- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-09-06
- Bylos Nr.
- 1-916-1123/2022
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aušra Ragelienė
- Kaltinamasis
- J. L.
- Nukentėjusysis
- J. S., V. S.
- Civilinis atsakovas
- draudimo bendrovės AB
- Advokatai
- Aušra Saulėnienė, Jūratė Tamulevičiūtė, Mantas Barčys, Jūratė Tamulevičienė
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
civilinio atsakovo draudimo bendrovės AB „ Lietuvos draudimas“ atstovams Simonai Puidokienei, Edgarui Tomui Paberaliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. L., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET), dėl ko kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: jis, 2021 m. balandžio 26 d., apie 21.02 val., Vilniuje, Gelvonų gatvėje, ties pastatu Nr. 2, vairuojamu UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kryptimi nuo Ozo-Buivydiškių gatvių sankryžos ir Ozo-Gelvonų gatvių sankryžoje pasukęs į kairę t.y. į Gelvonų gatvę, pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį kryptingą vairuojamos transporto priemonės judėjimą, jis neatsižvelgė į jo kelyje šlapią kelio važiuojamosios dalies dangą, dėl ko išvažiuodamas iš sankryžos prarado kryptingo judėjimo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomas išslydo į Gelvonų gatvės priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais nuo Gelvonų gatvės pusės link Ozo-Gelvonų gatvių sankryžos važiavusio V. S. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu automobilio „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei J. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o vairuotojui V. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat apgadintos susidūrusios transporto priemonės. Šiais savo veiksmais J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis J. L. , apklaustas teisiamojo posėdžio metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir paaiškino, kad įvykio dieną (2021 m. balandžio 26 d.) jis važiavo po daro namo, buvo ką tik po lietaus, o dar truputį anksčiau buvo ir sniegas, kelio danga buvo šlapia. Jis vairavo automobilį „Mercedes Benz e280“, stovėjo prie „Akropolio“ sankryžos į Gelvonų g. iš Ozo g. ir suko į dešinę juostą, arčiau autobusų stotelės, kuomet užmetė jo automobilio galinę dalį, jis nesuvaldė automobilio ir jį išsviedė į kitą (priešingą) eismo juostą ir įvyko auto įvykis, jis susidūrė su kitu automobiliu „Mercedes Benz a170“. Po įvykio jis sėdėjo automobilyje, kol truputį atsigavo nuo šoko, tada išlipo nukentėjusysis V. S., kažką jam pasakė, bet nebeatsimena, ką. Tada jis (J. L.) išlipo iš automobilio ir nuėjo į kitą pusę pažiūrėti, kaip keleivė, ar niekas baisiai nenukentėjo. Tada V. S. jam pasiūlė parašyti eismo įvykio deklaraciją, jis (J. L.) tą patį sakė A. Š., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Jis (J. L.) paklausė nukentėjusiosios, ar jai viskas gerai, ši jam pasakė, kad jai skauda krūtinę, tada jis skambino 112 ir kvietė greitąją pagalbą ir policiją. Telefonu 112 skambino 21.02 val., vadinasi pats įvykis įvyko keliomis minutėmis prieš. Įvykio metu jau temo ir nebuvo gero matomumo. Jis patvirtina, kad važiavo 50-60 km/h greičiu. Įvykį jis padarė ne specialiai, tačiau dėl savo kaltės jis sutinka, kad dėl neatsargumo neįvertino kelio dangos ir nesuvaldė automobilio. Pripažįsta, kad pažeidė KET 127 punkto reikalavimus dėl kelio dangos neįvertinimo ir saugaus greičio pasirinkimo. Automobilis buvo ne jo, o draugo įmonės, toje įmonėje jis vakarais dirbdavo papildomai ir draugas jam buvo davęs automobilį, kad važiuotų į darbą. Jis neturėjo jokios intencijos sudaužyti automobilį, įvykis įvyko dėl neatsargumo, jis labai dėl to gailisi, pergyvena dėl pasekmių ir tai jam didelė gyvenimo pamoka.
Po įvykio nukentėjusysis V. S. pirmiau išlipo iš automobilio, avarijos metu neatrodė, kad V. S. patyrė didelius sužalojimus, labiau nukentėjusi atrodė J. S., sėdėjusi keleivio vietoje, nes ją prispaudė saugos diržas ir dėl to buvo patirtos traumos. I. N. nevažiavo kartu su kitais nukentėjusiaisiais, ji yra automobilio savininkė. Pirmus tris mėnesius po įvykio jis jokių žinių neturėjo. Į jį kreipėsi tyrėja A. Š. dėl apklausimo, vėliau jis kreipėsi į tyrėją dėl nukentėjusiųjų kontaktų, tačiau jam buvo pasiūlyta su jais nebendrauti. Jam tyrėja pasakė, kad tai yra nemalonūs žmonės ir su jais geriau nebendrauti, kol vyksta ikiteisminis procesas. Tai jam buvo pasakyta ne vieną kartą. Jau prieš pat teismą jis paprašė nukentėjusiųjų kontaktų, kad galėtų su jais susitarti, atlyginti žalą ir nebūtų jokio teismo, tyrėjos paprašė, kad jam pateiktų el. pašto adresą ir telefono numerius, gavo atsakymą, kad pateiks, tačiau taip ir nepateikė, su juo niekas nesusisiekė, tik prieš savaitę, kai byla buvo perduota teismui, jis sulaukė skambučio iš ieškovės advokatės. Jis negali pasakyti, kaip stipriai buvo apgadintas nukentėjusiosios automobilis, jis ne ekspertas. Automobilio priekis buvo sudaužytas ir iššokusios oro pagalvės.
Dėl J. S. civilinio ieškinio, jis nežino, kaip vertinti civilinį ieškinį, nes nelabai jaučiasi civiliniu atsakovu, už jį finansiškai atsakingas yra draudimas civiliniuose santykiuose. Jis vairavo blaivus, jam draudimas galioja. Draudimas jau įvertino ir, kiek jis žino, atlygino žalą dar iki teismo. Jis niekaip negalėjo padaryti jokios įtakos draudimo sprendimui, kiek reikia atlyginti žalos. Jis pripažįsta tokią padarytą žalą, kokią atlygino draudimas. I. N., automobilio savininkė, pareiškė 4200 Eur civilinį ieškinį. Jis su I. N. jokių kontaktų neturėjo ir jos nepažįsta, pagrinde, kiek skaitė, tai yra suma už automobilio saugojimą aikštelėje, o tai nėra susiję su avarija, ji automobilį galėjo pasiimti vos tik gavusi pranešimą. Kiek jis žino, laiškas buvo išsiųstas 3 dienos po avarijos ir jai nebuvo būtina laukti tris mėnesius, kol susikraus tokia suma, todėl su šiuo ieškiniu jis tikrai nesutinka.
V. S. pateikė 15000 Eur civilinį ieškinį. Iš avarijoje matyto vaizdo, jis su šiuo ieškiniu nesutinka, nes po įvykio V. S. pirmas išlipo iš automobilio ir vaikščiojo, jis atrodė sveikas ir sužalojimų nesimatė. Jis skaitė, kad V. S. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Jis nėra medicinos ekspertas ir, kai įvyko avarija, jis tikrai negalėjo objektyviai nustatyti, kokius sužalojimus, jis tik sako, ką jis matė po įvykio. Neatsimena, ar klausė V. S. dėl sveikatos būklės, jis keleivės klausė, kaip jaučiasi. V. S. dar ir į alkotesterį papūtė iš pirmo karto. Jis (J. L.) neturėjo abejonių, kad yra blaivas ir tikrai negalvojo, kad kitas vairuotojas gali būti neblaivus, tai suma tikrai nėra pagrįsta ir su ieškiniu jis nesutinka.
Kadangi kaltinamasis J. L. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, prokuroras neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, kaltinamojo kaltę taip pat patvirtina ir kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.
Kaltinamasis J. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir parodė, kad 2021 m. balandžio 26 d., apie 21 val., jis, vairuodamas automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Ozo gatvės penkta eismo juosta iš penkių, link reguliuojamos sankryžos su Gelvonų gatve, kurioje turėjo pasukti į kairę, iš Ozo gatvės į Gelvonų gatvę. Buvo jau prieblanda, buvo ką tik pasibaigusi šlapdriba, todėl asfaltas buvo šlapias ir slidus. Vairuojamu automobiliu jis važiavo apie 50-60 km/h greičiu. Automobilyje važiavo vienas. Jam vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz“ Ozo gatvės penkta eismo juosta privažiavus reguliuojamą sankryžą jo atžvilgiu degė raudonas šviesoforo signalas, todėl jis vairuojamą automobilį sustabdė penktoje Ozo gatvės eismo juostoje, kuri sankryžoje skirta sukti į kairę, į Gelvonų gatvę. Jo sustabdytas automobilis „Mercedes Benz“ prieš sankryžą stovėjo pirmas. Jo atžvilgiu užsidegus žaliam šviesoforo signalui, leidžiančiam sukti į kairę, į Gelvonų gatvę, jis pradėjo važiuoti. Pradėjo važiuoti normaliu greičiu ir sukdamas kairėn, bei įvažinėdamas į Gelvonų gatvę, važiavo gal apie 40 km/h greičiu. Jis įvažiavo į Gelvonų gatvės pirmą eismo juostą ir tik įvažiavus į Gelvonų gatvės pirmą eismo juostą, pajuto, jog vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“ galinę dalį „užmetė“ į dešinę pusę, bet jis spėjo ištiesinti vairuojamą automobilį. Tik ištiesinus vairuojamą automobilį, staiga pajuto, kad vėl vairuojamo automobilio „Mercedes Benz“ galinę dalį „užmetė“ į dešinę. Ir tuomet automobilis kairiuoju šonu pradėjo slysti į kairę pusę link Gelvonų gatvės važiuojamos dalies vidurio. Nors jis pilnai nuspaudė stabdžio pedalą, bet nevaldomas automobilis „Mercedes Benz“ toliau slydo šonu į kairę pusę, išslydo į priešingą eismo pusę ir jo slystantis automobilis susidūrė su priešinga Gelvonų gatvės eismo puse važiavusiu automobiliu. Jo automobilis dešiniuoju šonu, ties priekiniu ratu, kontaktavo su priešinga eismo puse važiavusio automobilio priekine dalimi. Sustojus automobiliui, jis išlipo, nuskubėjo prie kito automobilio pasižiūrėti kaip jaučiasi žmonės. Iš kito automobilio „Mercedes Benz“ išlipęs vairuotojas siūlė užsipildyti eismo įvykio deklaraciją ir skirstytis. Jis priėjo prie kitame „Mercedes Benz“ automobilyje važiavusios keleivės ir paklausė, kaip ji jaučiasi. Moteris sakė, jog jai skauda krūtinę. Tuomet jis paskambinęs pranešė apie eismo įvykį ir iškvietė greitosios pagalbos darbuotojus, kurie automobilio „Mercedes Benz“ vairuotoją ir su juo važiavusią keleivę išgabeno į ligoninę. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, alkotesteriu patikrino jo blaivumą ir jis buvo visiškai blaivus, o kito automobilio vairuotojui buvo nustatytas 0,38 promilių girtumas. Dėl pareikšto įtarimo, kad jis, sukdamas sankryžoje į kairę, nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgdamas į buvusią šlapią ir slidžią kelio dangą, nesuvaldė vairuojamo automobilio ir, išvažiavęs į priešingą eismo pusę, susidūrė su ten važiavusiu automobiliu, kaltę pripažįsta pilnai, dėl eismo įvykio gailisi ir pergyvena. Ketina su nukentėjusiais asmenimis susitaikyti (1 t., b. l. 189-192).
