Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. Č., jo atstovui advokato padėjėjui Andžejui Sinicynui (Andžej Sinicyn),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, aukštojo išsilavinimo, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2025 m. balandžio 20 d. apie 13.25 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), A. A. kumščiu sudavė J. Č. į galvos sritį, po ko ne mažiau kaip du kartus spyrė J. Č., pataikydamas į pastarojo kairės pusės šoną ir dešinės rankos pirštus, tokiais veiksmais jis sukėlė J. Č. fizinį skausmą.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu A. A. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Prieš mėnesį iki nagrinėjamo įvykio tarp jo ir J. Č. buvo kilęs konfliktas: savo draugės darbovietėje - darželyje (duomenys neskelbtini) jis buvo palikęs įkrauti elektrinio dviračio bateriją; jo draugė išvažiavo į namus; pamatęs, kad darželyje įjungta šviesa, jis apie tai pranešė savo draugei, kuri pažadėjo parašyti kolegoms, kad jis užėjęs galėtų pasiimti bateriją; pabeldęs į langą darželyje buvusio J. Č. jis paprašė paduoti bateriją; J. Č. atsakius, kad baterijos nėra, jis pamanė, kad šis juokauja, kadangi jie buvo pažįstami, niekada nekonfliktavo, tačiau J. Č. jam teigė, kad baterijos nėra, pradėjo šaukti, grasindamas iškviesti policiją; vėliau jiems išėjus į lauką J. Č. iš savo automobilio ištraukė ir padavė jam bateriją. 2025 m. per Šventas Velykas darbo metu nuvykęs pas savo draugės mamą jis pamatė J. Č., kuris savo sūnui pasakojo apie minėtą konfliktą, teigdamas, kad dėl konflikto kaltas buvo jis, jis J. Č. užpuolė. Supykęs jis spontaniškai sudavė J. Č. kelis smūgius: kumščiu sudavė į petį, į galvos sritį (kur pataikė, jis neatsimena), taip pat jis galėjo įspirti J. Č.. Įvykio metu jis buvo blaivus. Dėl savo veiksmų jis gailisi.

3. Teisiamojo posėdžio metu A. A., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu A. A. parodė, kad prieš mėnesį (tikriausiai 2025 m. balandžio 1 d.) prie darželio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tarp jo ir J. Č. įvyko žodinis konfliktas: tą dieną savo draugės R. D., dirbančios minėtame darželyje, jis paprašė įkrauti jo elektrinio dviračio bateriją (jis dirbo kurjeriu); R. D. iš darbo išvyko pamiršusi paimti minėtą bateriją; būdamas prie darželio jis pamatė darželyje įjungtą šviesą, todėl R. D. jis paprašė savo kolegoms pranešti, kad jis užeis pasiimti baterijos; priėjęs prie lango jis į šį patukseno ir jam duris atidarė J. Č.; jis J. Č. pasakė atvykęs pasiimti baterijos, apie ką jo draugė turėjo pranešti, tačiau J. Č. pasakė, kad R. D. nėra, ir pradėjo konfliktuoti; po to J. Č. atidavė jam bateriją, kuri buvo padėta J. Č. automobilyje juodame plastikiniame maiše. 2025 m. balandžio 20 d. apie 13.00 val. jis buvo išvykęs dirbti, pristatinėjo maisto užsakymus. Važiuodamas link R. D. mamos namų jis pamatė prie šios namų tvoros stovintį J. Č. automobilį. Privažiavęs arčiau jis pamatė J. Č., besikalbantį su savo ir R. D. sesers vaiku D., kuriam J. Č. pasakojo apie minėtą konfliktą. Išgirdęs, kad J. Č. D. meluoja, sakydamas, kad konfliktą sukėlė jis, jis J. Č. paklausė, kodėl šis meluoja, ir J. Č. stumtelėjo rankomis į pečių sritį, taip pat sudavė J. Č. kelis smūgius į krūtinės sritį (kuria ranka, jis neatsimena). Po jo į krūtinę suduotų smūgių J. Č. šiek tiek pasisuko ir jis galėjo suduoti J. Č. vieną smūgį į galvos sritį (kuria ranka ir į kurią tiksliai galvos vietą, jis neatsimena). J. Č. jis nespyrė nei į kairės pusės šoną, nei į dešinės rankos pirštus. Nuo J. Č. jo niekas neatitraukinėjo. Konfliktas vyko prie namo tvoros, o ne namo kieme (bylos lapai 49-51, 54-55, 64-65).

