Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Svajūno Knizlerio ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamojo E. K. gynėjos advokatės Alvydos Rimos Medišauskienės (toliau - gynėja) skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutarties, kuria kaltinamajam E. K. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo – terminas trims mėnesiams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. kaltinamas tuo, kad kad jis 2015 m. spalio 10 d., apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., iš anksto susitarę pagrobti J. S. turtą, per atrakintas duris pateko į J. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiame bute bendrais veiksmais panaudojo prieš J. S. fizini smurtą - sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir padarė jam šonkaulių lūžimus su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse dešines priekinės pažastinės linijos projekcijoje VIII-IX, X, tarpe tarp kairiųjų vidurinės ir užpakalinės pažastinių linijų V, VI, VII, VIII, IX, X, tada iš buto pagrobė J. S. priklausančią banko ,,Swedbank“ mokėjimo kortelę ,,Maestro“, Nr. (duomenys neskelbtini), J. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų vertės televizorių ,,Samsung CK-5085 TBR“, 20 eurų vertės skaitmeninės televizijos priedelį ,,FlexBox“, 10 eurų vertės muzikini centrą ,,Midistar-90“, bevertį sąsiuvinį su užrašais, bevertę Bitės operatoriaus informacinę lustinę kortelę, iš viso pagrobė 50 eurų vertės J. S. priklausantį turtą, šiais veiksmais įvykdė plėšimą, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone ir pagrobė fizinio asmens dokumentą, t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Be to, E. K. kaltinamas tuo, kad 2015 m. spalio 10 d., apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje su A. G., siekdami nuslėpti ką tik padalytus nusikaltimus - plėšimą, neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone ir fizinio asmens dokumento pagrobimą, žinodami, kad J. S. stipriai sumuštas guli ant grindų - yra bejėgiškos būkles ir iš buto išeiti ar pagalbos išsikviesti nesugebės, bendrais veiksmais padegė J. S. buto Nr. 1., esančio daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), virtuvės lango užuolaidą, tokiu būdu šiame bute sukėlė gaisrą, kuris buvo pavojingas ir kitų šio daugiabučio namo gyventojų gyvybei, nuo sukelto gaisro apsinuodijęs anglies monoksidu (smalkėmis) J. S. mirė, šiais veiksmais kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, siekdamas nuslėpti kitus nusikaltimus nužudė bejėgiškos būklės J. S., t. y. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 7 punkte, 11 punkte.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 140 straipsniu, E. K. buvo sulaikytas 2015 m. spalio 13 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi E. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis šio teismo ir Kauno apygardos teismo nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo, terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas E. K. pratęstas trims mėnesiams, termino pradžią skaičiuojant nuo 2016 m. liepos 13 d.

Skundu gynėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartį. Nurodo, kad E. K. yra saistomas šeimyniniais ryšiais, yra vedęs, turi mažametį vaiką, turėjo darbą, pastovią gyvenamąją vietą. Anot gynėjos, kaltinamasis teisme teigė, jog netrukdys procesui ir dalyvaus visuose teismo posėdžiuose, nedarys naujų veikų. Skunde pažymima, kad E. K. niekada nesislapstė nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Kaltinamojo teigimu, jis jokio poveikio liudytojams nedarė ir nedarys.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė skundą atmesti.

Kaltinamojo E. K. gynėjos advokatės skundas atmetamas.

Teismas, skirdamas suėmimą, privalo tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatas, nurodančias, kad niekam neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs įstatymas ir atsižvelgti į BPK 127 straipsnio 7 dalį, nustatančią, jog suėmimas gali būti skiriamas tik tada, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Kauno apygardos teismas 2016 m. liepos 11 d. nutartimi pratęsęs kaltinamajam E. K. kardomosios priemonės – suėmimo – terminą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalies, Europos žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatų ir Lietuvos Respublikos BPK reikalavimų nepažeidė.

BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog kaltinamasis galėjo padaryti nusikalstamą veiką. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl, skiriant kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

Skundo nagrinėjimui pateikta baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog E. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamus nusikaltimus. Tokiais duomenimis laikytini paties E. K. parodymai, kaltinamojo A. G. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl informacijos apie gaisrą patikrinimo, aktas dėl kilusio gaisro, papildomos įvykio vietos apžiūros protokolas su specialistu, liudytojų parodymai, specialisto išvada, telefoninių pokalbių išklotinės, pokalbių įrašai ir kita bylos medžiaga.

