Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-412-856/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-07-01
Bylos Nr.: e2A-412-856/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-36-3-00351-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė, Lina Muchtarovienė, Irena Stasiūnienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-412-856/2021 Teisminio proceso Nr. 2-36-3-00351-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos 2.6.18.1; 2.6.10.5.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. liepos 1 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės (pirmininkė ir pranešėja), Linos Muchtarovienės ir Irenos Stasiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-191-476/2021 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Sanraktas“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Brosta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Sanraktas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Brosta“ 15 790,64 Eur skolos, 5 741,51 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2018 m. balandžio 9 d. UAB „Brosta“ ir UAB „Sanraktas“ sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis minima sutartimi, 2019 m. sausio 30 d. UAB „Sanraktas“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą „Brosta“, apmokėtiną iki 2019 m. kovo 11 d., 2 516,17 Eur sumai (be PVM), kurią pasirašė UAB „Brosta“ (duomenys neskelbtini) V. K. Kartu su išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo sudaryta pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktas, kuriuos pasirašė ir užantspaudavo abi subrangos sutarties šalys.

3. 2018 m. balandžio 18 d. UAB „Brosta“ ir UAB „Sanraktas“ sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis minima sutartimi, 2018 m. gruodžio 13 d. UAB „Sanraktas“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą UAB „Brosta“, apmokėtiną iki 2019 m. sausio 22 d, 9 061,09 Eur sumai (be PVM), kurią pasirašė UAB „Brosta“ (duomenys neskelbtini) V. K. Kartu su išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo sudaryta pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktas, kuriuos pasirašė ir užantspaudavo abi subrangos sutarties šalys.

4. Taip pat, remiantis 2018 m. balandžio 18 d. subrangos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 30 d. UAB „Sanraktas“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą UAB „Brosta“, apmokėtiną iki 2019 m. kovo 11 d., 5659,73 Eur sumai (be PVM), kurią pasirašė UAB „Brosta“ (duomenys neskelbtini) V. K. Kartu su išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo sudaryta pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktas, kuriuos pasirašė ir užantspaudavo abi subrangos sutarties šalys.

5. 2018 m. liepos 3 d. UAB „Brosta“ ir UAB „Sanraktas“ sudarė subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis minima sutartimi, 2019 m. sausio 30 d. UAB „Sanraktas“ išrašė PVM sąskaitą faktūrą UAB „Brosta“, apmokėtiną iki 2019 m. kovo 11 d., 2 926,01 Eur sumai (be PVM), kurią pasirašė UAB „Brosta“ (duomenys neskelbtini) V. K. Kartu su išrašyta PVM sąskaita faktūra buvo sudaryta pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. (duomenys neskelbtini), atliktų darbų aktas, kuriuos pasirašė ir užantspaudavo abi subrangos sutarties šalys.

6. Remiantis subrangos sutarčių 1 straipsnio 1 punktu, atsakovė įsipareigojo sumokėti už ieškovės (subrangovo) atliktus darbus subrangos sutarčių nustatyta tvarka. Atsakovė, neatsiskaitydama su ieškove visapusiškai ir iki minimose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos atsiskaitymo datos, nesilaikė subrangos sutarčių straipsnio 4 punkte nustatytos atsiskaitymo tvarkos. Be to, subrangos sutarčių 9 straipsnio 1 punkte nurodyta, jog delspinigiai už nesavalaikius mokėjimus nesant kitos šalies kaltės, yra 0,2 procento nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 5 741,51 Eur delspinigius, paskaičiuotus už 180 dienų.

Atsiliepimas

7. Atsakovė UAB „Brosta“ atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad 2019 m. vasario 19 d. ieškovė pranešimu informavo atsakovę, kad, atsižvelgiant į ieškovės finansinę padėtį, ieškovė neturi resursų ir galimybių toliau tęsti sutartinių darbų. 2019 m. kovo 6 d. ieškovė informavo, kad nuo 2019 m. kovo 16 d. su atsakove nutraukia sudarytas subrangos sutartis. Ieškovė tokius savo veiksmus motyvavo tuo, kad atsakovė daugiau kaip 30 kalendorinių dienų vėluoja atsiskaityti už atliktus ir perduotus sutartinius darbus. Atsakovė nesutiko su ieškovės pretenzija, kadangi iš ankstesnio šalių susirašinėjimo buvo akivaizdu, kad tikroji tokios ieškovės pozicijos priežastis yra jos nemokumas ir negebėjimas tinkamai ir laiku vykdyti sutartinių įsipareigojimų. 2019 m. kovo 15 d. atsakovė ieškovei pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad atlikus ieškovės parengtų ir atsakovei pateiktų atliktų darbų aktų ir faktiškai ieškovės objekte atliktų darbų auditą, paaiškėjo, kad ieškovė sąmoningai ar per klaidą parengtuose ir atsakovei pateiktuose aktuose nurodė didesnę atliktų darbų apimtį, nei faktiškai atliko, todėl galimai atsakovė yra permokėjusi ieškovei už atliktus darbus. Atsakovė kvietė ieškovę 2019 m. kovo 19 d. atvykti į objektą tam, kad objekte būtų įvertinta faktiškai objekte atliktų ir atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atitiktis. Ieškovė neatsakė atsakovei dėl dalyvavimo apžiūroje ir joje nedalyvavo. 2019 m. kovo 25 d. antstolis K. K. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu konstatavo statybų objekte (baseine) adresu: (duomenys neskelbtini), esančią situaciją.

8. 2019 m. balandžio 9 d. atsakovė ieškovei pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad 2019 m. kovo 25 d. apžiūrėjus ir įvertinus faktiškai objekte atliktų ir atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atitiktis, pasitvirtino, jog ieškovė sąmoningai ar per klaidą parengtuose ir atsakovei pateiktuose aktuose nurodė didesnę atliktų darbų apimtį, nei faktiškai atliko, todėl atsakovė yra permokėjusi ieškovei už atliktus darbus 20 528,62 Eur. 2019 m. vasario 19 d. ieškovė pranešimu informavo atsakovę, kad atsižvelgiant į ieškovės finansinę padėtį, ieškovė neturi resursų ir galimybių toliau tęsti sutartinių darbų. 2019 m. balandžio 9 d. pranešime atsakovė ieškovei nurodė, kad atsakovė neturi ieškovės atžvilgiu neįvykdytų piniginių prievolių, kartu su pranešimu pateikė aktualius buhalterinius dokumentus – debetines sąskaitas pagal faktinę atliktų darbų apimtį bei aktus. 2019 m. balandžio 15 d. pranešimu atsakovė pakartotinai informavo ieškovę, kad šiuos buhalterinius dokumentus ir faktinę atliktų darbų apimtį fiksuojančius aktus laiko teisingais bei jais vadovaujasi, šiuos dokumentus įtraukė į atsakovės buhalterinę apskaitą. Tuo tarpu ieškovės pateiktus aktus laiko neatitinkančiais faktinės situacijos, netiksliais, neteisingais, todėl negaliojančiais, bei grąžino ieškovei pateiktas sąskaitas už atliktus darbus. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė faktiškai neatliko visų sutartinių darbų ir/ar juos atliko netinkamai, ignoravo atsakovės raginimus ištaisyti netinkamą sutarties vykdymą, neįvykdytų ir/ar netinkamai įvykdytų sutartinių darbų apimtyje atsakovė sumažino sutarties/sutarčių kainą. Esant minėtoms aplinkybėms, ieškovė šioje apimtyje neturi teisės reikalauti, o atsakovė – vykdyti, ieškovės reikalavimų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmai 2021 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės UAB „Brosta“ ieškovei BUAB „Sanraktas“ 15 790,64 Eur skolos, 1 383,69 Eur delspinigių, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (17 174,33 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 110,22 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš atsakovės valstybei 484,47 Eur žyminio mokesčio. Likusią ieškinio dalį teismas atmetė.

