Kauno apygardos teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimą dėl nuteistojo A. G. perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius teikime prašo nuteistąjį A. G. perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo. Teikime nurodo, kad nuteistasis nuo 2016 m. birželio 30 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu aštuonis kartus skatintas, keturis kartus baustas drausmine tvarka, nuobaudos negalioja. Nuteistasis bausmės atlikimo metu baigė kompiuterio operatoriaus specialybę, nuo 2016 m. kovo 4 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektuotoju, nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio pradėjo mokytis apželdintojo specialybės, jis taip pat dalyvauja VšĮ „Malonės namai“ projekte, lanko užsiėmimus pas psichologus.

Teikimas netenkinamas.

Pataisos namuose lengvosios grupės sąlygomis laikomi nuteistieji, kuriems liko ne daugiau kaip vieneri metai iki galimo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismo nutartimi, priimta pagal pataisos namų administracijos teikimą ir atsižvelgiant į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką, elgesį bausmės atlikimo metu ir kitas reikšmingas aplinkybes, gali būti perkelti į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 140 straipsnio 4 dalis). Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. G. atitinka BVK 140 straipsnio 4 dalyje numatytus formalius kriterijus, t. y. jis nuo 2016 m. birželio 30 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, galimas lygtinis paleidimas – 2018 m. kovo 28 d., duomenų apie pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nepateikta. Tačiau net ir esant visoms BVK 140 straipsnyje nurodytoms sąlygoms teismas gali, bet ne privalo perkelti nuteistąjį tęsti jam paskirtos bausmės atlikimo į atvirą koloniją.

Lietuvos apeliacinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl nuteistųjų bausmės atlikimo vietos nustatymo, yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistųjų asmenų, atliekančių bausmę atvirojoje kolonijoje, teisės ir laisvės yra mažiau ribojamos, jiems suteikiamos galimybės ne tik nevaržomai bendrauti tarpusavyje, bet ir palaikyti glaudžius ryšius su išoriniu pasauliu. Asmenys, atliekantys bausmę atvirojoje kolonijoje, privalo būti padarę išvadas dėl įvykdytų nusikaltimų sukeltų pasekmių, būti motyvuoti pasitaisyti, socialiai orientuoti adaptuotis visuomenėje ir atlikus bausmę gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais bei priemonėmis. Jų nusikalstamumo rizika turėtų būti vertinama kaip žema, t. y. kad bausmę atliekantys asmenys ne tik nedarytų naujų nusikalstamų veikų, bet savo elgesiu nedarytų neigiamos įtakos ir kitiems nuteistiesiems (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo nutartys Nr. 1S-386-202/2016, 1S-19-449/2017 ir kt.).

Atsižvelgdamas į pastarąsias aplinkybes, o taip pat į nusikalstamų veikų, už kurių padarymą yra nuteistas A. G., sunkumą, nuteistojo neteisėtais veiksmais pažeistų baudžiamojo įstatymo saugomų vertybių reikšmingumą, teismas šiuo konkrečiu atveju sprendžia, kad patenkinus pataisos įstaigos administracijos teikimą, nebus tinkamai užtikrintas BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas. Nors A. G. perkėlimo į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą klausimas sprendžiamas pakartotinai, tačiau per pastarąjį pusmetį reikšmingų aplinkybių, leidžiančių taikyti jam lengvesnį bausmės atlikimo režimą, nenustatyta.

Teismas atkreipia dėmesį, kad skiriant asmeniui bausmę yra siekiama ne tik sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už įvykdytą nusikaltimą, atimti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kurį įstatymų leidėjas sieja su visuomenės interesu. Visuomenės interesas gali priklausyti ne tik nuo vyraujančių moralinių visuomenės nuostatų ir teisingumo jausmo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo požiūriu, bet ir nuo kaltininko asmenybės savybių, jo elgesio prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos, kilusių pasekmių, nukentėjusiųjų pozicijos. Savo jurisprudencijoje Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, jog baudžiamųjų įstatymų taikymas turi užtikrinti proporcingą, nuolatinį ir teisingą atsaką sunkiems teisinių gėrių pažeidimams, kad viešai patvirtintų baudžiamojo įstatymo normų laikymosi būtinumą.