Nukentėjusysis V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. balandžio 26 d., maždaug apie 21.00 val., jis su automobiliu „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (vokiški) (duomenys neskelbtini), pasiėmė savo žmoną J. S. iš jos darbovietės adresu (duomenys neskelbtini). Buvo prieblanda, buvo po lietaus, labai drėgna, kelio danga buvo šlapia, matomumas buvo geras. Iš jo žmonos darbo išvažiavo ir važiavo Paberžės gatve, tada įsuko į Gelvonų gatvę ir važiavo kryptimi link Ozo-Gelvonų gatvės sankryžos. Privažiuojant minėtą sankryžą, jiems turėjo užsidegti žalia rodyklė, leidžianti pasukti į kairę. Pamatęs, kad ji nedega, jis po truputį riedėjo iki 15-20 km/h greičiu link minėtos sankryžos, prieš sankryžą eismo juostas skiria salelė, kuri tęsiasi iki šviesoforo, apie 70 metrų. Jiems nepririedėjus prie minėtos salelės, jis staiga per jo vairuojamo automobilio vairuotojo pusės stiklą pamatė, kaip į jų automobilį šonu atčiuožia automobilis. Kai jį pamatė, tarp jų buvo apie 6-7 metrai, jis net nesuprato, iš kur automobilis atsirado. Per automobilio vairuotojo pusės priekinį statramstį galimai jo nematė. Minėtas automobilis atčiuožė į jo eismo juostą, t.y. į tam automobiliui priešpriešinę eismo juostą. Jis spėjo riktelti ir šiek tiek nusuko vairą į dešinę pusę ir staiga pajuto smūgį į jo vairuojamą automobilį. Atčiuožęs automobilis savo keleivio pusės šonine dalimi atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio priekinį vairuotojo pusės kampą. Po smūgio jis pasižiūrėjo į savo žmoną, automobilyje buvo daug dūmų, galimai nuo oro pagalvių. Jis, užgesinęs pilnai automobilį, išlipo ir iš automobilio ištraukė savo žmoną, kuri pati negalėjo išlipti. Į juos atčiuožusio automobilio vairuotojas buvo jaunas vaikinas, kuris iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai patikrino tiek jo ir jo žmonos, tiek vaikino blaivumus, jie buvo blaivūs. Greitoji medicinos pagalba apžiūrėjo jo žmoną ir tada juos pristatė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Eismo įvykio vietoje liko jų automobilis, kuris vėliau buvo išvežtas į automobilio saugojimo aikštelę. Į juos atsitrenkusio automobilio vairuotojas jam sakė, kad sveikas ir kad turi atiduoti viršininkui mašiną ir neturės su kuo važiuoti į darbą. Teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta iki 2020 m. lapkričio 22 d.. 2020 m. gruodžio 15 d. jis išlaikė vairavimo teorijos egzaminą, prieš tai turėjo pereiti visus kursus ir susirinkti medicinines pažymas. Prasidėjus karantinui, nespėjo išsilaikyti vairavimo egzamino, todėl vairuodavo transporto priemonę su savo žmona, kuri turi B kategoriją ir didesnį nei 5 metų stažą. Automobilis „Mercedes-Benz“ priklauso jo uošvei, minėtas automobilis turėjo lietuvišką registracijos liudijimą, tačiau vis pamiršdavo uždėti valstybinius registracijos numerius, nes pastarieji buvo pas uošvę ant seno išregistruoto automobilio (1 t., b. l. 98-101).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1077/2021(01) nurodyta, kad, remiantis V. S. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: V. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje. Sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 68-69).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 2444/2021 (01) nurodyta, kad, vadovaujantis V. S. medicinos dokumentų duomenimis, specialisto išvada 1077/2021, pateikiama išvada: V. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje ir odos nubrozdinimai kaktoje kliniškai. RVUL konstatuotas krūtinės ląstos sumušimas, nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimas, dešinio kelio sumušimas sužalojimais nevertinami, kadangi žodis „sumušimas“ neapibrėžia sužalojimo pobūdžio. Diagnozė: kitų ir nepatikslintų kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas neturi instrumentinio ir klinikinio pagrindimo, todėl sužalojimu nevertinama. V. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kaktoje. Sužalojimai padaryti kietais-bukais daiktais prieš atvykstant į gydymo įstaigą 2021 m. balandžio 27 d., tikėtina, įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku. V. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kaktoje visumoje ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 70-72).
Alkotesterio kvite užfiksuota, kad V. S. blaivumo patikrinimo metu alkoholio matuokliu jo iškvėpiamame ore rasta 0,38 prom. etilo alkoholio (1 t., b. l. 20).
Nukentėjusioji J. S., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2021 m. balandžio 26 d., maždaug apie 21.00 val., jos vyras V. S. su automobiliu „Mercedes-Benz“ ją paėmė iš jos darbovietės. Jos darbovietės adresas (duomenys neskelbtini). Tada važiavo link jų namų, adresu (duomenys neskelbtini). Važiavo Paberžės gatve, Vilniuje, ir įsuko į Gelvonų gatvę, toliau važiavo kryptimi link Gelvonų-Ozo gatvių sankryžos. Privažiuojant sankryžą, turėjo sukti į kairę, į Ozo gatvę, kryptimi link Ozo prekybos centro. Privažiuojant minėtą sankryžą, ji matė, kad jiems degė raudonos spalvos šviesoforo signalas ir reikėjo sulaukti rodyklės į kairę. Jos vyras pilnai nesustojo, o riedėjo link sankryžos. Minėtu laiku buvo tamsus paros metas, lijo lietus, matomumas buvo prastas. Privažiuojant kitoje kelio pusėje esančią maršrutinio sustojimo stotelę „Šeškinės kalvos“, ji išgirdo, kaip jos vyras staiga riktelėjo, atsisukusi ji pamatė, kad iš priešpriešos į juos atslydo automobilis, kuris buvo pasisukęs šonine savo dalimi. Automobilis buvo nemažas, jos vyras dar spėjo kažkiek pakeisti jų automobilio kryptį į dešinę pusę, tačiau susidūrimo išvengti nepavyko ir atslydęs automobilis, šonine savo dalimi, atsitrenkė į jų automobilio priekinį vairuotojo kampą. Po smūgio jų automobilis atšoko nuo minėto automobilio. Po smūgio jų automobilyje buvo daug dūmų, ji jautė skausmą savo kairiajame šone. Jos vyras jai liepė greičiau lipti iš automobilio, nes automobilyje buvo daug dūmų. Ji išlipti pati negalėjo, todėl jai padėjo jos vyras. Iš atslydusio automobilio išlipo vaikinas, kuris paskambino greitajai medicinos pagalbai ir policijos pareigūnams. Minėtas vaikinas sakė, kad jam viskas tvarkoje. Jos vyras skundėsi kaklo ir kojos skausmu. Tiek jai, tiek jos vyrui buvo šokas. Atvykusi greitoji medicinos pagalba, apžiūrėjusi ją ir jos vyrą, išvežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Prieš išvežant, į įvykio vietą atvyko ir policijos pareigūnai. Į juos atsitrenkusio automobilio vairuotojas jai nieko nesakė, jis kalbėjo su policijos pareigūnais ir jos vyru. Į Įvykio vietą atvyko jos dukra, kuri iš jų automobilio surinko daiktus, nes jų automobilį išvežė į automobilių saugojimo aikštelę. Ji žinojo, kad jos vyras nebuvo išsilaikęs vairuotojo teisių, nes prasidėjus karantinui nespėjo išsilaikyti vairavimo, teoriją buvo išlaikęs (1 t., b. l. 43-46).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1076/2021 (01) nurodyta, kad, remiantis J. S. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada: J. S. nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs kairės krūties poodine kraujosruva, kairės alkūnės kraujosruva, krūtinės ląstos kairės pusės poodine kraujosruva, kairiu VIII-o šonkaulio lūžiu. Sužalojimai dėl šonkaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 32-34).
Nukentėjusioji I. N., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad automobilis „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jai. Automobilis pirktas už jos lėšas. Automobiliu ji pati nesinaudoja. Su minėtu automobiliu, kur jai reikia, nuveža jos žentas V., kuris taip pat prižiūri automobilį. Jos žentas V. visada važinėja automobiliu su jos dukra ir jie vežioja ją. Apie įvykį, kurio metu buvo sugadintas jai priklausantis automobilis, ji sužinojo iš savo anūkės. Dėl apgadinto automobilio jai padaryta turtinė žala, kurią vertina 1110,00 eurų. Taip pat jai už automobilio stovėjimą automobilio stovėjimo aikštelėje buvo priskaičiuota 2707,40 eurų, kuriuos taip pat nori atgauti, nes automobilis jos žiniomis buvo uždarytas pasaugai. (1 t., b. l. 121-123).
BIRT ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2021 m. balandžio 26 d., 21.02 val. gautas J. L. pranešimas, kad Vilniuje, Ozo ir Gelvonų g. susidūrė du „Mercedes-Benz“ automobiliai, nukentėjo moteris, kuriai maždaug (duomenys neskelbtini) metų, jai skauda šoną ir krūtinę (1 t., b. l. 7).
Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota automobilių „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „MB“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždėti vokiški numeriai (duomenys neskelbtini), padėtis eismo įvykio vietoje – Vilniuje, Gelvonų-Ozo g. (1 t., b. l. 8).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad automobiliui „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pagadintas priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės sparnas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Automobiliui „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadintas priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis kairės pusės ratas, užpakalinis kairės pusės sparnas, užpakalinis bamperis, užpakalinis dešinės pusės žibintas, šoninis priekinis kairės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas (1 t., b. l. 9).
VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas-savininkas yra I. N. (1 t., b. l. 10).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos tarnybos Organizavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo A. M. 2021 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2021 m. balandžio 26 d., apie 21.20 val. buvo gautas pranešimas, kad Gelvonų g. 2, Vilnius, įvyko eismo įvykis, per kurį nukentėjo žmonės. Tyrėjas nustatė, kad 2021 m. balandžio 26 d., apie 21.02 val., Gelvonų g. 2, Vilnius, J. L., vairuodamas automobilį „MB E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kur atsitrenkė į priešprieša važiuojantį automobilį „MB E170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Vokietija), šiuo metu registruotą Lietuvoje valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu nukentėjo automobilio „MB E170“ keleivė J. S. ir automobilio vairuotojas V. S., kuris neturi teisės vairuoti transporto priemonių. V. S., pristačius į RVUL ir nustačius daugybinius kūno sumušimus, išleistas namo gydytis ambulatoriškai. J. S., pristačius į RVUL ir nustačius krūtinės ląstos ir pilvo sienos sumušimus, išleista namo gydytis ambulatoriškai (1 t., b. l. 17).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. B. 2021 m. balandžio 26 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio užfiksuota, kad apie 21.10 val. gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ozo-Gelvonų g. sankryžoje susidūrė du „Mercedes-Benz“ automobiliai, moteris, apytiksliai 50 m. amžiaus, skauda šoną ir krūtinę, pranešė dalyvis. Atvykus nurodytu adresu, juos pasitiko automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas J. L., bei automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (DEU) vairuotojas V. S.. Įvykio vietoje buvusi GMP brigada jau apžiūrinėjo automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (DEU), keleivio vietoje važiavusią ir eismo įvykio metu nukentėjusią moterį J. S., kurią vėliau dėl sužalojimų išvežė į RVUL. „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas J. L. paaiškino, kad, važiuodamas Ozo g., nuo Laisvės pr., ir sukdamas į Gelvonų g., nesuvaldė vairuojamo automobilio, ko pasėkoje jį pradėjo sukti ir, išvažiavęs į priešpriešinę juostą, trenkėsi į priešinga kryptimi važiavusį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (DEU). Abiems automobilių vairuotojams buvo patikrinti blaivumai alkoholio kiekio matuokliu, automobilio „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui nustatytas 0,00 prom. blaivumas, automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (DEU) vairuotojui nustatytas 0,38 prom. blaivumas. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, paaiškėjo, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (DEU) yra registruotas Lietuvoje nustatyta tvarka, jam išduoti lietuviški valstybinio numerio ženklai „(duomenys neskelbtini)“, kurie nebuvo sumontuoti ant automobilio, o buvo padėti bagažinėje. Automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (DEU) autovežiu išgabentas į automobilių saugojimo aikštelę Vilniuje, Eisiškių pl. 127. Į įvykio vietą atvyko A. S.-Pukšto, kuri iš automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (DEU) paėmė visus daiktus, pasak jos, priklausančius automobilio vairuotojui V. S.. Patikrinus automobilio vairuotoją V. S. POLIS II naršyklėje, paaiškėjo, kad 2019 m. lapkričio 26 d. jam buvo paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, kurios sąlygos nėra įvykdytos (1 t., b. l. 18).
