Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutarties, kuria tenkintas nuteistojo D. M. skundas dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisijos) 2017 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. LK-71 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo panaikinimo, panaikintas minėtas nutarimas ir nuteistasis D. M. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 157 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

D. M. Kauno apygardos teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį subendrinta, galutine 10 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia 2010 m. lapkričio 17 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 14 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai 4 metai 25 dienos.Komisija 2017 m. balandžio 19 d. nutarimu nutarė netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 straipsnio 3 dalį, motyvuojant tuo, kad nuteistasis tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nes turi galiojančią drausminę nuobaudą.Šį nutarimą nuteistasis D. M. apskundė teismui. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. nutartimi nuteistojo skundą tenkino ir panaikino Komisijos nutarimą bei nuteistąjį D. M. lygtinai paleido iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Teismas nuteistąjį įpareigojo viso lygtinio paleidimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio); neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val.; o pasibaigus intensyvios priežiūros terminui, įpareigojo jį per 15 dienų pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; be to, per 6 mėnesius nuo lygtinio paleidimo pradžios išklausyti elgesio pataisos programą. Teismas tokį sprendimą priėmė motyvuodamas tuo, kad nuteistojo D. M. asmenybė, elgesys per visą bausmės atlikimo laiką, kad negalima padaryti vienareikšmės išvados, kad jis toliau negalėtų būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras skundžia šią Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir palikti galioti Komisijos nutarimą.Skunde nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumo ir pavojingumo laipsnį ir kitas aplinkybes, t. y. materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą bei formalų pagrindą, nes nuteistajam nėra suėjusi BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta faktiškai atliktos minimalios paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis, t. y. 2/3, kuri sueis tik 2017 m. lapkričio 17 d. Dėl šių priežasčių teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad nuteistajam D. M. tikslinga taikyti BVK 157 straipsnio nuostatas ir jį lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietos prieš terminą su intensyvia priežiūra.Nurodo ir tai, kad nuteistasis D. M. nėra atlikęs būtinos lygtiniam paleidimui bausmės dalies, neatlikta bausmės dalis yra 4 metai 25 dienos, kuri yra labai didelė, bausmę atlieka už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, kaltės nepripažino ir nesigailėjo, be to, nusikalto tuo metu, kai turėjo du mažamečius vaikus, kurie nesulaikė nuo nusikaltimų darymo. Taip pat esantys duomenys patvirtina, kad bausmės atlikimo metu 8 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Atsiliepimų į prokuratūros skundą negauta.Į teismo posėdį proceso dalyviai neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jiems pranešta tinkamai.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro skundas tenkinamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, pažymi, kad prokuroras skunde nepagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis D. M. negalėjo būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, nes jis nėra atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytos bausmės dalies. Šiuo atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūrą, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra vadovaujamasi ne tik BVK 157 straipsnio 2 dalimi ir atitinkamu punktu (šiuo atveju 3 punktu), tačiau ir šio straipsnio 3 dalimi. BVK 157 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus devyniems mėnesiams iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę šio straipsnio 2 dalyje nustatytą minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Taigi nuteistasis D. M. prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra turėjo teisę pateikti nuo 2017 m. vasario 17 d.Vertindamas prokuroro skundo argumentus, Komisijos nutarimą bei pateiktą medžiagą ir analizuodamas apylinkės teismo nutarties motyvus, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog teismas, taikydamas nuteistajam D. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, deramai neįvertino visų pataisos procesui reikšmingų aplinkybių, todėl padarė nepakankamai pagrįstą išvadą, kad nuteistasis, būdamas laisvėje lygtinio paleidimo laikotarpiu, nedarys naujų nusikaltimų ir laikysis įstatymų. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos nuteistasis D. M., yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas su intensyvia priežiūra, iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šių aplinkybių nepakanka spręsti, jog įmanoma nuteistojo probacija šiuo metu jam taikant lygtinį paleidimą ir, kad probacija gali būti sėkminga.

Visų pirma, atsižvelgtina į tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą. Nors sprendžiant dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susiję su padaryto nusikaltimo sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamos veikos padarymą nuteistasis atlieka bausmę. Šiuo atveju D. M. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas sudaro prielaidas griežčiau vertinti aplinkybes, reikšmingas nuteistojo lygtiniam paleidimui.

Kaip buvo minėta, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas, turi būti vertinama nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš bylos duomenų matyti, kad D. M. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė, (44 balai pagal OASys metodiką). Tokiu atveju, nuteistojo pažanga siekiant sumažinti šią riziką turi būti išimtinai akivaizdi, kad jam būtų taikomas lygtinis paleidimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nusikalstamo elgesio riziką sudaro statiniai veiksniai, kurių nuteistasis negali pakeisti bei dinaminiai, kurių šiuo atveju yra 24, ir kuriuos nuteistasis savo elgesiu gali sumažinti. Per bausmės atlikimo laiką D. M. penkis kartus buvo paskatintas. Už 2016 m. rugsėjo 22 d. gautą paskatinimą D. M. buvo perkeltas į lengvąją grupę. Tačiau šiuo atveju negalima neatsižvelgti į tai, kad D. M. elgesys per bausmės atlikimo laiką nebuvo nepriekaištingas, nes jis net 8 kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis. Paskutinė nuobauda paskirta jau jį perkėlus į lengvąją grupę. Minėta nuobauda yra paskirta už itin grubų vidaus taisyklių pažeidimą, t. y. už alkoholio vartojimą. Ši nuobauda yra galiojanti, todėl Komisija savo nutarime pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis D. M. tik iš dalies vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nuteistąjį D. M. teigiamai apibūdinančios aplinkybės, kurios nurodytos Socialinio tyrimo išvadoje dar nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Sutinkama su tuo, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo penkis kartus paskatintas, stengiasi atlyginti priteistą ieškinį, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įstaigoje organizuojamuose renginiuose, tačiau paminėtos aplinkybės negali būti vertinamos kaip besąlygiškas įpareigojimas nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Iš pateiktų duomenų matyti, kad nuteistojo pastangos bausmę atlikti tinkamai buvo įvertintos pataisos įstaigoje, nuteistasis D. M. nuo 2016 m. gruodžio 9 d. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis. Tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, net ir po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio nuteistajam vis dar nustatoma visa eilė kriminogeninių veiksnių, t. y.: ankstesni nusikalstami veiksmai; veikla susijusi su nusikaltimu; turimi ieškiniai; kriminalinių kompanijų neigiama įtaka; alkoholio vartojimo problemos; nelankstus požiūris; vertybinės nuostatos. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos net ir su intensyvia priežiūra, laikysis įstatymų ir nenusikals. Nagrinėjamu atveju tokios išvados padaryti nėra faktinio pagrindo. Aukštesnysis teismas taip pat pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Iš pateiktos teismui medžiagos matyti, kad socialinė reabilitacija, taikoma D. M., dar nėra pakankama (ką pagrįsta pažymėjo ir Komisija savo nutarime), jog jau šiuo metu jis būtų paleistas į laisvę. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Įvertinus šias aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismo išvada, jog D. M. vertas teismo pasitikėjimo, nėra pagrįsta. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo asmenybė neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų, dėl to konstatuotina, jog Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

panaikinti Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: atmesti nuteistojo D. M. skundą dėl Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2017 m. balandžio 19 d. nutarimo Nr. LK-71 netaikyti nuteistajam D. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.