pasisakyti. Tačiau šių aplinkybių teismas iš viso nenagrinėjo, dėl šių aplinkybių nieko nepasisakė. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą dėl antstolės veiksmų išnagrinėjo neišsamiai, netinkamai, ne taip, kaip to iš teismo reikalauja CPK 443 straipsnis. Dėl tos priežasties pirmosios instancijos teismas priėjo prie neteisingų išvadų, kad nenustatyta, jog pareiškėja būtų faktiškai išsikėlusi iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kad antstolė neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl vykdomosios bylos užbaigimo. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir dėl to turi būti panaikinta.

18. Atskirajame skunde nurodoma, kad nė vienas teisės aktas nenustato, kokia forma asmuo privalo išsikelti iš buto, ką asmuo turi dėl to padaryti, kokius veiksmus atlikti. Todėl nepagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog pareiškėja neišsikėlė iš buto, nes pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad pranešė išieškotojai, jog yra išsikėlusi iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir ėmėsi veiksmų perduoti butą išieškotojai, t. y. būtų perdavusi buto raktus, sudariusi aktą dėl apskaitos prietaisų rodmenų ir kt. Šie teiginiai yra nepagrįsti ir pritemti prie tikslo pateisinti antstolės neteisėtus veiksmus. Įstatymai leidžia asmeniui, sutinkančiam su reikalavimu išsikelti iš gyvenamojo būsto, pačiam savanoriškai išsikelti iš buto. Pareiškėja dar 2018 m. gegužės 29 d. išsikėlė savanoriškai iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame bute pareiškėja negyvena nuo paminėtos datos. Pareiškėja jokiais ieškiniais, kitais procesiniais dokumentais neprašo įkelti ją atgal į butą, neprašo leisti pareiškėjai toliau gyventi bute, pareiškėjos naudai pripažinti buto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, perkelti buto nuosavybę. Tai turi būti pakankami faktai konstatuoti aplinkybę, kad pareiškėja išsikėlė iš buto ir nenori į šį butą sugrįžti.

19. Atskirajame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas bylą pagal pareiškėjos skundą išnagrinėjo labai formaliai ir paviršutiniškai, nors byloje keliamas klausimas, ar teisėtai antstolė vykdo teismo sprendimą pareiškėjos atžvilgiu, kai tą teismo sprendimą pareiškėja jau yra įvykdžiusi. Pareiškėja gyvena viena su nepilnamečiais vaikais, todėl antstolės neteisėti veiksmai išieškant pinigines lėšas pagal jau įvykdytą teismo sprendimą iš pareiškėjos turi įtakos pareiškėjos nepilnamečių vaikų teisėtiems interesams, jų pragyvenimo kokybei, minimalioms gyvenimo sąlygoms. Tokios bylos negali būti nagrinėjamos formaliai ne tik dėl to, kad yra ypatingosios teisenos bylos, bet dar ir dėl to, kad nuo tokioje byloje priimto teismo sprendimo priklauso ir nepilnamečių vaikų teisių apsauga. Netinkamu proceso vedimu teismas sudarė sąlygas toliau iš antstolės neteisėtų veiksmų gauti neteisėtą naudą tiek pačiai antstolei, tiek ir išieškotojai UAB „Sadvesta“. Antstolė toliau neteisėtai renka pareiškėjos lėšas savo vykdymo išlaidoms padengti, UAB „Sadvesta“ naudai, nors pareiškėja seniausiai yra įvykdžiusi teismo sprendimą ir iš buto yra išsikėlusi. Pernelyg formalus pirmosios instancijos teismo sprendimas pažeidė pareiškėjos teises į tinkamą teisminę gynybą, tinkamą teismo procesą. Šiuo nagrinėjamu atveju neigiamų procesinių padarinių taikymas pareiškėjai dėl jos neva netinkamų procesinių veiksmų, neveikimo neatitinka bylos tikrosios paskirties, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, CPK 2 straipsnis, 7 straipsnis).