Nagrinėjamu atveju A. G. bausmę atlieka už vieno labai sunkaus (BK 25 straipsnio 3 dalis, 260 straipsnio 3 dalis) ir dviejų apysunkių (BK 146 straipsnio 2 dalis, 253 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų padarymą. Savo kaltę jis neigė tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, tiek ilgą laiką atliekant bausmę pataisos namuose. Kaltę A. G. pripažino tik teikdamas skundą Lietuvos apeliaciniam teismui dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 28 d. nutarties, kuria jis neperkeltas į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimą, panaikinimo. 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, kad nuteistojo gailėjimasis yra daugiau formalus nei nuoširdus. Kalinimo sąlygų švelninimui neduoda pagrindo ir nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga. A. G. stokoja gebėjimo kontroliuoti savo emocijas, kurios jo atveju priklauso nuo aplinkybių, o ne nuo valingo, sąmoningo veikimo. Būrio viršininkas A. G. charakteristikoje yra pažymėjęs, kad nuteistasis stengiasi su administracijos atstovais bendrauti maloniai, vadinasi, elgtis pavyzdingai A. G. reikia didelių pastangų, mandagus, korektiškas bendravimas jam nėra natūralus dalykas, tam jis turi prisiderinti, dėti atitinkamas pastangas. Nuteistojo vidinės būsenos nestabilumą patvirtina ir pateiktas medicininis pažymėjimas, kuriame nurodyta, jog A. G. yra taikytas medikamentinis psichoterapinis gydymas dėl sunkios depresijos epizodo, pereinančio į vidutinio sunkumo depresijos epizodą. Taigi, nors nuteistasis lanko užsiėmimus pas psichologus, tačiau tai reikšmingos įtakos jo emocijų stabilumui kol kas nesuteikia.

Vis dėlto, svarbu pažymėti, kad A. G. padaryti nusikaltimai nebuvo spontaniški, jie buvo kruopščiai planuoti, kas rodo jo asmenybės didesnį pavojingumą visuomenei. Tai, kad nuteistasis neturi galiojančių drausminių nuobaudų, mokosi bei dirba, pataisos namų administracijos jau yra įvertinta perkeliant A. G. į lengvąją nuteistųjų grupę. Dalyvavimas pozityvaus užimtumo priemonėse, socialinių ryšių su artimaisiais palaikymas, pozityvus laisvalaikio leidimo būdas nėra kuo nors išskirtinės aplinkybės. Be to, A. G. dirba tik nuo 2016 m. kovo 4 d. ir tik dešimt valandų per savaitę, kas rodo, jog darbinei veiklai jis skiria gerokai mažiau laiko nei įvairiems pramoginiams renginiams. Tai, kad A. G. yra įgijęs aukštąjį išsilavinimą, nesudaro pagrindo jam įstatymo nuostatas taikyti palankiau, kadangi visi asmenys prieš įstatymą yra lygūs, nepaisant jų išsilavinimo, turtinės padėties ir kitų aplinkybių.

Teismui pateikti duomenys nėra pakankami išvados darymui, jog nuteistasis atvirojoje kolonijoje nedarytų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems ir sugebėtų pavyzdingai tęsti bausmės atlikimą. Esant šioms aplinkybėms, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus teikimas netenkinamas ir nuteistasis A. G. neperkeliamas į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 4 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi, Bausmių vykdymo kodekso 140 straipsnio 4 dalimi, teismas

nutaria:

Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus teikimo dėl nuteistojo A. G. perkėlimo iš pataisos namų į atvirą koloniją tęsti bausmės atlikimo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.