2022 m. sausio 10 d. administracinio nusižengimo protokole (ROIK: 22154885077) užfiksuota, kad V. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį , 415 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis 2021 m. balandžio 26 d., apie 21.02 val. Vilniuje ties pastatu Gelvonų g. 2, vairavo transporto priemonę „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ( nors 2019-07-23 transporto priemonė buvo registruota Lietuvos Respublikoje valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones, taip pat vairavo transporto priemonę su pritvirtintais ne tai transporto priemonei išduotais valstybinio numerio ženklais ( 1 t. b.l. 211).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
KET 127 punkte įtvirtinta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas..
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, kad J. L. anksčiau nurodytu laiku ir vietoje, vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė KET 127 punkte įtvirtintų reikalavimų vairuotojui, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį kryptingą vairuojamos transporto priemonės judėjimą, jis neatsižvelgė į jo kelyje šlapią kelio važiuojamosios dalies dangą, dėl ko, nesuvaldė vairuotojo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais važiavusio V. S. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šio eismo įvykio metu vairuotojui V. S. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, o automobilio keleivei J. S. dėl patirtų sužalojimų buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, taip pat buvo apgadinti abu automobiliai.
Byloje esantys įrodymai visiškai patvirtino J. L. pareikštą kaltinimą. Apklaustas teisme, J. L. savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, patvirtino kaltinime nurodytas jos padarymo aplinkybes. Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiųjų V. S., J. S. ir I. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, BIRT ataskaitų žiūryklė, eismo įvykio vietos schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, specialisto išvados bei kita rašytinė bylos medžiaga, kuriai teismas neturi pagrindo netikėti.
Ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad J. L. 2021 m. balandžio 26 d., apie 21.02 val., Vilniuje, Gelvonų gatvėje, ties pastatu Nr. 2, vairuojamu UAB (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „Mercedes-Benz E280“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kryptimi nuo Ozo-Buivydiškių gatvių sankryžos ir Ozo-Gelvonų gatvių sankryžoje pasukęs į kairę t.y. į Gelvonų gatvę, pažeidė KET 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, o taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, tai yra, pasirinkdamas saugų važiavimo greitį, užtikrinantį kryptingą vairuojamos transporto priemonės judėjimą, jis neatsižvelgė į jo kelyje šlapią kelio važiuojamosios dalies dangą, dėl ko išvažiuodamas iš sankryžos prarado kryptingo judėjimo netekusio automobilio valdymo kontrolę, kuris nevaldomas išslydo į Gelvonų gatvės priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešpriešais nuo Gelvonų gatvės pusės link Ozo-Gelvonų gatvių sankryžos važiavusio V. S. vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šio eismo įvykio metu automobilio „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), keleivei J. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o vairuotojui V. S. dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, taip pat apgadintos susidūrusios transporto priemonės.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad J. L. padarė nusikalstamą veiką, kuri kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl J. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Perdavus bylą nagrinėti teisme kaltinamasis J. L. pateikė teismui prašymą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį tėvo A. L. atsakomybei. Prašyme J. L. nurodė, kad jo tėvas A. L. yra vienas iš autoritetingiausių ir teigiamą įtaką jam darančių asmenų, su kuriuo jį nuo vaikystės iki šiol sieja ypatingai glaudus tarpusavio ryšys (2 t., b. l. 156-157).
Galimas laiduotojas A. L. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis yra J. L. tėvas. Apie šį įvykį jis sužinojo iš J. L., pirmiausia jo paklausė, ar policija ir greitoji atvažiavo, J. L. pasakė, kad skambino pagalbos numeriu 112, ir paskui, šiek tiek atsigavęs, J. L. paskambino jam. Jis J. L. klausė apie įvykio aplinkybes, iš pradžių nepatikėjo, kad taip gali nutikti, bet pasižiūrėjo vaizdo kameras internete ir pamatė įvykį ir kaip yra nutempiamas sūnaus netransportuojamas automobilis maždaug valandą po įvykio. Sūnus jam papasakojo apie įvykį, kad važiavo, paslydo ir atsitrenkė. Jis (A. L.) nėra vilnietis ir negali tiksliai pasakyti gatvių, tačiau žino, kad sūnus gyvena (duomenys neskelbtini) g., dažnai jam tekdavo važinėti tuo maršrutu. J. L. jam sakė, kad net policija kalbėjo, kad ir profesionalus vairuotojas galėjo lygiai tokį patį eismo įvykį padaryti dėl kelio slidumo. Jie su J. L. gyvena ne kartu, jis (A. L.) gyvena (duomenys neskelbtini), bet jie matosi dažnai, jis (A. L.) atvažiuoja į darbą Vilniuje, o sūnus atvažiuoja į tėviškę pakankamai dažnai. Kai reikia pagalbos ar patarimo, sūnus skambina arba jam, arba jo žmonai L. L. ir jie šnekasi. Sūnaus vairavimo stažas yra virš 5 metų, jis atsimena, kaip sūnus mokėsi vairuoti su instruktoriumi vasaros metu. Vairavimo patirties žiemos ar pavasario metu sūnus gal nelabai daug turi ir nebuvo patekęs į tokias situacijas. Jis pats (A. L.) yra patekęs į tokias situacijas, teko slysti ne vieną kartą, gerai, kad viskas baigėsi gerai. J. L. jis visada sako, kad būtina atsižvelgti į kelio dangą. Jo (A. L.) išsilavinimas yra aukštasis, jis baigė (duomenys neskelbtini), dirba (duomenys neskelbtini), važinėja po visą Lietuvą, nes objektai yra visur. Jis nėra teistas ir neturi administracinių nuobaudų, yra pateikęs pažymą. Jis mano, kad gali daryti įtaką sūnaus elgesiui ir yra sūnui autoritetas, jei reikia, sūnus skambina pirmiausia jam. Jie susiskambina mažiausiai kartą per savaitę, kalba apie 15-20 minučių, taip pat susiskambina ir vaizdo būdu. Atvažiavęs į biurą Vilniuje, jis nepraleidžia progos aplankyti abu sūnus. Jis yra pasiryžęs laiduoti už J. L., nuo įvykio jau praėjo daugiau nei metai ir J. L. labai atidžiai vairuoja, stengiasi būti atsakingu žmogumi. Šiai dienai jis prašytų skirti laidavimą be užstato, nes situacija nėra labai palanki, sumažėjo darbo ir atlyginimas, juos siunčia į atostogas. Tačiau ar su užstatu, ar be jo, jo pozicija dėl laidavimo nepasikeistų, jis bet kuriuo atveju laiduos už sūnų. Jis mano, kad laidavimas yra kaip ir jo pažadas, kad sūnus nepadarys jokios veikos, jis prisiima atsakomybę už sūnų, visada auklėjo žmogiškumo kryptimi, o tik paskui galvoti apie save. Jis mano, kad sūnus ir be pažado daugiau nedarys nusikalstamų veikų.
Vadovaujantis BK 40 straipsnio 1–2 dalies nuostatomis, asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą su užstatu arba be jo, jeigu asmuo: 1) pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis J. L. yra neteistas – jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, už kurią įtvirtintas laisvės atėmimas iki 2 metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje. Be to, J. L. savo kaltės neneigė ir nesiekė išvengti atsakomybės, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailėjosi dėl savo veiksmų. Dėl kaltinamojo nusikalstama veika padarytos žalos pažymėtina, kad pagal byloje pateiktus dokumentus šioje byloje civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ atliko žalos administravimo veiksmus ir nukentėjusiajai J. S. atlygino šias sumas: 38,70 Eur gydymo išlaidų, 174,22 Eur už negautas pajamas, 600 Eur už darbo vietos nuomą ir 3210 Eur neturtinę žalą. Tame pačiame rašte dėl informacijos pateikimo nurodyta, kad tuo metu (2021 m. gruodžio 1 d.) nukentėjusysis V. S. dėl žalos atlyginimo dar nebuvo kreipęsis. Nukentėjusiajam dėl šio įvykio pateikus rašytinę pretenziją dėl žalos atlyginimo ir papildomus dokumentus, įrodančius žalos atsiradimo faktą, sprendimas dėl žalos atlyginimo bus priimtas, vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu bei Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis, CK ir kitais teisės aktais (1 t., b. l. 173). Nors bylos nagrinėjimo teisme metu abu nukentėjusieji pareiškė didesnius civilinius ieškinius, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad dalis žalos jai jau yra atlyginta, o kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad pripažįsta tokio dydžio žalą, kokią apskaičiavo draudimas, tokiu būdu pastarosios aplinkybės netrukdo svarstyti klausimo dėl kaltinamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Svarstant šį klausimą taip pat būtina įvertinti J. L. apibūdinančių duomenų visumą. Jis yra dirbantis, neteistas (b. l. 93), iki pastarojo įvykio buvo baustas administracine tvarka tris kartus už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos (b. l. 195-196). Teismas taip pat atsižvelgia į J. L. duotus paaiškinimus ir jo kritišką požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Remiantis tuo, kas nustatyta, yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.
Žemesnės instancijos teismas
Laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kt. duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, 2K-305/2011, 2K-329/2013, 2K-221-693/2017). Laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo tėvą A. L.. Nors kaltinamasis J. L. nuo galimo laiduotojo A. L. gyvena atskirai, tačiau teisiamojo posėdžio metu asmenys patvirtino, kad juos sieja glaudūs šeimyniniai ryšiai, jie nuolat susiskambina, susitinka gyvai, kartu sprendžia problemas. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekyla abejonių, kad kaltinamąjį ir galimą laiduotoją sieja glaudūs ryšiai, ir kad A. L. yra pajėgus kaltinamajam daryti įtaką. A. L. savo prašyme nurodė manantis, kad jis yra sūnui autoritetas, jei reikia, sūnus skambina pirmiausia jam. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad A. L. yra neteistas (2 t., b. l. 172), administracine tvarka nebaustas (b. l. 171), dirbantis, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, kaip turintis didelį atsakomybės jausmą (b. l. 165). Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad A. L. yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas J. L., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką J. L., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.
Paminėta ir tai, kad A. L. teismo posėdyje nurodė, kad yra pasiryžęs, esant būtinybei, sumokėti užstatą, nors jo finansinė situacija nėra tam palanki. Teismo manymu, tokia jo pozicija bei nusiteikimas prisiimti atsakomybę už savo sūnų yra rimtas ir apgalvotas žingsnis, todėl vertintinas kaip geranoriškas siekis vykdyti laiduotojo pareigas. Todėl pirmiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad laiduotojas A. L. yra vertas teismo pasitikėjimo, jo asmenybė yra teigiama, jis kritiškas kaltinamojo elgesiui, jo vertybinė orientacija pozityvi, jis tiesiogiai gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam (BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalys).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, J. L., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. L. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-13/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-366/2008; 2014 m. sausio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-121/2014). BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Kaltinamasis J. L. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad J. L. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Kaltinamasis yra jauno amžiaus, dirbantis, anksčiau neteistas, anksčiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, tačiau jie nebuvo šiurkštūs ir, teismo vertinimu, dar nesudaro pagrindo teigti, jog kaltinamajam yra būdingas piktybiškas ar sistemingas KET reikalavimų pažeidinėjimas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Pažymėtina, kad tokios baudžiamojo poveikio priemonės J. L. skirti neprašė ir prokuroras.