10. Teismas nurodė, jog darbų priėmimo - perdavimo akto pasirašymas reiškia, kad rangovas atliko sutartimi sulygtus darbus, o užsakovas juos priėmė, atitinkamai nustatęs, ar darbai atlikti tinkamai ar su trūkumais. Su darbų priėmimo faktu tiesiogiai susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Sutarties šalys subrangos sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, kad tarpiniai atliktų darbų priėmimai ir perdavimai atliekami už darbus, atliktus per vieną kalendorinį mėnesį, perduodant generaliniam rangovui (atsakovei) aktais forma F-2 ir F-3. Subrangos sutarčių 3 straipsnio 2 dalis numatė, kad subrangovas (ieškovė) pažymas apie atliktų darbų vertę ir išlaidų vertę, tarpinius darbų priėmimo-perdavimo aktus bei sąskaitas už kiekvieną einamąjį mėnesį teikia sekančiai: iki einamojo mėnesio 20 dienos atliktų darbų kiekius privalo suderinti su (duomenys neskelbtini) A. B. Suderinus su (duomenys neskelbtini) kokybiškai, faktiškai atliktus darbų kiekius, atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę iki einamojo mėnesio 23 dienos suderinimui pateikia (duomenys neskelbtini) E. R., kuris per 3 dienas sutikrina atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę patvirtina arba grąžina koregavimui, nurodydamas klaidas, netikslumus ar kita. Gavus teigiamą atsakymą iš (duomenys neskelbtini) apie atliktų darbų akto ir pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę atitiktį reikalavimams, subrangovas, remiantis dokumentų duomenimis pateikia generaliniam rangovui PVM sąskaitą faktūrą.

11. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad ieškovė ginčo darbus pagal subrangos sutartis už 2018 m. gruodžio mėnesį bei 2019 m. sausio mėnesį perdavė atsakovei keturiomis pažymomis apie atliktų darbų vertę bei keturiais atliktų darbų aktais. Atsakovė šiuos aktus pasirašė nenurodydama jokių pretenzijų ar pastabų apie atliktus darbus, taigi, ieškovė atliktus darbus priėmė. Už atliktus darbus buvo išrašytos keturios PVM sąskaitos faktūros: 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma yra 2 516,17 Eur, 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma yra 2926,01 Eur, 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma yra 5 659,73 Eur, ir 2018 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma yra 9 061,09 Eur, likusi pagal sąskaitą neapmokėta suma - 4 688,73 Eur. Minėtas sąskaitas atsakovė taip pat priėmė, tačiau per nustatytą terminą jų neapmokėjo, tačiau, priėmus darbus, atsakovei atsirado pareiga už juos sumokėti.

12. Teismas vertino, kad atsakovės pateikti įrodymai (antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, debetinės PVM sąskaitos faktūros bei neatliktų darbų aktai) nepagrindžia jos gynybinės pozicijos, jog ieškovė pagal subrangos sutartis atliko ne visus darbus, o atlikti darbai būtų turėję trūkumų.

13. Teismas pažymėjo, kad faktinių aplinkybių konstatavimas vertinant faktiškai objekte atliktų darbų ir atliktų darbų aktuose nurodytų darbų apimtis, vyko nedalyvaujant ieškovės atstovams, ir nors, atsakovės teigimu, ieškovė apie faktinę objekto apžiūrą buvo informuota 2019 m. kovo 15 d. pranešimu, tačiau duomenų, patvirtinančių tai, kad pranešimas ieškovei buvo įteiktas, byloje nėra. Atsakovė pridėjo į bylą įrodymus, kad pranešimas ieškovei buvo siųstas el. paštu (duomenys neskelbtini), tačiau gautas atsakymas, kad UAB „Sanraktas“ minėtu elektroniniu paštu yra nepasiekiama.

14. Teismas pažymėjo, kad atsakovės į bylą pateiktas antstolio faktinių konstatavimo protokolas taip pat nepatvirtina atsakovės įrodinėjamų aplinkybių apie neatliktus ir netinkamai atliktus ieškovės darbus, kadangi iš jo turinio matyti, kad 2019 m. kovo 20 d. antstolis pagal atsakovės prašymą konstatavo faktines aplinkybes apie statybų objekte, esančiame (duomenys neskelbtini)je, įvykdytus šilumos gamybos, vandentiekio ir nuotekų inžinerinių sistemų įrengimo bei šildymo darbus, kuriuos parodė ir žodžiu paaiškino atsakovės UAB „Brosta“ (duomenys neskelbtini) V. D. CPK 635 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad faktinių aplinkybių konstatavimas – tai smulkus antstolio objektyviai matomų ir (ar) nustatomų faktinių aplinkybių aprašymas faktinių aplinkybių konstatavimo protokole. Antstolio faktinių aplinkybių fiksavimo metu surinkti faktiniai duomenys paprastai pagrindžia (patvirtina ar paneigia) faktus apie daiktus, asmenis, pėdsakus, defektus, jų lokalizaciją, apimtį ir kitas susijusias aplinkybes. Ši informacija ne visada gali patvirtinti ar paneigti visas aplinkybes, kurias gali būti reikalinga nustatyti byloje. Nurodytais būdais antstolio surinkta informacija gali tik patvirtinti, ar tam tikri daiktai, asmenys, jų kontaktai, defektai, pėdsakai yra ar ne. Dėl statyboje naudojamų medžiagų, darbų atlikimo specifikos (specialių reikalavimų statybinėms medžiagoms ir darbams, projektavimui, konstravimui, technologijai surenkant, montuojant ir pan.) antstolis gali neturėti reikalingų žinių, todėl statyboje ar statiniuose fiksuotų defektų ar kitokios faktinės padėties susidarymo priežasčių nustatymas gali būti už jo kompetencijos ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013). Antstolio surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas laikomas oficialiuoju rašytiniu įrodymu ir turi didesnę įrodomąją galią tik tada, kai jis surašytas vykdant teismo pavedimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578/2006; 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2009; 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; kt.).

15. Teismas nurodė, kad atsakovės teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina tik faktą apie atsakovės darbuotojo V. D. žodžiu paaiškintas aplinkybes ir įvykdytus šilumos gamybos, vandentiekio ir nuotekų inžinerinių sistemų įrengimo bei šildymo darbus, tačiau nesuteikia išsamios ir reikšmingos informacijos apie tai, kokie konkrečiai darbai turėjo būti padaryti per ginčo mėnesio darbų atlikimo aktų laikotarpį, taip pat nėra aiškūs darbų trūkumai. Teismas pažymėjo, kad iš protokolo turinio galima daryti išvadą apie tai, jog antstolio konstatuotos aplinkybės buvo akivaizdžios, taigi, turėjo būti žinomos atsakovei pasirašant mėnesinius atliktų darbų aktus, juo labiau, kad atliktus darbus, pagal subrangos sutartyse nustatytą tvarką, turėjo revizuoti ir atliktų darbų kokybę bei kiekius sutikrinti ir patvirtinti ne vienas atsakovės darbuotojas.

16. Teismas nurodė, kad atsakovės į bylą pateikti įrodymai – vienašališkai sudaryti atsakovės (duomenys neskelbtini) E. R. neatliktų darbų aktai bei tuo pagrindu išrašytos debetinės PVM sąskaitos faktūros, taip pat nepatvirtina atsakovės nurodytų argumentų, kuriais ji grindžia atsisakymą sumokėti skolą ieškovei. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoju apklaustas E. R., neatliktų darbų aktus sudarė jis, tačiau realios situacijos, esančios objekte, jis nematė ir netikrino. Neatliktų darbų aktus parengė pagal sumatuotus faktinius kiekius, tai yra pagal tai, kas buvo rasta objekte konstatuojant faktines aplinkybes ir palyginant su tarpiniais atliktų darbų aktais.

