Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-13 · Civilinė byla Nr. e2A-1605-866/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-13
Bylos Nr.
e2A-1605-866/2022
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00821-2022-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
Atsakovas
J. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-1605-866/2022Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00821-2022-9Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.2.1; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 13 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį atsakovei J. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės J. V. (toliau – ir atsakovė) 531,81 Eur skolos (nesumokėtų nuomos įmokų), 478,62 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 265 Eur bylinėjimosi išlaidų (23 Eur žyminio mokesčio ir 242 Eur už procesinių dokumentų parengimą). Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį.

2. Ieškovė nurodė, kad tarp nuomotojos UAB „Be kredito“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovės 2020 m. birželio 17 d. buvo sudaryta išperkamosios nuomos sutartis Nr. BK-022198 (toliau – Nuomos sutartis), kuria atsakovei buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas – Televizorius „Philips-(duomenys neskelbtini)“ 24 mėnesių terminui, bei pagal kurią atsakovė įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti 27,99 Eur mėnesinį nuomos mokestį Nuomos sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka bei terminais.

3. Atsižvelgiant į tai, kad pradinei kreditorei iš atsakovės nepavyko atgauti nei atlyginimo už suteiktas daikto nuomos paslaugas, nei pačio nuomojamo daikto, 2021 m. birželio 11 d. buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartimis Nr. RP2021-06/01, kuria pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises, įskaitant prievolių įvykdymo užtikrinimui nustatytas teises (netesybas ir kt.) į pradinei kreditorei skolingus asmenis, nurodytus reikalavimo perleidimo sutarties priede Nr. 1, tarp kurių ir reikalavimo teisę į atsakovės įsiskolinimą pagal Nuomos sutartį.

Šalies argumentai

4. Ieškovė 2021 m. birželio 16 d. atsakovei Nuomos sutartyje nurodytu elektroniniu paštu išsiuntė pranešimą, informuojantį, kad pasikeitė pradinė kreditorė ir atsakovė privalo įvykdyti prievolę ieškovei, kartu su reikalavimo perleidimo sutarties kopija. Ieškovės teigimu, atsakovė jau ilgą laiką nemoka daikto nuomos mokesčio, taip pat niekada neįspėjo ir neinformavo nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie vienašalį sutarties nutraukimą ir negrąžino nuomojamo daikto.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovės 531,81 Eur skolos, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (531,81 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 140,45 Eur bylinėjimosi išlaidų; kartu teismas pripažino 2020 m. birželio 17 d. nuomos sutarties specialiąją sąlygą, nustatančią 0,5 proc. dydžio delspinigių dydį, nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento).

6. Teismas išsiuntė atsakovei ieškinio ir jo priedų kopijas atsakovės deklaruotu gyvenamosios vietos adresu, tačiau teismo procesiniai dokumentai grįžo neįteikti. Teismas išsiuntė procesinius dokumentus atsakovei elektroniniu paštu. Atsakovė 2022 m. balandžio 12 d. telefonu teismui patvirtino, kad gavo dokumentus. Per teismo nustatytą terminą (14 dienų nuo dokumentų įteikimo) atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas konstatavo, jog yra sąlygos priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

7. Teismas nustatė, kad atsakovė nuomos pagrindu gavo iš pradinės kreditorės sutartyje nurodytą daiktą, tačiau nuomos mokesčio įmokų sutartyje nustatytu laiku ir tvarka nemokėjo, taip pat suėjus terminui negrąžino pradinei kreditorei nuomojamo daikto. Atsakovė buvo raginama atsiskaityti, tačiau į raginimus nereagavo.

8. Byloje nesant duomenų, jog atsakovė būtų atsiskaičiusi su pradine kreditore ar ieškove, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, neginčijant skolos dydžio, teismas ieškovės reikalavimą dėl 531,81 Eur skolos (nesumokėtų nuomos įmokų) priteisimo iš atsakovės laikė pagrįstu.