20. Atskirajame skunde nurodoma, kad, teismui skundžiama nutartimi neatskleidus bylos esmės, byloje nebuvus aktyviam, nesurinkus byloje papildomų įrodymų, buvo pažeista ypatingosios teisenos paskirtis – kuo operatyviau, išsamiau išnagrinėti skundą dėl antstolės neteisėtų veiksmų. Antstolei toliau tęsiant vykdymo veiksmus, pareiškėja vėl juos turės ginčyti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai vėl kreipiantis į antstolę su skundu, teismui iš naujo nagrinėjant klausimą, ar antstolė teisėtai tęsia tęstinius skolos išieškojimo veiksmus, kai pareiškėja teismo sprendimą yra įvykdžiusi, nepagrįstai pailgės bylos išnagrinėjimo trukmė, proceso dalyviai pakartotinai turės atlikti visas procedūras, kurios šioje byloje jau atliktos: 1) skundas pateiktas antstoliui; 2) antstolis atsisakė skundą tenkinti; 3) skundą antstolis persiuntė teismui; 4) teisme gauti suinteresuotų šalių atsiliepimai; 5) paskirtas bylos nagrinėjimas teismo posėdyje. Taigi užsitęs bylos nagrinėjimo laikas, padidės laiko sąnaudos, proceso dalyvių ir teismo išlaidos, bus pažeista ypatingosios teisenos paskirtis – kuo operatyviau, ekonomiškiau išnagrinėti skundą dėl antstolio neveikimo. Todėl neekonomiška ir neprotinga užvesti kitą analogišką bylą tam, kad būtų išnagrinėtas ir išspręstas tas pats ginčas, kuris pradėtas nagrinėti šioje byloje, tačiau teismo buvo išspręstas netinkamai, neišsamiai, neatskleidžiant ginčo esmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, vertintina, jog pats pirmosios instancijos teismas netinkamai nagrinėjo bylą pagal pareiškėjos skundą, o neigiamų procesinių padarinių taikymas pareiškėjai neatitinka ypatingosios teisenos tikslų, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Todėl pripažintina, kad bylos pagal pareiškėjo skundą netinkamas išnagrinėjimas sudaro teisinį pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti toliau nagrinėti tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

23. Antstolės atsiliepime teigiama, jog nesuprantami atskirajame skunde nurodyti apeliantės argumentai, neva deklaruota gyvenamoji vieta nurodoma (duomenys neskelbtini), tačiau patikrinus Gyventojų registro duomenis skolininkės deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), nuo 2019 m. liepos 7 d., skunde ir atskirajame skunde skolininkė savo adresą nurodo (duomenys neskelbtini). Ginčo nutartimi teisingai konstatuota, jog yra pagrindas teigti, kad nėra įrodymų, jog pareiškėja su jai priklausančiais daiktais yra išsikėlusi iš ginčo buto, jog 2018 m. spalio 15 d. sprendimas dėl iškeldinimo yra įvykdytas; kad pareiškėja nėra išsikėlusi iš buto, nustatyta įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Įrodinėjimo pareiga tenka šaliai, kuri ir siekia apginti savo neva pažeistas teises, pagrįsdama įrodymais savo teiginius, kuriais vadovaudamasis teismas vertina aplinkybes ir priima teisingus sprendimus. Pareiškėja to nepadarė. Teismas teisingai įvertino tai, jog byloje nėra duomenų, kad pareiškėja vykdo panaudos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus dėl buto (duomenys neskelbtini), kad apie panaudos sutartį, sudarytą dar 2019 m. balandžio 10 d., antstolį, kuris dar 2020 m. balandžio 2 d. pradėjo vykdomąją bylą ir išskaitų iš atlyginimo skolai dengti atlikimą dar 2020 m. balandžio 28 d., pareiškėja pranešė tik 2020 m. rugpjūčio 4 d. Antstolio veiksmų nuo 2020 m. balandžio 2 d. įstatymu nustatytais terminais neskundė. Sprendimo pagrindu vykdomasis dokumentas vykdytinas, iki abu solidarieji skolininkai išsikels iš ginčo buto, vykdymas vykdomosiose bylose pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą bus laikomas baigtu atsakovų J. L. ir V. L. išsikėlimo iš buto (duomenys neskelbtini), priklausančio UAB „Sadvesta“, dieną.

