Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „S“atstovui advokatui E. S.,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „B“ atstovams direktoriui V. K. ir advokatui Andriui Būdvyčiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „S“ ieškinį atsakovui UAB „B“dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. balandžio 9 d. UAB „B“ir UAB „S“ sudarė subrangos sutartį Nr. 18-0409/2. Remiantis minima sutartimi, 2019 m. sausio 30 d. UAB „S“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą „B“, apmokėtiną iki 2019 m. kovo 11 d., 2 516,17 Eur sumai (be PVM), kurią pasirašė UAB „B“direktorius V. K.. Kartu su išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo sudaryta pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 6, atliktų darbų aktas, kuriuos pasirašė ir užantspaudavo abi subrangos sutarties šalys.

2018 m. balandžio 18 d. UAB „B“ir UAB „S“ sudarė subrangos sutartį Nr. 18-0418/1. Remiantis minima sutartimi, 2018 m. gruodžio 13 d. UAB „S“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą UAB „B“apmokėtiną iki 2019 m. sausio 22 d, 9 061,09 Eur sumai (be PVM), kurią pasirašė UAB „B“direktorius V. K.. Kartu su išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo sudaryta pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 1, atliktų darbų aktas, atliktų darbų aktas, kuriuos pasirašė ir užantspaudavo abi subrangos sutarties šalys.

Taip pat remiantis 2018 m. balandžio 18 d. subrangos sutartimi Nr. 18-0418/1, 2019 m. sausio 30 d. UAB „S“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą UAB „B“apmokėtiną iki 2019 m. kovo 11 d., 5 659,73 Eur sumai (be PVM), kurią pasirašė UAB „B“direktorius V. K.. Kartu su išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo sudaryta pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 2, atliktų darbų aktas, kuriuos pasirašė ir užantspaudavo abi subrangos sutarties šalys.

2018 m. liepos 3 d. UAB „B“ir UAB „S“ sudarė subrangos sutartį Nr. 18-0703/1. Remiantis minima sutartimi, 2019 m. sausio 30 d. UAB „S“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą UAB „B“apmokėtiną iki 2019 m. kovo 11 d., 2 926,01 Eur sumai (be PVM), kurią pasirašė UAB „B“direktorius V. K.. Kartu su išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo sudaryta pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 4, atliktų darbų aktas, kuriuos pasirašė ir užantspaudavo abi subrangos sutarties šalys.

Vadovaujantis BUAB „S“ buhalteriniais duomenimis UAB „B“skola sudaro 15 790,64 Eur. 2019 m. gruodžio 7 d. UAB „B“skirtu raginimu BUAB „S“ nemokumo administratorius tai nurodė, ragindamas apmokėti skolą per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos arba nesutinkant su nurodomu, pateikti įsiskolinimo nebuvimą pagrindžiančius dokumentus. UAB „B“neatsakius į raginimą, 2020 m. rugpjūčio 7 d. ir 2020 m. rugpjūčio 11 d. BUAB „S“ nemokumo administratorius pateikė pakartotinius raginimus apmokėti skolą.

2020 m. rugpjūčio 14 d. UAB „B“praėjus daugiau nei 9 mėnesiams nuo pirmo raginimo apmokėti skolą išsiuntimo, 2020 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu UAB „B“atsakė į reikalavimus apmokėti skolą, kuriuo pareikštas nesutikimas su reikalavimu. Jis grindžiamas tuo, kad 2019 m. kovo 19 d. UAB „B“vienašališkai „apžiūrėjus ir įvertinus“ faktiškai objekte atliktų ir darbų aktuose nurodytų darbų atitiktis, į minimą vertinimą tariamai pakvietus UAB „S“ atstovus, UAB „B“vienašališkai nusprendė, kad nėra skolinga BUAB „S“. Nemokumo administratorius nebuvo gavęs iš UAB „B“pranešimo apie minimą apžiūrą ar auditą bei jokių dokumentų pagrindžiančių UAB „B“poziciją. Ieškovo manymu UAB „B“vienašališkai atliktas „auditas“ nesudaro pagrindo vertinti neturinčiais juridinės galios ar niekiniais statybos darbų atlikimo įforminimo dokumentus bei jų pagrindu parengtus apmokėjimo už juos dokumentus (PVM sąskaitas faktūras). UAB „B“ tiek kaip statybos darbų užsakovui pagal Statybos įstatymą, tiek kaip PVM apmokestinamų paslaugų pirkėjui, tiek kaip subrangos sutarties su UAB „S“ šaliai nėra suteikta teisė vienašališkai spręsti dėl PVM apmokestinamų statybos paslaugų įvykdymo aktų bei PVM sąskaitų faktūrų pripažinimo negaliojančiais, o toks pareiškimas nepaneigia UAB „B“prievolės apmokėti paslaugas, kurių atlikimas bei perdavimas UAB „B“yra įforminti nenuginčytais atliktų darbų aktais bei PVM sąskaitomis faktūromis.

Be to, Subrangos sutarčių 9 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog delspinigiai už nesavalaikius mokėjimus nesant kitos šalies kaltės, yra 0,2% nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 741,51 Eur delspinigių paskaičiuotų už 180 dienų.

Ieškovo BUAB „S“ atstovas advokatas E. S. teismo posėdžio metu ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti bei papildomai nurodė, kad ieškovas UAB „S“ bankrutavo. Bankroto administratorius, patikrinęs perimtus dokumentus nustatė, kad yra susidariusi atsakovo skola už atliktus darbus pagal subrangos sutartis. Pagal perimtus dokumentus nustatyta, kad ieškovui atlikus darbus buvo sudaryti atliktų darbų aktai, kuriais ieškovas perdavė atsakovui darbus, o atsakovas pasirašydamas atliktų darbų aktus be pretenzijų priėmė darbus. Atliktų darbų aktų pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurias atsakovas taip pat priėmė, tačiau šitų sąskaitų neapmokėjo, todėl susidarė 15 790,64 Eur skola bei pagal subrangos sutartis už vėlavimą apmokėti sąskaitas buvo paskaičiuoti delspinigiai, kurie yra 5 741,51 Eur. Ieškinys yra grindžiamas subrangos sutartimi, atliktų darbų aktais bei išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Esminis įrodymas byloje yra atliktų darbų aktas, kuri yra speciali įrodinėjimo priemonė rangos teisiniuose santykiuose, kurioje yra fiksuojamos aplinkybės apie atliktų darbų atlikimo faktą, atliktų darbų kiekį ir kainą. Kadangi visi atliktų darbų aktai yra pasirašyti, nėra nurodyta jokių pastabų nei dėl darbų kokybės, nei dėl darbų apimčių, nei dėl kainos, todėl mano, kad ieškinį pagrindžia atliktų darbų aktai, todėl yra kilusi atsakovo prievolė atsiskaityti už darbus.

