Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Daivos Jankauskienės ir Kęstučio Dargužio, kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Olego Šibkovo,

kaltinamojo A. G. gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, kaltinamojo E. K. gynėjai advokatei Alvydai Rimai Medišauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą, kurioje

A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) raj., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini),

teistas 9 kartus: 1) 2013-03-08 Vilkaviškio r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 4 mėn. viešųjų darbų, 2013-10-18 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nutartimi neatlikta dalis pakeista 5 parų areštu;

2) 2013-11-13 Vilkaviškio r. apylinkės teismo baudž. įsakymu pagal LR BK 182 str. 1 d. 8 mėn. laisvės apribojimo, 2014-04-02 nutartimi pakeista į 90 parų arešto;

3) 2014-09-02 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 4 d. 20 parų arešto ir 40 Lt vertės turto konf.;

4) 2014-09-05 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 214 str. 1 d. (2 veikos), 215 str. 1 d. (2 veikos), 182 str. 1 d. (2 veikos) 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimu, BK 64-1 str. sumažinta vienu trečdaliu, subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais bausmė 1 m. 1 mėn. laisvės atėmimo;

5) 2015-10-21 Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 2 d. 1 m. 8 mėn. laisvės atėmimo;

6) 2015-12-08 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., subendrinta bausmė 2 m. 3 mėn. laisvės atėmimo;

7) 2015-12-30 Vilkaviškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d. ir 4 d., 187 str. 3 d. 10 mėn. laisvės atėmimo su 23 Eurų vertės turto konfiskavimu (nesubendrintas);

8) 2016-01-22 Marijampolės r. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 1 d., subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais galutinė bausmė 2 m. 9 mėn. laisvės atėmimo;

9) 2016-12-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 182 str. 1 d. , 63 str. 1 d., 4 d., 9 d. 3 metams 5 mėnesiams laisvės atėmimo,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 7 punktą, 11 punktą,

E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Vilkaviškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, 7 klasių išsilavinimo, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB "(duomenys neskelbtini)" darbininku,

teistas 2013-06-10 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 300 str. 2 d. - 1 metai laisvės atėmimo ir 10 MGL įmoka į nukentėjusiųjų fondą, BK 75 str. - atidėtas vykdymas 1 metams. 2014-07-18 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę. 2015-06-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi paleistas lygtinai 3 mėn. 21 d., įpareigojant būti namuose 22.00 - 06.00 val. iki 2015-10-08,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 7 punktą, 11 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. ir E. K. 2015 m. spalio 10 d., apie 21 val. veikdami bendrininkų grupėje, iš anksto susitarę pagrobti J. S. turtą, per atrakintas duris pateko į J. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), šiame bute bendrais veiksmais panaudojo prieš J. S. fizinį smurtą – sudavė jam ne mažiau kaip tris smūgius rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas ir padarė jam šonkaulių lūžimus su kraujosruvomis tarpšonkauliniuose raumenyse dešinės priekinės pažastinės linijos projekcijoje VIII-IX, X, tarpe tarp kairiųjų vidurinės ir užpakalinės pažastinių linijų V, VI, VII, VIII, IX, X, tada iš buto pagrobė J. S. priklausančią banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę Maestro, Nr. (duomenys neskelbtini), 20 eurų vertės televizorių „Samsung CK-5085 TBR“, 20 eurų vertės skaitmeninės televizijos priedėlį „FlexBox“, 10 eurų vertės muzikinį centrą „Midistar-90“, sąsiuvinį su užrašais, neturintį vertės, "Bitės" operatoriaus informacinę lustinę kortelę, neturinčią vertės, iš viso bendrais veiksmais pagrobė 50 eurų vertės J. S. priklausantį turtą, A. G. taip pat pagrobė J. S. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu A. G. ir E. K. bendrais veiksmais įvykdė plėšimą, neteisėtai disponavo elektronine mokėjimo priemone, o A. G. taip pat pagrobė fizinio asmens dokumentą,

taip pat, A. G. ir E. K. 2015 m. spalio 10 d., apie 22 val., veikdami bendrininkų grupėje, siekdami nuslėpti ką tik padarytus nusikaltimus - plėšimą, neteisėtą disponavimą elektronine mokėjimo priemone o A. G. ir fizinio asmens dokumento pagrobimą, žinodami, kad J. S. stipriai sumuštas guli ant grindų, žinodami, kad J. S. yra bejėgiškos būklės ir iš buto išeiti ar pagalbos išsikviesti nesugebės, bendrais veiksmais padegė J. S. buto Nr. 1, esančio daugiabučiame name (duomenys neskelbtini), virtuvės lango užuolaidą, tokiu būdu šiame bute sukėlė gaisrą, kuris buvo pavojingas ir kitų šio daugiabučio namo gyventojų gyvybei, nuo sukelto gaisro apsinuodijęs anglies monoksidu (smalkėmis) J. S. mirė, šiais veiksmais kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, siekdami nuslėpti kitus nusikaltimus A. G. ir E. K. nužudė bejėgiškos būklės J. S..