17. Teismas pažymėjo, kad atsakovės gynybinę poziciją paneigia ir byloje nustatytos faktinės aplinkybės apie tai, kad atliktų darbų aktuose nurodytus darbus atsakovė priėmė bei juos perdavė Tauragės rajono savivaldybei (užsakovei), kuri tuos darbus taip pat priėmė, pretenzijų dėl darbų kiekio ir kokybės nereiškė bei už juos su atsakove atsiskaitė. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino atsakovės atstovas generalinis (duomenys neskelbtini) V. K. Be to, aplinkybę, kad darbai buvo atliekami ataskaitiniu laikotarpiu ir peraktavimas nebuvo atliekamas, patvirtina į bylą pateiktas 2020 m. lapkričio mėnesio Tauragės rajono savivaldybės administracijos raštas.

18. Teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų visetą, atsakovės argumentus dėl ieškovės atliktų darbų kiekio bei kokybės neatitikties atmetė kaip nepagrįstus. Teismas nurodė, kad byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovė darbus atsakovei atliko bei priėmimo - perdavimo aktais ir pažymomis apie atliktų darbų vertę, kurių atsakovė neginčijo, perdavė tinkamai, todėl laikė, kad ieškovės išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo terminai yra suėję. Atsižvelgdamas į tai teismas sprendė, kad ieškovės reikalavimas dėl 15 790,64 Eur skolos už atliktus statybos darbus priteisimo yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą esmė

19. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Brosta“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimą, ginčą išnagrinėti iš esmės ir atmesti ieškovės BUAB „Sanraktas“ ieškinį, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

19.1. Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir liudytojų paaiškinimai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė neatliko visų sutartinių darbų ir/ar juos atliko netinkamai. Teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, ko pasėkoje padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, kad ieškovė pilnai ir tinkamai atsakovės atžvilgiu įvykdė sutartinius įsipareigojimus.

19.2. 2019-02-19 ieškovė pranešimu informavo atsakovę, kad atsižvelgiant į ieškovės finansinę padėtį ieškovė neturi resursų ir galimybių toliau tęsti sutartinių darbų. Nuo šio pranešimo dienos ieškovė objekte nepasirodė ir nevykdė jokių darbų. Iš teismų nutarčių, kuriomis ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nustatyta, kad ieškovė dar 2018 metais veikė nuostolingai. 2019 metų vasario mėnesį ieškovė turėjo 28 darbuotojus, o 2019 metų balandį – jau nei vieno. Dėl neįvykdytų piniginių prievolių ieškovė teismuose turėjo ne vieną ginčą. Kaip nurodė bankroto bylą nagrinėjantis teismas, ieškovė nerandama deklaruotu buveinės registracijos ar kitu adresu, ieškovė turi įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Sodrai. 2019-03-06 ieškovė informavo, kad nuo 2019-03-16 su atsakove nutraukia sudarytas subrangos sutartis, nereagavo į atsakovės pranešimus dėl netinkamo prievolių vykdymo, nedalyvavo objekto apžiūroje. Nuodytų aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovė visą tarp šalių sudarytų sutarčių galiojimo ir vykdymo laikotarpį turėjo objektyvių kliūčių. Teismas, vertindamas, ar ieškovė objektyviai galėjo pilnai ir tinkamai atlikti sutartinius darbus, nepagrįstai nevertino ieškovės finansinės padėties, kuri turi esminės reikšmės sprendžiant, ar ginčijami darbai buvo atlikti.

19.3. Tarp šalių sudarytų sutarčių 2 punkte įtvirtinta, kad generaliniam rangovui pateikiami kiekių žiniaraščiai ir kiti aktavimo dokumentai, išskyrus sąskaitą, privalo būti patvirtinti techninio prižiūrėtojo. Ieškovės į bylą pateikti kiekių žiniaraščiai ir kiti aktavimo dokumentai, kuriais ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimą, nėra patvirtinti techninio prižiūrėtojo, todėl atsakovei, ypač turint omenyje, kad ieškovė turėjo rimtų finansinių bėdų vykdant sutartį, buvo pagrindo abejoti ieškovės atliktų darbų kiekiais ir turiniu. Ieškovei pasitraukus iš objekto neatlikus visų sutartinių darbų, atsakovė pagrįstai auditavo ieškovės atliktus darbus ir nustatė, kad ieškovė neatliko kai kurių darbų, kuriuos užaktavo mėnesiniuose atliktų statybos darbų priėmimo – perdavimo aktuose, ar atliko netinkamai. Mėnesiniai atliktų statybos darbų priėmimo – perdavimo aktai, kuriais ieškovė grindžia atliktų darbų apimtis ir jų baigtumą, pasirašomi išimtinai tik apmokėjimo tikslais, kaip numatyta tarp šalių sudarytų sutarčių 4 punkte. Taigi, ieškovės teismui pateikti dokumentai, t. y. mėnesiniai atliktų statybos darbų priėmimo – perdavimo aktai ir PVM sąskaitos faktūros, nepatvirtina (neįrodo) ieškovės atliktų darbų kiekio ir turinio, taip pat nepatvirtina, kad ieškovė apskritai perdavė atsakovei darbus tokia tvarka ir tokiu būdu, kaip šalys susitarė sutartimi.

19.4. Ieškovė buvo kviečiama į objektą įvertinti jos atliktus darbus, tačiau ieškovė tokį kvietimą ignoravo. Teismo išvada, kad ieškovė nebuvo kviečiama į objektą įvertinti jos atliktus darbus, yra nepagrįsta. Atsakovė apie apžiūrą informavo sutartyse nurodytais rekvizitais, todėl pagrįstai laikytina, kad ji ieškovei apie organizuojamą apžiūrą pranešė tinkamai. Siekiant išvengti interpretacijų ir šališkumo, atsakovės atstovai ieškovės atliktų darbų fiksavimui pasikvietė antstolį, kurio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas turi didesnę įrodomąją galią nei kiti rašytiniai įrodymai. Ieškovė tokio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nekvestionavo, toks protokolas yra galiojantis ir ieškovei sukeliantis atitinkamas teisines pasekmes. 2019-03-20 apžiūrėjus ir įvertinus faktiškai objekte atliktų ir atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atitiktis, pasitvirtino, kad ieškovė sąmoningai ar per klaidą parengtuose ir atsakovei pateiktuose aktuose nurodė didesnę atliktų darbų apimtį nei faktiškai atliko, todėl atsakovė yra permokėjusi ieškovei už atliktus darbus 20 528,62 Eur.

19.5. Vadovaujantis tarp šalių sudarytų sutarčių 3 punktu, mėnesiniai atliktų statybos darbų priėmimo – perdavimo aktai, kuriais ieškovė grindžia savo ieškinio reikalavimą, pasirašomi išimtinai tik apmokėjimo tikslais. Atkreiptinas dėmesys į sutartinės sąlygos formuluotę, kuri yra imperatyvi – „išimtinai apmokėjimo tikslais“. Tokia formuluotė nesudaro jokių sąlygų ir/ar prielaidų kitokiam sutarties aiškinimui ar interpretacijai. Tokia sutartinė nuostata reiškia, kad mėnesiniai atliktų statybos darbų priėmimo – perdavimo aktai nepatvirtina ieškovės atliktų darbų turinio bei apimties ir nėra pagrindu reikalauti apmokėjimo. Atsakovės 2019-03-20 ieškovės atliktų darbų auditas/revizija objekte, kuri įforminta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir atsakovės sudarytais atliktų darbų aktais, pagrįstai, vadovaujantis tarp šalių sudarytų sutarčių 4 punktu, laikytina baigiamuoju atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu, kuriuo patvirtinamas visų darbų pagal sutartį atlikimas ir perdavimas generaliniam rangovui. Atsakovės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, faktiškai atliktų darbų aktai bei jų pagrindu išrašytos debetinės PVM sąskaitos – faktūros paneigia mėnesinių atliktų statybos darbų priėmimo – perdavimo aktų, kurie sudaryti išimtinai tik apmokėjimo tikslu, duomenis ir laikytini teisingais, nes atitinka šalių susitarimą. Ieškovė tokių dokumentų bei pačios ieškovės atliktų darbų audito eigos nekvestionavo, bylą nagrinėjant teisme neprašė skirti ekspertizės. Teismas šių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

19.6. Apie ieškovės sudėtingą finansinę padėtį, kuri lėmė tai, kad ieškovė neatliko visų sutartinių darbų, bylos nagrinėjimo metu papildomai patvirtino atsakovo (duomenys neskelbtini) V. K. Byloje liudytojais apklausti atsakovės darbuotojai patvirtino, kad ieškovė neatliko visų sutartinių darbų, kad po to, kai nutraukė sutartis, buvo kviečiama įvertinti atliktus darbus, tačiau tokį kvietimą ignoravo.