Iš atsakovo pateiktų procesinių dokumentų galima suprasti, kad atsakovas ginsis nuo ieškinio teigdamas, kad tariamai kažkokios apimties darbai buvo peraktuojami, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinio. Tačiau ieškovas ėmėsi priemonių išsiaiškinti ar apskritai tokia situacija galėjo būti. Buvo kreiptasi į užsakovą Tauragės rajono savivaldybės administraciją ir gauti raštai, kurie pateikti į bylą. Jei atsakovas kelia versiją dėl darbų peraktavimo, tai iš esmės darbų peraktavimai turėjo būti atlikti santykyje ne tik tarp ieškovo ir atsakovo, bet ir santykyje tarp atsakovo ir ieškovo. Tačiau tokių įrodymų byloje nėra, jokių peraktavimų nebuvo. Abejonių sukėlė 2019 m. gegužės 15 d. raštas, kuriame atsakovas rašo savivaldybei, kad neva įvyko kažkokia techninė klaida ir buvo peraktavimas, nors tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nėra. Į šiuos klausimus atsakė 2020 m. lapkričio mėn. užsakovės Tauragės rajono savivaldybės administracijos raštas, kuriame nurodyta, kad akte minėti darbai buvo vykdomi ataskaitiniu laikotarpiu, todėl minėtų darbų peraktavimas nebuvo atliekamas. Tai reiškia, kad atsakovo keliama versija dėl darbų peraktavimo yra už kitą laikotarpį, ne bylai aktualų klaikotarpį už kurį susidarė skola. Pagal teismų praktiką atliktų darbų aktas reiškia priėmimą darbų, kurių pagrindų kilo prievolė atsiskaityti už darbus.

2019 m. kovo 6 d., pasikeitus ieškovo dalyviams ir valdymo organui, ieškovas informavo, kad nuo 2019 m. kovo 16 d. su atsakovu nutraukia sudarytas subrangos sutartis. Ieškovas tokius savo veiksmus motyvavo tuo, kad atsakovas daugiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluoja atsiskaityti už atliktus ir perduotus sutartinius darbus. Atsakovas nesutiko su ieškovo pretenzija dėl netinkamo atsakovo piniginių prievolių ieškovo atžvilgiu vykdymo, kadangi iš ankstesnio šalių susirašinėjimo buvo akivaizdu, kad tikroji tokios ieškovo pozicijos priežastis yra jos nemokumas ir negebėjimas tinkamai ir laiku vykdyti sutartinių įsipareigojimų. 2019 m. kovo 15 d. atsakovas ieškovui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad atlikus ieškovo parengtų ir atsakovui pateiktų atliktų darbų aktų ir faktiškai ieškovo objekte atiktų darbų auditą, paaiškėjo, kad ieškovas sąmoningai ar per klaidą parengtuose ir atsakovui pateiktuose aktuose nurodė didesnę atliktų darbų apimtį, nei faktiškai atliko, todėl galimai atsakovas yra permokėjęs ieškovui už atliktus darbus. Esant minėtoms aplinkybėms atsakovas kvietė ieškovą 2019 m. kovo 19 d. 10 val. atvykti į objektą ((duomenys neskelbtini)) tam, kad objekte būtų įvertinta faktiškai objekte atliktų ir atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atitiktis. Atsakovas prašė ieškovą informuoti, ar ieškovas ketina dalyvauti apžiūroje. Ieškovas neatsakė atsakovui dėl dalyvavimo apžiūroje ir joje nedalyvavo.

2019 m. kovo 25 d. antstolis K. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0118/19/002 konstatavo, statybų objekte (baseine) adresu (duomenys neskelbtini)esančią situaciją.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo atstovai neatsiliepė į atsakovo pranešimus dėl objekto apžiūros ir apžiūroje nedalyvavo, 2019 m. balandžio 9 d. atsakovas ieškovui pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad 2019 m. kovo 25 d. apžiūrėjus ir įvertinus faktiškai objekte atliktų ir atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atitiktis, pasitvirtino, kad ieškovas sąmoningai ar per klaidą parengtuose ir atsakovui pateiktuose aktuose nurodė didesnę atliktų darbų apimtį, nei faktiškai atliko, todėl atsakovas yra permokėjęs ieškovui už atliktus darbus 20 528,62 Eur. 2019 m. vasario 19 d. ieškovas pranešimu informavo atsakovą, kad atsižvelgiant į ieškovo finansinę padėtį, ieškovas neturi resursų ir galimybių toliau tęsti sutartinių darbų. Tokia situacija (faktinis nemokumas, o netrukus ir iškelta bankroto byla) bei nustatytos aplinkybės, kad parengtuose ir atsakovui pateiktuose aktuose ieškovas nurodė didesnę atliktų darbų apimtį, nei faktiškai atliko, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas taip elgėsi sąmoningai ir nusikalstamai apgaulingai, t.y – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu sąmoningai siekė apgauti atsakovą. 2019 m. balandžio 9 d. pranešime atsakovas aiškiai ir nedviprasmiškai ieškovui nurodo, kad esant minėtoms aplinkybėms, atsakovas neturi ieškovo atžvilgiu neįvykdytų piniginių prievolių. Kartu su pranešimu atsakovas ieškovui pateikė aktualius buhalterinius dokumentus – debetines sąskaitas pagal faktinę atliktų darbų apimtį bei aktus. 2019 m. balandžio 15 d. pranešimu atsakovas pakartotinai informavo ieškovą, kad šiuos buhalterinius dokumentus ir faktinę atliktų darbų apimtį fiksuojančius aktus laiko teisingais bei jais vadovaujasi, šiuos dokumentus įtraukė į atsakovo buhalterinę apskaitą. Tuo tarpu, ieškovo pateiktus aktus laiko neatitinkančiais faktinės situacijos, netiksliais, neteisingais, todėl negaliojančiais bei ieškovui grąžino pateiktas sąskaitas už atliktus darbus. Ieškovas atsakovo pateiktų debetinių sąskaitų ir aktų jokia apimtimi ir būdu nekvestionavo.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, t.y. – į tai, kad ieškovas faktiškai neatliko visų sutartinių darbų ir/ar juos atliko netinkamai, ignoravo atsakovo raginimus ištaisyti netinkamą sutarties vykdymą, neįvykdytų ir/ar netinkamai įvykdytų sutartinių darbų apimtyje atsakovas sumažino sutarties/sutarčių kainą. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovas šioje apimtyje neturi teisės reikalauti, o atsakovas vykdyti ieškovo ieškinyje dėstomų reikalavimų.

