Kauno apygardos teismo nutartis

2019-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-156-493/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-09-13Kauno apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-11-15Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNuosprendis · 2014-11-21Lietuvos apeliacinis teismas
  4. KasacijaNutartis · 2015-06-02Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  5. T-250-478/2016Nutartis · 2016-10-28Kauno apygardos teismas
  6. T-112-478/2017Nutartis · 2017-04-14Kauno apygardos teismas
  7. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-18Lietuvos apeliacinis teismas
  8. Atskirasis skundasNutartis · 2017-06-09Kauno apygardos teismas
  9. T-749-359/2017Nutartis · 2017-10-25Kauno apylinkės teismas
  10. Atskirasis skundasNutartis · 2018-08-09Kauno apygardos teismas
  11. Atskirasis skundasNutartis · 2018-08-23Kauno apygardos teismas
  12. Atskirasis skundasNutartis · 2019-02-27Kauno apygardos teismas
  13. T-60-369/2020Nutartis · 2020-02-17Vilniaus miesto apylinkės teismas
  14. Atskirasis skundasNutartis · 2020-03-27Vilniaus apygardos teismas
  15. T-816-1133/2020Nutartis · 2020-07-27Vilniaus miesto apylinkės teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-02-27
Bylos Nr.
1S-156-493/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-2-00002-2012-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Jurga Vasiliauskienė, Arūnas Paštuolis
Nuteistasis
D. M.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-156-493/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00002-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuT ARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgos Vasiliauskienės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. M. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimą Nr. 93-605 taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. M. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas galutine 10 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 15 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. 2018 m. gruodžio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 93-605 nutarta nuteistajam D. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmai 2019 m. sausio 31 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistasis D. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4.1. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jį charakterizuojančius duomenis. Nors skundžiamojoje nutartyje nurodyta, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu nedirbo, tačiau, apelianto teigimu, nėra duomenų, kad dirbti jis atsisakė. Priešingai, nuteistasis pažymi, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis įgijo vidurinį išsilavinimą bei suvirintojo, šaltkalvio – įrankininko specialybes. Nurodė, kad šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas 8 kartus. Be to, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 44 balų iki 38 balų ir šiuo metu vertinama kaip žema.

4.2. Nuteistojo teigimu, jį teigiamai charakterizuoja ir tai, kad jis savarankiška dengia jam priteistą civilinį ieškinį. Išėjęs į laisvę, planuoja įsidarbinti UAB „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad teigiamą įtaką jam turės socialiniai ryšiai ir šeima, kadangi nuteistasis yra vedęs, turi dvi mažametes dukras. Mano, kad bausmės tikslai jo atžvilgiu bus pasiekti ir neizoliavus nuo visuomenės, o tęsiant probaciją. Atkreipė dėmesį, kad lygtinio paleidimo atveju jam ir toliau bus taikomi apribojimai, o juos pažeidus nuteistasis gali būti grąžintas į pataisos įstaigą. Nuteistasis nurodo, kad gyvendamas laisvėje galės lengviau integruotis į visuomenę, pradėti dirbti ir tapti naudingu visuomenės nariu, o toliau tęsiama laisvės atėmimo bausmė jo atžvilgiu jokios teigiamos įtakos neturės.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo D. M. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos taikant jam intensyvią priežiūrą. Šių duomenų visuma iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau, vien tik jų, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip teisingai pažymėta ir skundžiama nutartimi, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

7.1. Atlikus nuteistojo D. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuo 44 balų sumažėjo iki 38 balų ir yra prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau atsižvelgiama ir į tai, kad nustatyta statinių kriminogeninių taškų suma yra 20 balų, taigi likusieji 18 balų yra dinaminiai, kintantys priklausomai nuo nuteistojo elgesio ir pastangų pataisos įstaigoje. Kartu pažymėtina, kad nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, net ir esant nustatytai žemai nusikalstamo elgesio rizikos grupei, turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteisto asmens, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, nusikalstamo elgesio pokyčių vertinimą, tuo pačiu ir sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant, t. y. nesuteikiant joms jokio prioriteto. Jos vertinamos visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, tame tarpe ir nustatytų teismo, plotmėje, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog nei Komisijos nutarime, nei Socialinio tyrimo išvadoje konstatuotos išvados teismo neriboja.

8. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, visų pirma pažymėtina, kad 2018 m. gruodžio 5 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriamas D. M. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeninis rizikos veiksnys – ankstesni nusikalstami veiksmai, ir, nors šis veiksnys priskiriamas prie statinių kriminogeninių veiksnių, tačiau atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, abejoti šiuo kriminogeniniu veiksniu, priešingai nei savo skundu tai teigia nuteistasis, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Būtent šių aplinkybių tinkamas įvertinimas teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją. Negana to, remiantis vieningai šiuo klausiu formuojama teismų praktika, tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų visumoje įvertinus D. M. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą teigti, jog nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, teisinio pagrindo vis tik nėra.

9. Konstatuojant šią išvadą visų pirma pažymėtina, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę D. M. atlieka už kelių nusikaltimų, tame tarpe ir labai sunkaus nusikaltimo, susijusio su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, padarymą, o nusikaltimo įvykdymas betarpiškai siejamas ir su kitų asmenų neteisėtais veiksmais, kas ne tik didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Šią išvadą sustiprina dar ir tai, kad asmuo praeityje taip pat buvo teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek jos atskleidžia D. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio. Toks vertinimas nei BK, nei BPK ar BVK nuostatų nepažeidžia.

10. Be to, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, nuteistojo elgesys nebuvo tinkamai koreguojamas net ir jo bausmės atlikimo metu – per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką drausmine nuobauda už pataisos namuose egzistuojančių taisyklių pažeidimą jis buvo baustas 9 kartus. Paskutinė drausminė nuobauda už šiurkštaus pažeidimo padarymą – alkoholinių gėrimų ir jų surogatų vartojimą, D. M. buvo paskirta 2018 m. sausio 2 d. (nuobauda panaikinta 2018 m. birželio 12 d.), kas tik patvirtina, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme pastebima tik apie metus laiko. Šios aplinkybės įvertinimas nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės termino kontekste (bausmę atlieka nuo 2010 m. lapkričio 17 d.) teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, jog D. M. elgesio korekcija šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Manyti priešingai skundą nagrinėjančiam teismui neleidžia ir tai, kad nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos šiuo metu nebegalioja, kadangi vien tik jų paskyrimas neabejotinai patvirtina, jog net ir atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nuteistasis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų, todėl abejotina, jog jų D. M. laikysis ir lygtinio paleidimo atveju. Kartu pažymėtina, kad siekiant lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, nuteistojo elgesys privalo pasižymėti išimtinai teigiamomis savybėmis ir itin pavyzdingu elgesiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, ko, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų, pasakyti apie D. M. asmenį, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Be to, kaip jau minėta, atsižvelgiant į 2018 m. gruodžio 5 d. Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų visumą, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma šioje D. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje tesiekia 20 balų, todėl jo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme, vis dar galima.

11. Abejonių tinkamu D. M. pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, teisėjų kolegijai kelia ir galimas jo finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nuteistasis laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu nedirbo, yra remiamas artimųjų, kurie dengia ir nuteistojo turimus finansinius įsipareigojimus. Nors nuteistasis teigia, kad išėjęs į laisvę pradės dirbti, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad anksčiau turėti darbo santykiai nuteistojo nuo nusikalstamų veikų darymo nesulaikė.

12. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią D. M. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. M. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

13. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir nuteistajam skirti paskatinimai, teigiama darbinė motyvacija ar socialiniai ryšiai. Šie duomenys, įvertinus juos aukščiau aptartų nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakankami. Darant šią išvadą vis tik pabrėžtina, kad kiekvienas nuteistasis, pateikęs prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos, yra individualus, todėl sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo yra vertinami ne tik jam skiriami paskatinimai ir galiojančių drausminių nuobaudų nebuvimas, bet ir kitos reikšmingos aplinkybės, kurių tinkamas įvertinimas nagrinėjamu atveju vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog D. M. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. sausio 31 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Edita DambrauskienėArūnas PaštuolisJurga Vasiliauskienė