9. Pasisakydamas dėl prašomų priteisti 478,62 Eur dydžio delspinigių, teismas atkreipė dėmesį, kad ieškovė nepaaiškino kaip apskaičiavo minėtą netesybų dydį, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad sutartyje numatyta 0,5 proc. dydžio delspinigių norma, padarė išvadą, kad prašoma priteisti suma apskaičiuota už 180 dienų nuo neapmokėtos sumos (531,81 Eur x 0,5 proc. x 180 d.).

Žemesnės instancijos teismas

10. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės sutartines netesybas, t. y. delspinigius, kurių dydis (0,5 proc. už kiekvieną pavėluotą mokėjimo dieną nuo nesumokėtos nuomos mokesčio sumos) yra numatytas sutarties specialiosiose sąlygose, tačiau byloje nėra duomenų, kad tai yra individualiai aptarta vartojimo sutarties sąlyga (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2284 straipsnio 4 dalis).

11. Šalims įtvirtinus civilinę atsakomybę netesybų forma (CK 6.245 straipsnio 1 dalis), teismui kilo pareiga ex officio (pagal pareigas) šias nuostatas įvertinti sąžiningumo aspektu. Spręsdamas klausimą, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, teismas atsižvelgė į įstatymuose nustatytą netesybų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018, 55 punktas), konkrečiai Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymą (toliau – VKĮ), kurio 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną.

Žemesnės instancijos teismas

12. Teismas nurodė, kad ieškovė prašo priteisti iš atsakovės delspinigius, kurie paskaičiuoti taikant 0,5 proc. delspinigių normą, t. y. dešimt kartų didesnę nei minėtoje VKĮ nuostatoje įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.), todėl nors prašoma priteisti delspinigių suma (478,62 Eur) nėra apskaičiuota už ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį, tačiau tokiu būdu (taikant 0,5 proc.) paskaičiuota delspinigių suma beveik siekia visą susidariusią skolos sumą.

13. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog sutartyje numatytos netesybos yra neproporcingai didelės, sutarties sąlygą, nustatančią 0,5 proc. delspinigių dydį, pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio. Pripažinus sutarties sąlygą dėl 0,5 proc. delspinigių dydžio nesąžininga ir negaliojančia ab initio, ji netaikytina, todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 478,62 Eur dydžio delspinigius atmetė kaip nepagrįstą (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 8, 9 dalys).

14. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisė 5 proc. dydžio metinės palūkanas už priteistą 531,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

15. Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai, iš atsakovės priteisė 140,45 Eur (265 Eur x 53 proc.) bylinėjimosi išlaidų (ieškovė patyrė tokias bylinėjimosi išlaidas: 23 Eur žyminį mokestį, 242 Eur išlaidų už teisines paslaugas).

III. Apeliacinio skundo argumentai

16. Ieškovė UAB „Legal Balance“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo už akių, kuriame prašo pakeisti skundžiamo teismo sprendimo už akių dalis dėl delspinigių? ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo: priteisti ieškovei is? atsakovės J. V. 478,62 Eur delspinigių?, priteisti ieškovei is? atsakovės J. V. 265 Eur bylinėjimosi išlaidų?; kitas skundžiamo teismo sprendimo už akių dalis palikti nepakeistas, priteisti ieškovei iš atsakovės J. V. 19 Eur žyminį? mokesti?, sumokėtą? uz? apeliacini? skunda?. Apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas nagrinėjamoje byloje, nes įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad šis įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosios nuomos sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto. Išperkamosios nuomos sutarties bendrųjų sąlygų dalyje „SUTARTIES OBJEKTAS“ aiškiai įtvirtinta nuostata, kad „Šalys susitaria, kad Nuomininkui tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį, nurodytą sutarties Specialiojoje dalyje, bei sumokėjus visas reikiamas įmokas pagal šią sutartį, pasibaigus šiai sutarčiai nuomininkui suteikiama teisė įsigyti turtą už 1,00 Eur“. Kitaip tariant, pradinė kreditorė ir atsakovė sutartimi susitarė, jog atsakovė turi teisę, bet ne pareigą, sumokėjus visas įmokas pagal sutartį, išsipirkti nuomojamą daiktą;

