- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- e2A-1056-459/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04552-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė, Albina Pupeikienė, Alvydas Žerlauskas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomadas“
- Atsakovas
- T. R.
- Trečiasis asmuo
- Ž. T.
- Kategorijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Pupeikienės, Alvydo Žerlausko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomadas“ (apeliantės) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomadas“ ieškinį atsakovui T. R. dėl skolos, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo, pareiškiantis savarankiškus reikalavimus, Ž. T., ir trečiojo asmens Ž. T. savarankišką reikalavimą ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tomadas“ dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB ,,Tomadas“ ieškiniu, pareikštu teismui priėmus prieštaravimus dėl pareiškimo išduoti teismo įsakymą, prašė teismo iš atsakovo T. R. priteisti 2 879,88 Eur skolą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, jog 2019 m. sausio 8 d. UAB „Tomadas“ su Klaipėdos apskrities VPK sudarė Viešojo pirkimo sutartį dėl priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo Nr. 30-ST2-4-(5.39) (toliau – Sutartis), kurios 1 p. nuostatomis ieškovė įsipareigojo teikti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Vadovaujantis Sutarties nuostatomis bei Klaipėdos apskrities VPK nurodymu, 2020 m. vasario 3 d. ieškovė transportavo transporto priemonę KIA Sephia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir nugabeno ją saugoti į sulaikytų transporto priemonių saugojimo aikštelę. Automobilis yra saugomas iki šios dienos. Automobilis Klaipėdos apskrities VPK sprendimu priverstinai buvo nuvežtas, nes vairuotojas pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 226 punktų reikalavimus, o atsakomybė už tai numatyta Administracinių nusižengimų kodekse. Nurodė, jog pateikė užklausimą Klaipėdos apskrities VPK ir 2020 m. kovo 26 d. gavo atsakymą, kad automobilis yra grąžintinas. Pranešime Klaipėdos apskrities VPK Ieškovui nurodė automobilio valdytoją eismo įvykio metu – T. R. (atsakovą). Nurodė ir tai, kad pagal 2020 m. vasario 3 d. Transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas įsigijo transporto priemonę dar iki eismo įvykio. VĮ „Regitra“ LR kelių transporto priemonių registro išrašo duomenimis, atsakovas taip pat yra nurodomas kaip transporto priemonės savininkas. Taigi atsakovas yra ne tik transporto priemonės valdytojas, bet ir savininkas. 2020 m. balandžio 3 d. ieškovė kreipėsi į atsakovą su pranešimu informuodama dėl transporto priemonės atsiėmimo ir sumokėjimo už jos transportavimą ir saugojimą, tačiau atsakymo nesulaukė. Atsakovas į ieškovės raginimus nereagavo. Nurodė, jog neturi kitos išeities kaip tik saugoti automobilį. Pažymėjo, jog pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, ieškovė neturi galimybės pasirinkti, saugoti transporto priemonę ar ne. Ieškovės išlaidos, kurias ji patyrė veikdama atsakovo interesais, turi būti atlygintos. Nurodė, jog atsakovo skola už automobilio nuvežimą ir saugojimą sudaro 2 879,88 (60,50 Eur už Automobilio nuvežimą ir 2 819,38 Eur įsiskolinimas už Automobilio saugojimą nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. birželio 19 d.).
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu sutiko iš dalies. Atsiliepime nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovo vairuota transporto priemonė po to, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, sukėlė grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdė saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kas yra būtina sąlyga priverstinai nuvežti transporto priemonę. Teigė, jog atsakovas neturėjo informacijos apie automobilio buvimo vietą. Atsakovas, sužinojęs apie procesą, raštu kreipėsi į ieškovę prašydamas, kad ieškovė grąžintų jam transporto priemonę, kartu nedidintų saugojimo išlaidų, tačiau ieškovė į atsakovo prašymą nereagavo. Mano, jog ieškovės prašoma suma yra per didelė, ji žymiai viršija paties automobilio kainą. Žinant, kad atsakovas nebuvo sandorio šalis nustatant automobilio saugojimo kainą, jis negalėjo šios kainos paveikti, o reikalaujama suma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra jauno amžiaus, neįgalus, neturintis galimybių padengti reikalaujamos sumos, yra aiškiai per didelė, o ieškovė siekia praturtėti atsakovo sąskaita. Mano, kad toks reikalavimas, atsižvelgiant į ieškovės nebendradarbiavimą su atsakovu, turėtų būti mažintinas, priteistina suma neturėtų būti didesnė nei paimto saugoti automobilio rinkos vertė.
3. Trečiasis asmuo Ž. T. pateikė savarankišką reikalavimą, kuriuo prašė teismo: 1) įpareigoti ieškovę UAB „Tomadas“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti transporto priemonės savininkui Ž. T. turtą – transporto priemonę KIA Sephia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini); 2) nustatyti, kad ieškovei UAB „Tomadas“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neperdavus transporto priemonės savininkui Ž. T. turto – transporto priemonės KIA Sephia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), skirti ieškovei UAB „Tomadas“ po 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio turto perdavimo ieškovui dienos; priteisti Ž. T. iš ieškovės visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis asmuo nurodė, jog nuo 2020 m. spalio 28 d. yra transporto priemonės KIA Sephia, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), savininkas. Teigė, jog kreipėsi ieškovę su prašymu grąžinti jam automobilį, gavo policijos leidimą transporto priemonės atsiėmimui, tačiau UAB „Tomadas“ atsisako atiduoti jam transporto priemonę motyvuodamas tuo, kad transporto priemonę galės atsiimti tik sumokėjęs T. R. 2 898,20 Eur skolą už nuvežimą ir saugojimą.