Tačiau, teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės teistumas ir su tuo susiję padariniai nekyla, siekiant kaltinamąjį J. L. paskatinti ateityje nepažeisti įstatymų reikalavimų, jam skirtina BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant minimalų šios įmokos dydį – 5MGL, įmoką sumokant per 5 mėnesių laikotarpį nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusioji I. N. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jos naudai 3762,4 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Dėl turtins žalos civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ją sudaro sudaužyto automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje išlaidos (2707,4 Eur), pagal kvitą, išrašytą ir apmokėtą už automobilio transportavimą ir saugojimą. I. N. prašo priteisti jos UAB „Tomadas“ sumokėtą sumą, kadangi automobilio saugojimas buvo būtinas dėl autoavarijos. Ieškinyje teigiama, kad net ir tuo atveju, jei I. N. būtų pasiėmusi automobilį iš UAB „Tomadas“ anksčiau 2021 m. gegužės mėnesį, ji būtų turėjusi automobilį saugoti kitoje aikštelėje už rinkos kainą, nes tik nuo 2021 m. liepos 3 d. policija jau deklaravo šį sudaužytą automobilį kaip ikiteisminio tyrimo objektą. Tai, anot ieškovės, įrodo, kad net ir pasiėmusi automobilį, ji būtų turėjusi jį saugoti kitur, nes sunaikinti sudaužytą automobilį esant nebaigtam tyrimui ir neatlikus draudimo bendrovės tyrimo, būtų buvę neprotinga ir neatsakinga, būtų galėję neigiamai paveikti tyrimą ir tiesos byloje nustatymą. Ieškinyje pažymima tai, kad sumą UAB „Tomadas“ sumokėti I. N. skolinosi iš J. S., kuri tam panaudojo draudimo bendrovės išmokėtą sumą neturtinei žalai atlyginti. Taip pat ieškovė turėjo 200 Eur išlaidas advokatės pagalbai apmokėti, kadangi buvo siekiama susitarti su UAB „Tomadas“ dėl dalinių mokėjimų, tačiau UAB „Tomadas“ nesutiko. Taip pat ieškinys motyvuojamas pakaitinio automobilio nuoma, kadangi dėl sudaužyto automobilio I. N. reikėjo nuomotis pakaitinį automobilį, kuriuo I. N. dukra J. S. ją visur vežiojo laikotarpiu po avarijos, I. N. reguliariai turėjo vykti į parduotuvę maisto, pas gydytojus, į banką pasiimti pensijos, taip pat pas advokatę, o jos sveikata naudotis visuomeniniu transporto neleidžia, ji negali toli eiti. Todėl, nukentėjusiosios nuomone, automobilio nuoma visą laikotarpį po avarijos yra pateisinama, ji nebūtų buvusi būtina, jei nebūtų įvykusi avarija. Todėl prašo priteisti ir šią sumą. Taip pat prie civilinio ieškinio pateikiama automobilio rinkos vertės avarijos dienai pažyma (1110 Eur), o AB „Lietuvos draudimas“ kompensavo ne visą rinkos kainą, o tik 955 Eur, todėl I. N. prašo priteisti skirtumą tarp visos automobilio rinkos kainos ir draudimo bendrovės išmokėtos sumos, kas sudaro 155 Eur. Tuo tarpu neturtinę žalą nukentėjusioji motyvuoja tuo, kad jai buvo sukeltas nuolatinis nervingumas, nevilties jausmas, kaip išspręsti problemą dėl sudaužyto automobilio ir artimųjų sužalojimo, kur rasti pinigų ir sumokėti skolas. Jai pasireiškė miego sutrikimai, išgyvenimai, baimė, susierzinimas, neteisybė, psichikos, emociniai sutrikimai, ašaros, baimė, rūpestis ir įtampa dėl ateities, ramybės praradimas. Patirtą neturtinę žalą I. N. vertina 3000 Eur ir prašo priteisti jos naudai (2 t., b. l. 25-27). Kartu su civiliniu ieškiniu pateiktos dokumentų kopijos:
2021 m. birželio 2 d. automobilio nuomos sutartis, iš kurios matyti, kad I. T. J. S. išnuomojo automobilį „VW Jetta“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 7 mėnesiams (iki 2022 m. sausio 2 d.), automobilio nuomos kaina 7 mėnesiams – 700 Eur (2 t., b. l. 28-29);
Mokėjimo nurodymas, kad I. N. sumokėjo I. T. 700 Eur 2021 m. gruodžio 29 d. (2 t., b. l. 30);
VšĮ „Emprekis“ pažyma, kad automobilio „Mercedes Benz A 170 CDI Classic“, 2001 m. gamybos, variklio galia 70 kW, darbinis tūris 1689, vidutinė vertė Lietuvoje 2021 m. balandžio mėnesį buvo 1110 Eur su PVM (2 t., b. l. 31);
Pinigų priėmimo kvitas Serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad 2021 m. gruodžio 20 d. I. N. UAB „Tomadas“ sumokėjo 2707,40 Eur (2 t., b. l. 32);
2021 m. gruodžio 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta advokatės Jūratės Tamulevičiūtės I. N., 200 Eur už teisines paslaugas, kurių pobūdis – atstovavimas I. N. interesams santykiuose su UAB „Tomadas“ atsiimant automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), derantis dėl mokėjimo išdėstymo, ir 2021 m. gruodžio 22 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad I. N. apmokėjo minėtą sąskaitą (2 t., b. l. 33-34).
2022 m. kovo 8 d. prašymu nukentėjusioji I. N. pateikė šių dokumentų originalus: 1) pinigų priėmimo kvitą (I. N. mokėjimas bendrovei „Tomadas) ir automobilio nuomos sutartį. Taipogi pateikė I. N. įgaliojimo V. S. kopiją bei išrašą iš sveikatos istorijos apie klubo sąnario ligą, dėl ko I. N. negali pilnavertiškai vaikščioti ir naudotis visuomeniniu transportu. Taipogi I. N. civiliniame ieškinyje nurodyta, kad ji skolinosi pinigus tam, kad galėtų apmokėti eismo įvykyje sudaužyto automobilio saugojimą, pridėtos dvi tai įrodančios paskolos sutartys – 2021 m. gruodžio 19 d. paskolos sutartis, iš kurios matyti, kad I. N. iš N. M. pasiskolino 1000 Eur, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. gruodžio 20 d., ir 2021 m. gruodžio 20 d. paskolos sutartis, iš kurios matyti, kad I. N. iš J. S. pasiskolino 2000 Eur, kurią įsipareigojo grąžinti iki 2022 m. gruodžio 20 d. (2 t., b. l. 78-90).
Nukentėjusioji J. S. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti J. S. 1655,52 Eur turtinei žalai (455,52 Eur gydymo, vaistų, papildų išlaidų, 500 Eur advokato teisinei pagalbai, 700 Eur pakaitinio automobilio nuomai (tuo atveji, jei ši suma nebūtų priteisiama I. N. naudai) ir 4790 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat priteisti iš J. L. bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, kad J. S. dėl šioje byloje aptariamos avarijos patyrė šiuos sutrikimus, sužalojimus: stiprų fizinį skausmą, šonkaulio lūžį, dusulį, galvos svaigimą, aukštą kraujo spaudimą, judėjimo apribojimus, pykinimą, dubens skausmus, aukštą pulsą, alergiją vaistams (po gautų traumų), krūtinės, rankos ir pirštų bėrimus, labai dideles mėlynes ant kūno, poodines hematomas, kraują šlapime (mikrohemauturija), pilvo sienos sumušimą, krūtinės ląstos sumušimą, odos įtrūkimus, poodinius guzus, galvos skausmus, sunkų kvėpavimą, nuolatinį stiprų skausmą. Dėl patirtos neturtinės žalos nurodoma, kad ši pasireiškė: stipriu fiziniu skausmu, nuolatiniais lėtiniais, stipriais skausmais, fizinėmis ir dvasinėmis kančiomis, neteisybės jausmu, baime dėl sunkių ligos pasekmių ir gyvybės, šoku, stresu, miego praradimu, nerimu, nepatogumu, kančia dėl turto, darbo ir klientų praradimo, bejėgiškumo jausmą, lėtinę psichologinę traumą, nervingumą, susijusį su patirtu stresu, prislėgtą nuotaiką, iki šiol patiriamą didelį emocinį stresą, nerimą ir nepatogumus, nerimstančius galvos skausmus, gėdą, baimę vairuoti automobilį, emocinę depresiją. J. S. iki šiol sapnuoja avariją, nuolat prisimena smūgio akimirką ir skausmą, kurį patyrė, mirties baimę, baimę dėl mylimo žmogaus sveikatos ir gyvybės – nukentėjusiojo V. S. sužalojimo, nes jis dėl tų sužalojimų vėliau turėjo sudėtingą operaciją, buvo 2 mėnesius nedarbingas, negalėjo įprastai rūpintis šeima, dėl to ieškovė patyrė ir iki šiol patiria nepatogumus ir išgyvenimus. Po eismo įvykio nukentėjusioji privalėjo gydytis du mėnesius, eiti į procedūras, ji iki šiol geria vaistus, sustiprėjo stuburo skausmai. Dėl įvykio J. S. patyrė turtinę žalą, kurią be kitų išlaidų/nuostolių sudaro 3049,22 Eur, t.y. vaistai/maisto papildai, gydymo išlaidos – 494,22 Eur; kitos išlaidos – 1355 Eur, įskaitant advokato pagalbai ikiteisminiame tyrime, santykiuose su AB „Draudimas“ – 250 Eur, santykiuose su UAB „Tomadas“ – 250 Eur, taip pat netektos pajamos, kurias draudimo bendrovė iš esmės kompensavo. AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai atlygino 3210 Eur neturtinę ir 812,92 Eur turtinę žalą, tačiau jai liko neatlyginta 455,52 Eur gydymo, vaistų, papildų išlaidos, taip pat liko neatlygintos išlaidos advokato teisinei pagalbai, pakaitinio automobilio nuomai. Nukentėjusioji draudimo bendrovės prašė išmokėti 8000 Eur, draudimo įmonė išmokėjo tik 3210 Eur, todėl prašoma priteisti dar 4790 Eur neturtinės žalos dydį, kuris, ieškovės vertinimu, nėra aiškiai per mažas, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus bei ieškovės patirtus išgyvenimus. Taip pat prašoma priteisti 700 Eur pakaitinio automobilio nuomos išlaidas, nors pažymima, kad mokėjimą pagal šią sutartį darė nukentėjusioji I. N., todėl šias išlaidas prašoma priteisti tik jei jos nebūtų priteisiamos I. N. naudai (2 t., b. l. 35-38).
Fotonuotraukos, kuriose užfiksuotos ant nukentėjusiosios J. S. kūno esančios didelės mėlynės (2 t., b. l. 39-42);
Pirkimo kvitų kopijos (2 t., b. l. 43-48);
2021 m. lapkričio 23 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta advokatės Jūratės Tamulevičiūtės J. S. – 250 Eur už teisines paslaugas, kurių pobūdis: konsultavimas, atstovavimas J. S. interesams Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje, AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2021 m. balandžio 26 d. patirto eismo įvykio ir 2021 m. lapkričio 23 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad J. S. apmokėjo minėtą sąskaitą (2 t., b. l. 49-50);
2021 m. gruodžio 9 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 66-2021, išrašyta advokatės Jūratės Tamulevičiūtės J. S. – 250 Eur už teisines paslaugas, kurių pobūdis: atstovavimas I. N. ir J. S. interesams santykiuose su UAB „Tomadas“ atsiimant automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 2021 m. gruodžio 9 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad J. S. apmokėjo minėtą sąskaitą (2 t., b. l. 51-52);
Ekrano nuotraukos iš J. S. esveikata.lt puslapio su duomenimis apie sveikatos būklę, apsilankymus gydymo įstaigoje (2 t., b. l. 53-58).