A. G. savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pripažino dalinai ir parodė, kad 2015 m. spalio 10 d. dienos metu buvo namuose (duomenys neskelbtini), bendravo su kaimynu, kurio pavardė S., iš kurio jis nuomoja kambarį. Iš ryto jie su S. kapojo malkas, paskui atėjo pažįstamas A. K., padėjo kapoti malkas. Po darbo paėmė alkoholio, pradėjo gerti. Išgėrus jis su A. K. nusprendė nusipirkit dar alkoholio, todėl kartu nuėjo į parduotuvę „Norfa“. Einant sutiko A. K. pažįstamą D. D.. A. K. pradėjo su juo kalbėtis, bekalbant D. D. papasakojo, kad ką tik buvo name pas netoli gyvenantį J. S., kad J. S. dabar geria su pažįstamu vyru, kuris turi daug pinigų, t.y. apie 2000 Eurų. Taip pat D. D. papasakojo, kad jis gėrė su jais, šis vyras, kurio pavardė V., davė jam 5 Eurus alkoholiui, tačiau jis nupirktą alkoholį tenai nenunešė, o viską išgėrė pats. D. D. pasakė, kad galima dar kartą nueiti tenai visiems kartu. Jie sutiko, jis jau tada, beklausant D. D., pagalvojo, kad galima ką nors pagrobti. Atsimena, kad klausinėjo D. D. apie V. galimai turimus pinigus, klausinėjo, kokioje kišenėje guli tie pinigai. Jie visi trys nuėjo pas J. S., pas jį bute surado patį J. S. ir V., J. S. jau miegojo, o V. buvo stipriai apgirtęs. Pas J. S. atėjo apie 16.00-17.00 val. V. paklausė D. D. kur jis dingo su pinigais, tačiau D. D., pasinaudojęs tuo, kad V. yra girtas, jam pasakė, kad jis jokių pinigų davęs nebuvo. Tada V. pradėjo traukti dar pinigus iš kišenės, jis stebėjo V. bandydamas nuspėti, kur jis turi pinigus, tačiau V. ištraukė tik metalinius Eurus ir davė A. K.. A. K. nuėjo į parduotuvę. Likę su D. D., jie pradėjo kalbėtis apie tai, ką galima pavogti. D. D. pasakė, kad jis seniai nusižiūrėjo J. S. dviratį, o jam pačiam patiko V. turimas mobilaus ryšio telefonas. Tuo metu grįžo A. K., jie gėrė, tačiau jis pats negėrė. Pamatęs, kad V. visai apgirtęs, jis paprašė jo telefono paskambinti. V. jam davė savo telefoną, jis apsimėtė, kad skambina ir su telefonu išėjo iš namo. Jam iš paskos išėjo D. D., kuris paėmė dviratį, po to išėjo ir A. K.. Jie kartu nuėjo prie parduotuvės, išgėrė dar alaus ir A. K. nuėjo namo. Jis paklausė D. D. ar tas neturi pakrovėjo jo pagrobtam telefonui, D. D. atsakė, kad gal turi namuose. Priėjus prie D. D. namo, D. D., tačiau namuose ant jo pradėjo šaukti kažkokia moteris ir D. D. liko namuose. Jis vienas ėjo toliau, tuo metu jam paskambino jo draugas A. J., kuris paklausė kur jis yra ir kad jis tuoj privažiuos su „rimtais bachurais“. Jis atsakė, kur jis randasi, po kuro laiko su automobiliu atvažiavo A. J.. Automobilyje dar buvo jam iš anksčiau pažįstamas E. K. ir du nepažįstami vaikinai, vienas iš kurių vairavo automobilį. Vėliau sužinojo, kad jo vardas ir pavardė R. S.. Kitas vaikinas miegojo. E. K. pažinojo, kadangi anksčiau kartu su juo atliko laisvės atėmimo bausmę, sėdėjo vienoje kameroje. Jie visi kartu gėrė, paskui R. S. pasakė, kad jam jau reikia namo, nes jam yra lygtinis paleidimas ir jis turi būti namuose 22.00 val. Iš pradžių nutarė nuvežti namo tą vaikiną, kuris miegojo. Jį nuvežę važiavo atgal, pradėjo kalbėtis apie tai, kaip kam sekasi. Tuomet jis papasakojo kitiems, kad ką tik buvo pas J. S., kad pas J. S. buvo vyras, iš kurio jis pavogė telefoną, ir kuris galimai turi dar pinigų. E. K. tuo labai susidomėjo, pasiūlė nuvažiuoti tenai. Jie keturiese važiavo link J. S. namų, tačiau A. J. pasakė, kad jam jau reikia namo. Jie sutarė su R. S., kad pastarasis juos su E. K. paliks prie J. S. namų, nuveš A. J. ir atvažiuos pasiimti juos. Jie su E. K. išlipo prie J. S. namų, o R. S. ir A. J. nuvažiavo toliau. Jie kartu su E. K. užėjo į J. S. butą, durys nebuvo užrakintos ir jie užėjo laisvai. Bute buvo tik J. S., jis miegojo lovoje. V. jau nebuvo, tačiau E. K. turbūt pagalvojo, kad J. S. ir yra tas vyras, kuris turi pinigų, ir iš karto užėjęs, pradėjo jį mušti. E. K. nustūmė J. S. nuo lovos ant grindų, pradėjo jį spardyti ir mušti. Jis pats tuo metu J. S. nemušė, o nusprendė apieškoti stalčius norint ką nors pagrobti. Jis beveik nieko nesurado, paėmė banko kortelę, asmens tapatybės kortelę, dar paėmė kažkokį sąsiuvinį su užrašais nes galvojo, kad ten gali būti kortelės PIN kodas. Išeidami jie dar paėmė muzikinį centrą ir televizorių, J. S. liko gulėti ant grindų. Jis paskambino R. S., kuris privažiavo juos pasiimti. Išnešę televizorių į lauką, kol neprivažiavo R. S., jie dar buvo grįžę į namą, apieškojo stalčius, išvertė stalus, tačiau nieko nesurado. Kai atvažiavo R. S. jie pradėjo krauti televizorių ir centrą į mašiną, tuo metu E. K. pasakė jam, kad reikėtų sugrįžti ir padegti butą. Jie dar būdami bute kalbėjo, kad galima būtų butą padegti, kad neliktų jų pirštų antspaudų. Kai E. K. pasakė grįžti ir padegti jis sutiko, be to taip pat pagalvojo, kad jie taip ir nesužinojo kortelės PIN kodo ir kad galima būtų jų sužinoti iš J. S.. Kai jie su E. K. kalbėjosi apie padegimą, jie buvo šalia mašinos ir R. S. juos turėjo girdėti. E. K. paprašė iš R. S. žiebtuvėlio, pastarasis išsitraukė ir padavė žiebtuvėlį. Žiebtuvėlį paėmė jis pats, kadangi buvo šalia R. S. ir jie kartu su E. K. nuėjo į J. S. namą. Beeinant jis perdavė žiebtuvėlį E. K.. Jis pats nenorėjo padegti J. S. buto, galvojo, kad ir E. K. nenorėjo to daryti rimtai, o norėjo tik pasipuikuoti. Įeinant į J. S. butą jie tarpduryje sutiko J. S., kuris jau buvo atsikėlęs ir galimai ėjo uždaryti durų. E. K. ėjo pirmas, jis iš karto spyrė J. S. ir pradėjo jį mušti. J. S. gulėjo ant žemės. Jie pradėjo klausinėti PIN kodo, tačiau J. S. sakė, kad PIN kodo jis nežino, pradėjo prašyti jo nemušti, sakė imti viską ką jie nori, tik nemušti. J. S. dar paminėjo policiją ir tada jis taip pat supyko ir pradėjo mušti J. S.. Jis sudavė J. S. penkis ar šešis smūgius, tuo metu jį mušė ir E. K.. Paskui E. K. užmetė J. S. ant galvos kažkokį skudurą, sakė „tu man čia nežiūrėk“. Jis nustojo mušti J. S., tačiau E. K. spardė toliau, tada jis pasakė E. K., kad pakaks ir nustūmė E. K. nuo J. S.. Jie su E. K. net truputį susistumdė, E. K. sakė, kad nėra ko bijoti, „kad baigiasi srokas, pradėsim naują“. E. K. dar pasakė, kad reikia viską padegti ir pradėjo sukti bute buvusio dujų baliono čiaupą. Jis jį sukinėjo apie minutę, norėjo atsukti, bet galimai kaip tik užsuko. Tuo metu jis pats pradėjo išeiti iš buto, o E. K. dar trumpam laikui užsiliko. Ką darė E. K. jis nematė, tačiau, jo manymu, padegti užuolaidos E. K. nespėtų, nes jis labai greitai išėjo jam iš paskos. Dar būnant bute jis pats buvo apvertęs kibirą su vandeniu, kuris ištekėjo palei langą. Jiems su E. K. išėjus iš namo ir einant link automobilio, E. K. jam pasakė, kad padegė užuolaidą bet jis juo nepatikėjo. Vis dėlto įsėdus į automobilį jis paprašė R. S. privažiuoti prie namo iš kitos pusės, norėjo pažiūrėti ar nedega. Privažiavus prie to lango jie kelias minutes stebėjo, tačiau ugnies nepamatė ir po to išvažiavo. Dėl visų šių priežasčių mano, kad tai ne jie su E. K. buvo gaisro kaltininkai. Jis nežino, dėl ko kilo gaisras, tačiau tikrai ne dėl jų, nes jie bute buvo apie 22.00 val., o gaisras buvo pastebėtas jau ryte, kas parodo, kad gaisras galėjo kilti žymiai vėliau. Be to, jis mano, kad dėl išplito vandens gaisras nuo padegtos užuolaidos taip pat negalėjo kilti. Išvažiavus nuvežė namo R. S., o patys su E. K. važiavo toliau. Norėdami dar pasilinksminti paskambino prostitutėms, susitarė susitikti, tačiau bevažiuojant, prie (duomenys neskelbtini) kaimo pasibaigė benzinas. Tame kaime gyvena jo pažįstamas M. D.. Jis paskambino M., paprašė jo ateiti į lauką. M. atėjus, jis parodė jam iš V. pagrobtą telefoną ir paprašė benzino mainais žadėdamas telefoną. M. atsakė, kad benzino neturi ir patarė eiti pas kitą pažįstamą J. Š.. Jie su E. K. nuėjo pas J., tačiau pastarasis taip pat neturėjo benzino. E. K. supyko, pradėjo mušti J., tačiau jis atitraukė E. K.. Jie grįžo prie mašinos, galvojo ką daryti, tada jis nusprendė paskambinti pažįstamiems taksistams. Kiek atsimena, paskambino vienam taksistui, tas atsakė, kad benzino neveš, paskui ar jis pats ar jam paskambino taksistas D. V.. Jis pasakė D. V., kad reikia benzino, pastarasis sutiko atvežti. Po kažkiek laiko D. V. atvežė benziną, paklausė kaip atsiskaitys. Jis jam atsakė, kad turi banko kortelę, kad joje yra pinigų, be to kaip užstatą duos jam pagrobtą telefoną. D. V. paėmė kortelę ir telefoną, užpylė jiems benziną ir jie išvažiavo. Važiuojant už (duomenys neskelbtini) kaimo jis nesuvaldė automobilio ir jie apsivertė. Iki ryto buvo mašinoje, maždaug apie 7.00 ryto paskambino D. D., kuris per telefoną pradėjo sakyti , kad viskas sudegė, dar pasakė, kad „naikinkit daiktus“. Jis atsakė D. D., kad jokių daiktų seniai neturi. Paskui jie su E. K. ėjo Į (duomenys neskelbtini) kaimą, tenai sutiko pažįstamą V. R., kurio paprašė padėti ištraukti mašiną. V. R. paskambino kitam patįstamam G. P., kuris padėjo ištraukti jį automobilį. Automobilį paliko V. R. kieme, V. R. už pagalbą pats paėmė televizorių, o G. P. už pagalbą davė muzikinį centrą. Vėliau atvažiavo R. S. su E. K. žmona ir išsivežė E. K., o jis liko gerti. Paskui jis nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), einant (duomenys neskelbtini) gatve pro J. S. namą pamatė, kad butas sudegė. Jis susitiko su A. K., pasakė jam, kad sudegė namas, kuriame jie vakar gėrė, A. K. atsakė, kad nieko nežino. Dar išgėręs, jis grįžo namo, ten kaimynas S. jam priminė, kad jo žmona buvo jam davusi mokėjimo kortelę ir kad jis jos negrąžino. Jis pasakė, kad kortelę pametė, tada S. jam pasakė eiti į policiją rašyti pareiškimą dėl kortelės dingimo. Jis nuėjo į policiją, kur jį sulaikė. Ikiteisminio tyrimo metu davė nevisiškai teisingus parodymus, kadangi jautė spaudimą iš pareigūnų prisipažinti.