Atsiliepimas
4. Ieškovė atsiliepimu į savarankišką reikalavimą su reikalavimu nesutiko. Atsiliepime nurodė, jog automobilį valdo teisėtai, todėl nėra jokių pagrindų išreikalauti automobilį iš svetimo neteisėto valdymo. Nurodė, jog ieškovė iki tol, kol atsakovas atlygins automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas, teisėtai naudojasi daikto sulaikymo teise. Perleidus daiktą kitam asmeniui daikto sulaikymo teisė ne pasibaigia, o seka paskui, todėl teisėtas daikto valdytojas daikto sulaikymo teise gali naudotis prieš naująjį daikto savininką. Nurodė, jog automobilio nuosavybės teisės perleidimas vykstant ginčui dėl atsiskaitymo už suteiktas automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugas vertintinas kaip atsakovo bandymas išvengti prievolės ieškovei.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies – priteista iš atsakovo T. R. 1 510,88 Eur skola, 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 33,80 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovei UAB ,,Tomadas“, kita ieškinio dalis atmesta; trečiojo asmens savarankiškas reikalavimas patenkintas visiškai – ieškovė UAB „Tomadas“ įpareigota per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti transporto priemonės savininkui Ž. T. turtą – transporto priemonę KIA Sephia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)0; ieškovei per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neperdavus transporto priemonės savininkui Ž. T. turto – transporto priemonės KIA Sephia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nuspręsta ieškovei skirti po 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio turto perdavimo trečiajam asmeniui Ž. T. dienos. Pagrindiniai teismo sprendimo motyvai:
5.1. Nagrinėjamu atveju, bylos medžiaga nustatyta, jog pagrindai priverstiniam atsakovo valdytos transporto priemonės nuvežimui egzistavo administracinio nusižengimo padarymo metu. Kadangi ieškovė pagal pareigūno priimtą sprendimą suteikė priverstinio transporto priemonės nuvežimo paslaugą, remiantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, įgijo teisę į šių išlaidų atlyginimą iš atsakovo. Atsakovas šių išlaidų neginčijo. Iš bylos medžiagos nustatė, jog ieškovė, apskaičiuodama skolos dydį, už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. kovo 11 d. taikė Sutarties 2 punkte nustatytus dydžius, o laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 12 d. iki 2020 m. birželio 19 d. – pagal vienašališkai ieškovės direktorės įsakymu patvirtintą padidintą vienos paros įkainį 24,20 Eur sumos.
5.2. Nagrinėjamu atveju atsakovas, ginčydamas ieškovės taikomus įkainius, pateikė teismui duomenis apie panašaus pobūdžio paslaugų (automobilio saugojimo aikštelėje) įkainius. Iš byloje pateikto UAB ,,Statega“ 2020 m. rugsėjo 17 d. pasiūlymo matyti, kad automobilio saugojimo kaina mėnesiui 40 Eur (aikštelė aptverta, yra stebėjimo kameros); aikštelės (duomenys neskelbtini)(aptverta, saugoma) įkainis mėnesiui – 37 Eur; UAB ,,Stransadria“ siūlyme nurodomos saugomos aikštelės automobilio saugojimo paslaugų įkainis (aikštelė (duomenys neskelbtini)) 36 Eur/mėn. Taigi vidutinė šių paslaugų kaina mėnesiui sudarytų apie 38 Eur ((40 +37+36)/3). Ieškovė, nesutikdama su atsakovu, taikytus įkainius grindė aplinkybėmis, jog ieškovės teikiama paslauga yra specifinė, ieškovė laimėjo viešąjį konkursą, todėl jos kaina pripažintina mažiausia rinkoje. Tačiau teismas atkreipė dėmesį, jog ieškovės nurodyta byla, kurioje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartis c. b. Nr. e2A-51-585/2020, faktinės aplinkybės ir šios civilinės bylos aplinkybės iš esmės skiriasi. Ieškovės nurodytoje civilinėje byloje pripažinta teisė UAB ,,Tomadas“ kaip verslo subjektui nustatyti savo įkainį paslaugai po leidimo atsiimti automobilį gavimo. Tačiau pažymėtina, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus ir veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Civilinių teisių įgyvendinimas negali būti naudojamas nesąžiningai ir ne pagal įstatymus riboti konkurenciją ar piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi rinkoje. Be to, vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.