2022 m. kovo 8 d. prašymu nukentėjusioji J. S. pateikė dar keletą papildomų jos išlaidas vaistams ir maisto papildams įrodančių kvitų (jų originalus), taip pat, papildomai pateikė išrašus iš J. S. sveikatos istorijos, kuriuose nurodyta apie:
1) tepalo nuo odos bėrimų, alergijos paskyrimą 2021 m. gruodžio 7 dienai; 2) šonkaulio lūžį, krūtinės ląstos, pilvo sienos sumušimus, nervų šaknelių stubure sutrikimus, 2021 m. birželio 4 dienai; 3) odos bėrimą fiksuojantis išrašas, 2021 m. gruodžio 7 dienai; 4) skausmus juosmenyje finsuojantis išrašas, 2021 m. gruodžio 27 dienai (2 t., b. l. 65-77).
Nukentėjusysis V. S. bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškė 15 000 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis nurodė, kad autoįvykio pasėkoje jis buvo sužalotas, sužalojimai buvo įvertinti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Jam buvo nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje ir nubrozdinimai kaktoje, sumušta krūtinės ląsta, nugaros apatinė dalis ir dubuo, dešinys kelias, smarkiai sumuštas kaklas ir patempti jo raiščiai. Jis patyrė fizinį skausmą, sumuštą kūną skaudėjo ilgai, patyrė emocinį šoką, susijaudinimą, išgąstį. Jis turėjo lankytis gydymo įstaigose. Jam buvo atlikta sudėtinga operacija, 2 mėnesius buvo nedarbingas, negalėjo dirbti ir rūpintis šeima. Sužalojimas gali palikti pasekmes, kurios išaiškės tik su laiku. Taip pat jis labai pergyveno dėl savo žmonos, nes ji ilgai gydėsi, jai labai skaudėjo, visa tai jį neigiamai veikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, prašo iš kaltinamojo J. L. priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (3 t., b. l. 5).
Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į V. S. civilinį ieškinį, kuriame su ieškinyje išdėstytais reikalavimais nesutiko, draudiko nuomone, toks reikalavimas neatitinka nei teisinio reguliavimo, nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Nei pats V. S., nei jo advokatė nei kartu su civiliniu ieškiniu, nei vėliau nepateikė jokių medicininių dokumentų, kurie patvirtintų civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes apie dėl eismo įvykio patirtą emocinį šoką, sudėtingą operaciją, dėl kurios V. S. du mėnesius buvo nedarbingas, kad liekamieji sveikatos sutrikdymo, patirto eismo įvykio metu, padariniai pasireikš tik ateityje. Draudiko gydytoja ekspertė, įvertinusi vienintelius byloje esančius objektyvius įrodymus apie V. S. per eismo įvykį padarytą sveikatos sutrikdymą esančius duomenis – policijos pateiktą informaciją – apie tokio sveikatos sutrikdymo mąstą, vertino, kad V. S. dėl eismo įvykio patirta neturtinė žala vertintina maksimaliu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1L-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytu dydžiu, tuo atveju, kai dėl eismo įvyko asmuo patiria fizinį skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą iki 1 MMA (eismo įvykio metu MMA buvo 642 Eur). Draudiko įsitikinimu, atsižvelgiant į V. S. nustatytą diagnozę – krūtinės ląstos sumušimą, kitų ir nepatikslintų kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas ir minėtą sveikatos sutrikdymo mastą – pagrindo neturtinę žalą vertinti didesne suma nėra teisinio pagrindo. Draudikas taip pat nurodė, jog kreipėsi į V. S. advokatę, prašydamas pateikti jos atstovaujamojo asmens banko sąskaitą tam, kad galėtų būti atliktas draudimo išmokos mokėjimas, nes civiliniame ieškinyje asmens sąskaita nurodyta nebuvo, tačiau gautas atsakymas, jog V. S. yra pataisos namuose, todėl duomenų apie jo sąskaitą atstovė neturi. Dėl šios priežasties draudimo išmoka nebuvo išmokėta. Atsiliepime taip pat akcentuotina, kad, vadovaujantis kasacinio teismo praktika baudžiamosiose bylose, kuomet avarijos metu asmeniui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 217,50 Eur iki 1000 Eur, tokiu būdu nukentėjusiojo prašoma priteisti suma – 15 000 Eur – bent penkiolika kartų viršija teismų praktikoje tokiais atvejais nukentėjusiems asmenims priteisiamas maksimalias sumas. Anot draudiko, civiliniame ieškinyje nėra nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių ar jas pagrindžiančių įrodymų, kurios suteiktų pagrindą nagrinėjamu atveju nukrypti nuo teismų praktikos. Nors draudikas neginčija, kad V. S. dėl į eismo įvykį patekusios žmonos patyrė neigiamas emocijas, tačiau įvertinus, be kita ko, ir tai, jog eismo įvykio metu V. S. žmonai buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tvirtinti, kad šie išgyvenimai nepaprastai dideli, išimtiniai, draudiko vertinimu, nėra pagrindo. Remiantis išdėstytu, teismo prašo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, priteisiant V. S. 642 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti (3 t., b. l. 25-26).
Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ byloje pateikė atsiliepimą ir į nukentėjusiųjų J. S. ir I. N. civilinius ieškinius. Atsiliepime nurodyta, kad draudikas jau yra išmokėjęs draudimo išmokas, atlyginančias eismo įvykio metu trečiųjų nukentėjusiųjų asmenų patirtą žalą. Draudiko įsitikinimu, draudimo išmoks apskaičiuotos tinkamai, pagal teisės aktų reikalavimus, ir pilnai atlygina civilinių ieškovių dėl eismo įvykio patirtą žalą. Atsakovo nuomone, reikalavimai, viršijantys jau išmokėtas sumas, atmestini kaip nepagrįsti, remiantis žemiau pateiktais argumentais:
Dėl žalos atlyginimo J. S., dėl turtinės žalos, nurodyta, kad draudikas J. S. jau atlygino 38,70 Eur gydymo išlaidų, taip pat sumas, atlyginančias negautas pajams ir darbo vietos nuomą, t.y. atlygino jos dėl eismo įvykio patirtą turtinę žalą. Draudiko gydytoja ekspertė, įvertinusi J. S. pateiktus įrodymus (medicininius dokumentus ir vaistų/medicininių priemonių įsigijimo dokumentus), apskaičiavo, jog ji patyrė 38,70 Eur turtinę žalą dėl vaistų ir gydymo. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje teigia patyrusi papildomas 455,52 Eur išlaidas, skirtas gydymui ir teisinei pagalbai, tačiau kartu su ieškiniu pateikia tuos pačius kvitus, kuriuos draudiko gydytoja ekspertė jau yra įvertinusi. Draudiko nuomone, vaistai ir maisto papildai 226,37 Eur sumoje nepagrįsti medicininiais dokumentais ir/ar nesiejami su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu. J. S. konstatuota krūtinės ląstos ir pilvo sienos sumušimas pilvo sienos hematoma ir kairės pusės VIII šonkaulio lūžis. Tuo tarpu 226,37 Eur sumoje įsigyti vaistai ir maisto papildai su tokia diagnoze nesusijusioms ligoms ir būklėms gydyti, konkrečiai: kontraceptikai, vaistai ir maisto papildai hemarojui, alergijai, hipertenzijai gydyti, virškinimo sistemai gerinti, vitaminas B, medicininiais dokumentais nepagrįsti skausmą malšinantys preparatai. Atitinkamai, draudiko nuomone, reikalavimas šioje dalyje negali būti tenkinamas, nes patirtos išlaidos nėra nei būtinas, nei priverstinės su eismo įvykiu susijusios išlaidos. Dėl advokato teisinės pagalbos nurodyta, kad šios išlaidos nesusijusios su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, be to, šis reikalavimas negali būti tenkinamas Draudiko sąskaita, nes BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti tokio pobūdžio išlaidas. Dėl automobilio nuomos išlaidų reikalavimas, draudiko nuomone, taip pat atmestinas, nes eismo įvykis įvyko 2021 m. balandžio 26 d., o jau 2021 m. gegužės 16 d. I. N. nusipirko naują automobilį, kuris buvo naudojamas ne tik jos, tačiau ir jos dukros J. S., kaip šeimos automobilis. Iki tol kaip šeimos automobilis buvo naudojamas eismo įvykio metu sugadintas automobilis. Taigi, jau nuo 2021 m. gegužės 16 d. pakaitinio automobilio nuomos išlaidos neatitiktų būtinumo ir priverstinumo kriterijų. Tuo tarpu pakaitinį automobilį J. S. išsinuomojo (nuomos mokestį sumokėjo I. N.) dar vėliau – laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 2 d. iki 2022 m. sausio 2 d. Pakaitinio automobilio nuoma buvo sąlygota ne eismo įvykio, o to, jog sugedo naujai įsigytas automobilis. Dėl nurodytos priežasties, šios išlaidos negali būti atlygintos iš transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo J. S. atsiliepime nurodyta, kad draudikas J. S. jau yra išmokėjęs 3210 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai atlyginti, J. S. savo patirtą neturtinę žalą vertina 8000 Eur, todėl civiliniu ieškiniu prašo priteisti dar 4790 Eur, tačiau, draudiko vertinimu, toks reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.
Reikalaujama neturtinė žala viršija Rekomendacijose numatytą maksimalią išmoką tokiu atveju, kuri, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, yra iki 5 MMA dydžio, kas atitinkamai sudaro 3210 Eur. Draudiko nuomone, tokio dydžio draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti šiuo atveju laikytina teisinga ir protinga. Be to, prašoma neturtinės žalos suma neatitinka ir teismų praktikos, kurioje neturtinės žalos atlyginimo dydis dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, svyruoja nuo 580 Eur iki 3500 Eur, taigi, nukentėjusiosios prašoma priteisti suma kelis kartus viršija teismų praktikoje tokiais atvejais nukentėjusiems asmenims priteistinas sumas, o jos civiliniame ieškinyje nėra nurodyta jokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šiuo atveju nukrypti nuo teismų praktikos.
Dėl turtinės žalos atlyginimo I. N., draudiko vertinimu, I. N. prašymas priteisti 3 762,4 Eur turtinės žalos atlyginimui, yra nepagrįstas ir atmestinas visa apimtimi. Visų pirma, draudikas nurodo, kad ieškinyje pateikta informacija yra klaidinanti, nes automobilis iš eismo įvykio buvo policijos išvežtas saugojimui ne dėl eismo įvykio tyrimo, o dėl to, kad I. N. automobilį vairavo asmuo, neturintis tam teisės, t.y. dėl su automobiliu padaryto administracinio nusižengimo, o ne dėl šioje byloje nagrinėjamo eismo įvykio., todėl kaltinamojo atsakomybė dėl šių išlaidų nekyla, dėl to patirta žala nėra tiesiogiai susijusi su eismo įvykiu. Dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų ir išlaidų advokato paslaugoms draudikas jau pasisakė aptardamas J. S. turtinės žalos reikalavimus. Dėl automobilio rinkos kainos draudikas nurodo, kad byloje nėra ginčo, kad po eismo įvykio automobilis buvo sugadintas taip, kad jį remontuoti buvo ekonomiškai netikslinga. I. N. teigia, kad išmokėta 955 Eur išmoka atlyginti automobiliui padarytą žalą nėra pakankama, nes automobilio rinkos vertė yra 1110 Eur, tačiau šiuo aspektu draudikas pažymi, kad jis yra įpareigotas atlyginti ne automobilio vertę, o žalą automobiliui. Automobilio sunaikinimo atveji (kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga), žala traktuojama kaip skirtumas tarp automobilio vertės iki įvykio ir po įvykio. Šiuo atveju tas skirtumas/žalos dydis suskaičiuotas 955 Eur. Likutinę automobilio vertę galima patikrinti aukciono būdu, tačiau tam reikalingas savininko sutikimas.
