- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-17
- Bylos Nr.
- T-60-369/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-2-00002-2012-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ovidijus Ramanauskas
- Nuteistasis
- D. M.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-267 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. M.“ taikyti nuteistajam D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
D. M. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-66-478/2013 pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam skirta dešimties metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė (a. b. 1 t., I d., b. l. 91-128).
Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-261/2014 Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendis pakeistas, pašalinant nurodytus nuosprendžio teiginius. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista (a. b. 1 t., I d., b. l. 134-146).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 2 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303-699/2015 nuteistųjų kasaciniai skundai atmesti (a. b. 1 t., I d., b. l. 149-155).
Žemesnės instancijos teismas
Bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. lapkričio 17 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2021 m. gegužės 14 d., bausmės du trečdaliai atlikti 2017 m. lapkričio 14 d., neatliktos bausmės dalis 2019 m. gruodžio 19 d. – vieneri metai keturi mėnesiai ir dvidešimt penkios dienos laisvės atėmimo (b. l. 4).
(Duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2019 m. gruodžio 19 d. (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 19 d. protokolu Nr. 58-54 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 59-267 nutarė taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, nustatant pareigas – neišeiti iš namų tam tikru laiku, nevartoti alkoholio ir psichiką veikiančių medžiagų. Nutarimas priimtas atsižvelgiant į D. M. žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudaro 36 balus iš 168 galimų, kai statiniai veiksniai sudaro 32 balus, o dinaminiai – 4 balus, mažėjantį jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičių, kadangi ankstesniu vertinimu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudarė 38 balus, vykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, likusią mažą neatliktos bausmės dalį, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju taikytiną intensyvią priežiūrą, gerą nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jo motyvaciją keisti gyvenimo būdą ir realistišką ateities planų turėjimą (b. l. 4-5).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtintinas.
BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės. BVK 158 straipsnyje reglamentuojami lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymo pagrindai.
Susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina, jog nuteistasis D. M. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 4, 9, 12), pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos (b. l. 2), nuteistajam paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo (a. b. 1 t., I d., b. l. 127-128) ir D. M. 2017 m. lapkričio 14 d. atliko du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (b. l. 4, 6), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų netaikymo pagrindų nėra. Visa tai sudaro pagrindą svarstyti nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą.
D. M. atlieka laisvės atėmimo bausmę už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu. Labai didelį narkotinių medžiagų kiekį nuteistasis, be kita ko, neteisėtai platino, taip kėlė realų pavojų žmonių sveikatai. Tuo tarpu už šio labai sunkaus nusikaltimo padarymą D. M. paskirtos bausmės dydis nustatytas artimas sankcijos minimumui. Šiai bausmei prilygsta ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė (a. b. 1 t., I d., b. l. 91-128). D. M. atliko didžiąją paskirtos bausmės dalį, tačiau likusi neatlikta bausmės dalis – kiek mažiau nei vieneri metai ir trys mėnesiai laisvės atėmimo (b. l. 4) taip pat yra didelė. Šiuo aspektu paminėtinas visuomenės interesas, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri ne tik paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bet ir būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Teismo vertinimu, nuteistojo paleidimas į laisvę anksčiau laiko šiuo konkrečiu atveju dar neatitiktų teisingumo principo bei visuomenės intereso, veikiau sudarytų nebaudžiamumo įspūdį. Juk nuteistasis praeityje teistas tris kartus, vieną iš kurių už neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Tai leidžia įžvelgti nusikaltimų sunkėjimą. Du kartus paskirtos griežtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės neatgrasė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo. Taip pat D. M. nepateisino teismo išreikšto pasitikėjimo, jam vieną kartą taikius lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir vėl nusikalto (a. b. 1 t., I d., b. l. 83-90). Ankstesnės nusikalstamos veikos pripažintos nuteistojo kriminogeniniu veiksniu (b. l. 9) ir pakartotinio teistumo rizikos vertinime sudaro didžiąją dalį – 20 iš 36 svertinių taškų (b. l. 20). Šiuo aspektu reikšminga