5.3. Teismas nusprendė, jog byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo spręsti, kad atsakovas nebuvo informuotas apie saugojimą ar ieškovė nepagrįstai delsė informuoti atsakovą apie skolą ir automobilio atsiėmimą, ieškovė byloje pateikė duomenis, jog siuntė atsakovui 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. pranešimus. Byloje atsakovo pateikti duomenys apie pašto korespondenciją (siuntos sekimo informacija) sudaro pagrindą spręsti, jog pats atsakovas neatsiėmė jam skirtos ieškovės korespondencijos per siuntos saugojimo terminą. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas pripažino, jog skolos susidarymo laikotarpį lėmė ir nepakankamai aktyvūs atsakovo veiksmai, pasyvus elgesys, todėl atsakovas turi atlyginti automobilio saugojimo išlaidas nuo priverstinio automobilio nuvežimo (2020 m. vasario 3 d.) iki pareiškimo pateikimo teismui dienos (2020 m. birželio 19 d.), t. y. už 138 dienas. Tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nusprendė, jog neturi pagrindo atsakovui taikyti padidintų ieškovės vienašališkai nustatytų vienos dienos saugojimo įkainių 24,20 Eur sumos. Byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti padidintą ieškovės teikiamos paslaugos įkainį – byloje nėra duomenų, jog po 2020 m. vasario 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos būtų pakitusios atsakovui priklausiusio automobilio saugojimo sąlygos ir kt., tokių duomenų nepateikė ir ieškovė. Be to, spręsdamas dėl ieškovei priteistinų automobilio saugojimo išlaidų dydžio teismas įvertino ir atsakovo turtinę padėtį. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas yra iš dalies (40 proc.) darbingas, turto neturi, nedirba, todėl ieškovės prašomos priteisti išlaidos būtų itin didelė finansinė našta atsakovui. Taip pat teismas vertino būtinybę užtikrinti teisingą ginčo šalių interesų pusiausvyrą, todėl nusprendė, jog atsakovo pripažįstama skolos dalis (225,50 Eur) paneigtų ieškovės teisę į teisingą atlygį už suteiktas paslaugas. Esant nustatytoms aplinkybėms, remiantis kasacinio teismo praktika, atsižvelgiant į ieškovės teikiamos paslaugos pobūdį bei prievolės atsakovui kilmę, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovės prašomas priteisti automobilio saugojimo išlaidas teismas sumažino ir ieškovei iš atsakovo priteisė 1 510,88 Eur skolą (60,50 Eur automobilio nuvežimo išlaidos + 1 450,38 Eur saugojimo išlaidos (138 d.*10,51 Eur).
5.4. Šiuo atveju, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog transporto priemonė priverstinai nuvežta į ieškovės aikštelę dėl neteisėtų atsakovo, kuriam pažeidimo padarymo metu nuosavybės teise priklausė automobilis, veiksmų. Trečiasis asmuo priverstinio automobilio nuvežimo metu nebuvo automobilio savininkas ir (ar) teisėtas valdytojas, prie administracinio nusižengimo neprisidėjo, todėl neturi pareigos atlyginti ieškovei jos patirtų automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidų. Esant nustatytoms aplinkybėms, teismas kritiškai vertino byloje esančius duomenis dėl ieškovės reikalavimo Ž. T. atlyginti automobilio saugojimo išlaidas siekiant atgauti turtą. Teismas nusprendė, jog byloje esančių įrodymų visetas nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog automobilio pardavimo sandoriu būtų siekta išvengti prievolės ieškovei vykdymo. Atsakovo pareiga atlyginti ieškovei priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas kyla viešosios teisės normų pagrindu, automobilio nuosavybės teisės perleidimas kitiems asmenims įtakos atsakovo prievolės ieškovei pabaigai neturi.
5.5. Nagrinėjamu atveju teismas įvertinęs tai, kad ieškovės teisė gauti atlygį už suteiktas transporto priemonės saugojimo paslaugas yra apginta Civilinio kodekso 1.138 straipsnyje nustatyta tvarka, ieškovei iš atsakovo yra priteista skola, o teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovui geruoju neįvykdžius sprendimo, ieškovė įgis teisę į priverstinį reikalavimo patenkinimą, pripažino, jog tolesnis automobilio, nuosavybės teise priklausančio trečiajam asmeniui, buvimas ieškovės žinioje nėra tikslingas, kadangi būtų sukurtos prielaidos peržengti savigynos ribas. Kitoks byloje nustatytų aplinkybių vertinimas šiuo atveju neatitiktų protingumo, teisingumo, sąžiningumo reikalavimų, nepagrįstai varžytų asmens, neturėjusio įtakos tarp šalių kilusiam ginčui, teises ir teisėtus interesus. Esant nurodytoms aplinkybėms, remiantis šalių interesų pusiausvyros principu, teismas trečiojo asmens reikalavimą tenkino ir ieškovę įpareigojo per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti Ž. Tamošiūnui automobilį KIA Sephia, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 183 straipsnis, 185 straipsnis).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
6. Apeliaciniu skundu apeliantė teismo prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2- 366-328/2021 dalį dėl apeliantės UAB „Tomadas“ atmestų reikalavimų dalies (1 369,00 Eur sumos) ir dėl šios dalies priimti naują sprendimą – apeliantės UAB „Tomadas“ ieškinį tenkinti; 2) priteisti iš atsakovo T. R. bylinėjimosi išlaidas apeliantės UAB „Tomadas“ naudai. Pagrindiniai apeliacinio skundo argumentai:
6.1. Apeliantė pažymi, kad byloje nėra svarbi atsakovui priklausiusio automobilio saugojimo sąlygų pasikeitimo aplinkybė, svarbu yra tai, jog įgijęs teisę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį atsakovas to nepadarė ir toliau nesirūpino savo turtu. Dar daugiau – bylos duomenimis patvirtinta, jog vengdamas prievolės apeliantei įvykdymo atsakovas automobilį jo priverstinio saugojimo laikotarpiu įsigudrino parduoti trečiajam asmeniui, tokiu būdu tyčia piktybiškai siekdamas pasunkinti apeliantei galimybę gauti atlyginimą. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu šiuo metu niekur nedirbantis trečiasis asmuo logiškai taip ir nesugebėjo paaiškinti, kaip, kokiu būdu ir kodėl trečiajam asmeniui iš visų rinkoje parduodamų transporto priemonių prireikė įsigyti būtent atsakovo automobilį, kuris yra ne tik priverstinai saugomas apeliantės aikštelėje, tačiau apeliantas taip pat naudojasi daikto sulaikymo institutu atsakovui neatsiskaitant už paslaugas.