E. K. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė, kad 2015 m. spalio 10 d. iš ryto gėrė su draugais, tą dieną išgėrė daug alkoholio ir buvo labai girtas. Jau po pietų kartu su pažįstamais R. B., R. S. ir A. J. važinėjo jo nuosavu automobiliu po (duomenys neskelbtini). Jis buvo toks girtas, kad miegojo ir nelabai atsimena, kas vyko. Atsimena, kad (duomenys neskelbtini) sutiko jo pažįstamą A. G., kuris taip pat įsėdo į jų mašiną. Jie dar išgėrė, paskui nuvežė namo R. B., o patys keturiese važiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Važiuojant jis girdėjo, kad A. G. pasakojo kaip pagrobė telefoną iš kažkokio vyro ir , kad jis nori dar kartą tenai nuvažiuoti. Jis nelabai kreipė dėmesį, nes buvo girtas. Jie privažiavo prie kažkokio namo, A. G. išlipo iš mašinos, kažkas iš buvusių mašinoje, turbūt A. J. jam pasakė eiti kartu su A. G.. Jis buvo neadekvatus, nelabai suprato ką daro, bet išlipo iš mašinos ir nuėjo A. G. iš paskos, o R. S. tuo metu vežė A. J. namo. A. G. jam buvo pasakęs į kokias duris reikia eiti nes jis buvo sustojęs nusišlapinti, todėl kai jis priėjo prie durų, A. G. buvo jau viduje. Dar jam ateinant jis girdėjo A. G. riksmus, užėjęs į vidų pamatė kad A. G. spardo ant grindų gulintį vyrą ir šaukia „Žertva, kur pinigai?“, „Žertva, koks kodas?“ Jis bandė atitraukti A. G. nuo to vyro, A. G. sakė, kad aplamai jį užmuštų. Po to A. G. pradėjo apieškoti butą o jis pats tuo metu stovėjo tarpduryje ir pamatė, kaip sumuštas buto šeimininkas žiūri į jį. Jis pagalvojo, kad paskui šeimininkas gali jį atpažinti, todėl užmetė jam ant galvos kažkokį skudurą. Jie su A. G. pakalbėjo, kad „reikia iš čia varyti“, tuomet A. G. paskambino R. S. ir pasakė atvažiuoti. Atvažiavus R. S. paskambino ir jie susiruošė eiti. Išeinant A. G. pasakė, kad nieko nerado, todėl reikia „pakabinti“ nors televizorių ir muzikinį centrą. A. G. padavė jam televizorių ir jis nunešė televizorių į mašiną. Kodėl tai padarė, nesupranta, turbūt dėl to kad buvo girtas. Į butą buvo grįžę dar kartą, nes A. G. reikėjo atjungti kažkokius laidus, tiksliai nepamena. Sukrovus daiktus į mašiną, jie su A. G. pastovėjo prie mašinos, parūkė ir tuo metu A. G. pasakė, kad reikia dar grįžti ir viską padegti, kadangi bute liko daug jo piršto antspaudų. A. G. paėmė iš R. S. žiebtuvėlį ir nuėjo atgal į butą, o jis, vėl nesuprasdamas dėl ko eina, nuėjo jam iš paskos. A. G. pasakė jam palaukti prie durų o pats užėjo į vidų. Jis pralaukė apie penkias minutes ir taip pat užėjo. Viduje pamatė A. G., kuris pasakė jam išeiti, kad jis tuoj ateis. Jis išėjo, po minutės ar dviejų išėjo ir A. G.. Einant prie mašinos ir mašinoje A. G. papasakojo, kad padegė bute kilimą ir užuolaidą, taip pat papasakojo, kad pašokinėjo šeimininkui ant galvos, kad jis nerėktų. Išgirdęs, kad A. G. galimai padegė butą jis pasakė, kad reikia ištraukti šeimininką, tačiau A. G. atsakė, kad nereikia. A. G. dar pasakė, kad jei jie netiki, kad jis padegė butą, galima nuvažiuoti į aikštelė, iš kurios matyti buto langus ir pažiūrėti. Jie privažiavo prie buto iš aikštelės pusės, tačiau ugnies nematė. Po to jie nuvežė namo R. S. ir toliau važiavo kartu su A. G., kuris vairavo mašiną. Bevažiuojant link (duomenys neskelbtini) kaimo jiems prie kažkokio kito kaimo baigėsi benzinas. Jie nuėjo į kaimą, kur buvo A. G. pažįstamų, paprašyti benzino, tačiau benzino jiems nedavė. Jokio konflikto su J. Š. jis neturėjo, jo nemušė, greičiau tai J. Š. juos išstūmė iš savo kiemo. Jie grįžo į mašiną, A. G. paskambino pažįstamam taksistui. Taksistas atvežė benziną, jis nematė, kaip A. G. atsiskaitė su taksistu. Jie važiavo toliau, tačiau A. G. padarė avariją ir jie sustojo. Mašinoje prabuvo iki ryto, atsimena, kad ryte paskambino D. D. ir sakė A. G. naikinti daiktus. A. G. atsakė, kad jiems vis tiek, jis jau daiktų neturi. Ryte nuėjo į kaimą, surado A. G. pažįstamų, kurie padėjo ištraukti mašiną, paskui su jais gėrė iki atvažiavo jo žmona ir jį išsivežė. Savo kaltės nepripažįsta, kadangi J. S. nemušė, nesudavė jam nė vieno smūgio, buto nepadeginėjo. Aplamai, iš pat pradžių galvojo, kad jie važiuoja pasiimti A. G. daiktų, tik paskui viską suprato. A. J. parodymai, kad dar važiuojant mašinoje, jis su A. G. tarėsi apiplėšti vyrą, yra neteisingi, tokio pokalbio nebuvo.

2015-10-28 apklausos metu liudytoja J. K. (K.) pateikė mobilaus ryšio telefonas „Nokia“. Telefonas apžiūrėtas apžiūros metu kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. Apžiūros metu iš telefono nukopijuotos jame esančios nuo 2015-10-10 12:17 val. iki 2015-10-11 17:53 val. siųstos ir gautos žinutės. Nustatyta, kad minimu laikotarpiu J. K. susirašinėjo žinutėmis su E. K. ir R. S.. (2 t., 58-60, 61-67 l.)

2015-11-05 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu D. D. pateikė dviratį. Dviratis apžiūrėtas apžiūros metu kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. (2 t., 75-77, 78-84, 85 l.)

2015-10-13 asmens kratos metu iš A. G. paimta J. S. asmens tapatybės kortelė, kuri apžiūrėta apžiūros metu kaip daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti. (5 t., 4-5, 6-8, 9 l.)

Motyvuojamoji dalis

Vertinant visus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad A. G. ir E. K. kaltė padarant jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas yra pilnai įrodyta, A. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 7 , 11 punktus, E. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 7 , 11 punktus,

Įvertinant šiuos kaltinamųjų parodymus, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, apžiūros protokolus, kaltinamųjų ir kitų asmenų telefonų prisijungimo prie bokštų ir skambučių išklotinių analizes, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankami duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad A. G. ir E. K., veikdami bendrininkų grupėje, įvykdė plėšimą J. S. atžvilgiu, plėšimo metu taip pat pagrobė J. S. ir banko mokėjimo kortelę, A. G. taip pat pagrobė asmens tapatybės kortelę

Teismas pažymi, kad tokie byloje esantys kaltinamųjų parodymų neatitikimai nėra pakankamas pagrindas vertinti, kad A. G. ar E. K. nėra padarę jiems kaltinamuoju aktu inkriminuotų nusikalstamų veikų, kadangi byloje yra nustatyta, kad šias nusikalstamas veikas kaltinamųjų padarė veikiant bendrininkų grupėje.

Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Lietuvos Respublikos BK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrininkai atsako tik už tas vykdytojo padarytas nusikalstamas veikas, kurias apėmė jų tyčia.

Aiškinant bendrininkavimo požymį, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje pripažįstama, kad bendrininkavimas asmenų veiksmuose yra tuomet, kai asmenys susitarė kartu daryti nusikalstamą veiką, jų veiksmus apėmė bendra tyčia, kiekvienas bendrininkas atliko dalį veiksmų realizuojant bendrą nusikalstamą ketinimą, bendrininkų veiksmai nukreipti į tą patį baudžiamojo įstatymo ginamą teisinį gėrį, bendrininkai siekia to paties nusikalstamos veikos tikslo ir rezultato.

Nagrinėjamoje byloje neabejotinai nustatyta, kad A. G. ir E. K. veiksmuose yra bendrininkavimo požymis. Tai tiesiogiai patvirtina liudytojo A. J. parodymai, kuris parodė, kad iki padarytos nusikalstamos veikos važiuojant automobiliu kartu su A. G. ir E. K., A. G. ir E. K. tarėsi dėl to, kad reikia pagrobti svetimą turtą. Tai jis suprato iš A. G. ir E. K. pokalbio aptariant ką jie nori padaryti, ir jų iš jų vartojamo žodžio „Bambinti“, kuris žargonu reiškia turto pagrobimą. A. G. ir E. K. bendrininkavimą patvirtina ir liudytojo R. S. parodymai apie tai, kad įvykio vietoje A. G. ir E. K. buvo kartu, kartu buvo atėję prie automobilio nešant pagrobtus daiktus, po ko kartu aptarinėjo ką reikia daryti su buto šeimininku ir su butu, po to vėl kartu išėjo prie buto su žiebtuvėliu ir kartu grįžo. Bendrininkavimo požymio buvimą kaltinamųjų veiksmuose patvirtina ir liudytojų V. R. bei G. P. parodymai apie tai, kad pagrobtus televizorių ir muzikinį centrą abu kaltinamieji jiems atidavė būdami kartu, kas patvirtina bendrą A. G. ir E. K. disponavimą pagrobtais daiktais.

Tai, kad A. G. ir E. K. veikė bendrininkų grupėje ir turėjo išankstinį susitarimą įvykdyti nusikalstamą veiką, patvirtina ir kaltinamųjų mobilaus ryšio telefonų naudojimo išklotinių analizės. Iš tarnybinio pranešimo apie E. K. mobilaus ryšio telefono įvykius matyti, kad jo telefonas 2015 m. spalio 10 d. 20:12 val. prisijungė prie bokšto VIL08A, o kitą kartą prie bokšto prisijungė tik 2010 m. spalio 11 d. 01:04 val. (T.3, 32 b.l.). A. G. telefonas prie to paties bokšto VIL08A prisijungė 2010 m. spalio 10 d. 20:15 val., kitą kartą prie kito bokšto prisijungė 2015 m. spalio 10 d. 22:46 val., (T.3, 40-41 b.l.), prieš 8 minutes iki paskambinant M. D., t.y. jau po avarijos prie (duomenys neskelbtini) kaimo.