tai, kad D. M. yra linkęs pateisinti savo elgesį. Diskutuojant jis supranta, kad turi problemų, tačiau tarp to, ką vertina kaip problemą ir to, kaip supranta, kaip pats prisidėjo prie problemos atsiradimo, yra tam tikrų prieštaravimų. Kai kuriose situacijose ar kalbėdamas apie kitų žmonių gyvenimus nuteistasis sugeba įžvelgti daugelį sprendimų galimybių, tačiau jam sunkiau sekasi tai pritaikyti sau (b. l. 7-8). Turint omenyje D. M. kriminalinę patirtį, iki šiol stebimi nurodyti jo mąstymo ir nuostatų aspektai neleidžia būti tikru, kad nepalankiai susiklosčiusioje situacijoje nuteistasis pasirinks teisėtą sprendimo būdą. Pažymėtina, kad netgi būdamas pataisos įstaigoje, kur jo elgesys yra kontroliuojamas daug griežčiau nei lygtinio paleidimo atveju, D. M. nesugebėjo paklusti privalomiems bausmės atlikimo režimo reikalavimams, nes buvo devynis kartus baustas drausmine tvarka (a. b. 1 t., II d., b. l. 157, a. b. 2 t., II d., b. l. 56, 72, 150, 187; a. b. 3 t., II d., b. l. 87, 127; a. b. 4 t., II d., b. l. 65, 187), taip pat du kartus dėl jo netinkamo elgesio apsiribota pokalbiu drausmės komisijoje (a. b. 2 t., II d., b. l. 34, 197). Atkreiptinas dėmesys, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti tuo, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo aspektu taip pat paminėtina išlikusi nepakankama D. M. motyvacija dirbti ir jo finansinis nestabilumas. Nuteistasis pataisos įstaigoje nedirba dėl laisvų darbo vietų stygiaus, tačiau pažymėtina, kad jis išreiškė pageidavimą dirbti tik pagal turimą specialybę. Be to, D. M. yra remiamas artimųjų, kurie taip pat dengia jo turimas turtines prievoles (a. b. 4 t., II d., b. l. 95-101, 171-177; a. b. 5 t., II d., b. l. 29-36). Tai kelia abejonių nuteistojo pažadu išėjus į laisvę dirbti ir dengti turimas turtines prievoles (b. l. 7).
D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas svarstomas šeštą kartą. Iki šiol nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant nesudarė pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals (a. b. 2 t., I d., b. l. 1-2, 4-5, 6-7, 8-10, 16-17, 18-19, 20-22, 24-28, 30-31, 35, 37-39, 44-45, 46-48, 52-54, 57-58, 67-68). Vertinant vėliausius pokyčius galima išskirti tai, kad D. M. dalyvavo mokymuose tema „Priklausomybių psichologija, asmenybės bruožai, pagalbos galimybės“, buvo vieną kartą skatintas už gerą elgesį ir dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat jo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo dviem balais (b. l. 8-9, 11; pažyma apie nuobaudas ir paskatinimus, pridėta prie a. b. 2 t., I d. viršelio). Teismas vertina pozityvius D. M. pokyčius, rodančius teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui ir jo motyvaciją keistis. Kita vertus, D. M. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Tuo tarpu ryškesnės nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nestebima. Šiuo aspektu pažymėtina, kad iki šiol D. M. nusikalstamo elgesio rizikos statiniai kriminogeniniai veiksniai sudarė 20 svertinių taškų, kuriuos sudarė informacija apie teisės pažeidimus (a. b. 2 t., I d., b. l. 7, 16, 19, 21, 26, 30, 45, 54, 58, 87, 167; a. b. 4 t., II d., b. l. 92, 162; a. b. 5 t., II d., b. l. 39, 46). Aktualaus teisės pažeidėjo įvertinimo duomenimis informacija apie teisės pažeidimus taip pat sudaro 20 svertinių taškų (b. l. 20), tačiau aktualioje socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad D. M. nusikalstamo elgesio rizikos statiniai kriminogeniniai veiksniai sudaro 32 balus iš 36 (b. l. 9). Toks pokytis nepaaiškintas, taip pat neatitinka teisės pažeidėjo įvertinimo duomenų, todėl vertintinas kritiškai. Dinaminių kriminogeninių veiksnių gausa vis dar rodo plačias galimybes mažinti nusikalstamo elgesio riziką. Tai neabejotinai parodytų, kad D. M. yra pasirengęs gyventi nenusikalsdamas ir nekeldamas pavojaus aplinkiniams. Todėl nuteistasis gali ir privalo toliau koreguoti savo pakartotinio nuteisimo riziką, taip demonstruodamas, kad siekia išimtinai teigiamos savo elgesio korekcijos ir išties yra vertas šįkart antro lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Apibendrinant išdėstytą teismas sprendžia, kad D. M. nepakankama atliktos bausmės dalis, kriminalinė patirtis ir iki šiol stebimi neigiami jo mąstymo bei nuostatų aspektai, nevienareikšmis elgesys bausmės atlikimo metu, ryškesnės pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką nebuvimas ir vis dar egzistuojančios plačios galimybės ją mažinti nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismo vertinimu, nuteistasis vis dar nėra pasiruošęs išeiti į laisvę, todėl jis negali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, netgi taikant intensyvią priežiūrą. Visa tai sudaro pagrindą Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 158 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu,
nutaria:
(Duomenys neskelbtini) Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2019 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 59-267 „Dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. M.“ taikyti nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos netvirtinti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.