19.7. Teismas skundžiamame sprendime: nepasisakė dėl vienašalio sutarties kainos sumažinimo, kuris, kaip vienašalis sandoris, sutarties šalims sukuria atitinkamas teisines pasekmes; nepagrįstai ignoravo šalių susitarimą dėl mėnesinių atliktų statybos darbų priėmimo – perdavimo aktų tikslo ir reikšmės, nepagrįstai tokiems aktams taikydamas CK 6.694 straipsnio pasekmes; nepagrįstai 2019-03-20 ieškovės atliktų darbų audito/revizijos objekte, kuri įforminta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir atsakovės sudarytais atliktų darbų aktais, nelaikė baigiamuoju atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu, kuriuo patvirtinamas visų darbų pagal sutartį atlikimas ir perdavimas generaliniam rangovui, kaip tai numatyta tarp šalių sudarytų sutarčių 4 punkte.

Atsiliepimas

20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė BUAB „Sankartas“ prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

20.1. Kadangi atsakovė iš ieškovės darbus priėmė pagal atliktų darbų aktus, kuriuose jokių pretenzijų ar pastabų dėl priimtų darbų kiekių, kainos bei kokybės nenurodė, laikytina, kad atliktų darbų aktuose nurodyti darbai yra atlikti, darbų kaina apskaičiuota teisingai ir atsakovė (būdama generaliniu rangovu santykyje su subrangove veikė kaip užsakovė) turi tiek iš sudarytų subrangos sutarčių, tiek iš įstatymo (CK 6.681 straipsnio 1 dalis) kylančią prievolę apmokėti už priimtus darbus.

20.2. Atsakovė byloje priešieškinio, kuriuo prašytų pripažinti negaliojančiais atliktų darbų aktus ar sumažinti subrangos sutarčių kainą, nereiškė. Atsakovės argumentus ir įrodymus, kuriais atsakovė įrodinėjo, kad į atliktų darbų aktus įtraukti darbai buvo atlikti mažesne apimtimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė kaip neįrodytus. Atsakovė byloje neprašė skirti statybinės ekspertizės su tikslu nustatyti, ar į jos pasirašytus atliktų darbų aktus įtraukti darbai buvo atlikti ir kaina buvo apskaičiuota teisingai.

20.3. Subrangos sutarčių 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „subrangovas per kiekvieną kalendorinį mėnesį atliktus kiekvieno Darbų etapo Darbus Generaliniam Rangovui perduoda aktais forma F-2 ir forma F-3“, o šio straipsnio 2 dalyje detaliai aprašyta, kad prieš pasirašant tarpinius aktus yra suderinami kokybiškai ir faktiškai atliktų darbų kiekiai, kurie yra įraukiami į sudarytą aktą. Todėl atsakovės versija, kad tarpiniai darbų atlikimo aktai nereiškia, jog į juos įtraukti darbai buvo atlikti, prieštarauja subrangos sutarčių 3 straipsnio 1 ir 2 dalims, yra nepagrįsta ir visiškai nelogiška. Kadangi prieš pasirašant tarpinius atliktų darbų aktus atsakovė turėjo sutartinę pareigą sutikrinti darbų kiekius ir faktiškai tikrino, nėra pagrindo nesivadovauti pasirašytuose aktuose užfiksuotais darbų kiekiais.

20.4. Atsakovės iniciatyva apklaustas liudytojas atsakovės (duomenys neskelbtini)A. B. patvirtino, kad atliktų darbų aktai buvo pasirašomi subrangovui atlikus darbus, o darbus priimdavo, sutikrindavo ir statybos darbų žurnale pasirašydavo techninis prižiūrėtojas. Atsakovei, kaip statybų srities specialistei, atstovaujamai profesionalių statybininkų/sąmatininkų/inžinierių, keliami didesni apdairumo ir rūpestingumo reikalavimai. Atsakovė nepaaiškino, kodėl darbus, kurių ieškovė nebuvo atlikusi, atsakovė perdavė užsakovui, ir kodėl statinio techninis prižiūrėtojas, tikrindamas darbų apimtis, nepastebėjo, kad yra aktuojami faktiškai neatlikti darbai.

20.5. Atsakovė neįrodė darbų peraktavimo fakto, be to, atsakovei nebuvo pagrindo išrašyti debetines sąskaitas. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnį, pirkėjas (atsakovė) gali išrašyti debetinę sąskaitą tik esant šalių susitarimui, o ieškovė (pardavėja) nedavė sutikimo išrašyti debetines sąskaitas, jų neįtraukė į savo apskaitą ir atsakovės debetinių sąskaitų nepripažįsta. Atsakovės versiją dėl tariamo darbų peraktavimo paneigia ne tik jos pasirašyti atliktų darbų aktai su užfiksuotais ieškovės atliktų darbų kiekiais, bet ir tas faktas, kad visus iš ieškovės priimtus darbus atsakovė perdavė savo užsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai ir gavo apmokėjimą už šiuo darbus. Bylos įrodymai patvirtina, kad užsakovas nenustatė darbų peraktavimo fakto.

20.6. Atsakovės 2019-05-15 raštas (duomenys neskelbtini) „Dėl peraktuotų darbų kiekių” yra tik vienašalis atsakovės raštas, o pagal šį raštą darbų peraktavimo faktas nebuvo nustatytas, darbų kiekiai nebuvo perskaičiuojami ir atsakovės atliktų darbų aktai, pasirašyti su užsakovu, nebuvo koreguojami. Be to, kaip atsakant į teismo paklausimą nurodė Tauragės rajono savivaldybės administracija savo 2021-11-10 rašte, atsakovės 2019-05-15 rašte minimi darbai, kurie tariamai buvo peraktuoti, buvo vykdomi ataskaitiniu laikotarpiu, t. y. 2019 m. gegužės mėnesį. Tuo metu ieškovė objekte jau nebedirbo. Šioje byloje yra ginčas dėl skolos už darbus, vykdytus 2018 m. gruodžio mėnesį ir 2019 m. sausio mėnesį, o ne 2019 m. gegužės mėnesį. Atsakovės skola ieškovei yra 15 790,64 Eur (be PVM), tuo tarpu atsakovės 2019-05-15 rašte (duomenys neskelbtini) nurodytų peraktuotų darbų suma yra 6 029,31 Eur (be PVM).

20.7. Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl skolos priteisimo už darbus, kurie ieškovės buvo atlikti bei atsakovės priimti dar iki objekte ieškovė sustabdė darbus. Ieškovės darbai užaktuoti pagal 2018-12-13 ir 2019-01-30 atliktų darbų aktus. Tuo tarpu ieškovė apie tai, kad nebevykdys darbų, informavo atsakovę tik 2019-02-19 pranešimu. Todėl tiek ta aplinkybė, kad vėliau ieškovė sustabdė darbus, tiek ta aplinkybė, kad vėliau buvo iškelta ieškovės bankroto byla, yra teisiškai nereikšmingos aplinkybės sprendžiant klausimą dėl skolos priteisimo už 2018 m. gruodžio mėnesį ir 2019 m. sausio mėnesį ieškovės atliktus darbus.