Tokie išklotinių duomenys patvirtina, kad nuo 20:15 val. abiejų kaltinamųjų telefonai buvo išjungti: A. G. telefonas buvo išjungtas iki 22:46 val., o E. K. – iki 2010 m. spalio 11 d. 01:04 val. Tai, kad abiejų kaltinamųjų telefonai minėtu laikotarpiu buvo atjungti, patvirtina ta aplinkybė, kad per šį laikotarpį, kaltinamiesiems judant nuo įvykio vietos (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) kaimo, nebuvo užfiksuoti prisijungimo faktai prie bokštų, o prisijungimai įvyko atsiradus būtinybei paskambinti.

Savo ruožtu, abiejų kaltinamųjų telefonų atjungimai, įvykę tuo pačiu metu, yra savaime svarbūs keliais aspektais. Pirma, toks faktas kategoriškai patvirtina, kad A. G. ir E. K. veikė turėdami išankstinį susitarimą padaryti nusikaltimą, tuo tikslu abu sutartinai atjungė savo telefonus. Antra, ši aplinkybė patvirtina, kad abu kaltinamieji nusikalstamus veiksmus atliko veikdami aiškiai suvokdami savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą, turėdami apibrėžtą bendrą tikslą ir aptarę savo veiksmus, kas paneigia E. K. parodymus dalyje apie tai, kad jis veikė spontaniškai, buvo girtas ir nuėjo su A. G. nesuvokdamas ėjimo tikslo.

Siejant aptartus liudytojų A. J., R. S. parodymus, telefoninių įvykių išklotines, kaltinamojo A. G. parodymus apie tai, kad jie su E. K. tarėsi pagrobti daiktus iš asmenų, esančių J. S. bute, konstatuotina, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių padaryti išvadą, kad A. G. ir E. K. veikė bendrininkų grupėje. Byloje nustatyta, kad A. G. ir E. K. turėjo išankstinį susitarimą pagrobti svetimą turtą, veikė kartu, jų veiksmai buvo apjungti vieninga tyčia, abu kaltinamieji siekė bendro nusikalstamos veikos rezultato.

Nagrinėjamos bylos atveju bendrininkų grupės požymio buvimas abiejų kaltinamųjų veiksmuose yra svarbus jau paminėtu Lietuvos Respublikos BK 26 straipsnio 1 dalyje suformuluotos normos aspektu, kuris numato, kad bendrininkai atsako ir už tuos veiksmus, kuriuos atliko kitas bendrininkas, jei šie veiksmai buvo sujungti vieninga tyčia. Jau buvo minėta, kad abu kaltinamieji duoda skirtingus parodymus apie kiekvieno jų atliktus veiksmus panaudojant fizinį smurtą J. S. atžvilgiu ir pagrobiant jo turtą, tačiau, byloje nustačius kaltinamųjų bendrą tyčią panaudoti fizinį smurtą ir pagrobti svetimą turtą, teismas daro išvadą, kad abiejų kaltinamųjų veiksmai turi visus požymius nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje.

Byloje nustatyta, kad 2015 m. spalio 10 d. vakare J. S. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas ir pagrobtas jo turtas. Panaudoto fizinio smurto pasekoje J. S. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs šonkaulių lūžimais ir kraujosruvomis. Byloje taip pat nustatyta, kad fizinį smurtą J. S. atžvilgiu panaudojo A. G. ir E. K., kurie, po fizinio smurto panaudojimo pagrobė J. S. turtą. Teismo vertinimu, byloje yra pakankami duomenų konstatuoti, kad fizinį smurtą J. S. atžvilgiu panaudojo abu kaltinamieji. A. G. parodė, kad J. S. iš pradžių mušė E. K., po to jis pats sudavė J. S. kelis smūgius. E. K. parodė, kad J. S. mušė A. G., o jis užmetė ant J. S. veido skudurą. Esant tokiems kaltinamųjų parodymams bei nustatytam bendrininkavimo daryti plėšimą požymiui, darytina neabejotina išvada, kad abu kaltinamieji, kaip vykdytojai dalyvavo padarant plėšimą ir kiekvienas iš jų, atsako už pasekmes atsiradusias dėl bendrų bendrininkų veiksmų. Byloje nustatyta, kad J. S. atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pagrobtas jo turtas, šiuos bendrus veiksmus, turėdami bendrą tyčią padarė A. G. ir E. K.. Tokie bendrininkų A. G. ir E. K. veiksmai turi visus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, požymius. Aplinkybė, kas iš kaltinamųjų ir kiek smūgių sudavė J. S., nagrinėjamo įvykio aspektu neturi lemiamos reikšmės kvalifikuojant jų veiksmus pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnį 1 dalį, kadangi abu bendrininkai veikė turėdami bendrą tyčią padaryti plėšimą.

Teismo vertinimu, kaltinamuoju aktu kaltinamiesiems teisingai nėra inkriminuotas kvalifikuojantis požymis – įsibrovimas į patalpą. Byloje nustatyta, kad A. G. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo J. S. bute, į savo butą A. G. įleido pats J. S., A. G. išeinant J. S. nebuvo jam uždraudęs grįžti į savo butą. A. G. ir E. K. nusikalstamo tikslo atsiradimas ir realizavimas patenkant į butą šiuo atveju atsirado pasinaudojus ankstesniu J. S. leidimu A. G. būti jo namuose, kas lemia šio kvalifikuojančio požymio nebuvimą.

Byloje taip pat nustatyta, kad plėšimo metu A. G. ir E. K. pagrobė J. S. banko mokėjimo kortelę. Teismo vertinimu, byloje surinkta pakankami duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad šį veiksmą kaltinamieji padarė kartu, veikdami bendrininkų grupėje. Byloje nustatyta, kad pagrobta banko mokėjimo kortelė buvo paimta kaip plėšimo, kuriame kaip bendrininkai dalyvavo abu kaltinamieji, dalykas. Apklaustas, A. G. pripažino, kad pagrobė banko mokėjimo kortelę. Nors E. K. parodė, kad jis nematė kaip A. G. paėmė ir pagrobė šią kortelę, tokie jo parodymai nėra pagrindas išteisinti E. K. dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos. Byloje nustatyta, kad E. K. tiesiogiai dalyvavo plėšime, naudojo fizinį smurtą ir pagrobė J. S. turtą, matė, kad A. G. apieško J. S. bute esančius stalčius. Be to, pats E. K. parodė, kad girdėjo kaip A. G. reikalavo iš J. S. pasakyti banko mokėjimo kortelės kodus, t.y. suvokė aplinkybes, kad iš J. S. pagrobta mokėjimo kortelė, šiems A. G. veiksmams pritarė ir veikė kartu siekiant disponuoti banko mokėjimo kortele. Byloje taip pat nustatyta, kad A. G., šalia esant E. K. rodė pagrobtą mokėjimo kortelę liudytojui D. V., aiškindamas, kad joje yra 400 Eurų. Tokio aplinkybės patvirtina ne tik E. K. mokėjimo kortelės pagrobimo fakto suvokimą bet ir tikslą naudotis nusikalstamos veikos rezultatais pagrobiant J. S. banko mokėjimo kortelę.

Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas gamino vieną ar daugiau netikrų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų dalių ar suklastojo vieną ar daugiau tikrų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vieną ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių, arba neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, arba gamino, įgijo, laikė, perdavė ar realizavo techninę įrangą, programinę įrangą ar kitokias priemones, tiesiogiai skirtas ar pritaikytas netikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms ar jų dalims gaminti ar tikroms elektroninėms mokėjimo priemonėms klastoti.

Byloje nustatyta, kad A. G. ir E. K. neteisėtai disponavo, t.y. neteisėtai įgijo ir laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, jų veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalies požymiai.

A. G. ir E. K. kaltinamuoju aktu taip pat buvo inkriminuota tai, kad plėšimo metu jie apgrobė J. S. asmens tapatybės kortelę. Dėl šios nusikalstamos veikos A. G. parodė, kad tai jis pagrobė asmens tapatybės kortelę, E. K. parodė, kad jis nematė kaip A. G. pagrobė asmens tapatybės kortelę.

Įvertinant byloje surinktus įrodymus dėl šios nusikalstamos veikos padarymo, teismas daro išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių pripažinti E. K. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos padarymo. Skirtingai nei mokėjimo kortelės atveju, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad E. K. matė ar žinojo, kad A. G. pagrobė asmens tapatybės kortelę. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. G. nerodė kortelės kietiems asmenims, po įvykio, 2015 m. spalio 13 d. asmens tapatybės kortelė buvo rasta pas A. G. asmens kratos metu. Esant tokioms aplinkybėms teismas daro išvadą, kad šiuo atveju A. G. padarytas asmens tapatybės kortelės pagrobimas turi būti įvertintas kaip vykdytojo ekscesas, kurio neapėmė E. K. tyčia.

Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką, Byloje nustatyta, kad A. G. pagrobė fizinio asmens dokumentą, jo veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai. E. K. dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos išteisintinas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 303 straipsnio 5 dalis 2 punktas).

A. G. ir E. K. kaltinamuoju aktu taip pat kaltinami tuo, kad, esant kvalifikuojantiems požymiams, veikdami bendrininkų grupėje, nužudė J. S.. Įvertinant byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad byloje surinkti duomenys ir įrodymai yra pakankami konstatuoti, kad A. G. ir E. K. padarė šį jiems inkriminuotą nusikaltimą, t.y. tyčia, veikdami bendrininkų grupėje, nužudė J. S..