Atsakovo UAB „B“atstovas advokatas Andrius Butvytis teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, papildomai nurodė, kad tarp šalių buvo sudarytos trys subrangos sutartys dėl juose nurodytų darbų atlikimo. Šalys sutartį vykdė, tačiau 2019 m. vasario 19 d. ieškovas pateikė atsakovui pranešimą apie tai, kad neturi galimybių tęsti darbų, iš ko akivaizdu, kad visų sutartų darbų ieškovas neatliko. Objektas, kuriame dirbo ieškovas yra visuomeninės paskirties, finansuojamas iš Eurpos Sąjungos lėšų, todėl tinkamas ir savalaikis sutartinių prievolių vykdymas tiek subrangovui, tiek atsakovui turėjo esminės reikšmės. Ieškovas po 2019 m. vasario 19 d. pranešimo faktiškai iš objekto išėjo, ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Jau 2018 m. ieškovas veikė nuostolingai, 2019 m. kovo mėnesį nebeturėjo nė vieno darbuotojo, todėl akivaizdu jog tęsti sutarties neturėjo galimybių. Todėl tarp šalių ir kilo ginčas, ieškovas nutraukė sutartis su atsakovu. Atsakovas buvo šioje vietoje aktyvus, reiškė pretenzijas, nurodydamas, kad buvo neatlikti visi darbai arba jie atlikti netinkamai, teikė pretenzijas ieškovui. Visose subrangos sutartyse yra nuostata, kad mėnesiniai atliktų darbų perdavimo aktai, forma F-2 ir F-3, pasirašomi išimtinai tik apmokėjimo tikslais. Šalys susitarė, kad tarpiniai aktai sudaromi tik apmokėjimo tikslais. Šią sąlygą papildo sutarčių 3 straipsnio 4 punktas, kuriame nurodyta, kad subrangovui pilnai ir tinkamai atlikus visus sutartyje nurodytus darbus, generalinis rangovas ir subrangovas sudaro ir pasirašo baigiamąjį atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą, kuriuo patvirtinamas visų darbų pagal sutartį atlikimas ir perdavimas generaliniam rangovui. Taigi, šalys susitarė, kad atliktų darbų apimtys ir turinys bus fiksuojami atlikus visus darbus ir pasirašant galutinį visų atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktą. Nuo 2019 m. vasario 19 d. ieškovas pats nurodė, kad neturi galimybių tęsti darbo, vėliau atsiuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą, todėl 2019 m. kovo 15 d. atsakovas teikė pranešimą ieškovui dėl galutinių darbų perdavimo. Šioms aplinkybėms užfiksuoti buvo pakviestas antstolis, buvo kviečiamas ir ieškovo atstovas, tačiau jis neatvyko. Fiksuojant šias aplinkybes dalyvavo tik atsakovo atstovai, viską fiksavo antstolis, kuris fiksavo faktą, kokia tuo metu buvo situacija objekte ir matyti, kad darbai yra neatlikti. Specialistai V. D., E. R., vadovaudamiesi pasirašytomis lokalinėmis sąmatomis, antstolio fiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis apie būklę objekte, sudarė aktus dėl neatliktų ar atliktų netinkamai darbų ir jų pagrindu išrašė debetines sąskaitas, kurių bendra suma 20 528,62 Eur ir 2019 m. kovo 9 d. su pranešimu pateikė ieškovui. Buvo nurodyta, kad ieškovo pateiktos sąskaitos nebus apmokamos ir jos buvo grąžintos ieškovui. Vėliau pretenzijų atsakovas sulaukė tik po pusmečio, kada klausimą perėmė bankroto administratorius. Debetinės sąskaitos išrašytos, nes ieškovas neginčijo atsakovo sudarytų atliktų darbų aktų. Kadangi buvo neatliktų darbų arba netinkamai atliktų darbų pagal ieškovo išrašytas sąskaitas, todėl jos ir buvo neapmokėtos. Dėl sutarties nutraukimo dėl neapmokėtų sąskaitų taip pat yra ginčas. Kaip atsakovas nurodė, 2019 m. vasarį ieškovas pranešė, kad nebeturi resursų toliau vykdyti darbų pagal sutartį, jokios kalbos apie sąskaitų neapmokėjimą ieškovo pranešime nenurodoma.

Atsakovo UAB „B“ atstovas V. K. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, papildomai nurodė, kad ieškovo direktorių D. G. pažįsta labai seniai. Juos siejo ne tik verslo santykiai, jie buvo ir bičiuliai. D. sudarė sąlygas dirbti, jo niekas nekontroliavo labai stipriai, juo pasitikėjo, į tarpinius aktavimus nebuvo kreipiama didelio dėmesio, svarbiausia buvo galutinis rezultatas. Kai 2019 m. vasario 19 d. iš ieškovo gavo pranešimą apie tai, kad ieškovas neturi galimybės tęsti darbų, jis pasiskambino D. D jį nuramino ir pasakė, kad jų įmonę perka, todėl visi darbai bus tęsiami ir jie nepraras pinigų. Atvažiavo naujos įmonės vadovas J. L., visą dieną jis skaičiavo ir vakare dingo. Jie pradėjo galvoti kaip visus darbus užbaigti laiku. Ieškovas buvo netikrinamas, taip pat netikrinami ir tarpiniai atliktų darbų aktai, todėl labai kruopščiai atliekami darbai fiksuojami tikrai nebuvo ir tie tarpiniai mokėjimai nebuvo jiems labai svarbūs. Tie tarpiniai mokėjimai nebuvo labai įdomūs, jei techniniai prižiūrėtojai juos praleisdavo, jie labai nesidomėjo. Kai susiklostė tokia situacija, buvo pasidomėta, kokia reali situacija. Tada pamatė, kad darbai nebuvo atlikti iki galo, todėl įvertinę esamą situaciją, išrašė debetines sąskaitas. Ieškovas buvo patikimas partneris ir nebuvo labai audituojamas, jiems svarbus buvo galutinis rezultatas. Tarpiniai aktai buvo sudaryti pagal sutarties sąlygas. Išrašytos sąskaitos nebuvo apmokėtos, nes sužinojo, kad ieškovo situacija yra sunki bei, kad ne visi darbai yra atlikti. Atliktų darbų aktus ieškovas pateikė jiems, jie priėmė tuos darbus ir perdavė savivaldybei, kuri tuos darbus priėmė ir už juos apmokėjo. Savivaldybė pretenzijų dėl darbų kiekio ir neatitikties jiems toje vietoje nepareiškė. Savivaldybei taip pat svarbu galutinis rezultatas, o tarpiniai aktai niekam nėra labai aktualūs. Statinio techninis prižiūrėtojas keitėsi tris kartus, todėl tam techniniui prižiūrėtojui tikrai buvo sunku susigaudyti „nuo iki“ žiūrint į visus darbus, kurie yra atlikti. Mano, kad techninis prižiūrėtojas nebuvo labai gerai įsigilinęs į situaciją, todėl ir pasirašė aktus. Su liudytojais bylos aplinkybės nebuvo aptarinėjamos. Neatlikti darbai buvo pabaigti. Kai jie ėmėsi pabaigti darbus pamatė, kad ieškovas paskutinius du mėnesius darė bet, ką, kad aktuoti darbus.