6.2. Ginčo bylos atveju tolimesnis automobilio laikymas apeliantei priklausančioje aikštelėje atsakovui įgijus teisę atsiimti priverstinai nuvežtą automobilį, tačiau to nepadarant, yra vykdomas dėl paties atsakovo priešingų teisei veiksmų, kurių pasekmių sutartis nereguliuoja. Todėl apeliantė, kaip verslo subjektas, turi teisę nustatyti savo paslaugų kainą ir ją taikyti asmenims, kurie savo transporto priemones laiko jų saugojimo aikštelėje.
6.3. Po priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko įgytos teisės atsiimti transporto priemonę dienos – po atitinkamo teismo, policijos ar ikiteisminio tyrimo įstaigos procesinio sprendimo priėmimo dienos – policijos įstaiga apeliantei už saugojimo paslaugas nebemoka jokiais atvejais, kadangi nuo šio laikotarpio tolimesnis transporto priemonės saugojimas, esant suteiktai teisei atsiimti transporto priemonę, vyksta transporto priemonės savininko / valdytojo iniciatyva ir rizika. Pavyzdžiui, Sutarties 3.2 p. aiškiai nustato, jog policijos įstaiga apeliantei moka už paslaugas priverstinai saugant ikiteisminiuose tyrimuose sulaikytas transporto priemones tik iki sprendimo grąžinti transporto priemonę asmeniui dienos. Nuo momento, kada teismas, policijos ar ikiteisminio tyrimo įstaiga suteikia teisę savininkui (valdytojui) atsiimti priverstinai nuvežtą transporto priemonę, iš esmės policijos įstaigos ir apeliantės sutartiniai santykiai pasibaigia. Apeliantė, vykdydama policijos ar ikiteisminio tyrimo įstaigos procesinį sprendimą, nuveža, saugo ir išsaugo atitinkamą transporto priemonę, o teismas, policijos ar ikiteisminio tyrimo įstaiga teisės aktų nustatyta tvarka savininkui (valdytojui) suteikia teisę atsiimti tokią transporto priemonę (t. y., atlieka iš esmės paskutinį nuo teismo, policijos ar ikiteisminio tyrimo įstaigos priklausantį procesinį veiksmą), todėl tolimesnis transporto priemonės laikymas apeliantės aikštelėje yra nulemtas išskirtinai tik paties savininko (valdytojo) veiksmų.
6.4. Akivaizdu, jog teismui, policijos ar ikiteisminio tyrimo įstaigai priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui (valdytojui) išdavus leidimą atsiimti transporto priemonę (atitinkamai – priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininkui (valdytojui) įgijus teisę ją atsiimti) priverstinis saugojimas pasibaigia išnykus aplinkybėms, kurios buvo pagrindu priverstinai nuvežti ir saugoti transporto priemonę. Nei teismas, nei policijos įstaiga, juolab — apeliantė nėra ir negali būti laikoma atsakinga už tai, jog transporto priemonių savininkai neįgyvendina arba netinkamai įgyvendina jiems suteiktas teises arba nevykdo įstatymo nustatytų pareigų. Apeliantė neteikia nei automobilio statymo, nei įprastinio saugojimo paslaugų asmenims viešosios sutarties pagrindu, todėl, įvertinus tai, jog savininkai (valdytojai) priverstinai nuvežtų transporto priemonių neatsiima net ir esant išduotiems leidimams (kas iš esmės reiškia priverstinės paslaugos pabaigą pagal sutartį), o apeliantė negali nustoti saugoti jai patikėto daikto, dėl šios priežasties apeliantė, kaip verslo subjektas, turi teisę nustatyti savo paslaugų kainą ir ją taikyti asmenims, kurie savo transporto priemones laiko jų saugojimo aikštelėje.
6.5. Atsakovo (kaip ir bet kurio kito priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko / valdytojo) turtinė padėtis (kaip ir priverstinai nuvežtos transporto priemonės vertė ir pan.) yra niekaip nesusijusi su apeliantės teise gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. Priešingai reikštų, jog policijos pareigūnai apskritai neturėtų teisės priimti sprendimo priverstinai nuvežti mažos vertės transporto priemonės arba transporto priemonės asmens, gaunančio mažas pajamas ar esančio bedarbiu. Pats atsakovas neprašė teismo išdėstyti būsimo teismo sprendimo vykdymą per atitinkamą laikotarpį. Šios konkrečios bylos atveju teismas neturėjo jokio pagrindo dirbtinai sumažinti apeliantei priteistiną įsiskolinimą. Atsižvelgdamas į atsakovo materialinę padėtį, teismas turėjo visas galimybes pareikštą ieškinį tenkinti visa apimtini, tačiau sprendimo vykdymą išdėstyti laike per protingą laikotarpį, kad atitiktų ginčo šalių interesų pusiausvyrą. Net ir tokiu atveju atsakovas būtų pastatomas į geresnę padėtį, kadangi atsakovo materialinė padėtis priklauso išskirtinai tik nuo paties atsakovo veiksmų, kuriems apeliantė įtakos nedaro.