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 196/2015(09) nurodyta, kad J. S. mirtis įvyko apsinuodijus anglies monoksidu (smalkėmis). Tai patvirtina ryškiai rausvos spalvos skeleto raumenys, skystas ryškiai rausvos spalvos kraujas širdies ertmėse, suodžiai kvėpavimo takuose, vidaus organų pilnakraujystė, galvos smegenų ir plaučių pabrinkimas, aukšta karboksihemoglobino koncentracija lavono kraujyje (69 procentai). J. S. mirtis įvyko prieš 14-24 val. iki jo lavono teismo medicininio tyrimo pradžios, tai yra, galimai 2015-10-11 įvykusio gaisro metu.

Įvykio vieta, t.y. J. S. butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo apžiūrėta du kartus. 2015 m. spalio 11 d. vykusios apžiūros metu buvo rastas J. S. kūnas, konstatuoti gaisro požymiai. 2015 m. spalio 16 d. vykusios papildomos apžiūros metu specialista, dalyvavę apžiūroje, davė išvadą, kad : apibendrinus apžiūros metu nustatytus degimo, terminių pažeidimų požymius ir pėdsakus daroma išvada, kad gaisro židinio zona yra buto virtuvės patalpoje, ties pietinėje sienoje esančiu langu. Pagal degimo požymius ir pėdsakus nustatyta, kad nuo nustatytos gaisro židinio zonos į kitas buto patalpas liepsna plito medinių grindų apatine dalimi ir lubų degiomis medžiagomis. Nustatytoje gaisro židinio zonoje elektros instaliacijos laidų, elektros prietaisų, medžiagų (linkusių savaiminiam užsiliepsnojimui) bei šildymo įrenginių, dėl kurių galėjo kilti gaisras, neaptikta. Nustatytoje gaisro židinio zonoje dujų analizatoriaus „TIGER“ pagalba degių skysčių (naftos produktų) pėdsakų neaptikta. Pagal nustatytoje gaisro židinio zonoje susiformavusius terminių pažeidimų požymius ir pėdsakus (virtuvės medinių langų rėmų bei medinių lubų virš lango apanglėjimą, užuolaidų metalinių karnizų deformacijas ir užuolaidų sudegimą, grindų ties langu kiauryminį pradegimą) daroma išvada, kad gaisras virtuvės patalpoje galėjo būti sukeltas uždegant ten buvusias užuolaidas. Virtuvės ir kambario patalpų grindų kiauryminiuose išdegimuose dujų analizatoriaus „TIGER“ pagalba degių skysčių (naftos produktų) pėdsakų neaptikta. Kiauryminiai išdegimai grindyse susiformavo dėl to, kad bute buvo įrengtos ventiliuojamos grindys, kas sąlygojo liepsnos plitimą grindų apatine dalimi. Sukoncentruoti gilūs pažeidimai virtuvės ir kambario grindyse rodo, kad degimo procesas vyko uždarose patalpose, esant nepakankamai dujų apykaitai. Esant nepakankamai dujų apykaitai pradinis intensyvus degimas gali pereiti į smilkimą, kuris nenutrūkstamai gali vykti labai ilgą laiko tarpą. Atsižvelgus į aukščiau išdėstytą daroma išvada, kad gaisras, kilęs bute 22 val., galėjo būti pastebėtas tik 7:30 val.

Tokiu būdu, įvykio vietos apžiūros metu nustatytos aplinkybės ir specialistų išvados dėl J. S. mirties priežasčių ir gaisro priežasčių neabejotinai patvirtina, kad J. S. mirė apsinuodijęs smalkėmis gaisro, prasidėjusio 2015 m. spalio 10 d. apie 22.00 val. metu ir pastebėto 2015 m. spalio 11 d. apie 7.30 val. J. S. mirties priežastis – apsinuodijimas smalkėmis ir specialisto išvados dėl smilkimo priežasčių ir laikotarpio patvirtina šių aplinkybių tarpusavio ryšį ir šių nustatytų aplinkybių teisingumą.

Byloje taip pat nustatyta, kad minėtu laiku, t.y. 2015 m. spalio 10 d. apie 22.00 val. J. S. bute, be J. S., buvo kaltinamieji A. G. ir E. K.. Apklausti teisiamojo posėdžio metu A. G. ir E. K. patvirtino, kad minėtu laiku buvo J. S. bute, tačiau neigė, kad kiekvienas iš jų padegė butą.

Įvertinant kaltinamųjų parodymus duotus teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu, liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūrų rezultatus, specialisto išvadas dėl gaisro kilimo priežasčių ir J. S. mirties priežasčių, teismas daro išvadą, kad byloje surinkti įrodymais kategoriškai patvirtina, kad gaisrą J. S. bute tyčia sukėlė A. G. ir E. K..

A. G. ir E. K., apklausti teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad po įvykdyto plėšimo, jie dar kartą grįžo į J. S. butą, turėdami tikslą padegti butą tam, kad sunaikinti plėšimo pėdsakus, abu kaltinamieji taip pat patvirtina, kad su savimi turėjo žiebtuvėlį, kurį paėmė iš R. S.. Šiuos kaltinamųjų parodymus patvirtino apklaustas liudytojas R. S., kuris parodė, kad A. G. ir E. K., grįžę prie automobilio su daiktais, stovėdami prie automobilio aptarinėjo, kad reikia padegti butą, tam kad sunaikinti įrodymus. R. S. taip pat patvirtino, kad A. G. ir E. K. paėmė iš jo žiebtuvėlį, nuėjo link namo ir po kelių minučių grįžo. Kaltinamieji A. G. , E. K. ir liudytojas R. S. taip pat vienodai parodė, kad grįžus prie automobilio, kaltinamųjų prašymu važiavo pažiūrėti ar ugnis dega.

Nors kaltinamieji A. G. ir E. K. apklausų metu paneigė, kad bet kuris iš jų padegė butą, teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad J. S. butą padegė būtent A. G. ir E. K.. Tai tiesiogiai patvirtina jau paminėti R. S. parodymai, specialisto išvados, iš dalies patvirtina pačių kaltinamųjų teisminio nagrinėjimo metu duoti parodymai, taip pat netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys, kad A. G. ir E. K. turėjo apibrėžtus tikslus, motyvus ir galimybę padegti butą. Teismo vertinimu, A. G. ir E. K. parodymai šioje dalyje yra neteisingi, duoti tikslu švelninti savo atsakomybę, nes yra kategoriškai paneigiami byloje surinktais duomenimis ir įrodymais.

Byloje kategoriškai nustatyta, kad , kad 2015 m. spalio 10 d. apie 22.00 val. A. G. ir E. K., jau įvykdę plėšimą iš J. S., grįžę prie automobilio aptarinėjo, kad reikia padegti butą tikslu sunaikinti piršto antspaudus ir kitus pėdsakus. Šiuos jų pokalbius girdėjo liudytojas R. S., tokio pokalbio buvimo neneigia ir patys kaltinamieji. Įgyvendinant savo tikslą A. G. ir E. K. paėmė iš R. S. žiebtuvėlį, kadangi patys tuo momentu neturėjo ugnies šaltinio, ir nuėjo į J. S. butą. R. S. parodymais, grįžę po 2-3 minučių, kaltinamieji paprašė apvažiuoti namą ir pažiūrėti ar dega, ką jis ir padarė.

Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad kaltinamieji A. G. ir E. K. turėjo aišku apibrėžtą tikslą padegti butą, turėjo motyvą padegti butą – sunaikinti savo prieš tai įvykdyto plėšimo pėdsakus, turėjo galimybę padegti butą. Nors kaltinamieji apklausų metu neigė, kad jie padegė butą, byloje esantys duomenys neabejotinai patvirtina, kad būtent A. G. ir E. K. veiksmai buvo gaisro priežastimi. Tai patvirtina jau minėtos nustatytos įvykio faktinės aplinkybės ir liudytojo R. S. paminėti parodymai.

Ypatingai pažymėtina, kad faktą, kad butą padegė būtent A. G. ir E. K., visiškai patvirtina ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų duoti parodymai, siejant šiuos parodymus su nustatytomis gaisro priežastimis.

Iš byloje esančio papildomo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad gaisro priežastys bei pradžia – užuolaidos padegimas, buvo nustatytos šios įvykio vietos apžiūros metu, vykusios 2015 m. spalio 16 d. Būtent šios apžiūros metu specialistai pirmą kartą nustatė, kad gaisras prasidėjo nuo padegtos užuolaidos. Pagal specialistus, iki tol buvo nustatyta kita gaisro pradžios vietą, kuri priešgaisrinės tarnybos buvo nurodyta kambaryje.

Tuo tarpu, dar iki gaisro priežasčių nustatymo, ikiteisminio tyrimo metu apklausti A. G. ir E. K. parodė, kad buvo padegta būtent užuolaida. A. G. buvo apklaustas 2015 m. spalio 15 d, šios apklausos metu parodė, kad E. K. padegė užuolaidą (T. 5, 41 b.l.). Šiuos savo parodymus, parodant kaip ir kur E. K. padegė užuolaidą, A. G. patvirtino parodymų patikrinimo vietoje vykusio taip pat 2015 m. spalio 15 d . (T.5, 43-47 b.l.). E. K., apklaustas 2015 m. spalio 14 d. (T.4, 127 b.l.), parodė, kad A. G., grįžtant iš J. S. namų, jam pasakė, kad „padegė užuolaidą“.