5. Ikiteisminio tyrimo metu J. Č. parodė, kad 2025 m. balandžio 20 d. apie 13.25 val. jis atvyko pas savo buvusią sutuoktinę O. K. į namus, esančius (duomenys neskelbtini), pasiimti bendro jo ir O. K. vaiko D. Č.. Namo teritorijoje tuo metu buvusi O. K. sesuo R. D. pradėjo jam priekaištauti dėl konflikto, kai šios sugyventinis A. A. krovėsi elektrinio dviračio bateriją. Jis R. D. paprašė nekelti konflikto ir su sūnumi nuėjo link savo automobilio, stovėjusio už vartelių. Tuo metu prie jo elektriniu dviračiu privažiavo A. A., kuris pradėjo kelti muštynes, jam prieš veidą mosikavo kumščiais, ketindamas trenkti, taip pat spardėsi abiem kojomis. A. A. kumščiu (kuriuo tiksliai, jis negali nurodyti) vieną kartą trenkė jam į galvos sritį ties kaire ausimi, o vėliau pradėjo spardytis, pataikydamas jam vieną kartą į kairės pusės šoną ties šonkauliais ir vieną kartą į dešinės rankos pirštus (kuria koja A. A. spardė, jis negali nurodyti). Jam buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį jis vertina 7 balais iš 10 . Alkoholio įvykio metu jis nevartojo. Įvykį matė tuo metu šalia buvęs jo nepilnametis sūnus D. Č. ir jo draugė J. D., tuo metu sėdėjusi automobilyje (bylos lapai 12-15).

6. 2025 m. balandžio 20 d. pareiškime J. Č. nurodė, kad 2025 m. balandžio 20 d. 13.25 val. jam būnant prie jo buvusios sutuoktinės motinos namų, esančių (duomenys neskelbtini), vartų jį sumušė buvusios žmonos sesers sugyventinis A. A., kuris kumščiu vieną kartą trenkė jam į galvos sritį, o vėliau pradėjo spardytis, pataikydamas jam į kairės pusės šoną ties šonkauliais ir vieną kartą į dešinės rankos pirštus, tokiu būdu sukeldamas jam fizinį skausmą (bylos lapai 12-15).

7. Ikiteisminio tyrimo metu J. D. parodė, kad 2025 m. balandžio 20 d. apie 13.25 val. ji su savo sugyventiniu J. Č. nuvyko prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), pasiimti šio sūnaus. Jiems atvykus J. Č. nuėjo pro vartelius į namo teritoriją pasiimti savo sūnaus, o ji liko sėdėti automobilyje, pastatytame prie įvažiavimo į namo teritoriją. Po dešimties minučių J. Č. su sūnumi išėjo pro vartelius. Tuo metu elektriniu dviračiu prie J. Č. atvažiavo vyras (apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, aukštas, su barzda, apsirengęs juodą sportinį kostiumą), kuris pradėjo kumščiais mušti J. Č. į galvos sritį. J. Č. skambinant bendruoju pagalbos numeriu minėtas vyras kelis kartus (mažiausiai du) spyrė J. Č. į kojas. Po to prie šių iš namo teritorijos atėjo moteris, vardu R., kuri atitraukė minėtą vyrą nuo J. Č.. Minėtą vyrą ji anksčiau yra mačiusi savo darbo vietoje ir žino, kad šis yra jos buvusios darbuotojos sugyventinis (bylos lapai 32-33).

8. Ikiteisminio tyrimo metu R. D. parodė, kad A. A. yra jos sugyventinis, J. Č. yra jos sesers O. K. buvęs vyras. Nagrinėjamo įvykio dieną savo mamos S. V.-L. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ji šventė Šventas Velykas. Namuose buvo ir jos sesers sūnus D. Č.. Po pietų pas D. Č. atvažiavo pastarojo tėvas. D. Č. išėjus iš namų ir einant su J. Č. link automobilio po poros minučių ji taip pat išėjo į lauką ir išgirdo J. Č. savo sūnui pasakojantį apie jo ir A. A. konfliktą (ką J. Č. savo sūnui sakė, ji neprisimena). Tuo metu dviračiu atvažiavo A. A., kuris nulipęs nuo dviračio J. Č. pasakė „Ką tu čia aiškini?“ ar kažką panašaus ir pastūmė J. Č. ar sudavė ranka smūgį į viršutinę galvos sritį. Viskas vyko labai greitai. Pamačiusi konfliktą ji pribėgo prie vyrų ir siekdama išvengti tolimesnio konflikto paėmė A. A. už rankos ir pasakė, kad nereikia, nes jis parsidarys problemų. J. Č. jokių smūgių A. A. nesudavė. Po suduoto smūgio J. Č. greitu žingsniu nuėjo link automobilio ir į šį įsėdo. Niekas iš automobilio išlipęs nebuvo. Konfliktas įvyko už tvoros, kur stovėjo J. Č. automobilis. A. A. jos akivaizdoje J. Č. tikrai nespardė. D. Č. konflikto pradžioje iš karto nubėgo į namus (bylos lapai 35-37).