Atsiliepimas
7. Atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą atsakovas teismo prašo: 1) apeliacinį skundą atmesti ir apeliantės skundžiamą 2021 m. liepos 19 d. teismo sprendimą palikti nepakeistą; 2) priteisti atsakovui visas bylinėjimo išlaidas. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:
7.1. Susipažinus su skundžiamu sprendimu matyti, kad sprendimą mažinti ieškiniu prašomas priteisti saugojimo išlaidas pirmosios instancijos teismas priėmė vadovaudamasis aktualia teismų praktika panašaus pobūdžio bylose. Apeliantės skundžiamame sprendime cituojama kasacinio teismo suformuluota taisyklė – transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
7.2. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais dėl būtinumo mažinti ieškovės reikalaujamą priteisti saugojimo išlaidų sumą – teismas teisingai nurodo, kad ieškovė nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad po 2020 m. vasario 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos būtų pakitusios atsakovui priklausiusio automobilio saugojimo sąlygos, byloje nepateikta duomenų apie automobilio saugojimo būklės pasikeitimus, priešingai – pateikė fotonuotraukas, įrodančias, kad automobilis visą laiką buvo laikomas toje pačioje vietoje aikštelėje prie tvoros ir jo saugojimas po 2020 m. vasario 19 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjimo dienos nepasikeitė.
7.3. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apeliantės skundžiamą sprendimą, tinkamai vadovavosi galiojančia teismų praktika, turėjo teisę vertinti atsakovo turtinę padėtį kaip sąlygą mažinti prašomą priteisti sumą, privalėjo nustatyti, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan., todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliantės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą, analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria teismas ieškovės ieškinio dalį atmetė, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl sprendimo (ne)teisėtumo
11. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė motyvuodamas tuo, kad skolos susidarymo laikotarpį lėmė nepakankamai aktyvūs atsakovo veiksmai, pasyvus elgesys, todėl atsakovas privalo atlyginti automobilio saugojimo išlaidas nuo priverstinio automobilio nuvežimo (2020 m. vasario 3 d.) iki pareiškimo pateikimo teismui dienos (2020 m. birželio 19 d.), t. y. už 138 dienas. Tačiau teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, nusprendė, jog neturi pagrindo atsakovui taikyti padidintų ieškovės vienašališkai nustatytų vienos dienos saugojimo įkainių 24,20 Eur sumos. Byloje nėra objektyvių duomenų, sudarančių pagrindą taikyti padidintą ieškovės teikiamos paslaugos įkainį. Be to, nuspręsdamas dėl ieškovei priteistinų automobilio saugojimo išlaidų dydžio teismas įvertino ir atsakovo turtinę padėtį. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog atsakovas yra iš dalies (40 proc.) darbingas, turto neturi, nedirba, todėl ieškovės prašomos priteisti išlaidos būtų itin didelė finansinė našta atsakovui. Esant nustatytoms aplinkybėms, remdamasis kasacinio teismo praktika, atsižvelgdamas į ieškovės teikiamos paslaugos pobūdį bei prievolės atsakovui kilmę, vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, ieškovės prašomas priteisti automobilio saugojimo išlaidas teismas sumažino ir ieškovei iš atsakovo priteisė 1 510,88 Eur skolą, o reikalavimo dalį dėl 1 369,00 Eur sumos teismas atmetė.
12. Apeliantė pažymi, kad atsakovo (kaip ir bet kurio kito priverstinai nuvežtos transporto priemonės savininko / valdytojo) turtinė padėtis yra niekaip nesusijusi su apeliantės teise gauti atlyginimą už suteiktas paslaugas. Priešingai reikštų, jog policijos pareigūnai apskritai neturėtų teisės priimti sprendimo priverstinai nuvežti mažos vertės transporto priemonės arba transporto priemonės asmens, gaunančio mažas pajamas ar esančio bedarbiu. Taigi šios konkrečios bylos atveju teismas neturėjo jokio pagrindo dirbtinai sumažinti apeliantei priteistiną įsiskolinimą. Atsižvelgęs į atsakovo materialinę padėtį, teismas turėjo visas galimybes pareikštą ieškinį tenkinti visa apimtini, tačiau sprendimo vykdymą išdėstyti laike per protingą laikotarpį, kad atitiktų ginčo šalių interesų pusiausvyrą.
13. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. sausio 8 d. tarp ieškovės ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir – Klaipėdos AVPK) buvo sudaryta Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo paslaugų teismo sutartis Nr. 30-TS2-4-(5.39) (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo teikti transporto priemonių priverstinio nuvežimo, pervežimo, perkėlimo ir saugojimo paslaugas siekiant užtikrinti viešąjį interesą ir policijos reikmes Neringoje, Klaipėdos mieste ir Klaipėdos rajone (Sutarties 1 punktas). Saugojimo paslaugų vienos paros įkainis pagal Sutarties 2.6. punktą siekia 10,56 Eur sumą su PVM. 2019 m. sausio 8 d. UAB ,,Tomadas“ direktoriaus įsakymu Nr. 178/1 patvirtinta priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarka, pagal kurią nustatyta sumos, kurią už saugojimą ir transportavimą moka pagal Administracinių nusižengimų kodeksą sulaikytos transporto priemonės savininkas ar valdytojas, apskaičiavimo tvarka – iki leidimo atsiimti transporto priemonę išdavimo dienos taikomi Sutarties 2 punkte numatyti įkainiai, po leidimo išdavimo atsiimti transporto priemonę, vienos paros saugojimo įkainis sudaro 24,20 Eur (su PVM) (įsakymo 2 punktas). 2020 m. balandžio 3 d. pranešimu ieškovė informavo atsakovą apie saugomą transporto priemonę ir jos buvimo vietą, ragino kuo skubiau atvykti su Klaipėdos AVPK leidimu atsiimti automobilį ir sumokėti skolą (701,61 Eur). 2020 m. balandžio 30 d. pakartotiniu pranešimu ieškovė pakartotinai pranešė atsakovui apie transporto priemonę ir jos buvimo vietą, informavo, jog 2020 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimu (kuris įsiteisėjo 2020 m. kovo 12 d.) atsakovui grąžinama transporto priemonė, tačiau T. R.jos iki šiol neatsiėmė, prašė kuo skubiau atvykti atsiimti automobilį ir sumokėti skolą (985,38 Eur). Šie duomenys neabejotinai patvirtina, kad atsakovui apie susidariusią situaciją buvo žinoma, pastarasis teismui nepateikė jokių duomenų, kurie pagrįstų atsakovo neveikimą – pareigų atsiimti transporto priemonę ir susimokėti už ieškovės suteiktas pasaugos paslaugas, nevykdymą. Už laikotarpį nuo 2020 m. vasario 3 d. iki 2020 m. kovo 11 d., t. y. už 38 dienas, pagal Sutarties 2.6. punkte nurodytą 10,51 Eur su PVM paros įkainį, atsakovui priskaičiuota mokėti 399,38 Eur bei transporto priemonės priverstinio nuvežimo kaina – 60,50 Eur. Už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 12 d. (po 2020 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimo, kuriuo atsakovui grąžinama transporto priemonė, įsiteisėjimo) iki 2020 m. birželio 19 d., t. y. už 100 dienų, pagal UAB ,,Tomadas“ direktoriaus įsakymu Nr. 178/1 patvirtintą priverstinai nuvežtų ir saugomų transporto priemonių grąžinimo tvarką, taikant 24,20 Eur su PVM paros įkainį, atsakovui priskaičiuota mokėti 2 420,00 Eur suma, iš viso atsakovas ieškovei skolingas 2 879,88 Eur sumą.
14. Esant tokiai situacijai pripažintina, kad konkrečios sutarties (joje nurodytų įkainių) taikymas ne sutarties šalims galėtų lemti su teisingumo ir proporcingumo principais nederančias situacijas, kai transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas būtų priverstas mokėti itin dideles ir atitinkamoje rinkoje vyraujančių kainų neatitinkančias sumas, dėl kurių dydžio jis nebuvo išreiškęs valios. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija mano, kad transporto priemonės savininkas ir (ar) valdytojas, nesutinkantis su iš jo reikalaujamo priteisti atlyginimo už transporto priemonės priverstinį nuvežimą ir saugojimą dydžiu, turi teisę jį ginčyti, o teismai tokiu atveju privalo vertinti reikalaujamos priteisti sumos dydžio pagrįstumą.
15. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, byloje kilus ginčui ir teismui sprendžiant klausimą dėl atlyginimo už priverstinai nuvežtos transporto priemonės saugojimo paslaugas priteisimo iš transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo, nedalyvavusio sudarant transporto priemonės saugojimo sutartį, kiekvienu atveju turi būti įvertintos konkrečios bylos aplinkybės, nustatyta, ar prašomas priteisti atlyginimas atitinka tokių paslaugų rinkos kainas konkrečioje vietovėje konkrečiu laikotarpiu, ar jis atitinka teisingumo ir proporcingumo principus, ar jį priteisus transporto priemonės savininkui ir (ar) valdytojui nebūtų uždėta pernelyg didelė našta ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
16. Teisingo saugojimo paslaugų teikėjo ir transporto priemonės savininko ir (ar) valdytojo interesus atitinkančios paslaugų kainos nustatymo kriterijumi galėtų būti, pavyzdžiui, duomenys apie analogiškų paslaugų (priverstinio transporto priemonių nuvežimo ir saugojimo) įkainius toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu. Jei teismas negalėtų nustatyti duomenų apie analogiškų paslaugų įkainius, turėtų būti įvertinti panašių paslaugų (nuvežimo ir saugojimo paslaugų, teiktų subjektų pasirinkimu) įkainiai toje pačioje (ar panašioje) vietovėje tuo pačiu (ar panašiu) laikotarpiu, atsižvelgiant į priverstinio nuvežimo ir saugojimo paslaugoms teikti būtinas papildomas išlaidas, patiriamas užtikrinant su transporto priemonių saugojimu susijusių specialių reikalavimų, jei tokie buvo nustatyti priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir saugojimo sutartyje, įgyvendinimą. Tuo atveju, jei saugojimo paslaugų teikėjo veikla yra susijusi ne tik su saugojimo paslaugų teikimu viešojo pirkimo sutarties su atitinkamu policijos komisariatu pagrindu, bet ir su saugojimo paslaugų teikimu kitiems subjektams viešosios sutarties (CK 6.161 straipsnis) pagrindu, priteistinas atlyginimas negali būti mažesnis už saugojimo paslaugų teikėjo standartinį įkainį, taikomą už automobilio saugojimą atitinkamą laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019).