16.2. Ieškovė sutinka, jog tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, kadangi, tikėtina, jog sutarties pagrindu perduotu turtu atsakovė naudojosi savo asmeninių ir šeimos poreikių tenkinimui, tačiau jokiu būdu tarp pradinės kreditorės ir atsakovo sudaryta sutartis negali būti laikoma vartojimo kredito sutartimi ir joje numatytų netesybų skaičiavimo dydžiui, trukmei ar mažinimui negali būti taikomos VKĮ normos (Panevėžio apygardos teismo 2018 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-247-280/2018);

16.3. Sistemiškai aiškinant sutarties nuostatas, šalys aptaria ir aprašo konkretaus turto perdavimo, naudojimo ir grąžinimo sąlygas, sutartį sudaro apibrėžtam laikotarpiui, po kurio nuomininkui suteikiama galimybė pasirinkti, turtą grąžinti arba įsigyti. Dėl šios priežasties, sutarties tikrasis tikslas yra sutarties objekto nuoma su teise jį išpirkti (įsigyti), o ne finansavimo vartotojui suteikimas;

16.4. Teismas nukrypo nuo įstatymų nuostatų, taikytinų mažinant netesybas, nepakankamai atsižvelgė į sutarčių laisvės principą, apimantį ir sutarties sąlygų (taip pat ir netesybų) nustatymą. Nepriteisdamas netesybų, teismas iš esmės paneigė šalių valią dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą;

16.5. Teismas, vertindamas prašomų priteisti netesybų dydį visiškai neatsižvelgė į tai, kad atsakovė jau daugiau nei metus vengia vykdyti sutartinius įsipareigojimus, neatsižvelgė ir į tai, jog apeliantė, vadovaudamasis Lietuvos teismų praktika, prašė priteisti delspinigius ne už visą (CK 1.126 str. 2 d.), bet už sutrumpintą laiką, t. y. už 180 dienų;

16.6. Ieškovės pateiktas delspinigių apskaičiavimas neprieštarauja šalių sutarties bendrųjų sąlygų dalies „Šalių atsakomybė“ nuostatoms (šalių sulygtai valiai), todėl nėra pagrindo mažinti iš atsakovės prašomų priteisti delspinigių dydžio, nes tokia delspinigių norma užtikrina šalių interesų pusiausvyrą ir nelaikytina neprotingai didele. Pati atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, todėl atsakovė turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Atsakovė laisva valia įsipareigojo mokėti įmokas pagal sutartį arba grąžinti nuomojamą turtą nurodytu terminu, tačiau šių pareigų neįvykdė. Pasirinkdama sudaryti sutartį būtent su ieškove, atsakovė susipažino, suprato ir sutiko su sutarties sąlygomis, tame tarpe ir sutartyje numatyta delspinigių norma. Teismas neįvertino visų ieškovės aukščiau paminėtų aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris privalo būti pakeistas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo dalies, kuria nuomos sutarties specialioji sąlyga, nustatanti mokėtinų 0,5 proc. delspinigių normą už kiekvieną pavėluotą (uždelstą) dieną, pripažinta nesąžininga ir negaliojanti ab initio, atitinkamai, ieškovės reikalavimą patenkinus 53 proc., priteista bylinėjimosi išlaidų suma sumažinta nuo 265 Eur iki 140,45 Eur, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis apeliacinio skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl sutarties sąlygų, nustatančių delspinigių normą

18. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad tarp nuomotojo UAB „Be kredito“ ir atsakovės (tuo metu buvusi pavardė – G.) 2020 m. birželio 17 d. buvo sudaryta Nuomos sutartis, kuria atsakovei pradinė kreditorė perdavė atsakovei laikinai valdyti ir naudotis už 27,99 Eur dydžio mėnesinį nuomos mokestį pradinei kreditorei nuosavybės teise priklausantį televizorių „Philips“, o atsakovė įsipareigojo 24 mėnesius mokėti pradinei kreditorei sutartą nuomos mokestį. Atsakovei tinkamai nevykdant įsipareigojimų pagal Numos sutartį, pradinė kreditorė 2021 m. vasario 7 d. informavo atsakovę, kad neatsiskaičius per 10 darbo dienų, sutartis bus nutraukta. Pradinė kreditorė 2021 m. vasario 7 d. Nuomos sutartį nutraukė. 2021 m. birželio 11 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-06/01 pradinė kreditorė atlygintinai perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovės skolą. Ieškovė Nuomos sutartyje nurodytu elektroniniu paštu 2021 m. birželio 16 d. išsiuntė atsakovei pranešimą dėl reikalavimo teisių perleidimo, kartu pareikalaudama įvykdyti turimus įsipareigojimus. Ieškovės teigimu, atsakovė jau ilgą laiką nemoka daikto nuomos mokesčio, taip pat niekada neįspėjo ir neinformavo nei pradinės kreditorės, nei ieškovės apie vienašalį sutarties nutraukimą ir negrąžino nuomojamo daikto, taigi atsakovė yra skolinga ieškovei 531,81 Eur negrąžinto nuomos mokesčio iki sutarties termino pabaigos. Ginčo dėl šių aplinkybių byloje nėra.

19. Apeliantė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 478,62 Eur dydžio delspinigius, apskaičiuotus už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,5 procentų normą.

20. Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad tarp šalių buvo sudaryta vartojimo sutartis, taip pat tai, kad Nuomos sutarties sąlygos, kuriomis sulygta 0,5 proc. delspinigių norma, nebuvo individualiai aptartos, taikė sutarties sąlygų nesąžiningumo kontrolę ir, atsižvelgiant į VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus maksimalius netesybų dydžius, tai, kad paskaičiuota delspinigių suma beveik siekia visą susidariusią skolos sumą, įvertintino minėtas Sutarties sąlygas kaip nustatančias neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą, todėl taikė CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą sutarties sąlygos nesąžiningumo prezumpciją. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino prašomus priteisti delspinigius, todėl jų nepriteisė. Apeliantė sutinka, kad tarp pradinės kreditorės ir atsakovės buvo sudaryta vartojimo sutartis, tačiau mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė VKĮ nuostatas, nes Sutartyje buvo numatyta teisė, o ne pareiga įsigyti sutarties objektą.

21. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės argumentais, kad skundžiamame teismo sprendime už akių nepagrįstai taikytos VKĮ nuostatos. Susipažinus su skundžiamo sprendimo už akių turiniu nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Nuomos sutarties sąlygos nebuvo individualiai aptartos, vadovavosi CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu reglamentavimu, nurodančiu, kad sutarties sąlyga yra preziumuojama kaip nesąžininga, jei nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi VKĮ ir tai atitinka nuosekliai formuojamą teismų praktiką (žr. pvz. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2224-656/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-2189-864/2021, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-372-460/2021).

22. Vertinant, ar netesybų dydis yra neproporcingai didelis, vienu iš kriterijų gali būti ir kituose teisės aktuose nustatyti netesybų dydžio ribojimai vartojimo sutartyse, pvz., VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 proc. pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad fizinio asmens asmeniniais poreikiais sudaromos sutartys dėl daiktų įsigijimo, perimant daikto valdymą ir naudojimąsi, o už daiktą užmokant periodinėmis įmokomis, kvalifikuotinos išperkamąja nuoma (ar kita panašaus pobūdžio sutartimi, pavyzdžiui, pirkimu–pardavimu išsimokėtinai), kuriai, minėta, papildomai taikomos apsauginės vartojimo kredito nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2011).

23. Nagrinėjamu atveju ginčo sutartis sudaryta tarp juridinio (ieškovės) ir fizinio asmens (atsakovės), kuris daiktą (televizorių) pirko savo asmeniniams poreikiams, todėl tarp pradinės kreditorės ir atsakovės sudaryta išperkamosios Nuomos sutartis pripažįstama vartojimo sutartimi, kuriai taikoma didesnė apsauga. Sutartimi nesilaikyta VKĮ vartotoją ginančio maksimalaus delspinigių dydžio – 0,05 proc. už kiekvieną vėlavimo atsiskaityti dieną, todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Nuomos sutartimi sutarta 0,5 proc. delspinigių norma pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinta kaip nustatanti neproporcingai didelę vartotojo atsakomybę už sutarties pažeidimą.