Liudytojas V. D. teismo posėdžio metu parodė, kad su bylos dalyviais sieja darbiniai santykiai. Jis direktoriaus pavedimu surado antstolius ir su jais fiksavo esamą situaciją objekte. Jis organizavo ir dalyvavo fiksuojant esamą situaciją objekte. Antstolis žiūrėjo projektą ir vizualiai lygino atliktus darbus su sustambintomis lokalinėmis sąmatomis. Antstolis fiksavo ką matė, jie turėjo sąrašą, kas turėjo būti padaryta ir fiksavo ar yra padaryta, ar nėra. Pagal užfiksuotus lokalinėje sąmatoje kiekius, jis ją perdavė sąmatininkui Erikui ir jis paskaičiavo kainas už kokią sumą yra neatlikta darbų. Jis pats yra projektų vadovas, tačiau projektas nėra jo, jis dalyvavo tik kviečiant antstolį. Įprastai kituose objektuose antstolis nėra kviečiamas. Šiuo atveju UAB „B“buvo suinteresuoti laiku pabaigti objektą. Kadangi ieškovai į objekto apžiūrą neatvyko, buvo nuspręsta kviesti antstolį. Jis kaip inžinierius turėjo lokalines sąmatas, kur yra aprašyti darbai ir kiekiai. Jis objekte matė, pavyzdžiui tai, kad yra lietaus kanalizacija, tačiau nėra gaisrinės movos, nėra alkūnės arba uždėta ne tokia alkūnė, todėl jis viską ir susakydavo antstoliui, ko trūksta. Tie darbai buvo paprasčiausiai neatlikti. Projektas buvo ne jo, kodėl jį paskyrė organizuoti objekto įvertinimą jis nežino, reikėtų to klausti direktoriaus. Atliktų darbų aktas yra pagrindas apmokėjimui. Jis negali pasakyti ar pasirašant atliktų darbų aktą yra tikrinami atlikti darbai. Kai fiksavo viską objekte, viską fiksavo pagal užaktuotus atliktus darbus.

Liudytojas Aurimas Bartkevičius teismo posėdžio metu parodė, kad su atsakovu sieja darbiniai santykiai, jis yra UAB „B“darbuotojas. Jis buvo ginčo objekto statybos darbų vadovas. Jis prižiūrėjo savo darbus, o ieškovas buvo subrangovas ir atliko savo darbus. Į jo pareigas neįėjo ieškovo atliekamų darbų priežiūra, šią funkciją vykdė techninis prižiūrėtojas. Jis atlikdamas savo darbus tik matė, kokius darbus realiai atliko ieškovas. Buvo aktai ant kurių jis pasirašydavo, tarpinius mėnesinius aktus jis pasirašydavo, nes subrangovas norėjo užsiaktuoti atliktus darbus, kad galėtų paprašyti iš UAB „B“pinigų. Buvo techninis prižiūrėtojas, kuris tuos darbus priimdavo, pasirašydavo žurnale, o jis tik sutikrindavo ar pasirašyta žurnale ir pasirašydavo atliktų darbų aktus. Kol objektas nėra pabaigtas nė vienas darbas nėra priimamas šimtu procentų. Mano, kad mėnesiniai aktavimai reikalingi tam, kad įmonė, atlikusi darbus, už juos gautų apmokėjimą. Tarkim radiatoriaus pakabinamas, bet darbas užaktuojamas ne šimtu procentų, nes tarkim gal dar tas radiatorius nėra pajungtas. Jam yra žinoma tik tai, kad, ieškovo darbuotojai vieną dieną atvažiavo viską užrakino ir išvažiavo, o kitą dieną išsivežė likusias medžiagas. Gali būti ir taip, kad galėjo išsivežti ir užaktuotas medžiagas. Toliau darbus užbaigė UAB „B“. Aktuojama yra tai, kas faktiškai atlikta.

