Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovei J. B. dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu suformuota teismų praktika orientuoja teismus, nagrinėjant bylą, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2013; kt.).

Iš Tarnybos pateikto į bylą pateikto 2020 m. rugpjūčio 11 d. Vaiko nuomonės išklausymo akto nustatyta, kad nepilnametė nurodė, kad ji nori gyventi pas tėvą, nes pas jį jaučiasi saugiai ir ramiai, jai nepatinka motinos elgesys kai ji serga (duomenys neskelbtini) liga, tokiais momentais ji gali elgtis pavojingai. Mergaitė yra girdėjusi, kai mama mušdavo močiutę, grasindavo sužaloti peiliu. Tarnybos išvadoje nurodyta, kad ieškovo namuose sudarytos tinkamos sąlygos dukrai, jai skirtas atskiras kambarys. Ieškovas patvirtino ir pati nepilnametė nurodė, kad mergaitė gerai sutaria su ieškovo gyvenimo drauge M.-M. Š.. Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tai, kad nepilnametė L. B. jos nuomonės išklausymo metu buvo 14,5 metų amžiaus. Vertintina, kad tokio amžiaus paauglė geba išreikšti savo nuomonę. Jos nuomonė, kad ji nori gyventi su tėvu, laikytina svarbia. Bylos nagrinėjimo metu, kuris truko virš septynių mėnesių, nebuvo nustatyta, kad nepilnametė būtų sugrįžusi gyventi ar ketintų sugrįžti pas mamą.

Teismas turi individualizuoti vaiko interesus, negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta. Esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ar jos pakeitimo – vaiko interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė, kuriai šiuo metu yra 15 metų, Tarnybos atstovui aiškiai išreiškė savo nuomonę, kad nori gyventi kartu su tėčiu, nustačius, kad mergina jau beveik metus gyvena kartu su tėvu ir jo šeima, nesant duomenų, kad vaiko tėvas A. B. neužtikrintų vaiko interesų ar negebėtų pasirūpinti nepilnamečio vaiko poreikiais, net ir nesant surinktų išsamių neginčijamų įrodymų, kad atsakovės namuose nepilnametei buvo nesaugu, teismas konstatuoja, kad vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimas, nustatant ją kartu su tėvu, atitiks geriausius nepilnametės interesus. Vertintina, kad vaiko noras nagrinėjamu atveju sutampa su jo interesais. Todėl teismas tenkina ieškovo reikalavimą ir nepilnametės šalių dukros nuolatinę gyvenamąją vietą nustato kartu su ieškovu (vaiko tėvu) A. B..

CK 3.170 straipsnio 1–4 dalyse nustatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. CK 3.175 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaikais tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Teismų praktikoje pažymima, kad įstatyminis reglamentavimas lemia, kad bendravimo su vaiku tvarka turi būti nustatoma, atsižvelgiant į konkrečią byloje susiklosčiusią situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-279-567/2018; kt.). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad visus klausimus, susijusius su vaiko auklėjimu, abu tėvai turi spręsti tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaikais susijusius klausimus taikiai, nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaikus, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 13 punktas).

Konstatuotina, kad byloje tarp šalių nėra ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Iš šalių paaiškinimų darytina išvada, kad abu tėvai supranta ryšių su vaiku ir dalyvavimo vaiko auklėjime svarbą. Atsižvelgus į tai, kad nepilnametė yra 15-os metų amžiaus, kad pati priėmė sprendimą dėl gyvenamosios vietos pakeitimo, vertintina, kad konkrečios ir detalios bendravimo tvarkos nustatymui nagrinėjamu atveju nėra būtinybės, nes nepilnametei nėra trukdoma bendrauti su mama. Todėl ieškovo prašymas patvirtinti bendro pobūdžio nuostatas dėl atsakovės bendravimo su dukra tenkintinas.

Nustačius nepilnametės šalių dukros gyvenamąją vietą su ieškovu, iš atsakovės priteistinas išlaikymas vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.192 straipsnis numato, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Ši tėvų pareiga yra absoliuti, todėl šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti ar perkelti vykdymą kitiems asmenims, taip pat ir vienam iš tėvų, su kuriuo gyvena vaikas. Pažymėtina, kad įstatymai nenustato išlaikymo dydžio, kurį turi teikti vaikui tėvai, o teismų praktika, kaip yra konstatavęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi.