Šios nustatytos aplinkybės yra labai svarbios mažiausiai dviem aspektais. Pirma, dar iki gaisro priežasčių nustatymo, t.y. dar iki tol, kai įvykio vietą apžiūrėjo specialistai M. D. ir M. J., kaltinamieji A. G. ir E. K., apklausiami atskirai vienas nuo kito, davė parodymus, kad buvo padegta būtent užuolaida. Pažymėtina, kad iki specialistų M. D. ir M. J. vykdytos apžiūros, po pirminės apžiūros buvo manoma, kad gaisras prasidėjo ne virtuvėje, o kitoje vietoje. Taip pat, iki 2016 m. spalio 16 d. vykusios apžiūros nebuvo nustatyta, kad gaisras prasidėjo nuo padegtos užuolaidos. Ši aplinkybė, siejant ją su A. G. ir E. K. parodymais, kategoriškai patvirtina, kad A. G. ir E. K. padegė užuolaidą, kadangi dar iki specialisto išvados davimo ir gaisro priežasties nustatymo byloje, jau žinojo, nuo ko prasidėjo gaisras. Tai, kad jau po jų duotų parodymų apie užuolaidos padegimą, šią aplinkybę patvirtino specialistai, kategoriškai patvirtina, kad A. G. ir E. K. tiksliai žinojo gaisro kilimo priežastį ir pradžią, kas galėjo būti tik tokiu atveju, jei jie patys tą gaisrą sukėlė. Pastebėtina, kad įtarimuose, kurie buvo pateikti A. G. 2015 m. spalio 13 d., o E. K. – 2015 m. spalio 14 d., yra nurodyta tik tai, kad kaltinamieji padegė butą, nenurodant padegimo būdo, todėl ta aplinkybė, kad patys kaltinamieji , nepriklausomai vienas nuo kito ir byloje nesant patikrintų duomenų apie gaisro priežastį, teisingai nurodė, kad gaisras prasidėjo nuo užuolaidos padegimo, t.y. jau tiksliai žinojo gaisro priežastį ir pradžią.

Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad abu kaltinamieji, dar iki išvadų apie gaisro priežastį, davimo, davė parodymus būtent apie užuolaidos padegimą, kas patvirtina, kad abu kaltinamieji gaisro priežastį žinojo dar iki gaisro priežasties nustatymo, kas, savo ruožtu, patvirtina, kad jie abu dalyvavo padegant J. S. butą, kadangi šią aplinkybę jie galėjo žinoti tik tuo atveju, jei kiekvienas iš jų tiesiogiai dalyvavo šiame įvykyje. Šią aplinkybę patvirtina ir kaltinamųjų duoti parodymai apie savo ir kito kaltinamojo veiksmus, kuomet A. G. parodė, kad E. K., norėdamas padegti butą, sukinėjo dujų čiaupą, bei kaltinamųjų ir R. S. parodymai, kad jie važiavo pasitikrinti ar dega.

Šioje dalyje pastebėtina, kad A. G. parodymai apie tai, kad jie važiavo tikslu įsitikinti, kad nedega, teismo vertinami kaip neteisingi. Teismo vertinimu, A. G. ir E. K. stebėti langą važiavo tikslu įsitikinti ar gaisras prasidėjo. Tai patvirtina jau nustatyta aplinkybė, kad A. G. ir E. K. tikrai padegė užuolaidą. Akivaizdu, kad esant tokioms aplinkybėms važiuoti stebėti butą jie galėjo tik vienu tikslu, įsitikinti, ar butas dega. Tokią teismo išvadą patvirtina ir R. S. parodymai, kuris parodė, kad A. G. ir E. K. prie įvykio vietos stebėdami butą norėjo užsilikti ilgiau, ir tik jo iniciatyva jie išvažiavo maždaug po pusės minutės, kadangi jis skubėjo namo.

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad byloje surinkta pakankami duomenų, patvirtinančių, kad gaisras, kuris tapo J. S. mirties priežastimi, įvyko dėl A. G. ir E. K. veiksmų.

Įvertinant kaltinamųjų tyčios formą ir rūšį dėl kaltinamųjų veiksmų ir kilusių padarinių priežastinio ryšio buvimo aspektu, teismas daro išvadą, kad byloje yra pakankami duomenų konstatuoti, kad A. G. ir E. K. suvokė savo veiksmų pobūdį, numatė, kad dėl jų veiksmų gali mirti J. S., ir tokių padarinių norėjo, t.y. nusikaltimą – J. S. nužudymą padarė tiesiogine tyčia. Tokią išvadą patvirtina jau paminėti kaltinamųjų turėti tikslai ir motyvai, kuomet dar iki buto padegimo jie aptarinėjo, kad reikia padegti butą tikslu sunaikinti prieš tai įvykdyto plėšimo įrodymus. Akivaizdu, kad vienas iš tokių jų anksčiau įvykdyto plėšimo įrodymų, buvo pats J. S., kuris juos matė ir kuris galėjo juos atpažinti. Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad kaltinamieji A. G. ir E. K. turėjo apibrėžtą tikslą ir motyvą nužudyti J. S..

Tolimesni nustatyti A. G. ir E. K. veiksmai patvirtina, kad jie savo veiksmais įgyvendino savo nusikalstamą ketinimą. Abu kaltinamieji padegė bute esančią užuolaidą tikslu sukelti gaisrą, matė, kad užuolaida dega, taip pat matė, kad bute, kuriame jie sukėlė gaisrą, yra senyvo amžiaus J. S., kuris dėl jo atžvilgiu anksčiau kaltinamųjų panaudoto fizinio smurto, savarankiškai negali judėti. Suprasdami, kad gaisro metu J. S. neabejotinai žus, kaltinamieji paliko J. S. padegtame bute, ko pasekoje J. S. mirė. Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad A. G. ir E. K., turėdami tikslus ir motyvus nužudyti J. S., ėmėsi visų būtinų veiksmų šiam savo tikslui įgyvendinti siekdami apibrėžto tikslo – J. S. mirties, palikdami bejėgiškos būklės J. S. padegtame bute, dėl ko pastarasis apsinuodijo smalkėmis, tokiai savo veiksmais tiesiogine tyčia nužudė J. S..

Šiuo nuosprendžiu jau buvo nustatyta, kad plėšimą A. G. ir E. K. padarė veikdami bendrininkių grupėje. Teismo vertinimu, kitą jiems inkriminuotą nusikaltimą – J. S. nužudymą kaltinamieji taip pat padarė veikdami bendrininkų grupėje. Šiuo nuosprendžiu jau buvo aptarta bendrininkų grupės požymiai ir kaltinamųjų baudžiamosios atsakomybės atsiradimo pagrindai tuo atveju, kai nusikaltimas padaromas bendrininkų grupėje.

Nagrinėjamu atveju, vertinant kaltinamųjų veiksmus nužudant J. S. bendrininkų grupės buvimo aspektu, byloje nustatyta, kad abu kaltinamieji, ir A. G. ir E. K. turėjo tikslą ir motyvą nužudyti J. S.. Tai patvirtina jų pokalbis po plėšimo apie reikalingumą sunaikinti įrodymus, E. K. parodymai, kad jis plėšimo metu užmetė ant J. S. veido skudurą, kad pastarasis jo neatpažintų, A. G. nuogąstavimai, kad bute galėjo likti jo piršto pėdsakai. Byloje taip pat nustatyta, kad abu kaltinamieji bendrais veiksmais paėmė žiebtuvėlį iš R. S., abu nuėjo į J. S. butą, kuriame bendrais veiksmais padegė užuolaidą, sukėlė gaisrą ir paliko bejėgiškos būklės J. S. padegtame bute. Tokiu būdu, byloje nustatyta, kad abu bendrininkai siekė to paties tikslo – J. S. mirties, turėjo vieningą tyčią jį nužudyti, ėmėsi bendrų veiksmų realizuojant savo nusikalstamus tikslus. Esant tokioms aplinkybėms, ta aplinkybė, kuris iš kaltinamųjų fiziškai padegė užuolaidą, neturi jokios reikšmės kvalifikuojant abiejų kaltinamųjų veiksmus kaip nužudymą. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji veikė kaip nužudymo bendrininkai, abu turėjo tikslą ir motyvą nužudyti J. S., abu dalyvavo padegant užuolaidą, matė, kad užuolaida dega ir gaisras prasidėjo, matė, kad J. S. yra bejėgiškos būklės, tačiau abu paliko jį padegtame name. Tokie veiksmai, pasireiškę padegimu ir tyčiniu sąmoningu kito asmens palikimu padegtame bute, kategoriškai įrodo, kad abu kaltinamieji siekė nužudyti ir nužudė J. S..

Tokiu būdu, byloje surinkta įrodymų visumą patvirtina, kad J. S. tiesiogine tyčia nužudė A. G. ir E. K., veikdami bendrininkų grupėje. Teismas pažymi, kad A. G. ir E. K. teisminio nagrinėjimo metu išsakytos abejonės apie gaisro kilimo priežastis bei savo kaltės dėl nužudymo neigimas, teismo vertinami kaip būdas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Jau buvo minėta, kad gaisro priežastis byloje nustatytos neabejotinai, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad gaisras J. S. bute galėjo kilti kitomis aplinkybėmis ar kitu būdu, nei nustatyta šiuo nuosprendžiu. Pažymėtina, kad byloje esanti ir nuosprendyje aptarta įrodymų visumą, siejant šiuos įrodymus tarpusavyje, kategoriškai patvirtina, kad gaisrą J. S. bute, norėdami nužudyti J. S., 2015 m. spalio 10 d. apie 22.00 val. sukėlė būtent A. G. ir E. K..