Liudytojas E. R. teismo posėdžio metu parodė, kad su atsakovu sieja darbiniai santykiai. Jam yra žinoma, kad tam tikra įmonė neatliko tam tikrų darbų, jis objekte buvo sąmatininkas. Jis tikrindavo konkrečiai atliktų darbų kiekį su vieneto kaina pagal atiduotą sąskaitą faktūrą. Jis turi inžinerinį išsilavinimą. Jo paskirtis sutikrinti atneštą aktą, kad nebūtų aritmetinių klaidų, kad nebūtų klaidų pagal lokalinę sąmatą, realios situacijos jis nematė ir netikrino. Jam yra žinoma, kad ieškovas neatliko darbų. Neatliktų darbų aktus parengė jis. Jis turėjo sumatuotus faktinius kiekius, tai yra, kas yra objekte ir buvo palyginta su tarpiniais atliktų darbų aktais ir buvo matomi skirtumai, kurie darbai buvo užaktuoti, bet neatlikti ir įvertino neatliktų darbų vertę. O vertė jau buvo aptarta iš karto. Su sutarties sąlygomis jis nėra supažindinimas. Tikrinant UAB „S“ atliktų darbų aktus, jis neprisimena ar buvo klaidų. Kai sutikrina atliktų darbų aktus, tada atlieka peraktavimą ir pateikia jį užsakovui, jam nėra žinoma ar šiuo atvejo užsakovas priėmė tuos aktus.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad tarp ieškovo BUAB „S“(subrangovės) ir atsakovo UAB „B“(genaralinės rangovės) buvo sudarytos trys subrangos sutartys: 1) 2018 m. balandžio 9 d. Nr. 18-0409/2, pagal kurią ieškovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti projekto „Pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija III etapas“ DP parengimas ir suderinimas, vandentiekio ir nuotekų inžinerinių sistemų įrengimo darbus, o atsakovas (rangovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; 2) 2018 m. balandžio 18 d. Nr. 18-0418/1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti projekto „Pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija III etapas“ DP parengimas ir suderinimas, šilumos gamybos ir tiekimo inžinerinių sistemų rengimo darbus, o atsakovas (rangovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; 3) 2018 m. liepos 3 d. Nr. 18-0703/1, pagal kurią ieškovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti projekto „Pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija III etapas“ DP parengimą ir suderinimą šildymo darbams, o atsakovas (rangovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. Pagal subrangos sutartį Nr. 18-0703/1 (už 2019 m. sausio mėn.) buvo sudarytas atliktų darbų aktas Nr. S001-A004, bei pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 4, kurių pagrindu buvo išrašyta 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. OMT19015, kurios suma 2 926,01 Eur (be PVM), apmokėjimo terminas 2019 m. kovo 11 d. Pagal subrangos sutartį Nr. 18-0409/2/2 (už 2019 m. sausio mėn.) buvo sudarytas atliktų darbų aktas Nr. S001-A006, bei pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 6, kurių pagrindu buvo išrašyta 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. OMT19014, kurios suma 2 516,17 Eur, apmokėjimo terminas 2019 m. kovo 11 d. Pagal subrangos sutartį Nr. 18-0418/1(už 2019 m. sausio mėn.) buvo sudarytas atliktų darbų aktas Nr. S001-A002, bei pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 2, kurių pagrindu buvo išrašyta 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. OMT19013, kurios suma 5 659,73 Eur, apmokėjimo terminas 2019 m. kovo 11 d. Pagal subrangos sutartį Nr. 18-0418/1 (už 2018 m. gruodžio mėn.), buvo sudarytas atliktų darbų aktas Nr. S002-A001, bei pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. 1, kurių pagrindu buvo išrašyta 2018 m. gruodžio 13 d., PVM sąskaita faktūra Nr. OMT18298, kurios suma 9 061,09 Eur, apmokėjimo terminas 2019 m. sausio 22 d., kuri yra iš dalies apmokėta, likusi neapmokėta dalis 4 688,73 Eur. 2019 m. gruodžio 6 d. raginimu UAB „B“buvo raginama apmokėti 15 790,64 Eur įsiskolinimą BUAB „S“. 2020 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu į raginimą dėl skolos UAB „B“informavo, kad UAB „B“BUAB „S“ atžvilgiu neturi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų. 20019 m. vasario 19 d. pranešimu UAB „S“ (buvęs UAB „O. M. “) informavo UAB „B“, kad negalės tęsti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, nes neturi resursų ir galimybės. 2019 m. vasario 28 d. UAB „B“išsiuntė UAB „S“ pranešimą dėl sutartinių įsipareigojimų pagal pasirašytas subrangos sutartis vykdymą siūlydama iki 2019 m. kovo 5 d. baseino patalpoje įrengti vamzdynus šildomoms grindims ir kitus reikalingus inžinerinius tinklus. 2019 m. kovo 6 d. pranešimu UAB „S“ informavo UAB „B“apie subrangos sutarčių nutraukimą nuo 2019 m. kovo 16 d. dėl vėlavimo apmokėti už atliktus darbus daugiau nei 30 dienų. 2019 m. kovo 15 d. pranešimu UAB „B“informavo apie objekte, esančiame (duomenys neskelbtini)2019 m. kovo 19 d., 10 val. vyksiančią apžiūrądėl atliktų darbų ir atliktų darbų aktuose nurodyta darbų atitikties. 2019 m. kovo 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0118/19/002 antstolis K. K. konstatavo, kad statybų objekte (baseine) adresu (duomenys neskelbtini), vietos objekto rūsyje yra neizoliuoti ir vietomis nepajungti nuotekų ir šildymo vamzdyno vamzdžiai, neužtaisytos vamzdžių išėjimo per perdangą angos, šildymo vamzdžiai pagal sienas nuleisti, nepajungti, neizoliuoti, vietomis per perdangą vamzdžiai neiškišti, yra vien tik angos, vamzdžiai prie angų perdangoje privesti netiksliai šalia angų, šiluminio mazgo patalpoje yra tik atvestas įvadas, lubose yra anga vamzdynui, nuotekų vamzdis grindyse užsandarintas, vamzdynas prie lubų atvestas, tačiau neprijungtas, prie vandens apskaitos patalpos vamzdžiai neizoliuoti, nėra oro nuleidimo ventilių, vandens apskaitos mazge iškištas vandens padavimo vamzdis, grindyse nėra trapų, patalpos viduryje yra nuotėkų vamzdis, konstatuojamojo rūsio patalpoje yra neizoliuotų, neužbaigtų sujungimais šilumos, vandentiekio ir nuotėkų vamzdžių, objekto pirmajame aukšte, baseino patalpoje esantys vamzdynai yra neizoliuoti, daugumoje vietų neužbaigtas vamzdynų prijungimas, grindų šildymo kolektorinės (3) be dangčių, nėra pilnai sukomplektuotos, pirmame aukšte grindys išbetonuotos, tačiau nėra grindinio šildymo, įrenginėjamų dušų vietoje neprivesti vamzdynai vandeniui ir nuotėkoms, pirmojo aukšto patalpose neizoliuotas priešgaisrinis vandentiekis, kolektorinės be dangčio ir nėra pilnai sukomplektuotos, neizoliuoti vamzdžiai, nesutvarkyti perėjimai per sieną, patalpoje, grindyse, neuždėti vandens nubėgimo trapai, patalpose nėra latakų, nsujungti vamzdžiai, patalpose vamzdžiai neatvesti į vietas, nėra trapų, kolektorinės nesukomplektuotos, be dangčio, patalpose per stogą nėra išvesta kanalizacijos alsuoklių ir lietaus kanalizacijos stovų, koridoriaus gale nėra priešgaisrinio vandentiekio. Faktinių aplinkybių konstatavimas pradėtas 9 val. 50 min, baigtas – 10 val. 45 min. 2019 m. balandžio 15 d. pranešimu UAB „B“informavo UAB „S“ apie tai, kad jos atžvilgiu neturi neįvykdytų piniginių prievolių, prašė informuoti apie 2018 m. liepos 3 d. subrangos sutarties vykdymą. UAB „B“pateikė į bylą neatliktų darbų aktus bei jų pagrindu išrašytas debetines sąskaitas: 2019 m. kovo 29 d. Nr. BRO000066, 2019 m. kovo 29 d. Nr. BRO000067, 2019 m. kovo 29 d. Nr. BRO000065. 2020 spalio mėn. Tauragės rajono savivaldybės administracija pateikė duomenis apie tai, kad UAB „B“2019 m. gegužės 15 d. informavo savivaldybę, kad ruošiant atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus įvyko techninė klaida ir į atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą buvo įtraukti dar neatlikti darbų kiekiai, kurie nurodyta peraktuotų darbų akte Nr. 1. 2019 m. susitarimu prie rangos sutarties Nr. 51S-928, Tauragės rajono savivaldybės administracija ir UAB „B“susitarė, kad sutarties vykdymui rangovas numato pasitelkti subrangovus AB „K. E.“, UAB „E. V.“, UAB „S..“ Tauragės rajono savivaldybės administracija pateikė duomenis už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. vasario mėn. apie UAB „B“pateiktus atliktų darbų aktus, jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. 2020 m. lapkričio mėn. pranešimu Tauragės rajono savivaldybės administracija informavo, kad 2019 m. gegužės 15 d. buvo gautas UAB „B“raštas “dėl peraktuotų darbų kiekių”. Atsakymas raštu UAB „B“nebuvo rengiamas. Akte minėti darbai buvo atliekami ataskaitiniu laikotarpiu, todėl darbų peraktavimas atliekamas nebuvo.