20.8. Tai, kad ieškovės atliktų darbų aktai nėra patvirtinti statinio techninio prižiūrėtojo, nedaro šių aktų negaliojančiais ir nepaneigia ieškovės teisės į darbų apmokėjimą. Iš tarp šalių susiklosčiusios bendradarbiavimo praktikos vykdant subrangos sutartis yra matyti, kad nė vienas iš ieškovės sudarytų aktų nebuvo teikiamas tvirtinti techniniam prižiūrėtojui. Nepaisant to, visus ieškovės teiktus aktus priėmė ir pasirašė atsakovės atsakingi asmenys ir jokios pretenzijos, kad aktai nėra patvirtinti techninio prižiūrėtojo, nebuvo reiškiamos nei aktų pasirašymo metu, nei susirašinėjimo dokumentuose iki šios bylos iškėlimo, nei atsakovės atsiliepime į ieškinį. Be to, liudytojas atsakovės (duomenys neskelbtini) A. B. paaiškino, kad subrangovo atliktus darbus priimdavo, sutikrindavo ir statybos darbų žurnale pasirašydavo techninis prižiūrėtojas. Iš bylos įrodymų matyti, kad statinio (duomenys neskelbtini) V. K. dėjo žymas apie patvirtinimą ant atsakovės atliktų darbų aktų, kuriais ieškovės atliktus darbus atsakovė perduodavo objekto užsakovui Tauragės rajono savivaldybės administracijai. Tai reiškia, kad visi ieškovės atlikti darbai faktiškai buvo suderinti ir patvirtini techninio prižiūrėtojo. Todėl ta aplinkybė, kad ant ieškovės atliktų darbų aktų nėra techninio prižiūrėtojo parašo, yra tik formalumas, negalintis paneigti ieškovės teisės į darbų apmokėjimą. Nei sudarytose subrangos sutartyse, nei jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta tokio teisinio reglamentavimo, kad subrangovas neturi teisės į darbų apmokėjimą, jeigu subrangovo atliktų darbų aktų (kuriuos priėmė ir pasirašė generalinis rangovas) nepatvirtino (duomenys neskelbtini)bei nėra nustatyta, kad tokie aktai yra negaliojantys.

20.9. Atsakovė savo apeliaciniame skunde deklaratyviai nurodo, kad subrangos sutarčių mėnesiniai atliktų statybos darbų priėmimo – perdavimo aktai pasirašomi išimtinai tik apmokėjimo tikslais, tačiau nenurodo, kokią tai turi įtaką šios bylos išnagrinėjimui.

20.10. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, faktinių aplinkybių konstatavimas vertinant faktiškai objekte atliktų darbų ir atliktų darbų aktuose nurodytų darbų apimtis, vyko nedalyvaujant ieškovės atstovams. Antstolis, nebūdamas statybų srities specialistu ir neatlikdamas jokio statybinio vertinimo, faktinių aplinkybių konstatavimo protokole tik fiksavo tai, ką jam nurodė atsakovės darbuotojas V. D. Todėl antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris yra paremtas išimtinai tik atsakovės darbuotojo V. D. paaiškinimais (nurodymais) apie ieškovės atliktų darbų kiekius, turi būti vertinamas kritiškai.

20.11. Kaip teisingai pažymėjo teismas, atsakovės į bylą pateikti įrodymai – vienašališkai sudaryti atsakovės (duomenys neskelbtini) E. R. neatliktų darbų aktai bei tuo pagrindu išrašytos debetinės PVM sąskaitos faktūros, taip pat nepatvirtina atsakovės nurodytų argumentų, kuriais ji grindžia atsisakymą sumokėti skolą ieškovei. Kaip teismo posėdžio metu nurodė liudytoju apklaustas E. R., neatliktų darbų aktus sudarė jis, tačiau realios situacijos, esančios objekte, jis nematė ir netikrino. Neatliktų darbų aktus jis sudarė pagal antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, o šis įrodymas yra laikytinas nepatikimu dėl aukščiau jau nurodytų argumentų.

20.12. Iki bylos iškėlimo atsakovė neįgijo teisės į darbų kainos sumažinimą ir šia savo teise nesinaudojo, t. y. nepateikė pranešimo dėl darbų kainos sumažinimo. Byloje atsakovė nereiškė priešieškinio dėl darbų kainos sumažinimo. Todėl šioje civilinėje byloje, kurioje buvo sprendžiamas skolos už darbus priteisimo kausimas, neturėjo būti sprendžiamas darbų kainos sumažinimo klausimas, nes toks priešieškinio reikalavimas nebuvo pareikštas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

21. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

22. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad tarp ieškovės BUAB „Sanraktas“ (subrangovės) ir atsakovės UAB „Brosta“ (genaralinės rangovės) buvo sudarytos trys subrangos sutartys: 1) 2018 m. balandžio 9 d. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti projekto „Pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija III etapas“ DP parengimą ir suderinimą, vandentiekio ir nuotekų inžinerinių sistemų įrengimo darbus, o atsakovė (rangovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; 2) 2018 m. balandžio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti projekto „Pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija III etapas“ DP parengimą ir suderinimą, šilumos gamybos ir tiekimo inžinerinių sistemų rengimo darbus, o atsakovė (rangovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais; 3) 2018 m. liepos 3 d. Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovė įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti projekto „Pastato, (duomenys neskelbtini), rekonstrukcija III etapas“ DP parengimą ir suderinimą šildymo darbams, o atsakovė (rangovas) įsipareigojo priimti tinkamai atliktus darbus bei už juos atsiskaityti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais.

23. Pagal subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (už 2019 m. sausio mėnesį) buvo sudarytas atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu buvo išrašyta 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma - 2 926,01 Eur (be PVM), apmokėjimo terminas - 2019 m. kovo 11 d. Pagal subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (už 2019 m. sausio mėnesį) buvo sudarytas atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu buvo išrašyta 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma - 2 516,17 Eur, apmokėjimo terminas - 2019 m. kovo 11 d. Pagal subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (už 2019 m. sausio mėnesį) buvo sudarytas atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu buvo išrašyta 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma - 5 659,73 Eur, apmokėjimo terminas - 2019 m. kovo 11 d. Pagal subrangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (už 2018 m. gruodžio mėnesį) buvo sudarytas atliktų darbų aktas Nr. (duomenys neskelbtini) bei pažyma apie atliktų darbų vertę Nr. (duomenys neskelbtini), kurių pagrindu buvo išrašyta 2018 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), kurios suma - 9 061,09 Eur, apmokėjimo terminas - 2019 m. sausio 22 d., kuri yra iš dalies apmokėta, likusi neapmokėta dalis - 4 688,73 Eur.

24. 2019 m. gruodžio 6 d. raginimu UAB „Brosta“ buvo raginama apmokėti 15 790,64 Eur įsiskolinimą BUAB „Sanraktas“. 2020 m. rugpjūčio 14 d. pranešimu į raginimą dėl skolos UAB „Brosta“ informavo, kad UAB „Brosta“ BUAB „Sanraktas“ atžvilgiu neturi neįvykdytų skolinių įsipareigojimų. 2019 m. vasario 19 d. pranešimu UAB „Sanraktas“ (buvęs UAB „Orestos montažas“) informavo UAB „Brosta“, kad negalės tęsti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, nes neturi resursų ir galimybės. 2019 m. vasario 28 d. UAB „Brosta“ išsiuntė UAB „Sanraktas“ pranešimą dėl sutartinių įsipareigojimų pagal pasirašytas subrangos sutartis vykdymo, siūlydama iki 2019 m. kovo 5 d. baseino patalpoje įrengti vamzdynus šildomoms grindims ir kitus reikalingus inžinerinius tinklus. 2019 m. kovo 6 d. pranešimu UAB „Sanraktas“ informavo UAB „Brosta“ apie subrangos sutarčių nutraukimą nuo 2019 m. kovo 16 d. dėl vėlavimo apmokėti už atliktus darbus daugiau nei 30 dienų. 2019 m. kovo 15 d. pranešimu UAB „Brosta“ informavo apie objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 19 d., 10 val., vyksiančią apžiūrą dėl atliktų darbų ir atliktų darbų aktuose nurodytos darbų atitikties.