Aptariant įrodymus byloje, teismas pažymi, kad iš esmės nevertina byloje esančių įrašytų kaltinamųjų pokalbių tarpusavyje ir su kitais asmenimis kardomojo kalinimo metu. Iš pokalbių įrašų matyti, kad kaltinamieji nuo pat pradžių įtarė, kad jų pokalbiai gali būti įrašomi, be to, iš pokalbių turinio matyti, kad net ir bendraujant tarpusavyje, kaltinamieji ne visais atvejais buvo sąžiningi, net ir tarpusavio pokalbiuose siekė švelninti savo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, siūlė vienas kitam prisiimti kaltę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo šiuos jų įrašytus pokalbius vertinti kaip visiškai patikimus įrodymus, kadangi iš pokalbių turinio nėra galimybės patikimai nustatyti, kokiais atvejais kaltinamieji sako tiesą. Tokie jų įrašyti pokalbiai yra svarbūs tik tuo aspektu, kad įrodo, kad kaltinamieji buvo įvykio vietoje, suėmimo metu aptarinėjo įvykio aplinkybes ir savo padėtį baudžiamojoje byloje.

Kaltinamuoju aktu dėl J. S. nužudymo kaltinamiesiems buvo inkriminuoti nužudymą kvalifikuojantys požymiai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 7, 11 punktuose. Teismo vertinimu, šie kvalifikuojantys požymiai abiem kaltinamiesiems buvo inkriminuoti pagrįstai.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kad nužudė bejėgiškos būklės žmogų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. S. jo nužudymo metu buvo bejėgiškos būklės. Tai įrodo byloje nustatytos aplinkybės, patvirtinančios, kad tuo metu, kuomet A. G. ir E. K. paliko jį padegtame bute, J. S. buvo stipriai sumuštas, jam buvo sulaužyti šonkauliai. Be to, byloje nustatyta, kad nužudymo metu J. S. buvo išgėręs. Dėl neblaivumo ir anksčiau prieš jį panaudoto fizinio smurto J. S. negalėjo judėti, ką matė abu kaltinamieji išeinant iš padegto buto. J. S. mirties priežastis – apsinuodijimas smalkėmis taip pat patvirtina, kad nužudymo metu J. S. buvo bejėgiškos būklės, negalėjo judėti ir išeiti iš padegto buto. Tokiu būdu, konstatuotina, kad A. G. ir E. K. J. S. nužudė pastarajam esant bejėgiškos būklės, apie ką kaltinamiesiems buvo aiškiai žinoma.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė žmogų kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. G. ir E. K. siekdami nužudyti J. S. sukėlė gaisrą jo bute. Iš bylos duomenų matyti, kad J. S. butas buvo priestate prie kito namo, kuris turi bendrą sieną su J. S. butu, šiame name gyvena kiti asmenys, kurių gyvybei kiltų pavojus, jei gaisras išplistų. Pastebėtina, kad šio namo gyventojai nakties metu jautė dūmų kvapą, kas patvirtina, kad išplitusio gaisro metu kiltų realus pavojus kitiems šiame name gyvenantiems asmenims. Byloje taip pat nustatyta, kad A. G. ir E. K. suvokė gaisro pavojų, suvokė, kad tuo atveju jei gaisras išplis, kitų šiame name gyvenančių asmenų gyvybėms kils realus pavojus sudegti ar apsinuodyti smalkėmis. Iš liudytojų aprodymų seka, kad gaisras buvo užgesintas tik jiems pastebėjus gaisrą. Šių liudytojų parodymai ir specialisto išvados apie gaisro priežastis ir smilkimo laikotarpį patvirtina, kad ilgas smilkimas ir atviros ugnies pavojus sukėlė realią grėsmę kitiems name gyvenantiems asmenims, kas lemia neabejotiną išvadą, kad J. S. buvo nužudytas kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir šią aplinkybę suvokė abu kaltinamieji.

Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 11 punkte numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. G. ir E. K. J. S. nužudė siekdami nuslėpti prieš tai padarytą plėšimą iš J. S.. Tai patvirtina faktas, kad prieš įvykdant nužudymą, A. G. ir E. K. apiplėšė J. S., siekdami nuslėpti šį nusikaltimą tarėsi to, kad reikia paslėpti plėšimo pėdsakus, žinojo, kad J. S. gali juos atpažinti. Būdami bute ir padegant butą, A. G. ir E. K. siekė kelių tikslų vienas iš kurių buvo sunaikinti jų plėšimo įrodymus, kitas tikslas – nužudyti J. S., kadangi jie suprato,, kad jis gali juos atpažinti. Vertinant pačių kaltinamųjų parodymus ir įvykio aplinkybes, galima daryti neabejotiną išvadą, kad siekimas išvengti J. S. parodymų apie plėšimą iš esmės buvo pagrindiniu jo nužudymo tikslu. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad A. G. ir E. K. J. S. nužudė siekiant nuslėpti kitą nusikaltimą - prieš tai įvykdytą plėšimą iš J. S..

Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankami duomenų ir įrodymų, patvirtinančių A. G. kaltę padarant nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalyje 2, 7, 11 punktuose, ir E. K. kaltę padarant nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalyje 2, 7, 11 punktuose.

Lengvinančių A. G. ir E. K. atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Sunkinančia jų atsakomybę aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimus kaltinamieji padarė bendrininkų grupėje. Teismas nepripažįsta galimo kaltinamųjų apsvaigimo nuo alkoholio jų atsakomybe sunkinančia aplinkybe. Pirma, byloje nėra gauta patikimų duomenų, kokio pobūdžio ir kokio laipsnio apsvaigimas galimai buvo pas kaltinamuosius veikos padarymo metu. Antra, iš bylos duomenų matyti, kad abu kaltinamieji nusikaltimus padarė tiesiogine tyčia, suvokdami savo veiksmų pobūdį, abu kaltinamieji tarėsi ir suplanavo nusikaltimus, abu kaltinamieji nusikaltimų padarymo metu vieningai išjungė telefonus, kas patvirtina, kad jų padaryti nusikaltimai buvo iš anksto suplanuoti ir apgalvoti, bei nebuvo nulemti ar įtakoti jų galimu neblaivumu.

Skiriant kaltinamiesiems bausmes teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, į veikos tikslus ir motyvus, į kaltinamųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į kaltinamųjų asmenybes.

Kaltinamasis A. G. tiesiogine tyčia padarė keturias nusikalstamas veikas, viena iš kurių priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, anksčiau teistas devynis kartus, buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, baustas administracine tvarka, nevedęs, iki suėmimo dirbo. Vertinant A. G. asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pobūdį, teismas daro išvadą, kad šioje byloje padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktinio pobūdžio, A. G. ankstesni teistumai ir administraciniai pažeidimai parodo, kad šie padaryti nusikaltimai buvo logiška jo ankstesnio gyvenimo būdo pasekmė, anksčiau jo atžvilgiu taikytos bausmės nepadarė teigiamo poveikio jo elgesiui ir nepasiekė siekiamų tikslų. A. G. padaryto nusikaltimo pobūdis, požiūris į jo padarytą nusikaltimą, kuomet po buto padegimo su jame esančiu žmogumi jis toliau važiavo pas prostitutes, kitą dieną išgėrinėjo, ta aplinkybė, kad pagrobti daiktai jam iš esmės nerūpėjo, t.y. aplinkybė, kad žmogų jis nužudė dėl menkavertės priežasties, tačiau dėl visiškai neapgailestavo, kartu su juo ankstesniais teistumais parodo jo padidintą pavojų visuomenei ir būtinumą skirti bausmę užtikrinančią tinkamą nubaudimą ir visuomenės saugumą. Esant tokioms aplinkybėms, A. G. skirtina bausmė, didesnė nei sankcijoje už padarytą sunkiausią nusikaltimą numatytas bausmės vidurkis, artima sankcijoje maksimumui. Paskirtos bausmės tarpusavyje ir su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme bendrinamos Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes.

Kaltinamasis E. K. tiesiogine tyčia padarė tris nusikalstamos veikas, viena iš kurių priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, anksčiau teistas vieną kartą, bausmę atliko, turi šeimą ir mažametį vaiką. Skiriant kaltinamajam E. K. bausmę teismas taip pat atsižvelgia į jo padarytą nusikaltimo pobūdį, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, siekiant įstatymo numatytų bausmės tikslų užtikrinant tinkamą kaltininko nubaudimą ir visuomenės saugumą, teismo vertinimu, E. K. skirtina bausmė, artima sankcijoje už padarytą sunkiausią nusikaltimą, maksimumui. Šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės bendrinamos Lietuvos respublikos BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu.

Nukentėjusioji Ž. M. pareiškė civilinį ieškinį 13 258,81 Eurų turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji R. J. pareiškė civilinį ieškinį 13 258,81 Eurų turtinei žalai atlyginti ir 30 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji J. V. pareiškė civilinį ieškinį 25 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji S. C. pareiškė civilinį ieškinį 15 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiųjų Ž. M. ir R. J. civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas pilnai. Turtinės žalos pa­da­ry­mo fak­tas yra įrodytas aukš­čiau aptartais įro­dy­mais, turtinės žalos dydį pa­tvir­ti­na prie ieškinio pridėti do­ku­men­tai – sąskaitos ir kvitai bei suvestinio statybos kainos apskaičiavimo pažyma. (T.6, 11-127 b.l., T.7, 159 b.l.). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad Ž. M. ir R. J. 863,44 Eurų ir 320 Eurų bendrų išlaidų patyrė dėl J. S. laidotuvių ir su tuo susijusių renginių. Kita turtinės žalos dalis susijusi su sudegusio buto atstatymo darbais, kurie specialisto inžinieriaus - sąmatininko Ž. J. įvertinti 25 333,58 Eurų. Teismo vertinimu, padarytos turtinės žalos faktas yra įrodytas ir pagrįstas. Byloje yra pateikti dokumentai, patvirtinantys laidotuvių išlaidas. Žala, atsiradusi J. S. paveldėtojams dėl sudegusio buto, yra įvertinta ir apskaičiuota specialisto, pateikiant pagrįstus duomenis. Pažymėtina, kad sudegus butui, tiksliai apskaičiuoti, kokios konkrečios vertės turtas buvo sunaikintas, nėra galimybės, tačiau šiuo atveju, į padarytą turtinę žalą turi būti įskaičiuojama ir netiesioginė turtinė žala, atsiradusi iš nusikaltimo, būtina tam, kad turtas būtų atstatytas iki šiuo turtu galima būtų naudotis. Esant tokioms aplinkybėms, įvertinant

Ci­vi­li­nio ko­dek­so 6.246 str. 1 d., 6.248 str. reikalavimus, nukentėjusiųjų ieškinys dėl turtinės žalos padarymo tenkintinas pilnai.