Dėl skolos priteisimo

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012).

Byloje tarp ieškovo BUAB „S“ (subrangovo) ir atsakovo UAB „B“(generalinio rangovo) kilo ginčas dėl skolos priteisimo už atliktus statybos darbus pagal tarp šalių sudarytas subrangos sutartis ir atliktų darbų kiekio, kokybės.

Ieškovas savo ieškinio reikalavimą bei atliktų darbų faktą pagal subrangos sutartis ir jų perdavimą atsakovui įrodinėja į bylą pateiktomis pažymomis apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktais bei jų pagrindu išrašytomis PVM sąskaitomis faktūromis. Atsakovas neginčija, jog minėtų sąskaitų nėra apmokėjęs. Pagrindinis atsakovo nesutikimo su pareikštu ieškiniu argumentas yra tas, kad ieškovas neatliko visų atliktų darbų aktuose nurodytų darbų bei atlikti darbai yra su trūkumais.

Statybos rangos sutartimi kvalifikuojama sutartis, kuria viena šalis rangovas (subrangos sutarties atveju – subrangovas) įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas (subrangos sutarties atveju – generalinis rangovas) įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Generalinio rangovo ir subrangovo sutartis, atitinkanti CK 6.681 straipsnyje įtvirtintą sampratos apibrėžimą, kvalifikuotina kaip rangos (statybos rangos) sutartis, kurioje generalinis rangovas yra užsakovas, o subrangovas – rangovas; todėl subrangos sutartiniams santykiams taikytinos CK įtvirtintos rangos sutarčių nuostatos tiek, kiek sutarties šalių teisėtai (neperžengiant sutarties laisvės principo ribų) nesusitarta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

Rangos sutartinių santykių turinį sudarančios rangos sutarties šalių teisės ir pareigos turi priešpriešinį pobūdį, t. y. vienos šalies teisės atitinka kitos šalies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi šalis gali reikalauti iš kitos sutarties šalies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbą ir už jį sumokėti ir priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-969/2020).

Pagal CK 6.681 straipsnio 1 dalyje pateiktą statybos rangos sutarties sampratą rangovo teisė gauti atlyginimą už atliktą darbą susijusi su jo pareiga darbus atlikti tinkamai ir laiku. Kitos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos detalizuoja sutarties šalių pareigų vykdymą ir teisių įgyvendinimą, tačiau jos nepaneigia esminės rangovo pareigos – darbus atlikti tinkamai ir esminės užsakovo pareigos – sumokėti rangovui už tinkamai atliktą darbą. CK 6.694 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas abiejų šalių pasirašomu aktu. Šis abiejų sutarties šalių pasirašomas aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas. Atliktų darbų priėmimo aktas, kaip dokumentas, nurodytą sandorį įforminantis raštiškai, fiksuoja tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą. Pagrindas rangovui reikalauti, kad užsakovas vykdytų jo priešpriešinę prievolę – sumokėtų už darbus, yra pagrindinės sutartinės rangovo prievolės įvykdymas – sutarto darbo tinkamas atlikimas, taip pat jo perdavimas užsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322-611/2015).

Pažymėtina ir tai, kad įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal teisinį reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas - perdavęs atliktus darbus. Jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys), išskyrus atvejus, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai) arba jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti (CK 6.662 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-371/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010). Taigi iš esmės darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai, ar su trūkumais. Su darbų priėmimo faktu tiesiogiai susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus.