9. Ikiteisminio tyrimo metu Bendrasis pagalbos centras ikiteisminio tyrimo pareigūnui pateikė garso įrašą, kuriame užfiksuota, kaip 2025 m. balandžio 20 d. 13.28 val. pranešėjas, prisistatęs J. Č., prašo iškviesti policijos pareigūnus prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kadangi jį stumdė, spardė ir mušė per galvą jo sutuoktinės sesers sugyventinis, kuris iš įvykio vietos nepasišalino (bylos lapai 40-41).

10. Teismas pažymi, kad A. A. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys – jo paties, taip pat J. Č., J. D., R. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, pareiškime, garso įraše užfiksuoti duomenys, kurie gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2025 m. balandžio 20 d. apie 13.25 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), A. A. kumščiu sudavė J. Č. į galvos sritį, po ko ne mažiau kaip du kartus spyrė J. Č., pataikydamas į pastarojo kairės pusės šoną ir dešinės rankos pirštus, tokiais veiksmais jis sukėlė J. Č. fizinį skausmą.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

11. A. A. smurtaudamas – tyčia kumščiu suduodamas J. Č. į galvos sritį bei ne mažiau kaip du kartus spirdamas į J. Č. kairės pusės šoną ir dešinės rankos pirštus, sukėlė J. Č. fizinį skausmą, taigi A. A. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

12. Teisiamojo posėdžio metu A. A. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį R. D. atsakomybei pagal laidavimą.

13. R. D. pateikė teismui pateikė prašymą, kuriuo paprašė perduoti A. A. jos atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų terminą be užstato, ir atleisti A. A. nuo baudžiamosios atsakomybės. R. D. nurodė, kad ji yra artima A. A. ir verta teismo pasitikėjimo, įsipareigoja daryti jam teigiamą įtaką, prižiūrėti jo elgesį ir užtikrinti, kad jis laikysis įstatymų bei nepadarys naujų nusikalstamų veikų (bylos lapas 132).

14. Teisiamojo posėdžio metu R. D. nurodė, kad ji A. A. pažįsta 5-6 metus, jie kartu gyvena. A. A. yra ramus, tylus, mažai šnekantis žmogus, nėra emocionalus ir impulsyvus žmogus. Tam tikrose situacijose A. A. gali būti emocionalus. Šis įvykis buvo spontaniškas, tokių įvykių per visą jų bendravimo laikotarpį ji nematė. Šį įvykį ji vertina kaip didžiulį nesusipratimą. Smurtinio elgesio pateisinti negalima. Jos žiniomis, A. A. praeityje nebuvo dalyvavęs muštynėse. Ji mano, kad A. A. apeis šonu pro J. Č., taip pat nesmurtaus ir prieš kitus asmenis. Ji gali daryti teigiamą įtaką A. A., priminti šiam, kad nereikia karščiuotis, jeigu girdi ar matai neigiamą ar nepageidaujamą asmenį. Ji su A. A. kartu leidžia laiką, dirba, pusryčiauja, vakarieniauja, o kai nedirba, jie kartu kažkur nueina, žiūri filmus. Jų bendravimas yra pagarbus, jie gerbia vienas kito nuomonę. Ji prašo taikyti laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų laidavimo terminą, tačiau jeigu teismas nuspręs taikyti užstatą, ji sutiks laiduoti, taip pat ji sutiktų ir su ilgesniu laidavimo terminu.

15. A. A. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. J. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl A. A. nusikalstama veika jam padarytos neturtinės žalos, kurią jis įvertino 1 200 eurų, atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu A. A. įsipareigojo atlyginti teismo priteistą jo veiksmais padarytą neturtinę žalą. A. A. neteistas (bylos lapas 84), baustas administracinėmis nuobaudomis dėl administracinių nusižengimų, susijusių su transportu ir kelių ūkiu, padarymo (bylos lapai 85-93). A. A. vykdo individualią veiklą (bylos lapas 82). Teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog A. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

16. Laiduotoja sutinka būti R. D., gyvenanti kartu su A. A., palaikanti su juo glaudžius ryšius, bendraujanti kiekvieną dieną. R. D. darbdavio charakterizuojama kaip atsakinga, punktuali, patikima darbuotoja (bylos lapas 131). R. D. neteista (bylos lapas 133). Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad R. D. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima A. A., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką A. A., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus A. A., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį laiduotojos R. D. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant vienerių metų ir šešių mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai

18. A. A. nusikalstama veika pasireiškė smurtinio pobūdžio veiksmais, dėl ko teismas mano esant tikslinga A. A. skirti BK 72² straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Civilinis ieškinys