24. Be kita ko, atkreiptinas dėmesys, jog VKĮ 3 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta, jog įstatymas netaikomas nuomos ar išperkamosioms sutartims, kai šiose sutartyse ar atskiroje sutartyje nenustatyta pareiga įsigyti sutarties objekto, ką iš esmės nurodo apeliantė, tačiau VKĮ 1 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad įstatymo nuostatos taip pat taikomos sutartims, kurių pobūdis arba tikslas suteiktų galimybę išvengti šio įstatymo nuostatų taikymo. Iš pradinės kreditorės ir atsakovės sudarytos sutarties turinio matyti, kad nors joje numatyta tik teisė, o ne pareiga atsakovei tinkamai mokant sutartyje numatytas įmokas įsigyti daiktą už 1 Eur mokestį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios sutarties atveju vyraujantis atsakovės siekis yra įgyti daiktą, o ne tik jį valdyti ir naudoti.

25. Sprendžiant klausimą dėl delspinigių dydžio pagrįstumo pažymėtina, kad, viena vertus, kaip tai teisingai nurodo apeliantė, šalių teisė susitarti dėl netesybų, taigi ir dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Kita vertus, tai nepaneigia ginčą nagrinėjančio teismo pareigos, esant anksčiau nurodytoms aplinkybėms, sutarčių sąlygas vertinti sąžiningumo aspektu ir, kaip šiuo atveju, remiantis CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktu, preziumuoti, kad sutarties sąlyga nėra sąžininga, jei nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-248/2019). Pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui (šiuo atveju – ieškovei) (CK 6.2284 straipsnio 3 dalis). Kai teismas sutarties sąlygą (sąlygas) pripažįsta nesąžininga (nesąžiningomis), ši sąlyga (šios sąlygos) negalioja nuo sutarties sudarymo, o likusios sutarties sąlygos šalims lieka privalomos, jeigu toliau vykdyti sutartį galima panaikinus nesąžiningas sąlygas (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis).

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepateikė jokių argumentų, kurie galėtų paneigti Nuomos sutarties sąlygos, nustatančios 0,5 proc. dydžio delspinigius nuo laiku neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, nesąžiningumo prezumpciją. Be to, Nuomos sutartimi sulygta 0,5 procento delspinigių norma yra net dešimt kartų didesnė nei VKĮ įtvirtintas maksimalus jos galimas dydis (0,05 proc.). Toks delspinigių dydis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikytinas ne tik prieštaraujančiu VKĮ 8 straipsniui, bet ir akivaizdžiai per dideliu, neatitinkančiu šalių interesų pusiausvyros ir numatančiu nepagrįstai didelę vartotojo (atsakovės) civilinę atsakomybę sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju.

27. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog tuo atveju, jei teismas nustato, kad sutartyje nustatytos netesybos yra neproporcingai didelės, jis turi sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, pripažinti nesąžininga, negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) ir šios sąlygos ginčo atveju netaikyti (CK 6.2284 straipsnio 8 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2018 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-684/2018). Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas Nuomos sutarties sąlygą, nustatančią 0,5 proc. delspinigių normą, pagrįstai pripažino nesąžininga ir negaliojančia ab initio (CK 6.2284 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, įpareigojančias teismą kvalifikuoti vartojimo sutartis ir atlikti tokių sutarčių nesąžiningų sąlygų kontrolę, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, vadovavosi aktualia teismų praktika ir priėmė iš esmės teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

29. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijas, todėl pagrįstai proporcingai sumažino apeliantei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Paliekant pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių nepakeistą, nėra pagrindo perskaičiuoti apeliantei iš atsakovės skundžiamu sprendimu už akių priteistas bylinėjimosi išlaidas.

31. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantei taip pat nepriteisiamos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Asta Pikelienė