Teismas, spręsdamas dėl nuolatinio išlaikymo dydžio ir nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016), protingi vaiko gabumų, jo polinkių nulemti poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Kiekvienas tėvas, motina turi užtikrinti būtinuosius vaiko poreikius, o priklausomai nuo savo turtinės padėties ir galimybių, taip pat tenkinti ir kitus vaiko poreikius, svarbius jo, kaip savarankiškos asmenybės, vystymuisi. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014; kt.).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimu patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.3 punkte šalys buvo sutarusios, kad skyrium gyvenantis A. B. savo nepilnamečiui vaikui L. B. materialiniam išlaikymui iki jai sukaks 18 metų kiekvieną mėnesį moka po 220 Eur periodinių išmokų, šią pinigų sumą iki kiekvieno einamojo mėnesio 15 d. pervesdamas į J. B. asmeninę banko sąskaitą; į šią nurodytą sumą taip pat įeina vaiko mokymosi, laisvalaikio, bei kitos vaikų ugdymo išlaidos per visą mokymosi laikotarpį, bet ne ilgiau, nei jam sueis aštuoniolika metų. Vaiko tėvas A. B. savo nuožiūra ir sprendimu, atsižvelgdamas į savo turtinę padėtį ir vaiko poreikius, turi teisę, bet ne pareigą minėtą sumą padidinti. Tėvo mokama vaikui išlaikyti pinigų sumą yra indeksuojama LR Vyriausybės nustatyta tvarka kiekvienais metais.

Vaiko išlaikymui priteistiną sumą teismas nustato įvertinęs konkretaus vaiko poreikius, tėvų turtines galimybes, tačiau ši teismo pareiga negali būti tapatinama su pareiga teismo procesiniame sprendime detaliai įvardyti, kokia pinigų suma turi būti skiriama konkretaus vaiko poreikio tenkinimui (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1587-619/2017; kt.). Sprendžiant dėl išlaikymo dydžio pastebėtina, kad teismų praktikoje yra suformuluotas orientacinis kriterijus – minimalus mėnesinis darbo užmokestis, kuris taikomas priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti. Minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) nuo 2021 m. sausio 1 d. yra 642 Eur neatskaičius mokesčių, arba apie 460 Eur atskaičius mokesčius. Vertintina, kad minimali orientacinė suma, kurią kiekvienas iš tėvų turi skirti vaiko būtinųjų poreikių tenkinimui, turi būti ne mažesnė kaip 230 Eur. Įvertintina, kad vaiką auginantis tėvas (motina) gauna valstybės skiriamas išmokas vaikui, kurios nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 70 Eur/mėn. Pastebėtina ir tai, kad Lietuvoje patvirtintas Minimalių vartojimo poreikių dydis bendrai gyvenantiems asmenims nuo 2021 m. sausio 1 d. sudaro 260 Eur pirmam asmeniui, 208 antram asmeniui, 182 Eur – trečiam ir paskesniems bendrai gyvenantiems asmenims.

Teismas vertina, kad ieškovo nurodoma dukros poreikiams išleidžiama 600 Eur suma yra pakankamai ženkli, ypač atsižvelgus į tai, kad ieškovo namų ūkį sudaro 4 asmenys. Kai kurios nurodytos išlaidos, pavyzdžiui 70 Eur/mėn. transportui, 70 Eur/mėn. laisvalaikiui 14-15 metų nepilnamečiui vaikui laikytinos didokomis.

Pažymėtina ir tai, kad vaiko išlaikymas turi būti proporcingas ne tik vaiko poreikiams, bet ir tėvų galimybėms. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo dydžio, būtina nustatyti ir tėvų turtinę padėtį, galimybes teikti išlaikymą, sveikatos būklę, kitų išlaikytinių skaičių, kitas svarbias aplinkybes. Tėvų turtinė padėtis nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, autorinį atlyginimą, pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos, dividendus ir kt., lėšas bankuose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, vertybinius popierius ir kt. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2010; kt.).