Nukentėjusiųjų Ž. M., R. J., J. V. civiliniai ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini pilnai. Nukentėjusiosios Ž. M. ir R. J. yra nužudytojo J. S. dukros, nukentėjusioji J. V. yra žuvusiojo sesuo. Esant artimiems giminystės ryšiams, akivaizdu, kad nukentėjusiosios dėl kaltinamųjų veiksmų ir J. S. nužudymo patyrė dvasinį skaus­mą ir išgyvenimus. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios apibūdino savo dvasinį ryšį su nužudytuoju, savo dvasinius išgyvenimus ir patirtus nemalonumus.

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. apibrėžti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, tai yra patirtos ža­los padariniai, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis ir kitos reikš­mingos ap­lin­ky­bės, taip pat sąžiningumo, protingumo, teisingumo kriterijai. Neturtinės žalos priteisimas skir­tas bent iš dalies ma­terialiai kompensuoti nukentėjusiojo asmens dvasinius išgyvenimus, tai yra kom­­pensuoti nema­te­ria­lias vertybes.

Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į kaltinamųjų veiksmų pobūdį – tyčinė smurtinė nusikalstama veika sukėlė negrįžtamas pasekmes. Be to teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo po­žiūrį į padarytą veiką, jų nesigailėjimą dėl padaryto nusikalstamos veikos. Taip pat teismas atsi­žvelgia ir į kaltinamųjų turtinę pa­dėtį bei į tai, kad kaltinamiesiems skiriamos ilgos laisvės atėmimo bausmės. Teismas, atsižvelgdamas į są­ži­nin­gumo, tei­singumo ir pro­tingumo kriterijus, sprendžia, kad reikalaujamos neturtinės žalos suma yra pro­porcingos padarytai žalai, reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas neišeina iš teismų praktikoje nusistovėjusių ribų (kasacinės nutartys Nr. 2K-68/2012, 2K-244/2012, 2K-274/2012, 2K-624/2012 ir kt.).

Nukentėjusiosios S. C. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas. Teismų praktikoje vertinama, kad kito asmens nužudymo atveju reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo gali pateikti nužudyto asmens šeimos nariai ar artimi giminaičiai, turėję ypatingus dvasinius ryšius su nužudytu nukentėjusiuoju. Kiti asmens, kurie nėra siejami giminystės ryšiais, neturi pagrindo ir galimybės teikti civilinius ieškinius. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. C. su J. S. išsiskyrė 1990 metais, sukūrė kitą šeimą, ir nors su J. S. bendravo, šis bendravimas buvo tik pašaliniai, su šeima nesusijusiais reikalais. Tokios aplinkybės parodo, kad S. C. dvasinis ryšys su nužudytuoju J. S., kaip su šeimos nariu, buvo nutrukęs, kas yra pakankamas pagrindas atmesti jos pareikštą civilinį ieškinį.

Civilinių ieškovų atstovas advokato padėjėjas R. Ž. prašė iš kaltinamųjų nukentėjusiųjų atstovavimo išlaidas. Iš nukentėjusiojo atstovų pateiktų pinigų priėmimo kvitų matyti, kad nukentėjusiosios Ž. M. jam buvo sumokėta 750 Eurų (T.7, 168-170 b.l.). Kiti nukentėjusiojo atstovo pateikti dokumentai nepatvirtina kitų galimų pinigų mokėjimų, pats atstovas teisiamojo posėdžio metu ir sakydamas baigiamąją kalbą nenurodė tikslios sumos, kurią jam sumokėjo nukentėjusieji. Dėl šios priežasties, ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies reikalavimus, iš kaltinamųjų nukentėjusiosios Ž. M. naudai priteistinos išlaidos advokato padėjėjo atstovavimui. Tuo atveju, jei nukentėjusieji patyrė kitokio dydžio išlaidas dėl jų atstovavimo byloje, tai gali būti sprendžiama Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio pagrindu.

Kauno valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos A. G. gynybai 2017-02-27 dienai sudarė 402,36 Eurų, E. K. gynybai 2017-02-07 dienai sudarė 592,55 Eurų. Vertinant Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio reikalavimus, atsižvelgiant į A. G. ir E. K. asmenybes ir turtinę padėtį, į tai, kad kaltinamiesiems skiriama laisvės atėmimo bausmė ir jie turės atlyginti civilinius ieškinius, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos už A. G. ir E. K. gynybą iš jų nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. ,298 str., 302 str.

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 4 metus laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį ir skirti 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį ir skirti 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 7 punktą, 11 punktą ir skirti 19 metų laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, subendrintą bausmę skirti 19 metų laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta 2016-12-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutinę subendrintą bausmę A. G. skirti 19 (devyniolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę A. G. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. kovo 30 d., į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. kovo 30 d., į bausmės laiką taip pat įskaityti laikotarpius, nurodytus 2016-01-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo ir 2016-12-05 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiuose.

E. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 dalį ir skirti jam 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 straipsnio 1 dalį ir skirti 3 metus laisvės atėmimo, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 7 punktą, 11 punktą ir skirti 17 metų laisvės atėmimo.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, galutinę subendrintą bausmę E. K. skirti 17 (septyniolika) metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę E. K. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2017 m. kovo 30 d., į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo laikotarpius nuo 2015 m. spalio 13 d. iki 2017 m. kovo 30 d.

E. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 302 straipsnio 1 dalį išteisinti, kadangi neįrodyta kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiosios Ž. M. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti solidariai iš A. G. ir E. K. Ž. M. naudai 13 258,81 Eurų turtinei žalai atlyginti, ir 30 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios R. J. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti solidariai iš A. G. ir E. K. R. J. naudai 13 258,81 Eurų turtinei žalai atlyginti, ir 30 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios J. V. civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisti solidariai iš A. G. ir E. K. J. V. naudai 25 000 Eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusios S. C. ieškinį A. G. ir E. K. dėl 15 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Priteisti iš A. G. ir E. K. lygiomis dalimis, t.y. po 375 E. Ž. M. naudai atlyginant išlaidas atsiradusiais iš nukentėjusiųjų atstovavimo byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

Du stiklinius indus su nuodėguliais, paimtus 2015-10-11 įvykio vietos apžiūros metu, 2015-11-16 papildomos įvykio vietos apžiūros metu iš J. S. buto, (duomenys neskelbtini), iš virtuvės paimtus du karnizus, užuolaidų likučius, "Swedbank" banko mokėjimo kortelę, išduotą J. S. vardu, banko kortelę, sunaikinti.

2016-03-30 daiktų pateikimo protokolu iš VTMT Marijampolės poskyrio paimtas dvi skaitmenines nuotraukas (failai), kurie įrašyti į kompaktinę plokštelę ir J. S. teismo med. tyrimo metu darytos nuotraukos, 1 kompaktinė plokštelėje (voke), garso įrausi prie 2016-03-23 slapto sekimo protokolo (E. K. ir A. G. sekimas areštinėje) - 10 kompaktinių plokštelių (voke), Kompaktines plokšteles su įrašais: 1) 2015-11-16 papildomos įvykio vietos apžiūros nuotraukos, 1 kompaktinė plokštelė (voke); 2) R. S. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas, 2 kompaktinės plokštelės (voke); 3) A. G. parodymų patikrinimo vietoje vaizdo įrašas ir įvykio vietos apžiūros nuotraukos, 2 kompaktinės plokštelės (voke); 4) 2015-10-11 įvykio vietos apžiūros vaizdo įrašas, 1 kompaktinė plokštelė (voke); 5) telefonų išklotinių failai, 1 kompaktinė plokštelė (voke), saugoti prie bylos.

2015-10-14 kratos metu pas R. S. namuose metu paimtus: juodą džemperį, juodas kelnes, juodą striukę, dvi poras batų grąžinti R. S..

2015-10-14 kratos pas E. K. namuose metu paimtus pilkas sportines kelnes, pilkus marškinėlius , 2015-10-15 daiktų pateikimo protokolu E. K. pateiktus batus "Adidas"; juodą striukę, džinsines kelnes, pilką džemperį, mėlynus marškinėlius, 2015-10-13 asmens kratos metu iš E. K. paimtus telefoną "Nokia" ir "Swedbank" mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini) (I. B. vardu), grąžinti E. K..

2015-10-13 daiktų pateikimo protokolu A. G. pateiktus raudonos ir juodos spalvų batus, juodus sportinius marškinėlius, juodas sportines kelnes, pilką striukę, 2015-10-13 asmens kratos metu iš A. G. paimtą telefoną "Nokia" su "Labas" SIM kortele, grąžinti A. G..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, o suimtiems nuteistiesiems per 20 dienų nuo nuosprendžio nuorašo gavimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.