- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- e2-29861-1097/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24160-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Latvelė
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Lietuvo draudimas“
- Trečiasis asmuo
- uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvo draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „YIT Lietuva“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, prašydama priteisti iš atsakovės 167,01 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2018 m. spalio 7 d. Antakalno g., Vilniuje, eismo įvykio metu, t. y. įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais, apgadintas automobilis New Beetle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Minėtas automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju draudimu, todėl ieškovė draudimo sutarties pagrindu išmokėjo draudimo išmoką – 167,01 Eur. Ieškovė pažymėjo, kad draudėjui nebuvo atlyginta už sugadintą automobilio padangą, atsižvelgiant į tai, kad padangos rašto gylis buvo nudėvėtas, tačiau per mažas padangos protektoriaus gylis šio eismo įvykio kilimui įtakos neturėjo, nes buvo sausa ir šilta. Ieškovė taip pat nurodė, kad išvengti kliūties automobilio valdytojas neturėjo galimybės, nes nebuvo jokių į spėjamųjų ženklų, iš tolo duobės nebuvo galima matyti; policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose KET pažeidimų neįžvelgė. Ieškovės teigimu, sumokėjusi draudimo išmoką, ji įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalą asmenį, t. y. atsakovę. Grįsdama teiginius dėl atsakovės atsakomybės, ieškovė nurodė, kad atsakovės civilinė atsakomybė kyla CK 6.266 straipsnio pagrindu, nes pagal Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalį vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms.
Atsiliepimas
3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovė nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves, įskaitant ir Antakalnio g., ir kiemų dangos remonto bei priežiūros funkciją ir gatvių valdymą yra perdavusi UAB „YIT Lietuva“, kuri ir turi būti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme ir atsakingu už žalą asmeniu. Vilniaus miesto savivaldybė visiškai įvykdė savo, kaip kelio savininko, pareigą užtikrinti tinkamą gatvių būklę bei priežiūrą. Atsakovė taip pat teigė, kad ieškovė neįrodė, jog automobilio sugadinimas buvo padarytas būtent dėl ginčo eismo įvykio: nėra pateikiamos eismo įvykio vietos bei automobilio fotonuotraukos (pateikiamos automobilio ratų nuotraukos nėra pakankamas įrodymas), todėl sunku vertini konkrečią situaciją; be to, nepateikta policijos pažyma ar kitas dokumentas, kuriame būtų nurodytos aplinkybės, susijusios su kelio žymėjimu, t. y. nenurodoma, kad kelyje esanti duobė nebuvo pažymėta skiriamaisiais ženklais. Aplinkybė, kad draudimo išmoka už sugadintą padangą nebuvo išmokėta, nes jos rašto gylis nudėvėtas 100 proc. nuo naujos padangos rašto gylio iki leistinos ribos, galėjo turėti esminės reikšmės, nes toks transporto priemonės eksploatavimas kelia pavojų eismo ir vairuotojo saugumui ir galėjo turėti įtakos transporto priemonės valdymui kelyje.
4. Trečiasis asmuo UAB ,,YIT Lietuva“ atsiliepime prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Trečiojo asmens teigimu, jam nebuvo perduotas kelio valdymas CK 6.266 straipsnio 1 dalies prasme, todėl atsakovė byloje yra tinkama ir žalą privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybė.
Šalies argumentai
5. Ieškovė į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant.
Atsiliepimas
6. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė prašė ieškinį atmeti; rėmėsi atsiliepime į ieškinį nurodytais argumentais ir aplinkybėmis. Nurodė, kad iš pateiktos byloje medžiagos nėra aiškios įvykio aplinkybės. Atsakovė teigė, kad nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į tai, jog padangos nudėvėjimas galėjo turėti įtakos eismo įvykiui kilti, nes tai pailgina stabdymo kelią.
7. Trečiasis asmuo į teismo posėdį neatvyko, prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
8. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo ieškinio reikalavimą priteisti iš atsakovės žalos atlyginimą grindžia nurodydama, kad atsakovė, kaip kelio valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme, yra atsakinga už kelio dangos defektais padarytą žalą. Atsakovė, nesutikdama su ieškinio reikalavimais, nurodo, kad negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą, nes sutartimi perdavė Vilniaus miesto Šiaurinės dalies gatves, įskaitant ir Antakalnio gatvę, valdyti UAB ,,YIT Lietuva“, kuri ir turi būti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Be to, nėra aiškios įvykio aplinkybės ir automobiliui padaryta žala. Taigi, iš esmės ginčas kilęs dėl dviejų klausimų: dėl asmens, atsakingo už žalą, atsiradusią automobiliui įvažiavus į kelio duobę, ir ginčo įvykio faktinių aplinkybių, reikšmingų nustatant civilinės atsakomybės sąlygas.
Dėl už žalą atsakingo asmens
9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Šioje teisės normoje įtvirtinta objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, tuo atveju, kai viešame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpciją ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytą žalą, būtina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.
10. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).
11. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad atsakovė yra kelio ruožo, kuriame buvo kelio dangos defektas ir įvyko eismo įvykis, savininkė. Atsakovė, ginčydama savo, kaip kelio savininkės ir valdytojos atsakomybę už kelio defektu transporto priemonei padarytą žalą, teigė, kad sutartimi buvo perdavusi Vilniaus miesto Šiaurinė dalies gatves, tarp jų ir Antakalnio gatvę, valdyti trečiajam asmeniui UAB ,,YIT Lietuva“, kuri ir turi būti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Šiuos teiginius atsakovė grindė 2018 m. rugsėjo 25 d. atsakovės ir UAB ,,YIT Lietuva“ sudarytos darbų atlikimo sutarties Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2) 16.11 punktu.
12. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, kad pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Teismas, spręsdamas dėl sutarties sąlygų turinio, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
13. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 25 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (užsakovas) ir UAB ,,YIT Lietuva“ (UAB „YIT Infra Lietuva“) (rangovas) sudarė pirkimo sutartį Nr. A62-163/18(3.10.21-TD2), pagal kurią rangovas įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Šiaurinės miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo sudaryti rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus (Sutarties 1 punktas). Pagal Sutarties 9 punktą, užsakovas sumoka rangovui už faktiškai atliktus darbus, jei darbai atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku pagal darbų priėmimo – perdavimo aktą, darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymą ir pateiktas PVM sąskaitas faktūras arba lygiaverčius dokumentus. Už papildomus darbus nemokama, jei tai susiję su savavališkais sprendimais. Sutarties 16.1 punkte rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką užsakovo užsakymą. Sutarties 16.11 punkte įtvirtinta, kad rangovas įsipareigoja ,,nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Vakarinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir pagal 6.270 straipsnio 2 dalį, privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės“. Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, rangovas apie pastebėtus defektus turi informuoti užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą ir jame nurodytas apimtis (Sutarties 16.12 punktas).
14. Taigi, Sutartimi šalys susitarė, kad rangovas atliks nuolatinę priskirtų gatvių ir kiemų stebėseną, tačiau visais atvejais prieš atlikdamas kelio remonto darbus rangovas privalo gauti užsakovo (atsakovės) raštišką užsakymą, priešingu atveju už atliktus darbus neapmokama. Tik tais atvejais, kai kelio defektai kelia grėsmę eismo saugumui, atsakovės užsakymas nebūtinas, tačiau atsakovė apie tokią situaciją turi būti informuojama. Įvertinus šių Sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad rangovas priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino savarankiškai (CK 6.193 straipsnis). Priešingai, kelių remonto darbai gali būti atlikti tik savivaldybės raštiško užsakymo pagrindu, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus rangovas atlieka ne savo nuožiūra, o pagal atsakovės nurodymus. Net išskirtinai pavojingose situacijose, kai veiksmų būtina imtis nedelsiant, rangovas privalo informuoti atsakovę.
15. Turint galvoje šių Sutarties nuostatų visumą, aplinkybė, kad Sutartyje įrašyta nuostata, jog rangovas yra kelio valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiūros, savaime nėra pagrindas daryti priešingos išvados. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog vien tik sutarties nuostatos, kad rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, savaime neįrodo, jog rangovas yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas. Reikia analizuoti šalių sudarytą sutartį kompleksiškai, vertinant, ar rangovui yra suteikta teisė savarankiškai, savo nuožiūra valdyti kelius, daryti fizinį poveikį, ar jam yra priskirta tik techninės priežiūros funkcija (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019). Nagrinėjamu atveju sutarties turinio analizė leidžia pripažinti, kad rangovui teisė savo nuožiūra valdyti kelius nebuvo perduota, su juo pasirašyta sutartis kvalifikuotina kaip kelių techninės priežiūros sutartis.
16. Šiame kontekste svarbu ir tai, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo nuostatos. Pagal pastarojo įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise (Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju apie tokį perdavimą duomenų byloje nėra. CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).
17. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs Sutarties nuostatų visumą, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju atsakovės ir trečiojo asmens 2018 m. rugsėjo 25 d. sutartis turi būti vertinama kaip susitarimas dėl kelių techninės priežiūros darbų vykdymo, įskaitant stebėseną ir eismo saugumui keliančių defektų pašalinimą. Dėl to spręstina, kad šia Sutartimi kelių valdymo teisė nebuvo perduota rangovui ir jų valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme yra atsakovė. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė turi teisę, esant pagrindui, reikšti reikalavimą dėl žalos, padarytos kelio dangos defektu, atlyginimo kelio valdytojai (savininkei) atsakovei.
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų
18. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.