25. UAB „Sadvesta“ atsiliepime nurodoma, kad skundžiama teismo nutartis yra išsami, pagrįsta faktiniais duomenimis ir teisės normomis, todėl yra teisėta ir teisinga. Atskirasis skundas yra paremtas tais motyvais, dėl kurių teismas iš esmės jau pasisakė (pvz., dėl išsikėlimo iš buto (duomenys neskelbtini), fakto, dėl panaudos sutarties, dėl santuokos nutraukimo ir pan.). Kyla abejonių, ar atskirasis skundas apskritai buvo paduotas nepraleidus nustatyto termino. Antstolė išieškojimą vykdo pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. 2-10902-642/2018-1, pagal kurį kiekvieną mėnesį reikia sumokėti 249 Eur nuostolių atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų UAB „Sadvesta“, skaičiuotinų nuo 2018 m. kovo 27 d. iki atsakovų J. L. ir V. L. išsikėlimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismo sprendimas dėl iškeldinimo iki šiol nėra įvykdytas, todėl antstolės vykdomas išieškojimas yra teisėtas. Pareiškėjos ir J. L. pasirašytos ir teismo patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.3 punkte yra susitarta, kad po santuokos nutraukimo J. L. ir V. L. prievolės UAB „Sadvesta“ pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7194-824/2018 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018 lieka nepakitusios, t. y. solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė. Tiek pareiškėjos V. L., tiek ir suinteresuoto asmens šioje byloje J. L. elgsena leidžia manyti, kad jie piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir sąmoningai vilkina teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

26. Suinteresuotas asmuo J. L. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos

27. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

28. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

29. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartis, kuria atmestas pareiškėjos V. L. skundas dėl antstolės V. D. veiksmų. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad ginčas teismo buvo išspręstas netinkamai, neišsamiai, neatskleidžiant ginčo esmės, pirmosios instancijos teismas netinkamai nagrinėjo bylą pagal pareiškėjos skundą, o neigiamų procesinių padarinių taikymas pareiškėjai neatitinka ypatingosios teisenos tikslų, proceso operatyvumo ir ekonomiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Pagrindinės faktinės bylos aplinkybės

30. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. spalio 15 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7194-824/2018, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. lapkričio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1266-265/2019 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7194-824/2018 palikus iš esmės nepakeistą, ieškovės UAB „Sadvesta“ ieškinį atsakovams J. L. ir V. L. dėl iškeldinimo iš be pagrindo užimamos patalpos tenkino visiškai. Teismas nusprendė iškeldinti atsakovus J. L. ir V. L. iš ieškovei UAB „Sadvesta“ priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad atsakovai J. L. ir V. L. kartu su nepilnamečiais vaikais per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos turi išsikelti iš ieškovei UAB „Sadvesta“ priklausančių gyvenamųjų patalpų, esančių adresu (duomenys neskelbtini), kartu su visu atsakovams ir (ar) tretiesiems asmenims priklausančiu turtu, kurį galima atskirti nedarant žalos patalpoms.

31. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018, įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos teismui 2020 m. kovo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-8-265/2020 Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018 palikus nepakeistą, ieškovės UAB „Sadvesta“ ieškinį solidariesiems atsakovams J. L. ir V. L. dėl nuompinigių ir palūkanų priteisimo tenkino iš dalies. Teismas nusprendė priteisti ieškovei UAB „Sadvesta“ solidariai iš atsakovų J. L. ir V. L. 249 Eur nuostolių atlyginimą, mokamą kiekvieną mėnesį, skaičiuotiną nuo 2018 m. kovo 27 d. iki atsakovų J. L. ir V. L. išsikėlimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio ieškovei UAB „Sadvesta“, dienos. Teismas taip pat priteisė ieškovei UAB „Sadvesta“ solidariai iš atsakovų J. L. ir V. L. 5 procentų dydžio metines palūkanas už 249 Eur sumą, skaičiuotinas nuo 2018 m. kovo 27 d. iki atsakovų J. L. ir V. L. išsikėlimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio ieškovei UAB „Sadvesta“, dienos. Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018 2020 m. kovo 12 d. buvo išduoti vykdomieji raštai Nr. 2-10902-642/2018 dėl atsakovų J. L. ir V. L..

32. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis taip pat nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2894-618/2019, įsiteisėjusiu 2019 m. balandžio 24 d., tenkino pareiškėjų V. L. ir J. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Teismas taip pat patvirtino pareiškėjų V. L. ir J. L. 2019 m. vasario 27 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 6.3 punkte nurodyta, kad po santuokos nutraukimo J. L. ir V. L. prievolės UAB „Sadvesta“ pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7194-824/2018 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2- 10902-642/2018 lieka nepakitusios, t. y. solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė. Šios sutarties 6.4 punktu šalys tarpusavyje susitarė, jog po santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutarimu prievoles UAB „Sadvesta“ pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7194-824/2018 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018 vykdys J. L., o tuo atveju, jei J. L. nesilaikys šiame punkte numatyto įsipareigojimo, V. L. įgis atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos. Šioje byloje suinteresuotas asmuo UAB „Sadvesta“ atsiliepimu į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 6.3 punkto nuostata, jog po santuokos nutraukimo J. L. ir V. L. prievolės UAB „Sadvesta“ pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7194-824/2018 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018 lieka nepakitusios, t. y. solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė.

33. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog antstolė V. D. vykdo vykdomojoje byloje Nr. 0004/20/00252 vykdo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-10902-642/2018 dėl 249 Eur nuostolių atlyginimo kiekvieną mėnesį, skaičiuojamų nuo 2018 m. kovo 27 d. iki skolininkų V. L. ir J. L. išsikėlimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio išieškotojai UAB „Sadvesta“, išieškojimo iš solidariosios skolininkės V. L. išieškotojos UAB „Sadvesta“ naudai. Antstolės žinioje taip pat yra vykdomoji byla Nr. 0004/20/002523, vykdoma pagal Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. kovo 12 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-10902-642/2018 dėl 249 Eur nuostolių atlyginimo kiekvieną mėnesį, skaičiuojamų nuo 2018 m. kovo 27 d. iki skolininkų V. L. ir J. L. išsikėlimo iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), priklausančio išieškotojai UAB „Sadvesta“, išieškojimo iš solidariojo skolininko J. L. išieškotojos UAB „Sadvesta“ naudai.

34. Antstolės V. D. kontoroje 2020 m. spalio 21 d. gautas skolininkės V. L. skundas, kuriuo pareiškėja prašė: 1) panaikinti antstolės 2020 m. rugsėjo 21 d. patvarkymą, kuriuo netenkintas pareiškėjos 2020 m. rugpjūčio 4 d. prašymas užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0004/20/00253 pareiškėjai V. L. ir grąžinti pareiškėjai 1 919,89 Eur; 2) užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0004/20/00253 pareiškėjai V. L.; 3) grąžinti pareiškėjai V. L. 5 138,65 Eur. Pareiškėja tiek skunde antstolei, tiek atskirajame skunde nurodo, kad ji Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-10902-642/2018 yra įvykdžiusi visiškai, dėl to antstolė V. D. turi užbaigti vykdomąją bylą Nr. 0004/20/00253 pareiškėjai V. L. (CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Paaiškina, jog pareiškėja su J. L. yra išsiskyrusi dar 2019 m. kovo 22 d. ir bute, adresu (duomenys neskelbtini), nebegyvena nuo 2018 m. gegužės 29 d., todėl nuostolius periodinėmis įmokomis pareiškėja galėtų atlyginti tik už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 27 d. iki 2018 m. gegužės 29 d., t. y. už du mėnesius. Teigia, jog pagal Klaipėdos apylinkės teismo vykdomąjį dokumentą Nr. 2-10902-642/2018 pareiškėja turėtų sumokėti 498 Eur, tačiau iki šios dienos antstolė V. D. iš pareiškėjos darbo užmokesčio pagal šį vykdomąjį dokumentą yra nuskaičiavusi net 5 636,65 Eur, todėl antstolė, užbaigdama vykdomąją bylą pareiškėjai, turi grąžinti pareiškėjai 5 138,65 Eur. Mano, kad nuostolius periodinėmis įmokomos turi dengti tik J. L., t. y. tas asmuo, kuris ir toliau gyvena bute, ir negalima reikalauti dengti nuostolius periodinėmis įmokomis iš pareiškėjos, t. y. to asmens, kuris nebegyvena aptariamame bute, kadangi pareiškėja nei de jure, nei de facto negali nei paveikti savo buvusio sutuoktinio veiksmų, nei būti atsakinga už buvusio sutuoktinio veiksmus ir jo įsiskolinimus.