17. 2020 m. kovo 12 d. įsiteisėjus 2020 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimui, kuriuo atsakovui grąžinama transporto priemonė, tačiau šiam neatvykus atsiimti automobilio ir neatsiskaičius už nuvežimo ir saugojimo paslaugas, UAB „Tomadas“ tolimesniam atsakovo transporto priemonės saugojimui taikė savo įmonės patvirtintus įkainius – 24,20 Eur už transporto priemonės saugojimo parą.
18. Sutiktina, kad nagrinėjamu atveju Sutarties sąlygose nurodytas transporto priemonės saugojimo tarifas yra taikomas iki 2020 m. vasario 19 d. Klaipėdos apylinkės teismo nutarimo, kuriuo atsakovui grąžinama transporto priemonė, įsiteisėjimo, tolimesnis automobilio laikymas UAB „Tomadas“ priklausančioje aikštelėje vykdomas dėl paties atsakovo priešingų teisei veiksmų, kurių pasekmių Sutartis nereguliuoja. Todėl UAB „Tomadas“, kaip verslo subjektas, turi teisę nustatyti savo paslaugų kainą ir ją taikyti asmenims, kurie savo transporto priemones laiko jo saugojimo aikštelėje.
19. Svarbu ir tai, kad Sutartimi nustatyti saugojimo įkainiai negali būti vertinami izoliuotai. Sutartis tarp šalių sudaryta įvykdžius viešojo pirkimo procedūras, kurių metu atsakovė UAB „Tomadas“ siūlė parduoti kompleksą paslaugų – transporto priemonių priverstinio nuvežimo ir priverstinai nuvežtų transporto priemonių saugojimo. Taigi saugojimo įkainiai ir nuvežimo įkainiai pagal Sutartį susiję ir priklausomi vienas nuo kito. Tiekėjas, atitinkamai apskaičiavęs vidutinę saugojimo trukmę, viešojo pirkimo procedūrose turi galimybę pasiūlyti nedidelę ir dėl to konkurencingą saugojimo kainą, atsižvelgdamas į numatomą transporto priemonės saugojimo laikotarpį, dėl tokio laikotarpio susidarantį saugomų transporto priemonių skaičių ir tam reikalingą saugojimo aikštelių plotą. Be to, mažesnę saugojimo kainą gali iš dalies kompensuoti didesnė nuvežimo kaina ir (arba) atvirkščiai. Dėl šios priežasties saugojimo kaina, kuri turi būti mokama po to, kai transporto priemonės savininkas, gavęs policijos įstaigos leidimą, neatsiima (jam neatiduodama) transporto priemonės dėl to, kad nevykdo įstatymo reikalavimo sumokėti nuvežimo ir saugojimo kainą iki atsiėmimo, gali būti nustatoma kita, negu ta, kuri numatyta Sutartyje. Kitaip būtų sudarytos sąlygos neteisėtus veiksmus atliekančiam transporto priemonės savininkui tokiais neteisėtais veiksmais sukurti nuostolius kuriančias išlaidas sąžiningam ir teisėtai verslą vykdančiam ūkio subjektui.
20. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartyje, kuri priimta civilinėje byloje Nr. E2A-51-585/2020, vadovaudamasis byloje turimais duomenimis bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-14-690/2019 suformuota praktika analogišku klausimu, konstatavo, kad UAB „Tomadas“ taikytas 24 Eur įkainis už transporto priemonės paros saugojimą atitinka rinkos kainą ginčo laikotarpiu, todėl teisėjų kolegija ieškovo argumentus dėl per didelės transporto priemonės saugojimo kainos už parą po leidimo išdavimo atmetė kaip nepagrįstus.
21. Šioje byloje teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas, žinodamas ir suvokdamas, jog pastarajam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė yra nuvežta ir saugoma ieškovės automobilių saugojimo aikštelėje, net ir gavęs atitinkamus ieškovės 2020 m. balandžio 3 d. ir 2020 m. balandžio 30 d. pranešimus dėl transporto priemonės atsiėmimo ir skolos už suteiktas pasaugos paslaugas apmokėjimo, atsakovas ir toliau nuosekliai savo pasyviu elgesiu vengė vykdyti šiam tenkančias pareigas.
22. Taigi net ir asmeniškai gavus pranešimus atsakovas nesikreipė dėl transporto priemonės atsiėmimo. Tokie atsakovo veiksmai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, neatitinka rūpestingo bei atidaus transporto priemonės savininko elgesio standarto. Pažymėtina ir tai, kad automobilio saugotojas, kai transporto priemonė saugoma priverstinio nuvežimo atveju, o transporto priemonės savininkas (valdytojas) neatsiima automobilio, neturi teisės pasirinkti saugoti transporto priemonę ar ne. Išsaugoti transporto priemonę, nepriklausomai nuo jos vertės ir būklės, yra saugotojo pareiga, todėl sutiktina su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti skolą už atsakovui suteiktas automobilio saugojimo paslaugas.