25. 2019 m. kovo 25 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis K. K. konstatavo, kad statybų objekte (baseine) adresu: (duomenys neskelbtini), vietos objekto rūsyje yra neizoliuoti ir vietomis nepajungti nuotekų ir šildymo vamzdyno vamzdžiai, neužtaisytos vamzdžių išėjimo per perdangą angos, šildymo vamzdžiai pagal sienas nuleisti, nepajungti, neizoliuoti, vietomis per perdangą vamzdžiai neiškišti, yra vien tik angos, vamzdžiai prie angų perdangoje privesti netiksliai šalia angų, šiluminio mazgo patalpoje yra tik atvestas įvadas, lubose yra anga vamzdynui, nuotekų vamzdis grindyse užsandarintas, vamzdynas prie lubų atvestas, tačiau neprijungtas, prie vandens apskaitos patalpos vamzdžiai neizoliuoti, nėra oro nuleidimo ventilių, vandens apskaitos mazge iškištas vandens padavimo vamzdis, grindyse nėra trapų, patalpos viduryje yra nuotėkų vamzdis, konstatuojamojo rūsio patalpoje yra neizoliuotų, neužbaigtų sujungimais šilumos, vandentiekio ir nuotėkų vamzdžių, objekto pirmajame aukšte, baseino patalpoje esantys vamzdynai yra neizoliuoti, daugumoje vietų neužbaigtas vamzdynų prijungimas, grindų šildymo kolektorinės (3) be dangčių, nėra pilnai sukomplektuotos, pirmame aukšte grindys išbetonuotos, tačiau nėra grindinio šildymo, įrenginėjamų dušų vietoje neprivesti vamzdynai vandeniui ir nuotėkoms, pirmojo aukšto patalpose neizoliuotas priešgaisrinis vandentiekis, kolektorinės be dangčio ir nėra pilnai sukomplektuotos, neizoliuoti vamzdžiai, nesutvarkyti perėjimai per sieną, patalpoje, grindyse, neuždėti vandens nubėgimo trapai, patalpose nėra latakų, nesujungti vamzdžiai, patalpose vamzdžiai neatvesti į vietas, nėra trapų, kolektorinės nesukomplektuotos, be dangčio, patalpose per stogą nėra išvesta kanalizacijos alsuoklių ir lietaus kanalizacijos stovų, koridoriaus gale nėra priešgaisrinio vandentiekio. Faktinių aplinkybių konstatavimas pradėtas 9 val. 50 min, baigtas – 10 val. 45 min.

26. 2019 m. balandžio 15 d. pranešimu UAB „Brosta“ informavo UAB „Sanraktas“ apie tai, kad jos atžvilgiu neturi neįvykdytų piniginių prievolių, prašė informuoti apie 2018 m. liepos 3 d. subrangos sutarties vykdymą. UAB „Brosta“ pateikė į bylą neatliktų darbų aktus bei jų pagrindu išrašytas debetines sąskaitas: 2019 m. kovo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. kovo 29 d. Nr. (duomenys neskelbtini). 2020 spalio mėnesį Tauragės rajono savivaldybės administracija pateikė duomenis apie tai, kad UAB „Brosta“ 2019 m. gegužės 15 d. informavo savivaldybę, jog ruošiant atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus įvyko techninė klaida ir į atliktų darbų priėmimo perdavimo aktą buvo įtraukti dar neatlikti darbų kiekiai, kurie nurodyti peraktuotų darbų akte Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. susitarimu prie rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) Tauragės rajono savivaldybės administracija ir UAB „Brosta“ susitarė, kad sutarties vykdymui rangovas numato pasitelkti subrangovus AB „Klaipėdos energetika“, UAB „Elektros verslas“, UAB „Santechvita“. Tauragės rajono savivaldybės administracija pateikė duomenis už laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio mėnesio iki 2020 m. vasario mėnesį apie UAB „Brosta“ pateiktus atliktų darbų aktus, jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras bei jų apmokėjimą patvirtinančius dokumentus. 2020 m. lapkričio mėnesio pranešimu Tauragės rajono savivaldybės administracija informavo, kad 2019 m. gegužės 15 d. buvo gautas UAB „Brosta“ raštas “dėl peraktuotų darbų kiekių”. Atsakymas raštu UAB „Brosta“ nebuvo rengiamas. Akte minėti darbai buvo atliekami ataskaitiniu laikotarpiu, todėl darbų peraktavimas atliekamas nebuvo.

Dėl ginčo esmės

27. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - ir CK) 6.681 straipsnio 1 dalies nuostatas, rangos sutartis, taip pat viena jos rūšių – statybos rangos sutartis, yra atlygintinė sutartis. Statybos rangos sutartimi rangovas (subrangos sutarties atveju – subrangovas) įsipareigoja pastatyti statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas (nagrinėjamu atveju (subrangos sutarties pagrindu) – generalinis rangovas) įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

28. Įstatyme užsakovo pareiga apmokėti už atliktus rangos darbus ir teisė reikšti rangovui reikalavimus dėl atliktų darbų trūkumų siejama su darbų perdavimo-priėmimo akto pasirašymu. Pagal teisinį reguliavimą, apžiūrėti ir priimti atliktą darbą yra užsakovo pareiga, atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs, atliktus darbus. Jeigu ko kita nenumatyta šalių susitarimu, užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs ar nenurodęs priėmimo akte akivaizdžių darbų (rezultato) trūkumų, netenka teisės remtis trūkumų faktu (CK 6.662 straipsnio 2, 3 dalys). Tačiau pažymėtina, kad nurodyta taisyklė nėra absoliuti. Pagal CK 6.662 straipsnio 4 dalį, užsakovas, nustatęs darbų trūkumus ar kitokius nukrypimus nuo sutarties sąlygų po darbų priėmimo, jei tie trūkumai ar nukrypimai negalėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą (paslėpti trūkumai), taip pat jei jie buvo rangovo tyčia paslėpti, privalo apie juos pranešti rangovui per protingą terminą po jų nustatymo; tokiu atveju rangovas atsako už darbų (rezultato) trūkumus, o užsakovas gali naudotis įstatyme numatytais teisių gynimo būdais.

29. Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2009 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009).

30. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad darbus pagal subrangos sutartis už 2018 m. gruodžio mėnesį bei 2019 m. sausio mėnesį ieškovė perdavė atsakovei pažymomis apie atliktų darbų vertę (2018 m. gruodžio 13 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 30 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 30 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 30 d. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini)) bei atliktų darbų aktais (2018 m. gruodžio 13 d. atliktų darbų aktai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 2019 m. sausio 30 d. atliktų darbų aktas (duomenys neskelbtini); 2019 m. sausio 30 d. atliktų darbų aktas (duomenys neskelbtini); 2019 m. sausio 30 d. atliktų darbų aktas (duomenys neskelbtini)). Minėti atliktų darbų aktai buvo pasirašyti abiejų šalių atstovų, juose nėra jokių atsakovės pastabų dėl atliktų darbų kokybės. Kaip teisingai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, už atliktus darbus ieškovės išrašytas keturias PVM sąskaitas faktūras (2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2019 m. sausio 30 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. gruodžio 13 d. PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)) atsakovė taip pat priėmė. Dar daugiau, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atliktų darbų aktuose nurodytus darbus atsakovė priėmė bei juos perdavė Tauragės rajono savivaldybei (užsakovei), kuri tuos darbus taip pat priėmė, pretenzijų dėl darbų kiekio ir kokybės nereiškė bei už juos su atsakove atsiskaitė. 2020 m. lapkričio mėnesio Tauragės rajono savivaldybės administracijos raštas patvirtina, kad darbai buvo atliekami ataskaitiniu laikotarpiu ir peraktavimas nebuvo atliekamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.

31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė savarankiško reikalavimo dėl minėtų atliktų darbų priėmimo perdavimo aktų pripažinimo negaliojančiais nereiškė net ieškovei pareiškus ieškinį teisme, šių aktų atsakovė neginčijo. Kaip pagrįstai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, atsakovė taip pat byloje neprašė skirti statybinės ekspertizės su tikslu nustatyti, ar į jos pasirašytus atliktų darbų aktus įtraukti darbai buvo atlikti ir kaina buvo apskaičiuota teisingai.