35. Suinteresuotas asmuo antstolė V. D. skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Klaipėdos apylinkės teismas atskiruoju skundu skundžiama 2021 m. kovo 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų atmetė.

Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo

36. Pažymėtina, kad vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

37. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai.

38. CPK 632 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, jog vykdomoji byla laikoma baigta visiškai įvykdžius vykdomąjį dokumentą. Būtent šia teisės norma ir remiasi pareiškėja. Pareiškėja nenurodo ir neįrodinėja, jog ji ir skolininkas J. L. geruoju vykdė Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018, t. y. UAB „Sadvesta“ mokėjo 249 Eur nuostolių atlyginimą kiekvieną mėnesį, skaičiuotiną nuo 2018 m. kovo 27 d., ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už 249 Eur sumą, skaičiuotinas nuo 2018 m. kovo 27 d.

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos faktinėmis aplinkybėmis, iš esmės pritaria skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvams ir išvadoms, jog nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėja būtų faktiškai išsikėlusi iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir kad dėl to antstolė neturėjo pagrindo spręsti klausimo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ar išieškotų lėšų dalies grąžinimo. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šių motyvų ir argumentų nekartoja.

40. Tačiau apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog byloje net nėra ginčo dėl to, kad solidarusis skolininkas – pareiškėjos buvęs sutuoktinis J. L. neišsikėlė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir priklausančio ieškovei UAB „Sadvesta“. Pabrėžtina, jog, kaip minėta, pareiškėja L. L. ir skolininkas J. L. laikytini solidariaisiais skolininkais tiek pagal įsiteisėjusį Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018, tiek pagal įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. kovo 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-2894-618/2019 patvirtintą šalių 2019 m. vasario 27 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys tik tarpusavyje susitarė, jog po santuokos nutraukimo prievoles UAB „Sadvesta“ pagal Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-7194-824/2018 ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018 vykdys J. L., o tuo atveju, jei J. L. nesilaikys šio įsipareigojimo, V. L. įgis atgręžtinio reikalavimo teisę dėl sumokėtos sumos.

41. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad kreditorius, kuriam solidariosios prievolės visiškai neįvykdė vienas iš skolininkų, turi teisę reikalauti, kad likusią prievolės dalį įvykdytų bet kuris iš kitų skolininkų arba visi jie bendrai. Sutuoktinių susitarimas santuokos nutraukimo atveju solidariąją prievolę pakeisti į dalinę arba asmeninę reiškia kreditoriaus ir skolininkų sutarties pakeitimą, ir kai dėl tokio pakeitimo nėra aiškiai išreikšto kreditoriaus sutikimo, pažeidžia kreditoriaus interesus ir negali būti laikomas pagrindu solidariajai prievolei pasibaigti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“ AB v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010). Pažymėtina, jog, kaip minėta, kreditorė UAB „Sadvesta“ Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-2894-618/2019 atsiliepimu nurodė, kad sutinka su pareiškėjų sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių nuostata, jog po santuokos nutraukimo J. L. ir V. L. prievolės UAB „Sadvesta“ lieka nepakitusios, t. y. solidarioji abiejų sutuoktinių prievolė.

42. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nepaisant to, ar būtų nustatyta ar ne, kad pareiškėja išsikėlė iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), tol, kol nėra nustatyta, kad iš šio buto išsikėlė tiek pareiškėja, tiek J. L., nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad pasibaigė J. L. ir pareiškėjos, kaip solidariosios skolininkės, prievolė ir kreditorės UAB „Sadvesta“ teisė reikalauti, jog pareiškėja solidariai su skolininku J. L., vadovaujantis Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-10902-642/2018, mokėtų 249 Eur nuostolių atlyginimą kiekvieną mėnesį bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už 249 Eur sumą, skaičiuotinas nuo 2018 m. kovo 27 d. iki išsikėlimo dienos. J. L. šios prievolės nevykdant, tokią prievolę turi pareiškėja, o remiantis minėta sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pareiškėja tokiu atveju įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę į J. L. dėl sumokėtos sumos.

43. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo užbaigti jai vykdomąją bylą ar gražinti išieškotas lėšas, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės teisėtai ir pagrįstai atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Esant nustatytoms aplinkybėms, nuspręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. kovo 15 d. nutartį nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.