Sutarties šalys Subrangos sutartyse Nr. 18-0418/1, Nr. 18-0409/2 ir Nr. 18-0703/1 susitarė, kad tarpiniai atliktų darbų priėmimai ir perdavimai atliekami už darbus, atliktus per vieną kalendorinį mėnesį, perduodant Generaliniam rangovui (atsakovei) aktais forma F-2 ir F-3. Subrangos sutarčių 3 straipsnio 2 dalis numatė, kad subrangovas (ieškovas) pažymas apie atliktų darbų vertę ir išlaidų vertę, tarpinius darbų priėmimo-perdavimo aktus bei sąskaitas už kiekvieną einamąjį mėnesį teikia sekančiai: iki einamojo mėnesio 20 dienos atliktų darbų kiekius privalo suderinti su statybos darbų vadovu Audriumi Bartkevičiumi. Suderinus sustatybos darbų vadovu kokybiškai, faktiškai atliktus darbų kiekius, atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę iki einamojo mėnesio 23 dienos suderinimui pateikia inžinieriui-sąmatininkui E. R., kuris per 3 dienas sutikrina atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę patvirtina arba grąžina koregavimui, nurodydamas klaidas, netikslumus ar kita. Gavus teigiamą atsakymą iš inžinieriaus-sąmatininko apie atliktų darbų akto ir pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę atitiktį reikalavimams, subrangovas, remiantis dokumentų duomenimis pateikia Generaliniam rangovui PVM sąskaitą faktūrą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ginčo darbus pagal subrangos sutartis už 2018 m. gruodžio mėnesį bei 2019 m. sausio mėnesį perdavė atsakovui keturiomis pažymomis apie atliktų darbų vertę bei keturiais atliktų darbų aktais. Atsakovas, šiuos aktus pasirašė nenurodydamas jokių pretenzijų ar pastabų apie atliktus darbus, taigi ieškovo atliktus darbus priėmė. Už atliktus darbus buvo išrašytos keturios PVM sąskaitos faktūros: 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. OMT19014, kurios suma yra 2 516,17 Eur, 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. OMT19015, kurios suma yra 2 926,01 Eur, 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. OMT19013, kurios suma yra 5 659,73 Eur ir 2018 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. OMT18298, kurios suma yra 9 061,09 Eur, likusi pagal sąskaitą neapmokėta suma 4 688,73 Eur. Minėtas sąskaitas atsakovas taip pat priėmė, tačiau per nustatytą terminą jų neapmokėjo, tačiau priėmus darbus, atsakovui atsirado pareiga už juos sumokėti.

Savo poziciją dėl netinkamai atliktų ir iš viso neatliktų kai kurių darbų atsakovas iš esmės grindžia antstolio K. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, ir prie jo pridėtomis fotonuotraukomis, debetinėmis PVM sąskaitomis faktūromis bei neatliktų darbų aktais, sudarytais atsakovo sąmatininko E. R.. Atsakovo teigimu, ieškovui neatliktus visų darbų pagal subrangos sutartis bei dalį darbų atliktus su trūkumais, vadovaujantis pasirašytomis lokalinėmis sąmatomis, antstolio fiksuotomis faktinėmis aplinkybėmis apie būklę objekte, buvo sudaryti neatliktų darbų aktai ir jų pagrindu buvo išrašytos debetinės sąskaitos, kurių bendra suma yra 20 528,62 Eur, todėl atsakovas yra permokėjęs ieškovui už atliktus darbus.

Teismo vertinimu, atsakovo pateikti įrodymai nepagrindžia jo gynybinės pozicijos, kad ieškovas pagal subrangos sutartis atliko ne visus darbus, o atlikti darbai būtų turėję trūkumų, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė už juos atsiskaityti.

Visų pirma pažymėtina tai, kad faktinių aplinkybių konstatavimas vertinant faktiškai objekte atliktų darbų ir atliktų darbų aktuose nurodytų darbų apimtis, vyko nedalyvaujant ieškovo atstovams ir nors atsakovo teigimu, ieškovas apie faktinę objekto apžiūrą buvo informuotas 2019 m. kovo 15 d. pranešimu, tačiau duomenų patvirtinančių tai, kad pranešimas ieškovui buvo įteiktas, byloje nėra. Atsakovas pridėjo į bylą įrodymus, kad pranešimas ieškovui buvo siųstas el. paštu info@orestina.lt, tačiau gautas atsakymas, kad UAB „S“ minėtu el. paštu yra nepasiekiamas.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovo į bylą pateiktas antstolio faktinių konstatavimo protokolas taip pat nepatvirtina atsakovo įrodinėjamų aplinkybių apie neatliktus ir netinkamai atliktus ieškovo darbus, kadangi iš jo turinio matyti, kad 2019 m. kovo 20 d. antstolis pagal UAB “B” prašymą konstatavo faktines aplinkybes apie statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykdytus šilumos gamybos, vandentiekio ir nuotekų inžinerinių sistemų įrengimo bei šildymo darbus, kuriuos parodė ir žodžiu paaiškino UAB „B“ projektų vadovas V. D.. Pažymėtina ir tai, kad CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Ši informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas aplinkybes, kurias gali būti reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Kadangi neatliekamas tyrimas, tai šiuo būdu surinkta informacija apie tam tikrą reiškinį nėra visapusiška ir paprastai nebūna (arba gali nebūti) informacijos apie fiksuotų faktinių duomenų atsiradimo aplinkybes ar priežastis. Dėl statyboje naudojamų medžiagų, darbų atlikimo specifikos (specialių reikalavimų statybinėms medžiagoms ir darbams, projektavimui, konstravimui, technologijai surenkant, montuojant ir pan.) antstolis gali neturėti reikalingų žinių, todėl statyboje ar statiniuose fiksuotų defektų ar kitokios faktinės padėties susidarymo priežasčių nustatymas gali būti už jo kompetencijos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013). Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 635 straipsnio 4 dalį, suformulavo šios teisės normos taikymo taisyklę, pagal kurią antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tik tada, kai jis surašytas vykdant teismo pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; kt.).

Iš išdėstytų aplinkybių matyti, kad atsakovo teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina tik faktą apie atsakovo UAB „B“darbuotojo V. D. žodžiu paaiškintas aplinkybes ir įvykdytus šilumos gamybos, vandentiekio ir nuotekų inžinerinių sistemų įrengimo bei šildymo darbus, tačiau nesuteikia išsamios ir reikšmingos informacijos apie tai, kokie konkrečiai darbai turėjo būti padaryti per ginčo mėnesinių darbų atlikimo aktų laikotarpį, taip pat nėra aiškūs darbų trūkumai. Pažymėtina, kad iš protokolo turinio galima daryti išvadą apie tai, kad antstolio konstatuotos aplinkybės buvo akivaizdžios, taigi turėjo būti žinomos atsakovui pasirašant mėnesinius atliktų darbų aktus, juo labiau, kad atliktus darbus, pagal subrangos sutartyse nustatytą tvarką, turėjo revizuoti ir atliktų darbų kokybę bei kiekius sutikrinti ir patvirtinti ne vienas atsakovo darbuotojas.

Atsakovo į bylą pateikti įrodymai - vienašališkai sudaryti atsakovo sąmatininko E. R. neatliktų darbų aktai bei tuo pagrindu išrašytos debetinės PVM sąskaitos faktūros, taip pat nepatvirtina atsakovo nurodytų argumentų, kuriais ji grindžia atsisakymą sumokėti skolą ieškovui. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoju apklaustas E. R., neatliktų darbų aktus sudarė jis, tačiau realios situacijos, esančios objekte, jis nematė ir netikrino. Neatliktų darbų aktus parengė pagal sumatuotus faktinius kiekius, tai yra pagal tai, kas buvo rasta objekte konstatuojant faktines aplinkybes ir palyginant su tarpiniais atliktų darbų aktais.