Kauno apygardos teismas kaltinamajam suėmimo terminą pratęsė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, trukdys procesui ir darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuos suėmimo skyrimo bei jo termino pratęsimo pagrindus apygardos teismas nustatė teisingai, jie nėra išnykę.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant jo terminą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, atsižvelgiama į BPK 122 straipsnio 2 dalies nurodytas aplinkybes, t. y. įtariamojo (kaltinamojo) šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. E. K. kaltinamas galimai įvykdęs tris apysunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimą. Pažymėtina, kad už pastarojo padarymą baudžiamajame įstatyme yra numatyta griežta, ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo, kai byloje yra ir kitų faktinių aplinkybių, pagrindžiančių šį manymą. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, kad prieš sulaikymą E. K. dirbo itin trumpą laiko tarpą, didesnių pastangų pakeisti savo gyvenimo būdą nedėjo. Pastarąją teismo išvadą patvirtina bylos duomenys, iš kurių matyti, kad E. K. piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, jam įkaltinamas tyčines nusikalstamas veikas (tame tarpe ir labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei) galimai padarė praėjus tik keturiems mėnesiams po jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nepagrįstai nurodoma, kad E. K. yra saistomas socialiniais ryšiais, kadangi jis turi žmoną ir mažametį vaiką. Teismų jau ne kartą buvo pažymėta, jog šeima jokio teigiamo poveikio kaltinamojo elgesiui neturėjo ir nesulaikė jo nuo galimai nusikalstamų veikų padarymo. Be to, E. K. sutuoktinės ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ji didesnės įtakos kaltinamajam neturi (T2, b. l. 58-60). Kitų duomenų, kurie patvirtintų tvirtus kaltinamojo socialinius ryšius, byloje nėra. Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog yra pagrindas manyti, kad E. K. būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nustatydamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą suėmimo pagrindą, apygardos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad byloje esančiais duomenimis, E. K. ir A. G., siekdami išvengti jiems galimai gresiančios baudžiamosios atsakomybės, derino tarpusavyje savo parodymų turinį. Įvertinęs pastarąją aplinkybę, teismas priėjo teisingos išvados, jog būdamas laisvėje ir siekdamas to paties tikslo kaltinamasis gali trukdyti procesui, bandydamas paveikti nagrinėjamoje byloje svarbius liudytojus R. S., A. J. ir kitus.

Kardomoji priemonė – suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu gali būti skiriama arba pratęsiama, jeigu asmuo įtariamas ar kaltinamas padaręs bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad E. K. kaltinamas galimai padaręs nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir kurie patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalies numatytą nusikalstamų veikų sąrašą. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus nusikaltimus, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos, kiti duomenys. Apygardos teismas teisingai nurodė, jog ankstesnis E. K. teistumas bei jo elgesys po lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, leidžia teigti, kad naujas nusikalstamas veikas jis galimai padarė ne atsitiktinai, bet sąmoningai pažeisdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles. Nurodyti duomenys charakterizuoja suimtąjį kaip asmenį, turintį polinkį nusikalsti. Įvertinus aukščiau aptartų nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas teisingai konstatavo, jog E. K. būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, gali daryti naujus nusikaltimus (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kauno apygardos teismo išvada, kad šioje proceso stadijoje BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negali būti pasiekti, yra teisiškai motyvuota ir pagrįsta. Kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamų veikų pobūdis, kiti teismo aukščiau aptarti duomenys rodo padidintą E. K. asmenybės pavojingumą, todėl šioje proceso stadijoje kardomųjų priemonių tikslų negalima pasiekti taikant kitas, švelnesnes kardomąsias priemones nei suėmimas.

Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad šiuo metu kaltinamojo teisės suvaržytos laikantis visų BPK nustatytų reikalavimų, esant reikšmingiems ir pakankamiems suėmimo skyrimo pagrindams, toks kaltinamojo teisių suvaržymas yra pateisinamas, Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartis priimta nepažeidžiant įstatymo nuostatų, todėl naikinti ją skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Pažymėtina, jog suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau, netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, šiuo atveju be teisių suvaržymo neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Kaltinamajam E. K. griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja proporcingumo principui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo E. K. gynėjos advokatės Alvydos Rimos Medišauskienės skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2016 m. liepos 11 d. nutartimi E. K. pratęsta suėmimo terminą palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.