19. Atsakovė, ginčydama savo civilinę atsakomybę, kelia abejones dėl faktinių ginčo eismo įvykio aplinkybių: ar kelio duobė buvo pažymėta, ar eismo įvykiui negalėjo turėti įtakos nudilusios padangos; ar žala automobiliui padaryta šiam patekus į kelio duobę. Nagrinėjant šiuos argumentus pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, jog teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią atmesti, turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017; 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019). Vadovaujantis vienu iš esminių civiliniame procese rungimosi principu, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 12, 178 straipsniai). Šalių pasyvumas procese, nepasinaudojimas teise, kartu ir našta įrodinėti, sukelia tam tikrus neigiamus procesinius padarinius – teismas laiko tam tikras aplinkybes neįrodytomis, o tai gali lemti nepalankaus teismo sprendimo priėmimą, šalies, kuri neįrodė savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindo, atžvilgiu.
20. Nagrinėjamu atveju iš į bylą pateikto pranešimo policijai matyti, kad buvo užfiksuotas pranešimas apie tai, jog automobilis VW Beetle, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvažiavo į nepažymėtą duobę ir transporto priemonė apgadinta. Atsakovė nurodo, jog turėtų būti pateikiama policijos medžiaga tiriant įvykį, tačiau iš policijos atstovo 2020 m. birželio 8 d. el. laiško matyti, kad tokios medžiagos nėra. Taigi, ieškovė negali būti įpareigojama pateikti tai, ko nėra. Vis dėlto, tai nereiškia, jog negali būti sprendžiamas klausimas dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo, nes nurodyta pateikta medžiaga yra pakankama įvykiui nustatyti bei esminėms jo aplinkybėms konstatuoti – panešimas policijai patvirtina, jog buvo įvažiuota į nepažymėtą kelio duobę ir dėl to apgadinta transporto priemonė. Taip pat byloje pateikti duomenys, patvirtinantys patirtos žalos dydį ir transporto priemonės sugadinimus – transporto priemonės techninės apžiūros aktas, automobilio sugadinimo vietų (ratų) bei paties automobilio foto nuotraukos. Nurodyti sugadinimai atitinka pranešime policijai fiksuotas įvykio aplinkybes. Byloje pateikti įrodymai, kad buvo įvertinta galima padangų nusidėvėjimo įtaka eismo įvykiui – AB „Lietuvos draudimas“ žalų tyrimo ekspertas patvirtino, jog eismo įvykio metu, t. y. 2018 m. spalio 7 d., Vilniuje dieną ir vakare buvo sausa, 13-15 laipsnių šilumos, todėl per mažas padangos protektoriaus gylis eismo įvykio kilimui neturėjo įtakos (nes protektoriaus gylis turi įtakos eismo saugumui, kai būna šlapia ir slidi kelio danga). Taigi, ieškovė pateikė įrodymus, kuriais grindė tiek eismo įvykio aplinkybes, tiek jo metu padarytą žalą, tiek pateikė eksperto vertinimą dėl padangų nusidėvėjimo reikšmės. Tuo tarpu atsakovė, nesutikdama su tokiais įrodymais, apsiribojo iškeldama bendro pobūdžio abejones ir pasvarstymus, tačiau nepateikė konkrečių duomenų, galinčių paneigti ieškovės pateiktus įrodymus ar nuginčyti įrodinėjamas aplinkybes (CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, bendro pobūdžio kritiniai teiginiai nėra pakankami pateiktai medžiagai paneigti, todėl, vadovaujantis pirmiau aptartomis įrodymų vertinimo taisyklėmis ir tikėtinumo principu, teismas pripažįsta labiau tikėtina ieškovės dėstomą ginčo įvykio eigą, aplinkybes bei priežastis (CPK 185 straipsnis).
21. Taigi, remiantis pateiktais įrodymais ir atsakovei nepateikus juos paneigti galinčios medžiagos, konstatuotina, kad kelio su žalą sukėlusiu defektu valdytoja CK 6.266 straipsnio prasme laikytina atsakovė, ieškovės apdraustas automobilis įvažiavo į šiame kelyje buvusią duobę ir buvo apgadintas, t. y. dėl kelio defekto kilo žalos, kurią atlyginio draudikė ieškovė ir regreso tvarka reikalauja priteisti iš atsakovės – už žalą atsakingos kelio su defektu dangoje valdytojos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad yra visos atsakovės civilinės atsakomybės CK 6.266 straipsnio pagrindu sąlygos. Dėl to ieškovės ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo tenkintinas (CK 6.101 straipsnio 4 dalies 4 punktas, 6.1015 straipsnis, 6.280 straipsnio 1 dalis).
Dėl procesinių palūkanų
22. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, tenkintinas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
23. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškinys yra patenkintas, ieškovei iš atsakovės priteistina 15 Eur (žyminis mokestis) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos byloje (1,86 Eur) neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo), todėl šių išlaidų atlyginimas valstybei iš atsakovės nepriteisiamas (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (j. a. k. 110051834) iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės (j. a. k. 111109233) 167,01 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt septynis eurus 01 ct) žalai atlyginti, 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (167,01 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. rugpjūčio 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur (penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.