23. Sutiktina su apeliantės pozicija, jog ginčijamu teismo sprendimu atsakovo, kuris savo pasyvumu ir sąlygojo susidariusią ginčo situaciją, esama ekonominė padėtis (dalinis nedarbingumas, bedarbio statusas), pastarojo teisės ir interesai yra nepagrįstai iškeliami aukščiau apeliantės, kuri privalėjo atsakovui teikti transporto priemonės saugojimo paslaugas, teisių ir interesų. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nuosekliai, net ir ieškovės ne kartą ragintas ir įspėtas, vengė įgyvendinti jam tenkančius įsipareigojimus, tuo tik prailginęs automobilio saugojimo terminą ir padidinęs ieškovei mokėtiną įsiskolinimą, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinio reikalavimo dalis dėl 1 369,00 Eur skolos priteisimo atmesta, neatitinka teisingumo, protingumo, sąžiningumo, šalių interesų pusiausvyros principų, dėl to apeliantės apeliacinis skundas yra tenkintinas ir skundžiama teismo sprendimo dalis naikintina.
Dėl bylos procesinės baigties
24. Remdamasis tuo, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimo dalies dėl 1 369,00 Eur skolos priteisimo iš atsakovo ir šią ieškovės ieškinio dalį atmesdamas, padarė neteisingas išvadas ir priėmė neteisingą sprendimą, todėl ši skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keistina ir apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas visa apimtimi (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
25. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Apeliacinės instancijos teismas vertina, jog kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
26. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 5 dalimi, apeliacinės instancijos teismui pakeitus sprendimą atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
27. Byloje pateikti įrodymai, jog už ieškinio pareiškimą ieškovė sumokėjo 65,00 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės apeliacinis skundas patenkintas visiškai – naikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovės reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo dėl 1 369,00 Eur sumos atmestas, ieškovės ieškinį patenkinus visa apimtimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 65,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.
28. Įvertinus tai, kad ieškovės ieškinys patenkintas visa apimtimi, atsakovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
29. Už apeliacinio skundo pateikimą apeliantė sumokėjo 65,00 Eur dydžio žyminį mokestį.
30. Už kiekvieną ieškinį (pradinį ar priešieškinį), pareiškimą dėl ikisutartinių santykių, trečiojo asmens, pareiškusio savarankišką reikalavimą dėl ginčo dalyko, pareiškimą jau pradėtoje byloje, pareiškimą ypatingosios teisenos bylose mokamas tokio dydžio žyminis mokestis: 1) turtiniuose ginčuose – nuo ieškinio sumos: iki trisdešimt tūkstančių eurų – 3 procentai, bet ne mažiau kaip dvidešimt eurų; nuo didesnės kaip trisdešimt tūkstančių eurų sumos iki vieno šimto tūkstančių eurų – devyni šimtai eurų plius 2 procentai nuo ieškinio sumos, viršijančios trisdešimt tūkstančių eurų; nuo didesnės kaip vieno šimto tūkstančių eurų sumos – du tūkstančiai trys šimtai eurų plius 1 procentas nuo ieškinio sumos, viršijančios vieną šimtą tūkstančių eurų. Bendras žyminio mokesčio dydis turtiniuose ginčuose negali viršyti penkiolikos tūkstančių eurų; <...> (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į tai, kad apeliaciniu skundu ieškovė ginčijo tik tą teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas ieškovės ieškinio reikalavimas 1 369,00 Eur skolos priteisimo dalyje, darytina išvada, kad apeliantei kilo pareiga sumokėti 31,00 Eur žyminį mokestį. Apeliantės apeliacinį skundą tenkinus visa apimtimi šios patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 31,00 Eur, priteistinos iš atsakovo. Likusi 34,00 Eur permoka apeliantei grąžintina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Tomadas“ apeliacinį skundą tenkinti visiškai.
Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 19 d. sprendimą pakeisti ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo T. R. 2 879,88 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt devynių Eur 88 ct) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 65,00 Eur (šešiasdešimt penkių Eur 0 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Tomadas“.
Savarankišką reikalavimą tenkinti.
Įpareigoti ieškovę uždarąją akcinę bendrovę „Tomadas“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti transporto priemonės savininkui Ž. T. turtą – transporto priemonę KIA Sephia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).
Nustatyti, kad ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neperdavus transporto priemonės savininkui Ž. T. turto – transporto priemonės KIA Sephia, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), skirti ieškovei po 50 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną iki faktinio turto perdavimo trečiajam asmeniui Ž. T. dienos.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Tomadas“ 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas trečiajam asmeniui, pareiškiančiam savarankišką reikalavimą, Ž. T.“
Priteisti iš atsakovo T. R. 31,00 Eur (trisdešimt vieno Eur 0 ct) žyminį mokestį apeliantei uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“.
Uždarajai akcinei bendrovei „Tomadas“ grąžinti 34,00 Eur (trisdešimt keturių Eur 0 ct) žyminio mokesčio permoką, atliktą 2021 m. rugpjūčio 16 d., dokumento Nr. 1385. Žyminio mokesčio permokos grąžinimo klausimą pavesti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.