Dėl I. N. prašomo 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, draudikas nurodo, kad I. N. ieškinyje nurodyti išgyvenimai, miego, psichikos ir emociniai sutrikimai nėra pagrįsti jokiais medicininiais dokumentais. Pinigų radimo ir skolų atidavimo klausimai niekaip nesusiję su eismo įvykiu. Beviltiškumo jausmas dėl sudaužyto automobilio, draudiko įsitikinimu, nesukelia tokių pergyvenimų, kurie galėtų būti vertinami kaip neturtinė žala, už kurią turėtų būti priteisiama piniginė išraiška. Draudikas neginčija, kad I. N. dėl į eismo įvykį patekusių artimųjų patyrė išgąstį, stresą, sielvartą, tačiau, įvertinus, be kita ko, ir tai, kad eismo įvykio metu I. N. dukrai buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, o žentui – nežymus, tvirtinti, kad šie išgyvenimai nepaprastai dideli, išimtiniai, ypatingi, lyginant su tais išgyvenimais, kuriuos įprastai patiria asmenys, kurių artimieji patiria netikėtus ir staigius sveikatos sutrikdymus eismo įvykių metu, nėra pagrindo. Toks vertinimas, draudiko nuomone, neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teismų praktikos. Taip pat draudikas atkreipia dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir žemesnės instancijos teismai neturtinės žalos atlyginimą sužeistojo artimiesiems priteisia ypač retai, ypač išskirtinėmis aplinkybėmis, tais atvejais, kai eismo įvykio metu ar kitomis aplinkybėmis sunkiai sužalojami vaikai (absoliučioje daugumoje atvejų nepilnamečiai, mažamečiai ar net naujagimiai) ir neturtinės žalos atlyginimo prašo ir jų tėvai (2 t., b. l. 91-93).
AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie žalos atlyginimą I. N., kuriame nurodyta, kad jai įmonė atlygino žalą – 955 Eur kompensaciją už neremontuotiną transporto priemonę ir 35,00 Eur transportavimo išlaidas (iš viso 990 Eur) (2 t., b. l. 94);
AB „Lietuvos draudimas“ pranešimas apie žalos atlyginimą J. S., kuriame nurodyta, kad jai įmonė atlygino žalą – 38,70 Eur už gydymo išlaidas, 174,22 Eur už negautas pajamas laikotarpiu nuo 2021 m. balandžio 26 d. iki 2021 m. birželio 26 d., 600 Eur už darbo vietos nuomą (už 2021 m. gegužės ir birželio mėnesius), 3210 Eur neturtinę (moralinę) žalą (2 t., b. l. 95);
Gydytojo eksperto išvada dėl J. S. sužalojimo draudžiamojo įvykio data 2021 m. balandžio 26 d, kurioje nurodyti kompensuojami ir nekompensuojami vaistai, gydymas, bei to motyvai (2 t., b. l. 96);
Vilniaus apskrities VPK pateikti duomenys apie eismo įvykį AB „Lietuvos draudimas“, kuriuose, be kita ko, pažymėta, kad automobilio „Mercedes Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. S. neturėjo teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonę (2 t., b. l. 97);
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo K. B. el. laiškas, kuriame pastarasis nurodo aplinkybes, susijusias su automobilio „Mercedes-Benz A170“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (reg. valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuvežimu, o būtent nurodyta, jog minėtas automobilis buvo priverstinai nugabentas į automobilio saugojimo aikštelę 2021 m. balandžio 26 d. dėl nusižengimo, numatyto ANK 424 straipsnio 3 d., taip pat nurodyta, kad tiek V. S., tiek I. N. 2021 m. balandžio 27 d. buvo išsiustas pranešimas dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės paprastu registruotu paštu, apie kurio gavimą patvirtina V. S. bendravimas elektroniniu paštu su Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniąja specialiste A. Š., V. S. 2021 m. gegužės 6 laiške nurodė, kad 2021 m. gegužės 3 d. gavo minėtą raštą. V. S. laiške taip pat nurodo, kad automobilio atvyks pasiimti 2021 m. gegužės 3 d., tačiau, gavęs raštą dėl priverstinai nuvežtos transporto priemonės, neatvyko (2 t., b. l. 99-100);
AB „Lietuvos draudimas“ žalos sąmata dėl automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 101-104);
AB „Lietuvos draudimas“ išvada apie likutinę transporto priemonės vertę, kurioje nurodyta, kad transporto priemonės likutinė vertė yra 195 Eur, skirtumas tarp vardinės ir likutinės verčių – 955 Eur (2 t., b. l. 105).
2022 m. balandžio 21 d. AB „Lietuvos draudimas“ rašytiniuose paaiškinimuose (2 t., b. l. 121-122) draudikas papildomai pažymėjo, kad I. N. pateikė klaidingą atsiliepimą, kad automobilis į saugojimo aikštelę nutemptas dėl eismo įvykio. Prie kartu su atsiliepimu pateiktų įrodymų, iš kurių matyti, kad V. S. neturi teisės vairuoti nustatytos kategorijos transporto priemonės ir būtent dėl tos priežasties, remiantis ANK 424 straipsnio 3 dalimi, automobilis po įvykio (bet ne dėl įvykio) buvo priverstinai nugabentas į saugojimo aikštelę, jie teikia ir policijos pažymą, iš kurios matyti pastarosios aplinkybės (2 t., b. l. 123-125). Papildomai šią poziciją pateikia ir Draudikui I. N. pateikta Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1056-459/2021, kurioje aiškiai atkleidžiamos automobilio patekimo į saugojimo aikštelę priežastys ir aplinkybės (2 t., b. l. 126-131). Tai, anot draudiko, papildomai patvirtina, jog automobilio saugojimo išlaidos negali būti atlygintos draudiko, nes jos nėra susijusios su įvykiu, nėra būtinos, protingos ir priverstinės. Dėl automobilio nuomos išlaidų draudikas paaiškinimuose nurodo tas pačias aplinkybes, kurias anksčiau nurodė atsiliepime (kad pakaitinio automobilio nuoma buvo sąlygota ne eismo įvykio, o to, jog sugedo naujai įsigytas automobilis). Šias aplinkybės patvirtina draudikui pateikti I. N. prašymas draudikui (2 t., b. l. 1322-133) ir I. N. ieškinys minėto automobilio pardavėjai (2 t., b. l. 134-136), šiuose dokumentuose matyti visos naujo automobilio įsigijimo aplinkybės.
Teismas pažymi, kad pagal BPK 109 straipsnį asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturinės žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 str. 1 d.). Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Tarp nusikalstamos veikos ir žalos turi būti tiesioginis priežastinis ryšys, kuris reiškia, kad atitinkamą žalą (padarinius) sukėlė būtent BK specialiosios dalies straipsniu uždrausta nusikalstama veika, kuri yra konkrečios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi tenkinant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali būti priteisiama atlyginti tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos padarinys.
Lietuvos Respublikos CK 6.254 str. 1 d. numatyta, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama, sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. CK 6.987 str. numatyta, kad draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje numatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ( toliau – ir CK) XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, kartu nustato ir aplinkybes, kas yra atsakingas už žalos atlyginimą tuo atveju, kai asmuo draudžia savo civilinę atsakomybę. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.
CK 6.283 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos) (CK 6.283 straipsnio 2 dalis). Tačiau pažymėtina, kad žala kiekvienu konkrečiu atveju turi būti tiksliai apskaičiuota. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitinka žalos kompensavimo funkciją. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 178 straipsnių taisykles, kurios taikomos, baudžiamojoje byloje nagrinėjant civilinį ieškinį (BPK 113 str. 2 d.), kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą. Tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis atlyginti žalą – ieškovas
Pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.
Civiliniu ieškiniu J. S. reikalauja atlyginti 1655,52 Eur turtinei žalai (455,52 Eur gydymo, vaistų, papildų išlaidų, 500 Eur advokato teisinei pagalbai, 700 Eur pakaitinio automobilio nuomai (tuo atveju, jei ši suma nebūtų priteisiama I. N. naudai) ir 4790 Eur neturtinei žalai atlyginti. Draudikas AB „Lietuvos draudimas“ J. S. jau atlygino 38,70 Eur gydymo išlaidų, už negautas pajamas – 174,22 Eur už laikotarpį nuo – 2021 m. balandžio 26 iki 2021 m. birželio 26 d., už darbo vietos nuomą – 600 Eur ( už 2021 metų gegužės ir birželio mėn.), už neturtinę ( moralinę ) žalą 3 210 Eur.
Atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovai atsiliepime ir teisme paaiškino, jog nukentėjusioji J. S. prašydama priteisti neva patirtas papildomas 455,52 Eur išlaidas skirtas gydymui ir teisinei pagalbai, kartu su civiliniu ieškiniu pateikė tuos pačius čekius, kuriuos Draudiko gydytoja ekspertė jau yra įvertinusi ir apskaičiavusi, jog J. S. patyrė 38,70 Eur turtinę žalą dėl vaistų ir gydymo, o vaistai ir maisto papildai 226,37 Eur sumoje nepagrįsti medicininiais dokumentais ir/ar nesiejami su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu, kadangi J. S. konstatuota krūtinės ląstos ir pilvo sienos sumušimas, pilvo sienos hematoma ir kairės pusės VIII šonkaulio lūžis, o tuo tarpu 226,37 Eur sumoje įsigyti vaistai ir maisto papildai su tokia diagnoze nesusijusioms ligoms ir būklėms gydyti, konkrečiai: kontraceptikai, vaistai ir maisto papildai hemarojui, alergijai, hipertenzijai gydyti, virškinimo sistemai gerinti, vitaminas B, medicininiais dokumentais nepagrįsti skausmą malšinantys preparatai. Minėtina, kad teismui 2022 m. kovo 8 d. prašymu nukentėjusioji J. S. pateikė dar keletą papildomų jos išlaidas vaistams ir maisto papildams įrodančių kvitų (jų originalus), tačiau teisme paaiškino, kad dėl; šių pateiktų kvitų ieškinio suma nesikeičia. Teismas pažymi, kad didžioji dalis šių kvitų yra akivaizdžiai nesusiję su įvykiu, nes medikamentai buvo įsigyti iki įvykio ( 2020-12-16, 2021-02-13, 2021-01-21, 2021-02-02, 2021-03-08, 2021-02-27 ir t.t.).
Dėl 700 eurų išlaidų pakaitinio automobilio nuomai, teismas sutinka su atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ pozicija, jog toks reikalavimas yra nepagrįstas. Esminė aplinkybė yra tai, kad kaltinamojo sukelto eismo įvykio metu 2021 m. balandžio 26 d. buvo nepataisomai sugadintas I. N. priklausęs automobilis. I. N. 2021-05-16 nusipirko naują automobilį, kuris kaip paaiškėjo buvo nekokybiškas. Šias aplinkybes patvirtina AB „Lietuvos draudimas“ kartu su atsiliepimu pateiktas patikslintas 2021 m. lapkričio 29 d. I. N. ieškinys dėl netinkamos kokybės automobilio pardavimo ( 2 t., b.l. 134-136). Teismo vertinimu, 700 eurų išlaidos pagal 2021 m. birželio 2 d. automobilio nuomos sutartį su J. S. dėl automobilio nuomos, nėra priežastiniu ryšiu tiesiogiai susijusios su tiriamu eismo įvykiu, todėl reikalavimas dalyje dėl pakaitinio automobilio nuomos išlaidų atmestinas.
