Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Kažio (pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Garnelienės ir Svajūno Knizlerio,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties, kuria A. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017 m. sausio 13 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį tuo, jog jis 2015 m. spalio 10 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su E. K., iš anksto susitarę pagrobti J. S. turtą, per atrakintas duris pateko į J. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiame bute bendrais veiksmais panaudojo prieš J. S. fizinį smurtą - sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir padarė jam šonkaulių lūžimus su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse dešines priekinės pažastinės linijos projekcijoje VIII-IX, X, tarpe tarp kairiųjų vidurinės ir užpakalinės pažastinių linijų V, VI, VII, VIII, IX, X, tada iš buto pagrobė J. S. priklausančią banko ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę ,,Maestro“, Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų vertės televizorių ,,Samsung CK-5085 TBR“, 20 eurų vertės skaitmeninės televizijos priedelį ,,FlexBox“, 10 eurų vertės muzikinį centrą ,,Midistar-90“, bevertį sąsiuvinį su užrašais, bevertę Bitės operatoriaus informacinę lustinę kortelę, iš viso pagrobė 50 eurų vertės J. S. priklausantį turtą, šiais veiksmais įvykdė plėšimą, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir pagrobė fizinio asmens dokumentą.

Be to, A. G. kaltinamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 7, 11 punktus tuo, jog jis 2015 m. spalio 10 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su E. K., siekdami nuslėpti ką tik padarytus nusikaltimus - plėšimą, neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone ir fizinio asmens dokumento pagrobimą, žinodami, kad J. S. stipriai sumuštas guli ant grindų - yra bejėgiškos būklės ir iš buto išeiti ar pagalbos išsikviesti nesugebės, bendrais veiksmais padegė J. S. buto Nr. 1., esančio daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), virtuvės lango užuolaidą, tokiu būdu šiame bute sukėlė gaisrą, kuris buvo pavojingas ir kitų šio daugiabučio namo gyventojų gyvybei, nuo sukelto gaisro apsinuodijęs anglies monoksidu (smalkėmis) J. S. mirė, šiais veiksmais kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, siekdamas nuslėpti kitus nusikaltimus nužudė bejėgiškos būklės J. S..

A. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo sulaikytas 2015 m. spalio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi jam skirta kardomoji priemonė – suėmimas vienam mėnesiui, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis Marijampolės rajono apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, motyvuojant tuo, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kaltinamasis A. G. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį.

Skunde nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu A. G. paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo 3 metams ir 5 mėnesiams bausmė, kurią paskirta atlikti pataisos namuose. Nuosprendis įsiteisėjęs. Būdamas suimtas ir laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje A. G. neturi galimybės dirbti ir gauti piniginių lėšų pragyvenimui bei padarytai žalai kitose bylose atlyginti, todėl prašo panaikinti kardomąją priemonę – suėmimą ir leisti atlikti bausmę pataisos namuose.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo A. G. skundas atmetamas.

Būtina suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Suėmimo terminą pratęsęs teismas skundžiamoje nutartyje tinkamai įvertino byloje surinktus duomenis. Teismui pateiktoje bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. G. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties A. G. parodymuose, įvykio vietos apžiūros protokole, papildomos įvykio vietos apžiūros su specialistu protokole, kaltinamojo E. K. parodymuose, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, R. S., D. D., D. V., R. V., A. J. bei kitų liudytojų parodymuose, telefoninių pokalbių išklotinėse ir jų įrašuose bei kitoje bylos medžiagoje. Kartu pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi, baudžiamosios bylos medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų. Kauno apygardos teismas pratęsė kaltinamajam A. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą, padarė išvadą, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Sprendimą pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą šiuo pagrindu Kauno apygardos teismas motyvavo tuo, jog A. G. yra nevedęs, todėl nėra saistomas tvirtais šeiminiais ryšiais, kurie sulaikytų jį nuo galimybės bėgti (slėptis), be to, jam inkriminuoto nusikaltimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 7, 11 punktus sankcijoje numatyta itin griežta laisvės atėmimo bausmė, kuri, apygardos teismo vertinimu, yra pakankamas pagrindas pratęsti kardomosios priemonės – suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis, 2016 m. gruodžio 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-199-831/2016 A. G. pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ši bausmė iš dalies pridėta prie Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 3 metams ir 5 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Minėtu nuosprendžiu bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 3 d. patvarkymo matyti, jog 2016 m. gruodžio 5 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendis yra įsiteisėjęs ir pateiktas vykdyti Kauno tardymo izoliatoriui. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose kaltinamasis A. G. neturėtų realios galimybės bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, todėl Kauno apygardos teismas nepagrįstai pratęsė jam paskirto suėmimo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu.

Kauno apygardos teismas taip pat pratęsė kaltinamajam A. G. suėmimo taikymo terminą remdamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t.y. esant pagrindui manyti, jog jis gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Kaltinamajam A. G. inkriminuoti nusikaltimai, numatyti BK 180 straipsnio 1 dalyje ir BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 7, 11 punktuose patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Be šių nusikaltimų A. G. pareikšti kaltinimai ir dėl apysunkių nusikaltimų, numatytų BK 214 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, padarymo. BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 7, 11 punktuose numatytą nusikaltimą kaltinamasis A. G. galimai padarė kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, ši aplinkybė rodo, jog jis yra pavojingas visuomenei. Be to, bylos duomenimis, kaltinamasis A. G. iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, anksčiau teistas devynis kartus, o dauguma jo padarytų nusikaltimų buvo turtiniai (sukčiavimai ir vagystės), susiję su pajamų iš nusikalstamos veikos gavimu. Šios aplinkybės neigiamai charakterizuoja suimtojo asmenybę bei rodo jo polinkį nusikalsti. Įvertinus kaltinamojo A. G. asmenybę charakterizuojančius duomenis ir tai, jog byloje nėra duomenų apie jo teisėtą pragyvenimo šaltinį, galima daryti išvadą, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, todėl Kauno apygardos teismas pagrįstai nustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant šios kardomosios priemonės terminą, būtina nustatyti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytų pagrindų. Kauno apygardos teismas nepagrįstai pratęsė kaltinamajam A. G. suėmimo terminą, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatomis, tačiau tam, kad suėmimo terminas kaltinamajam būtų pratęstas, pakanka pagrįstai nustatyto suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam A. G. kardomosios priemonės – suėmimo, terminą dar trims mėnesiams, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų nepažeidė. Skundžiama Kauno apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.