Pažymėtina ir tai, kad atsakovo gynybinę poziciją paneigia ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad atliktų darbų aktuose nurodytus darbus UAB “B” priėmė bei juos perdavė Tauragės rajono savivaldybei (užsakovei), kuri tuos darbus taip pat priėmė, pretenzijų dėl darbų kiekio ir kokybės nereiškė bei už juos su atsakovu atsiskaitė. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės UAB “B.” atstovas generalinis direktorius V. K.. Be to, aplinkybę, kad darbai buvo atliekami ataskaitiniu laikotarpiu ir peraktavimas nebuvo atliekamas patvirtina į bylą pateiktas 2020 m. lapkričio mėn. Tauragės rajono savivaldybės administracijos raštas.

Teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, atsakovo argumentus dėl ieškovo atliktų darbų kiekio bei kokybės neatitikties atmeta kaip nepagrįstus. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovas BUAB “S” darbus atsakovui atliko bei priėmimo perdavimo aktais ir pažymomis apie atliktų darbų vertę, kurių atsakovas neginčijo, perdavė tinkamai, todėl laikytina, kad ieškovo išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai yra suėję. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ieškovo reikalavimas dėl 15 790,64 Eur skolos už atliktus statybos darbus priteisimo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl delspinigų priteismo

Byloje ieškovas BUAB „S“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „B“ir 5 741,51 Eur delspinigių už vėlavimą apmokėti sąskaitas už atliktus darbus pagal subrangos sutartis.

Netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, ir įpareigoja sutartį pažeidusią šalį sumokėti kitai šaliai sutartas netesybas, o šiai nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2009; 2009 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-502/2009; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2013).

Ieškovas savo reikalavimą priteisti iš atsakovo delspinigius kildina iš tarp šalių sudarytų subrangos sutarčių, teigdamas, kad šalys, sudarydamos subrangos sutartis, susitarė, jog už nesavalaikius mokėjimus, nesant kitos šalies kaltės nuo laiku neapmokėtos sumos mokami 0,2% delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną (sutarčių 9 straipsnio 1 punktas). Tačiau teismui įvertinus tarp šalių sudarytų subrangos sutarčių nuostatas akivaizdu, kad tik 2018 m. balandžio 9 d. subrangos sutartyje Nr. 18-0409/2, šalys susitarė dėl 0,2% dydžio delspinigių už vėlavimą atlikti mokėjimus pagal sutartį, tačiau kitose dviejose sutartyse, t.y. 2018 m. balandžio 18 d. subrangos sutartyje Nr. 18-0418/1 ir 2018 m. liepos 3 d. subrangos sutartyje Nr. 18-0703/1 buvo susitarta dėl 0,02% netesybų (sutartčių 9 straipsnio 1 punktas). Įvertinus, tai, kad 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. OMT19014, kurios suma yra 2 516,17 Eur, išrašyta už darbus, atliktus pagal subrangos sutartį Nr. 18-0409/2, kurioje šalys buvo susitarusios dėl 0,2% dydžio delspinigių, teismas sprendžia, kad yra pagrindas priteisti ieškovui iš atsakovo 905,82 Eur (2 516,17 Eur x 0,2% x 180 dienų) delspinigių už vėlavimą apmokėti minėtą PVM sąskaitą faktūrą. 2018 m. balandžio 18 d. ir 2018 m. liepos 3 d. subrangos sutarčių buvo 9 straipsnio 1 punkte numatyta, kad „Delspinigiai už nesavalaikius mokėjimus nesant kitos šalies kaltės, yra 0,02% nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną“. Pagal šias sutartis ieškovas išrašė atsakovui tris PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. OMT19015, kurios suma yra 2 926,01 Eur, 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. OMT19013, kurios suma yra 5 659,73 Eur ir 2018 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. OMT18298, kurios suma yra 9 061,09 Eur, likusi pagal sąskaitą neapmokėta suma 4 688,73 Eur, viso 13 274,47 Eur. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovo priteisti 477,88 Eur (13 274,47 Eur x 0,02% x 180 dienų).

Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, ieškovo reikalavimas dėl delspinigių tenkintinas iš dalies, priteisiant ieškovui BUAB „S“ iš atsakovo UAB „B“1 383,69 Eur delspinigių už vėlavimą atsiskaityti pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

Dėl procesinių palūkanų priteismo

Byloje ieškovas BUAB „S“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „B“ 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-283/2012; kt.). CK 6.210 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi, nagrinėjamu atveju atsakovas yra verslininkas bei pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neapmokėjo PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų pagal subrangos sutartis už atliktus darbus, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 procento dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą, t.y. 17 174,33 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2, 6.210 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 2 dalis numato, kad bylinėjimosi išlaidos šalims priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškinį patenkinus iš dalies, t. y. patenkinus 79,76 proc. ieškinio reikalavimų, proporcingai paskirstytinos šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas BUAB „S“ pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 2 178,00 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsakovas UAB „B“pateikė rašytinius įrodymus apie 3 097,60 Eur bylinėjimosi išlaidas patirtas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys iš esmės patenkintas 79,76 procentų, ieškovui iš atsakovo priteistina 1 737,17 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui iš ieškovo priteistina 626,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kadangi likusi netenkinta ieškinio dalis sudaro 20,24 proc. Dėl proceso dalyviams priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimo operatyvumo ir ekonomiškumo, atliktinas tarp ieškovės ir atsakovės joms priteistų bylinėjimosi išlaidų tarpusavio įskaitymas. Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą ieškovui iš atsakovo priteistina 1 110,22 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas BUAB „S“ buvo atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl už ieškinį mokėtinas 484,47 Eur žyminis mokestis priteistinas valstybės naudai iš atsakovo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš proceso šalių valstybei nepriteistinos, nes jos neviršija minimalios 5,00 Eur dydžio valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 ,,Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 279 straipsniu,

nusprendžia:

ieškovo BUAB „S“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo UAB „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovo BUAB „S“ naudai 15 790,64 Eur (penkiolika tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt eurų 64 ct) skolos, 1 383,69 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuoniasdešimt tris eurus, 69 ct) delspinigių, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (17 174,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 24 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 110,22 Eur Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dešimt eurų 22 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės UAB „B“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai 484,47 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitą būtina pateikti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmams.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.