Dėl 500 Eur advokato teisinei pagalbai nukentėjusioji J. S. pateikė sąskaitas už teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitus. 2021 m. lapkričio 23 d. sąskaitoje už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad šią sąskaitą išrašė advokatė Jūratė Tamulevičiūtė J. S. – 250 Eur sumai už teisines paslaugas, kurių pobūdis: konsultavimas, atstovavimas J. S. interesams Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyboje, AB „Lietuvos draudimas“ dėl 2021 m. balandžio 26 d. patirto eismo įvykio, o 2021 m. gruodžio 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr(duomenys neskelbtini) 250 Eur sumai už teisines paslaugas, kurių pobūdis: atstovavimas I. N. ir J. S. interesams santykiuose su UAB „Tomadas“ atsiimant automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Byloje esantys duomenys nepatvirtina advokatės Jūratės Tamulevičiūtės dalyvavimo ar atstovavimo nukentėjusiajai J. S. ikiteisminio tyrimo metu, tokių duomenų nepateikė ir pati nukentėjusioji ar jos atstovė, todėl teismas neturi pagrindo J. S. patirtas 250 eurų išlaidas apmokėjus 2021 m. lapkričio 23 d. sąskaitą pripažinti proceso išlaidomis. Be to bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę 2021 m. balandžio 26 d. dėl nusižengimo numatyto ANK 424 straipsnio 3 d. (ROIK:0121000266243), todėl J. S. patirtos 250 eurų išlaidos apmokėjus 2021 m. gruodžio 9 d. sąskaitą už teisines paslaugas atstovaujant I. N. ir J. S. interesams santykiuose su UAB „Tomadas“ atsiimant automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepripažintinos proceso išlaidomis.
Teismas sutinka su AB „Lietuvos draudimas“ argumentais, kad nukentėjusiosios J. S. reikalavimas dėl 455,52 Eur gydymo, vaistų, papildų išlaidų, 700 Eur pakaitinio automobilio nuomai bei 500 eurų advokato išlaidoms apmokėti yra nepagrįstas ir neįrodytas.
Nukentėjusioji I. N. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti jos naudai 3762,4 Eur turtinei ir 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti. I. N. prašo priteisti jos UAB „Tomadas“ sumokėtą sumą – 2707,4 Eur, už sudaužyto automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugojimą UAB „Tomadas“ aikštelėje. Bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę 2021 m. balandžio 26 d. dėl nusižengimo numatyto ANK 424 straipsnio 3 d. (ROIK:0121000266243), todėl kaltinamojo atsakomybė dėl šių išlaidų nekyla, dėl to patirta žala nėra tiesiogiai susijusi su eismo įvykiu.
Civilinė ieškovė I. N. ieškinyje nurodė, kad AB „Lietuvos draudimas“ išmokėjo 955 Eur išmoką atlyginti Automobiliui padarytą žalą, tačiau Automobilio rinkos vertė yra 1110 Eur. AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepime nurodė, jog draudikas yra įpareigotas atlyginti ne automobilio vertę, o žalą automobiliui. Automobilio sunaikinimo atveju (kai jį remontuoti ekonomiškai netikslinga) žala traktuojama kaip skirtumas tarp automobilio vertės iki įvykio ir po įvykio. Šiuo atveju tas skirtumas/žalos dydis suskaičiuotas 955 Eur . Teismas sutinka su šiai atsakovo argumentais. Minėtina ir tai, kad automobilis I. N. buvo grąžintas. I. N. nepateikė duomenų, pagrindžiančių sudaužyto automobilio likutinę vertę, nes teismo vertinimu, pridavus automobilį kaip metalo laužą ar pardavus jo dalis, I. N. galėjo gauti prašomą priteisti 115 eurų, todėl teismui tenkinus I. N. ieškinio reikalavimą šioje dalyje asmuo neteisėtai praturtėtų.
I. N. prašydama priteisti išlaidas, patirtas už pakaitinio automobilio nuomą, nurodo, kad dėl sudaužyto automobilio jai reikėjo nuomotis pakaitinį automobilį, kuriuo I. N. dukra J. S. ją visur vežiojo laikotarpiu po avarijos, I. N. reguliariai turėjo vykti į parduotuvę maisto, pas gydytojus, į banką pasiimti pensijos, taip pat pas advokatę, o jos sveikata naudotis visuomeniniu transporto neleidžia, ji negali toli eiti. Todėl, nukentėjusiosios nuomone, automobilio nuoma visą laikotarpį po avarijos turėtų būti atlyginta, ji nebūtų buvusi būtina, jei nebūtų įvykusi avarija. Šiuo aspektu, pažymėtina, kad I. N. 2021-05-16 įsigijo naują automobilį, kuris pasak nukentėjusiosios buvo naudojamas ne tik jos, tačiau ir jos dukros J. S., kaip šeimos automobilis. Iki tol kaip šeimos automobilis buvo naudojamas eismo įvykio metu sugadintas Automobilis. Taigi, jau nuo 2021-05-16, kai vietoje Automobilio J. S. šeima įsigijo kitą automobilį, pakaitinio automobilio nuomos išlaidos neatitiktų būtinumo ir priverstinumo kriterijų. Tuo tarpu pakaitinį automobilį J. S. išsinuomavo (nuomos mokestį sumokėjo I. N.) dar vėliau – laikotarpiu nuo 2021-06-02 iki 2022-01-02. Pakaitinio automobilio nuoma buvo sąlygota ne eismo įvykio, o to, jog sugedo naujai įsigytas automobilis. Dėl nurodytos priežasties, šios išlaidos nėra susijusios su tiriamu eismo įvykiu priežastiniu ryšiu, todėl negali būti priteistos iš eismo įvykio kaltininko.
Dėl neturtinės žalos
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 straipsnio l dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsnyje, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata, gyvybė yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma - darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, priverčiant žmogų išgyventi fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį, ir atvirkščiai, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Žalą padariusio asmens turtinė padėtis yra dar vienas iš kriterijų, galinčių turėti įtakos nustatomam neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Šiuo atveju reikia atsižvelgti į žalą padariusio asmens finansavimo šaltinius ir turtinę būklę, turimą turtą ir lėšas, įvertinti jo turtinę padėtį. Tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju, kaip jau minėta, yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį tais atvejais, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį), žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Pagal teismų praktiką neturtinės žalos dydžio nustatymo atveju nukentėjusio asmens didelis neatsargumas kaip viena iš aplinkybių, sudarančių prielaidas mažinti žalos dydį, turi būti vertinama drauge su kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis šio klausimo teisingam išsprendimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-418-222/2016, 2K-95-222/2017).
Šioje byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai kūno sužalojimus, įvertintus nesunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl neabejotinai kaltinamojo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes nukentėjusiosios sveikatai. Byloje nustatyta, jog nuosprendyje aptariamo eismo įvykio metu nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai – kūno sumušimas, pasireiškęs kairės krūties poodine kraujosruva, kairės alkūnės kraujosruva, krūtinės ląstos kairės pusės poodine kraujosruva, kairiu VIII-o šonkaulio lūžiu. Sužalojimai dėl šonkaulio lūžio kvalifikuojami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Nukentėjusiajai buvo apribotas jos mobilumas, ji neabejotinai jautė stiprų skausmą, taip pat darbingo amžiaus nukentėjusioji dėl traumos negalėjo dirbti. Byloje surinkti duomenys neabejotinai leidžia spręsti, kad dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji J. S. patyrė fizinį skausmą, nepatogumus, emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą. Pasekmės nukentėjusiosios fizinei ir dvasinei sveikatai yra pagrindas konstatuoti, kad jai kaltinamojo padaryta nusikalstama veika buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad AB „Lietuvos draudimas“ J. S. yra išmokėjęs 3 210 Eur draudimo išmoką neturtinei žalai dėl eismo įvykio atlyginti. J. S. savo dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą vertina 8 000 Eur, todėl civiliniu ieškiniu prašo priteisti dar 4 790 Eur.
Teismas pažymi, jog AB „Lietuvos draudimas“ yra nurodęs, kad remiantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2.2 punktu, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, jei sveikatos sutrikdymo laikotarpis iki 3 mėnesių neturtinės žalos orientacinis dydis yra iki 5 MMA. Šiuo konkrečiu atveju AB „Lietuvos draudimas“ gydytoja ekspertė, įvertinusi nukentėjusiosios J. S. dėl eismo įvykio patirtus sužalojimus, diagnozę, skirtą gydymą, patirtą moralinę žalą įvertino maksimaliu pagal Rekomendacijas – 5 MMA dydžiu, kas atitinkamai sudarytų 3 210 Eur .(eismo įvykio metu MMA buvo 642 Eur).
Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014).
Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistino neturtinės žalos dydžio, pažymi, jog pagal teismų praktiką už nesunkų sveikatos sutrikdymą eismo įvykio metu priteistinas neturtinės žalos dydis vidutiniškai yra nuo 580 Eur iki 7000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-331-174/2016). Taigi nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo prašoma priteisti neturtinės žalos dydžio suma (8 000 Eur) yra didesnė nei formuojamoje teismų praktikoje yra priteisiama. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Teismas sprendžia, kad byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios didintų J. L. ar jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, be to, nukentėjusiosios J. S. sveikatai nekilo tokių padarinių, kurie turėtų itin neigiamą įtaką jos sveikatai ir gyvenimo kokybei ateityje, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo formuojamos teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo BK 281 straipsnio 1 dalies bylose.
Taigi teismas, įvertinęs eismo įvykio metu nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pasekmes, sužalojimų pobūdį, nukentėjusiosios patirtus nepatogumus ir skausmą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamojo kaltę, turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismų praktika panašiose bylose, sprendžia, jog AB „Lietuvos draudimas“ išmokėta 3 210 Eur suma geriausiai atspindi nukentėjusiosios dėl eismo įvykio patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas, taip pat formuojamą teismų praktiką, todėl sprendžia, kad nukentėjusios civilinis ieškinys dėl 4 790 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.
Civilinė ieškovė I. N. ieškiniu prašo dėl priteisti 3 000 Eur neturtinę žalą nurodydama, jog po eismo įvykio dėl artimųjų sužalojimo, automobilio sugadinimo, jai pablogėjo sveikata, atsirado miego sutrikimai, baimė dėl ateities. Teismas pažymi, kad I. N. nėra tiesiogiai susijusi su tiriamu eismo įvykiu ir tiesiogiai šiuo eismo įvykiu žala jos sveikatai nėra padaryta. I. N. nurodyti išgyvenimai, miego, psichikos ir emociniai sutrikimai nepagrįsti jokiais medicininiais dokumentais. Pinigų radimo ir skolų atidavimo klausimai niekaip nesusiję su eismo įvykiu. Beviltiškumo jausmas dėl sudaužyto automobilio, tai yra dėl turto, teismo vertinimu, , nesukelia tokių išgyvenimų, kurie galėtų būti vertinami kaip neturtinė žala, už kurią turėtų būti priteisiama piniginė išraiška.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra asmeninė nukentėjusiojo teisė, o kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais. Nors neturtinė žala yra asmeninio pobūdžio, kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai nukentėję nuo nusikaltimo ir nepatyrė turtinės žalos, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, tam tikrais ypatingais atvejais turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jei įrodoma, kad jie patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-338/2008, 2K-358/2008, 2K-380/2008, 2K-321/2009).
Teismas pripažįsta, kad I. N. dėl į eismo įvykį patekusių artimųjų patyrė išgąstį, stresą, sielvartą, tačiau įvertinus, be kita ko, ir tai, jog eismo įvykio metu I. N. dukrai buvo sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, žentui – nežymus, tvirtinti, kad šie išgyvenimai nepaprastai dideli, išimtiniai, ypatingi aukščiau aptartos teismų praktikos prasme, lyginant juos su tais neigiamais išgyvenimais, kuriuos įprastai patiria asmenys, kurių artimieji patiria netikėtus ir staigius sveikatos sutrikdymus eismo įvykių metu, nėra pagrindo. Toks vertinimas neatitiktų bendrųjų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, teismų praktikos. Minėtina , kad teismai neturtinės žalos atlyginimą sužeistojo artimiesiems priteisia ypač retai, ypač išskirtinėmis aplinkybėmis, tais atvejais, kai eismo įvykio metu ar kitomis aplinkybėmis sunkiai sužalojami vaikai (absoliučioje daugumoje atvejų nepilnamečiai, mažamečiai ar net naujagimiai), ir neturtinės žalos atlyginimo prašo jų tėvai.