32. Apeliantė nurodo, kad teismas savo sprendime vienašalio sutarties kainos sumažinimo, kuris, kaip vienašalis sandoris šalims sukuria teisines pasekmes, neanalizavo ir dėl jo nepasisakė. Pažymėtina, kad atsakovė nereiškė priešieškinio dėl sutarties kainos sumažinimo, todėl teismas neturėjo teisinio pagrindo pasisakyti apie vienašališką sutarties kainos sumažinimą, nes tai nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas,

33. Apeliantė nurodo, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius rašytinius įrodymus, ko pasėkoje padarė nepagrįstą ir neteisingą išvadą, jog ieškovė pilnai ir tinkamai atsakovės atžvilgiu įvykdė sutartinius įsipareigojimus. Nors apeliantė teigia, kad ieškovė neatliko visų sutartinių darbų ir/ar juos atliko netinkamai, tačiau šioje byloje apeliantė ieškovei nėra pareiškusi reikalavimų dėl ieškovės nekokybiškai atliktų darbų, neprašė atitinkamai sumažinti darbų kainos ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas (CK 6.665 straipsnis).

34. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad tuo atveju, kai statybos rangos sutarties šalys yra įmonės, užsiimančios ūkine komercine veikla, ir jų tikslas – pelno siekimas, jos veikia savo rizika ir tokiems ūkio subjektams taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2009).

35. Pažymėtina, kad CK 6.665 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai darbai atlikti nukrypstant nuo sutarties sąlygų, dėl kurių darbų rezultatas negali būti naudojamas pagal sutartyje nurodytą paskirtį arba pablogėja jo naudojimo pagal sutartyje nurodytą paskirtį galimybės (sąlygos), o jeigu paskirtis sutartyje nenurodyta, – pagal normalią paskirtį, tai užsakovas savo pasirinkimu turi teisę, jei įstatymas ar sutartis nenustato ko kita, reikalauti iš rangovo: neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą; atitinkamai sumažinti darbų kainą; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas, jeigu užsakovo teisė pašalinti trūkumus buvo nustatyta rangos sutartyje.

36. Apeliantė teigia, kad jai 2019 m. kovo 20 d. apžiūrėjus ir įvertinus faktiškai objekte atliktų ir atliktų darbų aktuose nurodytų darbų atitiktis, pasitvirtino, jog ieškovė parengtuose ir atsakovei pateiktuose aktuose nurodė didesnę atliktų darbų apimtį nei faktiškai atliko. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad paskutinis atliktų darbų priėmimo perdavimo aktas buvo pasirašytas 2019 m. sausio 30 d., kas reiškia, jog apeliantė tariamus darbų trūkumus pastebėjo praėjus beveik dviem mėnesiams nuo minėto akto pasirašymo. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės 2019 m. kovo 20 d. ieškovės atliktų darbų auditas/revizija objekte, kuri įforminta antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu ir atsakovės sudarytais atliktų darbų aktais, pagrįstai, vadovaujantis tarp šalių sudarytų sutarčių 4 punktu, laikytina baigiamuoju atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktu, kuriuo patvirtinamas visų darbų pagal sutartį atlikimas ir perdavimas generaliniam rangovui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu pripažino, jog 2019 m. vasario 19 d. ieškovė pranešimu informavo atsakovę, kad atsižvelgiant į ieškovės finansinę padėtį ieškovė neturi resursų ir galimybių toliau tęsti sutartinių darbų, nuo šio pranešimo dienos ieškovė objekte nepasirodė ir nevykdė jokių darbų, taigi, kaip matyti, atsakovės auditas/revizija atlikta praėjus beveik mėnesiui laiko nuo ieškovės pranešimo apie negalėjimą tęsti sutartinių darbų. Remiantis minėta kasacinio teismo praktika, pažymėtina, kad atsakovei, kaip įmonei, užsiimančiai ūkine komercine veikla, taikomi griežtesni reikalavimai dėl savo teisių ir pareigų žinojimo, taip pat griežtesni atsakomybės už savo veiklą standartai, todėl tai, jog atsakovė, pasirašydama atliktų darbų aktus, nenurodė jokių pretenzijų dėl atliktų darbų kokybės ir kiekio, bei tai, jog po ieškovės 2019 m. vasario 19 d. pranešimo apie negalėjimą toliau vykdyti sutarties, atliktų darbų reviziją/auditą atliko praėjus beveik mėnesiui laiko, suponuoja išvadą, jog atsakovė neveikė atidžiai ir rūpestingai, todėl turi prisiimti iš to kylančius padarinius.

37. Apeliantė nurodo, kad teismas, vertindamas, ar ieškovė objektyviai galėjo pilnai ir tinkamai atlikti sutartinius darbus, nepagrįstai nevertino ieškovės finansinės padėties. Teisėjų kolegija atmeta šį apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą, kadangi ginčas byloje kilęs dėl skolos už darbus, vykdytus 2018 m. gruodžio mėnesį ir 2019 m. sausio mėnesį, dėl kurių šalys pasirašė atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktus. Kaip minėta, ieškovė 2019 m. vasario 19 d. pranešimu informavo atsakovę, kad atsižvelgiant į ieškovės finansinę padėtį, ieškovė neturi resursų ir galimybių toliau tęsti sutartinių darbų, todėl ta aplinkybė, jog vėliau ieškovei buvo iškelta bankroto byla, nepatvirtina, jog ieškovė atliko ne visus darbus. Taigi, pirmosios instancijos teismui šios bylos nagrinėjamo kontekste nebuvo pagrindo vertinti ieškovės finansinės padėties ginčo laikotarpiu. Kita vertus, kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-443-755/2019, kuria ieškovei iškelta bankroto byla, nustatė, kad bendrovės per metus mokėtinos sumos 2018 metais viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės, yra skolų VMI ir Sodrai, bendrovė veikė nuostolingai, dirba tik trys darbuotojai (teismo nutarties priėmimo metu). Teisėjų kolegijos vertinimu, Panevėžio apygardos teismo konstatuotos aplinkybės patvirtina tik tai, kad ieškovė 2018 metais veikė nuostolingai, tačiau jokiu būdu negali patvirtinti, jog ieškovė 2018 m. gruodžio mėnesį ir 2019 m. sausio mėnesį neatliko visų sutartinių darbų ir/ar juos atliko netinkamai.

38. Apeliantė nurodo, kad tarp šalių sudarytų sutarčių 3 straipsnio 2 punktas įtvirtinta, jog generaliniam rangovui pateikiami kiekių žiniaraščiai ir kiti aktavimo dokumentai, išskyrus sąskaitą, privalo būti patvirtinti techninio prižiūrėtojo. Ieškovės į bylą pateikti kiekių žiniaraščiai ir kiti aktavimo dokumentai nėra patvirtinti techninio prižiūrėtojo. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą, visus ieškovės teiktus aktus priėmė ir pasirašė atsakovės atsakingi asmenys ir jokių pretenzijų, kad aktai nėra patvirtinti techninio prižiūrėtojo, atsakovė nereiškė nei aktų pasirašymo metu, nei susirašinėjimo dokumentuose iki šios bylos iškėlimo. Be to, liudytojas atsakovės (duomenys neskelbtini) A. B. (apklaustas 2020 m. gruodžio 4 d. vykusiame teismo posėdyje) paaiškino, kad subrangovo atliktus darbus priimdavo, sutikrindavo ir statybos darbų žurnale pasirašydavo techninis prižiūrėtojas.

39. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad atliktų darbų aktus pasirašė atsakovės (duomenys neskelbtini) A. B., t. y. pagal užimamas pareigas jis galėjo patikrinti priimamų darbų kokybę ir suvokti, kad, pasirašius šiuos dokumentus, atsakovei iškils pareiga sumokėti už priimtus darbus, nėra pagrindo abejoti, jog A. B. galėjo pasirašyti minėtus dokumentus bendrovės (atsakovės) vardu, tuo labiau, kad šiuose dokumentuose yra bendrovės spaudas. Atsižvelgiant į tai, atsakovės (duomenys neskelbtini) A. B. pasirašyti atliktų darbų aktai laikytini tinkamu darbų priėmimu.