19. Baudžiamojo proceso metu J. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl A. A. nusikalstamais veiksmais padarytos 1 200 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo. J. Č. nurodo, kad po įvykio jį pradėjo varginti stiprūs galvos skausmai, atsirado nemiga ir nuolatinis nerimas, patirtas smurtas sukėlė psichologinę traumą; būdamas tikintis žmogus šventą dieną jis patyrė fizinę ir emocinę žalą, kuri sugriovė ramybės ir saugumo jausmą; įvykis paliko ilgalaikių pasekmių – kiekvieną kartą vykdamas pasiimti sūnaus jis išgyvena didelę įtampą, nes nežino, ar situacija nesibaigs naujais smurtiniais veiksmais; šie įvykiai turėjo ilgalaikių pasekmių jo fizinei ir psichologinei sveikatai, kasdieniam gyvenimui bei pasitikėjimui aplinka (bylos lapai 122-123).

20. Teisiamojo posėdžio metu J. Č. nurodė, kad dėl nagrinėjamo įvykio jam buvo sugadinta šventė, nuotaika, jam kilo stresas, skaudėjo galvą tris dienas po įvykio. Į gydymo įstaigą po nagrinėjamo įvykio jis nevažiavo, nes būtų sugadinęs visą dieną. Jo draugė bijo A. A., nes nežino, ką šis gali padaryti. Jis jaučia baimę, stresą.

21. Vertindamas J. Č. civilinį ieškinį dėl jam padarytos neturtinės žalos teismas pažymi, kad teismui nekilo abejonių, kad J. Č. dėl A. A. nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, įvykio metu jautė skausmą, tačiau J. Č. dėl civiliniame ieškinyje nurodomų jaučiamų stiprių galvos skausmų, nemigos į medikus nesikreipė ir nepateikė teismui įrodymų, kad galvos skausmai ir nemiga yra siejama su nagrinėjamu įvykiu, o ne su kitu sveikatos sutrikimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Dėl to teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros ir neturtinės žalos atlyginimo nepaversti antra – papildoma bausme. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma – vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinant arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas.

22. Teismas sutinka, jog J. Č. neturtinė žala padaryta dėl jo sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o A. A. kaltė dėl fizinio skausmo sukėlimo pasireiškė tyčiniais smurtiniais veiksmais. J. Č. jautė skausmą, baimę, patyrė išgyvenimus. Nustatydamas A. A. padarytos neturtinės žalos dydį teismas taip pat įvertina A. A. turtinę padėtį, kurią vertinti nustatant neturtinės žalos dydį įpareigoja CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatos – A. A. vykdo individualią veiklą (bylos lapas 82). Pagal teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais svyruoja nuo 300 eurų iki 3 000 eurų (apeliacinės bylos Nr. 1A-203-337/2019, 1A-460-576/2019, 1A-515-654/2019, 1A-425-654/2019, 1A-517-468/2019, 1A-305-383/2019, 1A-649-843/2021, 1A-227-626/2021, 1A-56-383/2022, 1A-45-530/2022, 1A-195-397/2022).). Įvertinus tai, kad J. Č. sveikata dėl smurtinių A. A. veiksmų nebuvo sutrikdyta, smurtiniais A. A. veiksmais J. Č. buvo sukeltas fizinis skausmas, J. Č. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies, priteisiant iš A. A. J. Č. naudai 300 eurų.

23. Baudžiamojo proceso metu J. Č. atstovas advokato padėjėjas Andžejus Sinicynas pateikė prašymą iš A. A. J. Č. naudai priteisti 400 eurų procesinių išlaidų. Išlaidoms pagrįsti J. Č. atstovas advokato padėjėjas Andžejus Sinicynas pateikė 2025 m. rugsėjo 15 d. sąskaitą už suteiktas teisines paslaugas ir pinigų priėmimo kvitą (bylos lapai 122-125).

24. BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, teismas gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

25. Vertindamas prašymą iš A. A. J. Č. naudai priteisti 400 eurų patirtų procesinių išlaidų už suteiktas teisines paslaugas, teismas pažymi, kad proceso išlaidas patvirtina sąskaita, pinigų priėmimo kvitas, iš kurio matyti, kad J. Č. sumokėjo 400 eurų už suteiktas teisines paslaugas, taigi iš A. A. J. Č. naudai priteistinas 400 eurų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą atlyginimas.

VII. Procesinės prievartos priemonės

26. Baudžiamojo proceso metu A. A. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (bylos lapai 77-78), kuri paliktina galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 64¹, 72² straipsniais, 74 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, 115 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. A., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti A. A. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per aštuonis mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. A. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o šiam nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

J. Č. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš A. A. J. Č. naudai priteisti 300 eurų neturtinės žalos bei 400 eurų procesinių išlaidų už teisinių paslaugų teikimą.

Išaiškinti A. A. ir R. D., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.