Taip pat nukentėjusioji I. N. civiliniu ieškiniu prašė priteisti patirtas 200 Eur atstovavimo išlaidas, kurias patyrė apmokėjusi 2021 m. gruodžio 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), už atstovavimą I. N. interesams santykiuose su UAB „Tomadas“ atsiimant automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), derantis dėl mokėjimo išdėstymo. Kaip jau buvo minėta bylos duomenimis nustatyta, kad automobilis „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai buvo nugabentas į automobilių saugojimo aikštelę 2021 m. balandžio 26 d. dėl nusižengimo numatyto ANK 424 straipsnio 3 d. (ROIK:0121000266243), todėl I. N. patirtos 200 eurų išlaidos apmokėjus 2021 m. gruodžio 22 d. sąskaitą už teisines paslaugas atstovaujant I. N. interesams santykiuose su UAB „Tomadas“ atsiimant automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), derantis dėl mokėjimo išdėstymo, nepripažintinos proceso išlaidomis.
Nukentėjusysis V. S. ieškiniu prašė priteisti 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje nustatyta, kad eismo įvykio metu V. S. patyrė sveikatos sutrikdymą, tai yra V. S. nustatytos poodinės kraujosruvos kairėje plaštakoje, kairėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, odos nubrozdinimai kaktoje visumoje ir kiekvienas atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Minėtina ir tai, kad alkotesterio kvite užfiksuota, kad V. S. blaivumo patikrinimo metu, 2021 m. balandžio 26 d., apie 21.02 val., alkoholio matuokliu jo iškvėpiamame ore rasta 0,38 prom. etilo alkoholio, o 2019 m. lapkričio 26 d. jam buvo paskirta administracinė nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių, kurios sąlygos nėra įvykdytos, tai yra nukentėjusysis įvykio metu vairavo automobilį apsvaigęs nuo alkoholio ir neturėdamas teisės vairuoti. Teismas pripažįsta, jog dėl eismo įvykio nukentėjusysis V. S. jautė fizinį skausmą, patyrė šoką, susijaudino ir išsigando. Ieškinyje nurodyta, jog jam buvo atlikta sudėtinga operacija, todėl jis 2 mėnesius nebuvo darbingas, ko pasekoje negalėjo dirbti bei rūpintis šeima, baiminasi, kad sužalojimų pasekmės pasireikš ateityje. Pažymėtina, kad kartu su ieškiniu nebuvo pateikti jokie medicininiai dokumentai, kurie patvirtintų civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes apie dėl eismo įvykio patirtą emocinį šoką, sudėtingą operaciją, dėl kurios jis du mėnesius buvo nedarbingas, kad liekamieji sveikatos sutrikdymo, patirto ginčo eismo įvykio metu, padariniai pasireikš tik ateityje. Pažymėtina ir tai, kad V. S. nesikreipė į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.
Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos dydžio, pažymi, jog pagal teismų praktiką baudžiamosiose bylose, kuomet avarijos metu asmeniui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 217,50 Eur iki 1000 Eur (pvz. nutartys Nr. 1A-216-354/2018, 2K-632-507/2015, 1A-223-354/2018, 2K-95-222/2017, 1A-225-594/2017, 1A-228-290/2017). AB „Lietuvos draudimas“ savo atsiliepime ir teisme nurodė, jog V. S. dėl eismo įvykio patirta neturtinė žala vertintina maksimaliu Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018-10-30 įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nurodytu dydžiu, tuo atveju, kai dėl eismo įvykio asmuo patiria fiziniam skausmą ar nežymų sveikatos sutrikdymą iki 1 MMA (eismo įvykio metu MMA buvo 642 Eur), atsižvelgiant į V. S. nustatytą diagnozę – krūtinės ląstos sumušimas, kitų ir nepatikslintų kaklo dalių sąnarių raiščių patempimas ir minėtą sveikatos sutrikdymo mastą – pagrindo neturtinę žalą vertinti didesne suma nėra teisinio pagrindo.
Taigi teismas, įvertinęs eismo įvykio metu nukentėjusiajam V. S. padaryto sveikatos sutrikdymo mastą ir pasekmes, sužalojimų pobūdį, nukentėjusiojo patirtus nepatogumus ir skausmą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tai, kad įvykio metu nukentėjusysis automobilį vairavo neturėdamas teisės vairuoti, būdamas neblaivus, kaltinamojo kaltę ( neatsargus nusikaltimas), turtinę padėtį, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismų praktika panašiose bylose, sprendžia, jog AB „Lietuvos draudimas“ paskaičiuota 642 Eur suma geriausiai atspindi nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas, taip pat formuojamą teismų praktiką, todėl sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiojo V. S. naudai 642 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl proceso išlaidų
Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusiųjų atstovė pateikė daugiau atstovavimo išlaidas pagrindžiančių dokumentų:
2022 m. vasario 28 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta advokatės Jūratės Tamulevičiūtės I. N. ir J. S. – 360 Eur už teisines paslaugas (180 Eur už I. N. civilinio ieškinio rengimą ir pateikimą ir 180 Eur už J. S. civilinio ieškinio rengimą ir pateikimą) ir 2022 m. vasario 28 d. mokėjimo nurodymas, iš kurio matyti, kad I. N. pervedė 360 Eur advokatei J. Taumlevičiūtei už dokumentus (3 t., b. l. 14-15);
2022 m. kovo 7 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta advokatės Jūratės Tamulevičiūtės I. N. ir J. S. – 200 Eur už teisines paslaugas (100 Eur už pasirengimą ir atstovavimą I. N. interesams šios baudžiamosios bylos 2022-03-04 posėdyje ir 100 Eur už pasirengimą ir atstovavimą J. S. interesams šios baudžiamosios bylos 2022-03-04 posėdyje) ir 2022 m. kovo 7 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad J. S. apmokėjo minėtą sąskaitą (3 t., b. l. 16-17);
2022 m. balandžio 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta advokatės Jūratės Tamulevičiūtės I. N. ir J. S. – 300 Eur už teisines paslaugas (150 Eur už pasirengimą ir atstovavimą I. N. interesams šios baudžiamosios bylos 2022-04-25 posėdyje ir 100 Eur už pasirengimą ir atstovavimą J. S. interesams šios baudžiamosios bylos 2022-04-25 posėdyje) ir 2022 m. balandžio 25 d. pinigų priėmimo kvitai Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), iš kurių matyti, kad J. S. apmokėjo minėtą sąskaitą (3 t., b. l. 18-20);
2022 m. gegužės 25 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta advokatės Jūratės Tamulevičiūtės I. N. ir J. S. – 200 Eur už teisines paslaugas (100 Eur už pasirengimą ir atstovavimą I. N. interesams šios baudžiamosios bylos 2022-05-25 posėdyje ir 100 Eur už pasirengimą ir atstovavimą J. S. interesams šios baudžiamosios bylos 2022-05-25 posėdyje) ir 2022 m. gegužės 31 ir birželio 7 d. mokėjimo nurodymai, iš kurių matyti, kad I. N. pervedė iš viso 300 Eur advokatei J. Taumlevičiūtei už teismo posėdį 2022.05.22 I. N. ir J. S. ir už teismą I. N. ( t., b. l. 21-23);
2022 m. birželio 22 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta advokatės Jūratės Tamulevičiūtės I. N. ir J. S. – 250 Eur už teisines paslaugas (125 Eur už pasirengimą ir atstovavimą I. N. interesams šios baudžiamosios bylos 2022-06-22 posėdyje ir 125 Eur už pasirengimą ir atstovavimą J. S. interesams šios baudžiamosios bylos 2022-06-22 posėdyje) ir 2022 m. birželio 22 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad J. S. apmokėjo minėtą sąskaitą (3 t., b. l. 14, 24).
Baudžiamojo proceso įstatymas bei CK 6.249 – 6.251, 6.263 straipsniai grindžiami visiško žalos (nuostolių) atlyginimo principu, ypatingai tuomet, kai žala (nuostoliai) padaryta nusikalstama veika. Tačiau šis principas draudžia nesąžiningai pelnytis, dirbtinai ,,išpučiant“ advokato, kaip nukentėjusiojo atstovo, honoraro sumą. Nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Nustatant išieškotinos piniginės sumos dydį taip pat atsižvelgtina ir į kasacinės instancijos teismo praktiką priteisiant nukentėjusiesiems turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2010, 2K-21-942/2016). Sprendžiant nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) turėtų jo pasamdyto advokato teisinei pagalbai apmokėti išlaidų atlyginimo (priteisimo iš nuteistojo) klausimą, būtina atsižvelgti į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą , kaltės laipsnį ir pobūdį (pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą) , jo ir artimiausių šeimos narių turtinę padėtį ( jauna šeima, augina mažametį sūnų, turi finansinių įsipareigojimų kredito įstaigai, susijusių su šeimos būstu) , nukentėjusiajam padarytos žalos pobūdį ir dydį, nukentėjusiojo turtinę padėtį ir kt. Teismas įvertino, kad byla nėra sudėtinga, I. N. ir J. S. atstovavusi advokatė dalyvavo keturiuose teisiamuosiuose posėdžiuose. Parengė civilinius ieškinius, kurių apimtis yra 2-3 lapai. Atsižvelgiant į J. L. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, stadiją bei sunkumą, kaltę, tai yra nusikalstama veika padaryta dėl neatsargumo, faktinį ir teisinį sudėtingumą, pačios bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę ir advokatės veiksmų kiekį bei mastą, siekiant abiejų pusių turtinių interesų pusiausvyros, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo, darytina išvada, jog I. N. ir J. S. prašoma priteisti išlaidų advokato paslaugoms apmokėti suma mažintina, todėl iš kaltinamojo J. L. I. N. ir J. S. naudai priteistina 800 Eur (BPK 106 straipsnis) teisinėms paslaugoms apmokėti ( po 400 eurų kiekvienai).
Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2022 m. birželio 21 d. pažyma, kurioje nurodyta, kad dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo V. S., kuriam valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikė advokatė Aušra Saulėnienė, susidarė 336,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma (3 t., b. l. 10). Kartu pateiktas prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo (3 t., b. l. 11-13).
BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Pagal nuo 2020 m. liepos 15 d. galiojančią BPK 106 straipsnio 2 dalies redakciją, teismas priima sprendimą išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas iš kaltininko, o priimdamas sprendimą gali atsižvelgti tik į kaltininko turtinę padėtį. Šioje byloje, vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, pažymėtina, kad kaltinamasis yra anksčiau neteistas, dirbantis, teismas neturi duomenų, kad jo turtinė padėtis šiuo metu yra sunki, todėl neturi pagrindo išvadai, jog antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš kaltinamojo šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymose nurodytos antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos iš kaltinamojo, priteisiant valstybės naudai iš kaltinamojo J. L. 336,60 Eur,
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 40, 297 – 298 straipsniais, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,
nusprendžia:
J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo A. L. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsniu, paskirti J. L. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur) dydžio įmoką į į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (gavėjo kodas 188604955) banko sąskaitą Nr. LT88 4010 0510 0467 0332, esančią banke Luminor Bank AS (mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vardą, pavardę, asmens kodą).
Nukentėjusiosios J. S. ir I. N. civilinius ieškinius atmesti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalimi iš kaltinamojo J. L. nukentėjusiosios J. S. ir I. N. naudai priteisti po 400 Eur teisinėms paslaugoms apmokėti.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiojo V. S. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir jo naudai iš civilinio atsakovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ priteisti 642 Eur (šešis šimtus keturiasdešimt du eurus) neturtinei žalai atlyginti.
Iš kaltinamojo J. L. valstybės naudai priteisti 336,60 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Išaiškinti J. L. ir A. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Išaiškinti J. L., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.