40. Apeliantė nurodo, kad mėnesiniai atliktų statybos darbų priėmimo – perdavimo aktai, kuriais ieškovė grindžia atliktų darbų apimtis ir jų baigtumą, buvo pasirašomi išimtinai tik apmokėjimo tikslais, kaip numatyta tarp šalių sudarytų sutarčių 3 straipsnio 4 punkte. Teismas nepagrįstai savo sprendime nevertino ir nepasisakė dėl tarpinių mėnesinių atliktų statybos darbų priėmimo - perdavimo aktų reikšmės ir tikslo, dėl kurio sutartimis šalys aiškiai ir nedviprasmiškai susitarė, todėl padarė nepagrįstą išvadą dėl tokių aktų sukeliamų faktinių ir teisinių pasekmių. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais argumentais.

41. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, sutarties šalys subrangos sutartyse Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) susitarė, kad tarpiniai atliktų darbų priėmimai ir perdavimai atliekami už darbus, atliktus per vieną kalendorinį mėnesį, perduodant generaliniam rangovui (atsakovei) aktais forma F-2 ir F-3. Subrangos sutarčių 3 straipsnio 2 punktas numatė, kad subrangovas (ieškovė) pažymas apie atliktų darbų vertę ir išlaidų vertę, tarpinius darbų priėmimo-perdavimo aktus bei sąskaitas už kiekvieną einamąjį mėnesį teikia sekančiai: iki einamojo mėnesio 20 dienos atliktų darbų kiekius privalo suderinti su (duomenys neskelbtini) A. B. Suderinus su (duomenys neskelbtini)kokybiškai, faktiškai atliktus darbų kiekius, atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę iki einamojo mėnesio 23 dienos suderinimui pateikia (duomenys neskelbtini) E. R., kuris per 3 dienas sutikrina atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę patvirtina arba grąžina koregavimui, nurodydamas klaidas, netikslumus ar kita. Gavus teigiamą atsakymą iš (duomenys neskelbtini) apie atliktų darbų akto ir pažymos apie atliktų darbų ir išlaidų vertę atitiktį reikalavimams, subrangovas, remiantis dokumentų duomenimis, pateikia generaliniam rangovui PVM sąskaitą faktūrą.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtos sutarčių nuostatos įpareigojo atsakovę ((duomenys neskelbtini) A. B.) patikrinti atliktų darbų kokybę, faktiškai atliktus darbų kiekius, atliktų darbų aktą ir pažymą apie atliktų darbų ir išlaidų vertę. Taigi, tai, kad sutartyse buvo nustatyta, jog atliktų darbų priėmimo - perdavimo aktai buvo pasirašomi išimtinai tik apmokėjimo tikslais, nepaneigė atsakovės pareigos tikrinti ieškovės atliktų darbų kokybės ir kiekio. Teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, jog aplinkybė, ar baigiamasis darbų perdavimo-priėmimo aktas yra pateiktas, ar ne, atsiskaitymui už atliktus darbus pagal priimtus tarpinius atliktų darbų aktus įtakos neturi.

43. Apeliantė nurodo, kad teismo išvada, jog ieškovė nebuvo kviečiama į objektą įvertinti jos atliktus darbus, yra nepragrįsta. Atsakovė apie apžiūrą informavo sutartyse nurodytais rekvizitais, todėl pagrįstai laikytina, kad ieškovė apie organizuojamą apžiūrą pranešė tinkamai. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovės 2019 m. kovo 15 d. pranešimas ieškovei buvo siųstas elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), tačiau gautas atsakymas, kad UAB „Sanraktas“ minėtu elektroniniu paštu yra nepasiekiamas, pagrįstai sprendė, jog ieškovė nebuvo informuota apie faktinę objekto apžiūrą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog nors šalių sudarytose sutartyse nebuvo nustatytas šalių informavimo būdas, tačiau atsakovė, matydama, jog ieškovė elektroniniu paštu nepasiekiama, privalėjo pasitelkti kitas informavimo priemones (pvz., siųsti registruotą laišką įmonės buveinės adresu).

44. Apeliantė nurodo, kad atsakovės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, faktiškai atliktų darbų aktai bei jų pagrindu išrašytos debetinės PVM sąskaitos – faktūros paneigia mėnesinių atliktų statybos darbų priėmimo – perdavimo aktų, kurie sudaryti išimtinai tik apmokėjimo tikslu, duomenis ir laikytini teisingais, nes atitinka šalių susitarimą. Ieškovė atsakovės dokumentų bei pačios ieškovės atliktų darbų audito eigos nekvestionavo, bylą nagrinėjant teisme neprašė skirti ekspertizės. Teismas šių aplinkybių neanalizavo ir dėl jų nepasisakė.

45. Šiuo atveju, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, dėl statyboje naudojamų medžiagų, darbų atlikimo specifikos antstolis gali neturėti reikalingų žinių, todėl statyboje ar statiniuose fiksuotų defektų ar kitokios faktinės padėties susidarymo priežasčių nustatymas gali būti už jo kompetencijos ribų. Atsakovės teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina tik faktą apie atsakovės darbuotojo V. D. žodžiu paaiškintas aplinkybes ir įvykdytus šilumos gamybos, vandentiekio ir nuotekų inžinerinių sistemų įrengimo bei šildymo darbus, tačiau nesuteikia išsamios ir reikšmingos informacijos apie tai, kokie konkrečiai darbai turėjo būti padaryti per ginčo mėnesinių darbų atlikimo aktų laikotarpį, taip pat nėra aiškūs darbų trūkumai. Šių pirmosios instancijos teismo nurodytų aplinkybių apeliantė apeliacinio skundo argumentais nepaneigė.

46. Teisėjų kolegijai taip nėra pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovės į bylą pateikti įrodymai – vienašališkai sudaryti atsakovės (duomenys neskelbtini) E. R. neatliktų darbų aktai bei tuo pagrindu išrašytos debetinės PVM sąskaitos faktūros, nepatvirtina atsakovės nurodytų argumentų, kuriais ji grindžia atsisakymą sumokėti skolą ieškovei.

47. Pažymėtina, kad įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Sprendžiant vieno ar kito įrodymo patikimumo klausimą, labai svarbu išsiaiškinti, ar nėra prieštaravimų tarp faktinių duomenų, gautų iš tos pačios rūšies ar skirtingų įrodinėjimo priemonių. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Nagrinėjamu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, rėmėsi į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais, šalių procesiniais dokumentais, teiktais paaiškinimais, rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

48. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nenurodyta, kuo pasireiškė įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas, sąsajumas ar kt.). Apeliaciniame skunde iš esmės tik kvestionuojami pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai bei jų pagrindu padarytos išvados. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantė, nesudaro pagrindo spręsti, jog teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai.

49. Esant nurodytoms aplinkybėms bei atsižvelgus į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė darbus atsakovei atliko bei priėmimo perdavimo aktais ir pažymomis apie atliktų darbų vertę, kurių atsakovė neginčijo, perdavė tinkamai, todėl laikytina, kad ieškovės reikalavimas dėl 15 790,64 Eur skolos už atliktus statybos darbus priteisimo yra pagrįstas.

50. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai neturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

51. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, tinkamai įvertino faktinius bylos duomenis ir nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino proceso ir materialinės teisės normas ir bylą iš esmės išsprendė teisingai, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovės apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

52. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė apeliacinėje instancijoje pateikė įrodymus, jog patyrė 1 742,60 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atmetus apeliacinį skundą, iš atsakovės ieškovei priteisiamos 1 742,60 Eur bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2021 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Brosta“, juridinio asmens kodas 303248413, ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Sanraktas“, juridinio asmens kodas 168948393, 1742,60 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų keturiasdešimt dviejų eurų ir 60 centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjos Jurga Kramanauskaitė-ButkuvienėLina MuchtarovienėIrena Stasiūnienė