Atsakovė nesutiko su ieškovo prašoma išlaikymo suma, teigė, kad vienintelės jos pajamos yra ligos išmoka, kurią sudaro 173,99 Eur per mėnesį. Nurodė, kad turi ir būtinų išlaidų: sau maistui per mėnesį išleidžia apie 70 Eur, komunalinės išlaidos yra apie 70 Eur, vaistai – apie 50 Eur, transporto išlaidos – apie 15 Eur, internetas, telefonas – apie 20 Eur, viso – apie 225 Eur. Atsakovei pragyventi padeda jos mama, su kuria gyvena. Iš byloje esančios Darbingumo lygio pažymos DL-1 Nr. 2362 nustatyta, kad J. B. nuo 2020 m. rugpjūčio 27 d. iki 2022 m. rugpjūčio 26 d. nustatytas 30 proc. darbingumo lygis, diagnozės kodas (duomenys neskelbtini). 2020 m. rugsėjo 16 d. Išvadoje dėl darbo pobūdžio ir sąlygų Nr. DPS-1123 nurodyta, kad moteris negali dirbti naktinį darbą, viršvalandinių darbų, darbų aukštyje ar požeminių darbų, dirbti su jonizuojančia spinduliuote, darbo aplinkoje esant cheminių jautrinančių medžiagų.

Remiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – Sodra) duomenimis, atsakovė 2020-2021 metais negavo su darbo santykiais susijusių pajamų. Iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad atsakovė neturi nekilnojamojo turto, turi vieną transporto priemonę, Audi 80, 1993 metų gamybos. Remiantis Sodros duomenimis, ieškovas dirba (duomenys neskelbtini), kur jo pajamos sudaro apie 1700-1800 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių, taip pat gauna pajamų iš UAB (duomenys neskelbtini), apie 350 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Ieškovas turi nekilnojamojo turto Ignalinos rajone (dalį žemės sklypo ir dalį statinių, įgytų paveldėjimo būdu), jo vardu nėra registruota transporto priemonių. Nuomos pagrindais naudojasi Lietuvos Respublikai priklausančiu gyvenamuoju būstu. Vertintina, kad ieškovo finansinė padėtis yra dalinai geresnė nei atsakovės. Kitų išlaikytinių nei ieškovas, nei atsakovė neturi.

Šioje byloje sprendžiant dėl atsakovės mokėtino išlaikymo dydžio, atsižvelgtina į tėvų gaunamas pajamas ir ankstesniais laikotarpiais gautų pajamų dydį, į abiejų tėvų pareigą dėti pastangas, kad gaunamos pajamos būtų pakankamos teikti dukrai išlaikymą, į šalių turimą turtą ar jo nebuvimą. Svarbia aplinkybe laikytina atsakovei diagnozuota (duomenys neskelbtini) pobūdžio liga (duomenys neskelbtini), kurią liudija dokumentai, kurios neneigė ir ieškovas, ir dėl to atsakovei nustatytas dalinis 30 proc. darbingumas. Vertintina, kad ši aplinkybė yra reikšminga nustatant, kad ieškovas turi didesne apimtimi prisidėti prie dukros išlaikymo. Teismas sprendžia, kad iš atsakovės priteistinas 170 Eur dydžio išlaikymas periodinėmis išmokomis, mokamas dukrai kas mėnesį, ir vertina, kad toks išlaikymas nepažeis vaiko interesų, atitiks proporcingumo tarp vaiko poreikių ir išlaikymą privalančios mokėti mamos turtinės padėties ir finansinių galimybių, nulemtų sveikatos sutrikimų, kriterijų ir garantuos būtinųjų vaiko poreikių tenkinimą (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Teisė į išlaikymą, kaip ir kitos vaiko teisės, atsiranda nuo vaiko gimimo momento. Šią teisę turi užtikrinti tėvai, t. y. jie yra asmeniškai (individualiai) atsakingi už išlaikymo savo nepilnamečiams vaikams teikimą, šių prievolių vykdymas negali būti perleistas ar perkeltas kitiems asmenims, taip pat negali būti atsisakyta jų vykdymo. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, o išlaikymo įsiskolinimas gali būti priteisiamas ne ilgiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Ieškovas prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos (už 4 mėnesius), taigi toks reikalavimas atitinka CK 3.200 straipsnyje nurodytą sąlygą.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-480-378/2017). Tai reiškia, kad kiekvienu atveju turi būti nustatytas momentas, nuo kurio vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką. Vertintina, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra paneigta ieškovo nurodyta aplinkybė, kad nuo 2020 m. balandžio 1 d. šalių dukra gyvena su ieškovu.

Aiškindamas įrodinėjimo pareigos paskirstymą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011). Taigi, atsakovei, prašančiai nepriteisti išlaikymo įsiskolinimo, tenka pareiga pagrįsti tokį savo prašymą. Ieškovas teigė, kad atsakovė nurodytu laikotarpiu neteikė dukrai išlaikymo, tik perduodavo valstybės skiriamas išmokas vaikui. Atsakovė patvirtino šią aplinkybę. Atsakovė teigė, kad siekė rūpintis dukra, tačiau ši nekeldavo ragelio, neatsakinėjo į žinutes. Teismas vertina, kad iš atsakovės priteistinas išlaikymo įsiskolinimas, nes atsakovė ženkliau neprisidėjo prie dukros poreikių tenkinimo.

Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl byloje kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, reikia nustatyti šias reikšmingas faktines aplinkybes: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404/2013).

Teismas sprendžia, kad vaiko poreikiai ir atsakovės galimybės teikti išlaikymą laikotarpiu nuo 2020 m. balandžio 1 d. iki kreipimosi į teismą dienos buvo tokie patys, kaip šioje byloje nustatyta sprendžiant dėl išlaikymo dydžio, kuris teiktinas nuo 2020 m. liepos 30 d., taip pat įvertina atsakovės ieškovei perduotas sumas (po 60 Eur/mėn.), todėl laiko, kad išlaikymo įsiskolinimo suma apskaičiuotina taip: (170 Eur – 60 Eur) x 4 mėn. = 440 Eur.

Išlaikymo įsiskolinimas yra skirtas kompensuoti vaiko poreikių tenkinimui ankstesniu laikotarpiu neteiktas lėšas, kurias už atsakovę jau yra išleidęs ieškovas, todėl suma mokėtina ieškovui. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad jeigu tinkamas išlaikymas nepilnamečiam vaikui buvo teikiamas vieno iš tėvų sąskaita, tai reiškia, kad vienas iš tėvų vykdė savo ir dar kito asmens prievoles (CK 6.50 straipsnis) ir tai sudaro pagrindą išvadai, kad šio asmens, kuris faktiškai visa apimtimi vienas teikė išlaikymą nepilnamečiam vaikui, interesai yra pažeisti. Tam iš tėvų, kuris vykdo savo paties ir kito iš tėvų nepilnamečio vaiko išlaikymo prievoles, pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku – nepilnamečio vaiko išlaikymo neteikusiu vienu iš tėvų (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Nepilnamečio vaiko išlaikymo prievolėje tai yra teisė atgauti už kitą tėvą įvykdytą nepilnamečio vaiko išlaikymo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-39/2010).

Pagal CPK 93 straipsnio nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas įstatymu yra atleistas nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Priteisus iš atsakovės dukrai išlaikymą po 170 Eur, taip pat priteisus 440 Eur išlaikymo įsiskolinimą, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, iš atsakovės valstybės naudai priteistinas (170 x 12 + 440) x 0,03 x 0,75 = 56 Eur dydžio žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pateikė 2020 m. liepos 29 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. CB-02/07-2020, 650 Eur sumai bei „Swedbank“, AB mokėjimo nurodymą už apmokėtą sąskaitą (į šią sumą įskaičiuotas žyminis mokestis).

Atsakovė pateikė 2020 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą Nr. 112 už suteiktas teisines paslaugas – 400 Eur bei Pinigų priėmimo kvitą apie atsakovės apmokėtą sumą.

Ieškovo ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo tenkinus iš dalies, atsižvelgus, kad dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo nebuvo ginčo, laikytina, kad ieškinys tenkintas 57 procentais. Iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 650 x 0,57 = 370,50 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų. Atitinkamai iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 400 x 0,43 = 172 Eur suma. Sudengus mokėjimus galutinai iš atsakovės ieškovui priteistina 370,50 – 172 = 198,50 Eur.

Byloje patirta 3,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–267, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-28914-1044/2017 dalyje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, ir nepilnametės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-28914-1044/2017 dalyje dėl nepilnamečiui vaikui priteisto išlaikymo ir priteisti iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnametės dukros L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 170 Eur (šimtą septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2020 m. liepos 30 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 440 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnametės L. B., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Nepilnametės dukros išlaikymui ir išlaikymo įsiskolinimui padengti skirtų piniginių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirti ieškovą A. B., a. k. (duomenys neskelbtini)

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-28914-1044/2017 dalyje dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos ir nustatyti, kad atsakovė J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) be apribojimų bendraus su dukra L. B., dalyvaus jos auklėjime ir bendraus su ja savo nuožiūra, kiek tai neprieštaraus dukros interesams.

Priteisti iš J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 198,50 Eur (šimtą devyniasdešimt aštuonis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. B., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 56 Eur (penkiasdešimt šešis eurus) žyminio mokesčio. Išaiškinti, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas nesustabdo sprendimo šioje dalyje vykdymo.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.