Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo E. K. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams, nustatant terminą nuo 2017 m. sausio 13 d.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta medžiaga ir išnagrinėjusi kaltinamojo skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 2, 7, 11 punktuose.

E. K. pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 1 dalį kaltinamas tuo, kad 2015 m. spalio 10 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimams padaryti, veikdamas bendrininkų grupe su A. G., iš anksto susitarę pagrobti J. S. turtą, per atrakintas duris pateko į J. S. butą, esantį Vilkaviškyje, (duomenys neskelbtini), šiame bute bendrais veiksmais panaudojo prieš J. S. fizini smurtą – sudavė ne mažiau kaip tris smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas bei padarė šonkaulių lūžimus su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse dešinės priekinės pažastinės linijos projekcijoje VIII–X, tarpe tarp kairiųjų vidurinės ir užpakalinės pažastinių linijų V–X, tada iš buto pagrobė J. S. priklausančią banko ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę ,,Maestro“ Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų vertės televizorių ,,Samsung CK-5085 TBR“, 20 eurų vertės skaitmeninės televizijos priedėlį ,,FlexBox“, 10 eurų vertės muzikinį centrą ,,Midistar-90“, bevertį sąsiuvinį su užrašais, bevertę ,,Bitės“ operatoriaus informacinę lustinę kortelę, iš viso pagrobė 50 eurų vertės J. S. priklausantį turtą, šiais veiksmais padarė plėšimą, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir pagrobė fizinio asmens dokumentą.

Be to, E. K. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 7, 11 punktus kaltinamas tuo, kad 2015 m. spalio 10 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimui padaryti, veikdamas bendrininkų grupe su A. G., siekdami nuslėpti ką tik padarytus nusikaltimus – plėšimą, neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone ir fizinio asmens dokumento pagrobimą, žinodami, kad J. S. stipriai sumuštas guli ant grindų – yra bejėgiškos būklės ir iš buto išeiti ar pagalbos išsikviesti nesugebės, bendrais veiksmais padegė J. S. buto Nr. 1, esančio daugiabučiame name Vilkaviškyje, (duomenys neskelbtini), virtuvės lango užuolaidą, tokiu būdu šiame bute sukėlė gaisrą, kuris buvo pavojingas ir kitų šio daugiabučio namo gyventojų gyvybei, nuo sukelto gaisro apsinuodijęs anglies monoksidu (smalkėmis), J. S. mirė. Šiais veiksmais kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, siekdamas nuslėpti kitus nusikaltimus, nužudė bejėgiškos būklės J. S..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsniu, 2015 m. spalio 13 d. E. K. sulaikytas. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Skundžiama Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas E. K. pratęstas trims mėnesiams, nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei konstatavus, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebus pasiekti.

Nuteistasis E. K. skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai pratęsė suėmimo terminą dar trims mėnesiams, nes BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, taikant vieną ar kelias švelnesnes kardomąsias priemones.

Jis turi šeimą, kurioje augina mažametį vaiką, darbą ir nuolatinę gyvenamąją vietą. Šeimai reikalinga finansinė parama, nes žmona nedirba, augina jųdviejų septynių mėnesių dukterį. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, sulaikomas pareigūnams nesipriešino, nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro nesislėpė bei nebandė kaip nors kitaip trukdyti tyrimui. Tai įrodo, kad jis neketina ir ateityje bėgti, slėptis nuo teismo. Teisiamajame posėdyje prokuroras patvirtino, jog tam jis neturi lėšų. Pasižada atvykti į teismo posėdžius.

Kaltinamasis E. K. skunde prašė panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartį, kuria pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas, ir pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę (-es).

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo E. K. skundas atmetamas.

Skiriant E. K. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tikrina kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą ir pagrįstumą, o dėl suimtojo kaltės nesprendžia, įrodymų nevertina. Tai bus padaryta, išnagrinėjus bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme, ištyrus byloje esančius įrodymus.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse numatytoms sąlygoms bei bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos E. K. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už daugumą kurių baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą, vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam ar išteisinamajam nuosprendžiui priimti.

Pateikta baudžiamosios bylos medžiaga leidžia pagrįstai teigti, jog E. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti paties E. K. parodymuose (kaltinamasis pripažįsta savo kaltę, padaręs BK 180 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą), kito kaltinamojo A. G., liudytojų R. S., D. V., A. J., G. P., V. R. ir kt. parodymuose, taip pat duomenys, užfiksuoti įvykio vietos apžiūros, akistatų, parodymų patikrinimo vietoje, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, medicininio tyrimo išvadose, akto dėl kilusio gaisro ir tarnybinio pranešimo dėl informacijos apie gaisrą patikrinimo, nukentėjusiajam priklausančių pagrobtų daiktų, kuriuos pateikė liudytojai, pateikimo ir apžiūros protokoluose, slapto sekimo protokoluose bei kitoje bylos medžiagoje.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu. Kai pagrįstai manoma, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, suėmimas gali būti paskirtas (taigi ir pratęstas jo terminas), atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ryšius užsienyje bei kitas aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, jog asmuo bėgs (slėpsis) nuo teismo, jos gali pakakti tam, kad asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

E. K. kaltinamas galbūt padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių trys priskiriamos apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir viena – labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis) nusikaltimų kategorijoms. Už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 7, 11 punktuose, padarymą baudžiamasis įstatymas nustato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę (laisvės atėmimą nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimą iki gyvos galvos). Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti suėmimą (pratęsti jo terminą) aptariamu pagrindu.

Kita vertus, nusikaltimų sunkumas, pavojingumas ir gresiančios bausmės dydis nėra absoliuti sąlyga tęsti suėmimo terminą. Be nusikaltimo sunkumo bei gresiančios griežtos bausmės esant paminėtus suėmimo taikymo pagrindus turi patvirtinti ir kitos nustatytos faktinės aplinkybės.

Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad prieš sulaikymą E. K. dirbo itin trumpą laiko tarpą, didesnių pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą nedėjo. Pastarąją teismo išvadą patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad E. K. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, jam inkriminuojamas tyčines nusikalstamas veikas (iš jų ir labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei) galbūt padarė, praėjus tik keturiems mėnesiams po jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, juo labiau praėjus tik dviem dienoms nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nustatytų įpareigojimų termino pabaigos (pagal teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis bausmės vykdymo pabaiga – 2015 m. spalio 8 d.). Tokios aplinkybės ne itin teigiamai apibūdina suimtojo asmenybę, rodo, jog jis nelinkęs paisyti nustatytų elgesio normų ir nepateisino jam parodyto teismo pasitikėjimo.

Skunde nepagrįstai nurodyta, kad E. K. saisto socialiniai ryšiai, kadangi jis turi žmoną ir mažametį vaiką. Teismai jau ne kartą nurodė, kad šeima jokio teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui neturėjo ir nesulaikė jo nuo galbūt nusikalstamų veikų padarymo. Be to, E. K. sutuoktinės ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ji didesnės įtakos kaltinamajam neturi (t. 2, b. l. 58–60). Kitų duomenų, kurie patvirtintų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius, byloje nėra.

Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo konkrečiu atveju aptarti suimtojo socialiniai ryšiai, juos įvertinus kartu su nusikaltimų, kuriuos galbūt jis padarė, pobūdžiu, pavojingumu, sunkumu, kiekiu, mastu ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsme, priešingai nei mano kaltinamasis, nesumažina bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybės.

Teisėjų kolegija pastebi ir tai, kad kaltinamasis apie ketverius metus gyveno bei dirbo užsienyje (Jungtinėje Karalystėje), apie šioje šalyje turimus draugus ir iš jų gaunamą materialinę paramą buvusiai sugyventinei yra nurodęs pats E. K., teismui sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Ši aplinkybė leidžia spręsti jį turint ryšių užsienyje.

Kaltinamojo skundo argumentai, jog būdamas laisvėje E. K. prisidėtų prie mažamečio vaiko (antro) išlaikymo ir auklėjimo, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iki sulaikymo dirbo trumpai, neprisidėjo prie dar 2014 m. gimusio vaiko išlaikymo bei auklėjimo, nors jam buvo skirti atitinkami teismo įpareigojimai, vertinami kaip deklaratyvūs.

Taigi nepaisant to, jog kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir sutuoktinę, išdėstytų duomenų visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog E. K., siekdamas išvengti griežtos baudžiamosios atsakomybės, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 2 ir 8 dalys).

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Nagrinėjamu atveju pagrįstą teismo manymą, kad E. K. gali daryti naujus nusikaltimus, pagrindžia ne tik tai, jog nusikalstamos veikos, kurias galbūt jis padarė, patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą, bet ir jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės (anksčiau teistas, baustas administracine tvarka), inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis (veikos ciniškos, prieš nukentėjusįjį ne tik smurtauta, pagrobiant jam priklausantį turtą, mokėjimo kortelę, asmens dokumentą, bet, siekiant nuslėpti šiuos nusikaltimus, sukeltas gaisras, dėl to apsinuodijęs smalkėmis nukentėjusysis mirė), jų sunkumas (apysunkios ir labai sunki veikos), kas rodo jo akivaizdų polinkį nusikalsti. Šios aplinkybės buvo minėtos ir ankstesnėse teismų nutartyse, sprendžiant klausimą dėl suėmimo termino pratęsimo, nutarčių pagrįstumo.

Išdėstytų aplinkybių visuma aukštesniajam teismui leidžia konstatuoti, kad apygardos teismas pagrįstai nustatė esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą suėmimo skyrimo (termino pratęsimo) pagrindą.

Per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių E. K. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje E. K. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, 2016 m. gegužės 26 d. perduota Kauno apygardos teismui. BPK 127 straipsnio 11 dalyje nustatytas maksimalus leistinas suėmimo taikymo terminas viso baudžiamojo proceso metu. E. K. kardomoji priemonė – suėmimas taikoma nuo sulaikymo 2015 m. spalio 13 d.; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Taigi aptariamu atveju suėmimo trukmė nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatyme nustatyto maksimalaus griežčiausios kardomosios priemonės taikymo termino.

Kaltinamajam taikoma kardomoji priemonė – suėmimas neabejotinai suvaržo jo teises, tačiau aptariamu atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo, įtvirtinto BPK 11 straipsnyje. Įvertinus nusikaltimų, kuriuos galbūt padaręs kaltinamas E. K., pobūdį ir sunkumą, viešasis interesas išsamiai ištirti bei teisiškai įvertinti nusikalstamas veikas yra neabejotinai svarbesnis, leidžiantis ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Teisėjų kolegijos nuomone, esant nustatytiems suėmimo taikymo pagrindams, darytina išvada, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebūtų pasiekti BPK 119 straipsnyje nustatyti tikslai, todėl pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti.

Nurodytos aplinkybės aukštesniojo teismo teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam E. K. taikomos griežčiausios kardomosios priemonės terminą dar trims mėnesiams, nepažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nurodančių, jog niekam negali būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas. Skundžiama nutartis neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikai. Kaltinamojo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia teismo išvadų.

Aukštesniajam teismui pripažinus, kad suėmimo terminas kaltinamajam pratęstas pagrįstai, šioje nutartyje nedėstomi argumentai, kodėl netikslinga griežčiausią kardomąją priemonę keisti į švelnesnes.

Dėl išdėstytų motyvų skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos naikinti ar keisti nėra pagrindo. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 10 d. nutartimi kaltinamajam E. K. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.