Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo uždarosios akcinės bendrovės „Santakos kalviai“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Talismanas LT“ ir kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Gaschema“ prašymą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Santakos kalviai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys R. M., uždarosios akcinės bendrovės „Santakos kalviai“ kreditorės uždaroji akcinė bendrovė „Alauša“, uždaroji akcinė bendrovė „DOJUS agro“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Santakos kalviai“ nemokumo administratorė ir kreditorė UAB „Gaschema“ pateikė prašymą pripažinti UAB „Santakos kalviai“ bankrotą tyčiniu.

UAB „Gaschema" inicijavus ikiteisminį tyrimą dėl UAB „Santakos kalviai" direktoriaus ir savininko R. M. nusikalstamos veikos požymių, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. gruodžio 22 d. nutartyje pasisakyta, kad R. M., parduodamas UAB „Santakos kalviai" turtą, pažeidė teisės aktais reglamentuojamą finansinių santykių ir buhalterinės apskaitos tvarką, kadangi nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų pardavimą ir finansines įplaukas į UAB „Santakos kalviai" kasą. Tarp šių R. M. veiksmų ir tyčinio bankroto yra tiesioginis priežastinis ryšys. UAB „Santakos kalviai" vardu buvo sudarinėjami sandoriai, pažeidę kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pokalbio su BUAB „Santakos kalviai" kreditorės UAB „Šilroma" vadovu išsiaiškinta, kad kreditorinis reikalavimas pareikštas už neapmokėtas santechnikos prekes, kurias UAB „Šilroma" darbuotojai sudėjo į R. M. gyvenamąjį namą, tai patvirtino kreditorės darbuotojai. Šiais veiksmais R. M. sudarė sandorį, kuris pažeidė kreditorių interesus, padidino UAB „Santakos kalviai" įsiskolinimą suvokdamas, kad toks sandoris neteisėtas, o tai neteisėtai ir galimai nusikalstamai didina įmonės įsiskolinimą, kas sukelia tyčinį bankrotą. Pokalbio su kreditorės UAB „DOJUS agro" metu administracija išsiaiškinta, kad kreditorinis reikalavimas pareikštas už neapmokėtas pašarų pakavimo medžiagas. UAB „Santakos kalviai" veikla yra kalvystės dirbiniai, tai patvirtina įmonės steigimo dokumentai ir per R. M. profilį facebook portale skelbta reklama dėl kalvystės gaminių pardavimo. UAB „Santakos kalviai" savo veiklą (kalvystės darbus) vykdė fermos, kurioje buvo auginami galvijai, patalpose Kalvarijos savivaldybėje. Šių galvijų savininku per facebook kaip ūkininkas prisistatinėjo R. M., taigi jis sudarė sandorį, kuris pažeidė kreditorių interesus, pašarų pakavimo medžiagos buvo perkamos ne UAB „Santakos kalviai", o R. M. ūkio reikmėms, kas nepagrįstai ir galimai nusikalstamai didina įmonės įsiskolinimą bei sukelia tyčinį bankrotą. Pokalbio su BUAB „Santakos kalviai" kreditorės UAB „TEGO durys" vadovu išsiaiškinta, kad kreditorinis reikalavimas pareikštas už neapmokėtą durų gyvenamosioms patalpoms gamybą. Kur konkrečiai buvo šios patalpos, kreditorė patikslinti negalėjo, tačiau iš antstolio A. A. ataskaitos „Gaschemos“ bendrovei žinoma, jog UAB „Santakos kalviai" jokio nekilnojamojo turto neturėjo, R. M. nemokumo administratorei nepateikė jokių dokumentų, kurie pateisintų įsiskolinimo už duris didinimą (pvz., nekilnojamojo turto nuomos sutarčių ir duomenų apie šio turto remontą). Kreditorė UAB „Alauša" yra degalinių Lietuvoje savininkė. Iš antstolio A. A. ataskaitos „Gaschemos“ bendrovei žinoma, jog UAB „Santakos kalviai" jokių transporto priemonių neturėjo, nemokumo administratorei nepateikė jokių dokumentų, kurie pateisintų įsiskolinimo už degalus didinimą (pvz., transporto priemonių nuomos sutarčių ir kuro šiam transportui kuro pirkimo dokumentų).

Kiti suinteresuoti asmenys bylą prašė nagrinėti jų atstovams teismo posėdžiuose nedalyvaujant.

Prašymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės

Iš Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-31159-20 priimto 2020 m. spalio 26 d. Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad tyrimas buvo pradėtas pagal UAB „Gaschema“ pareiškimą apie tai, jog pagal 2017 m. sausio 4 d. jos sutartį su UAB „Santakos kalviai“, kurią atstovavo R. M., pareiškėja tiekė platinimo tikslais technines ir maistines dujas balionuose, tačiau UAB „Santakos kalviai“ ir jos vadovas nustojo vykdyti sutarties sąlygas ir neteisėtai pasisavino 66 dujų balionus ir vieną konteinerį, kurių vertė yra 18 9736,52 Eur. Ikiteisminio tyrimo metu negauta duomenų, kurie patvirtintų, jog R. M. iki tol, kol UAB „Gaschema“ nutraukė sutartį su UAB „Santakos kalviai“, būtų atlikęs veiksmus, turinčius nusikaltimų – svetimo turto iššvaistymo ar pasisavinimo – požymių. Jis tinkamai nevykdė civilinės sutarties – laiku neatsiskaitydavo už teikiamas paslaugas, nesilaikė kitų sutartinių įsipareigojimų, o nutraukus sutartį negrąžino dalies svetimo turto (dujų balionų ir konteinerio). 2020 m. gruodžio 4 d. Marijampolės apylinkės prokuratūros nutarime konstatuota, kad didžioji dalis dujų balionų ir konteinerių buvo grąžinti UAB „Gaschema“, o dėl negrąžintos šio turto dalies, kurią R. M. kaip UAB „Santakos kalviai“ turtą pardavė kitiems asmenims be apskaitos dokumentų, iš bendrovės „Santakos kalviai“ yra priteistas žalos atlyginimas. R. M. šioje situacijoje galimai siekė išvengti mokesčių, o ne užvaldyti (iššvaistyti) svetimą turtą. 2020 m. balandžio 27 d. Marijampolės teismo rūmų sprendimu už akių buvo nuspręsta priteisti iš atsakovės UAB „Santakos kalviai 18973,52 Eur žalos atlyginimo, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. kovo 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 569 Eur eurus žyminio mokesčio ieškovei UAB „Gaschema už negrąžintus dujų balionus (Marijampolės apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-2184-985/2020). Atlikus formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą teismas šioje byloje konstatavo, kad atsakovei ieškovė suteikė dujų balionų nuomos paslaugas, už kurias atsakovė turėjo sumokėti pagal pateiktą PVM sąskaitą faktūrą, tačiau sąskaitos laiku neapmokėjo ir dujų balionų bei konteinerio nurodytais terminais negrąžino. Atsakovei negrąžinus dujų balionų ir konteinerių, iš jos priteistina 18973,52 Eur žalos ieškovei.

Taikytinas teisinis reglamentavimas ir prašymo UAB „Santakos kalviai“ bankrotą pripažinti tyčiniu įvertinimas

2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus JANĮ, neteko galios Įmonių bankroto įstatymas (ĮBĮ) (JANĮ 153 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad įstatyme įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiojo pobūdžio, todėl sąlygų, kokia veikla laikoma tyčiniu bankrotu, apibrėžimas, prezumpcijų elgesio neteisėtumui nustatymas yra materialinio pobūdžio norma, kuriai netaikoma atgalinio galiojimo išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016 24 punktas). Prašymo dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nagrinėjimo klausimas yra susijęs su veiksmų, kurie yra tyčinio bankroto pagrindas (pareigų dėl tinkamo įmonės valdymo pažeidimo), atlikimo metu galiojusio teisinio reglamentavimo taikymu. Todėl, sprendžiant dėl tyčinio bankroto pagrindų ir jų nustatymo, turi būti taikomas jų atlikimo metu galiojęs teisinis reglamentavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-210-313/2021 32 punktas).

Tyčinis bankrotas yra įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis). Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, jog yra bent vienas iš šioje dalyje nurodytų požymių, dėl kurių kilo bankrotas. Šio straipsnio 3 dalyje yra apibrėžtos sąlygos, kurias nustačius tyčinio bankroto faktas yra preziumuojamas. Pažymėtina, kad pareiškėjos prašymas UAB „Santakos kalviai“ bankrotą pripažinti tyčiniu nėra grindžiamas ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalyje apibrėžtomis sąlygomis, kurioms esant tyčinio bankroto faktas preziumuojamas.

Sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).

Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiama tyčinio bankroto apibrėžtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai, įtvirtinti ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse, gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinės, baudžiamosios atsakomybės taikymą ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Motyvuojamoji dalis

JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. JANĮ 70 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2) turtas buvo parduotas mažesne negu rinkos kaina, turtas perleistas neatlygintinai, atsiskaitymas už turtą atidėtas juridiniam asmeniui ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su juridiniu asmeniu atsiskaityta veiklos nevykdančių juridinių asmenų ir (arba) juridinių asmenų, nepateikusių Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinių, akcijomis; 3) kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į juridinio asmens skolininko turtą buvo apribotos arba panaikintos, nes juridinio asmens atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą; 4) juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui nepateikti ar pateikti neteisingi finansinių ataskaitų rinkiniai ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas mokesčių mokėjimo vengimas; veikla ir (ar) turtas buvo perkelti į kitą juridinį asmenį, kai finansiniai įsipareigojimai ar jų dalis liko veiklą ir (ar) turtą perdavusiame juridiniame asmenyje.

Dėl UAB „Santakos kalviai“ nemokumo momento nustatymo ir įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylos iškėlimą pareigos neįvykdymo

Apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad, nagrinėjant pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, svarbu kuo tiksliau nustatyti įmonės nemokumo momentą. Tik nustačius konkretų nemokumo momentą galima analizuoti buvusių bendrovės vadovų veiksmus ir nustatyti ryšio tarp šių veiksmų ir įmonės nemokumo (ne)egzistavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1204-781/2020). Nemokumo sąvoka yra apibrėžta JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje nurodyta, kad juridinio asmens nemokumas yra būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis įmonės nemokumą apibrėžė kaip įmonės būseną, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Įmonės savininko ir vadovo pareigą tokiu atveju kreiptis į teismą reglamentavo ĮBĮ 8 straipsnis.

Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

Kauno apygardos teismo 2021 m. rugsėjo 21 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Santakos kalviai“ nemokumo momentas nėra įvardintas. Atsižvelgiant į tai, kad nei bankroto byloje, nei nagrinėjamoje byloje įmonės vadovas jokiais įrodymais nepaneigė VMI bankroto byloje pateiktų duomenų, jog įmonė nėra teikusi finansinės atskaitomybės už 2019 ir 2020 metus, taigi ji keletą metų nevykdė Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnyje nustatytos pareigos ir neteikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų, kas rodo, kad bendrovės apskaita tvarkoma netinkamai bei kelia abejones, ar bendrovė apskritai vykdo veiklą ir gauna pajamas; kad VMI 2021 m. gegužės 31 d. gavo antstolio 2021 m. gegužės 24 d. išieškojimo negalimumo aktą Nr. S-21-23-5131 kuriame nurodyta, kad bendrovė neturi turto ir pajamų į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas; kad VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ duomenimis bendrovės vardu nėra įregistruota nekilnojamojo ir kilnojamojo turto; kad bendrovė nuo 2018 m. birželio 30 nesugeba atsiskaityti su kreditore VMI, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; kad Antstolių informacinės sistemos 2021 m. liepos 28 d. duomenimis, antstoliai vykdė išieškojimą iš bendrovės ir kitų kreditorių naudai, tačiau išieškoti nepavyko; kad VSDFV 2021 m. liepos 23 d. duomenimis bendrovėje apdraustųjų asmenų nėra, įsiskolinimas VSDFV yra 1085,40 Eur, teismas sprendžia, jog UAB „Santakos kalviai“ nemoki buvo jau 2019 metais, tai privalėdamas žinoti jos vadovas bei savininkas R. M. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagal minėtas ĮBĮ nuostatas, tačiau šios pareigos nevykdė.

Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjos nepagrindė, kad dėl minimos pareigos nevykdymo faktiškai nemokios įmonės (2019 m. ji neturėjo jokio materialaus turto, R. M. nepateikė duomenų apie įmonės reikalavimo teises) turtinė padėtis pablogėjo esmingai. VMI kreditoriniame reikalavime pažymėta, kad pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka 8016,02 Eur susidarė nuo 2018 m. liepos 25 d., tačiau šios sumos susiformavimas nėra detalizuotas, nenurodyta, kada ir kokiomis sumomis susidarė įmonės įsiskolinimai ir kitiems kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai yra patvirtinti bankroto byloje, to negalima nustatyti iš teismui pateiktų duomenų – minėto Marijampolės apylinkės teismo sprendimo, ikiteisminio tyrimo medžiagos, kreditorių finansinius reikalavimus grindžiančių duomenų, pateiktų bankroto byloje (pvz., kreditorė UAB „Šilroma“ pateikė savo apskaitos duomenis, kad skola susidarė nuo 2019 m. liepos 12 d., 2019 m. liepos 12 d. teismo įsakymą, kurio turinys aptariama prasme nėra informatyvus, be to, reiškia, kad skola susiformavo iki jo priėmimo; skola UAB „Gaschema“ priteista 2020 m. balandžio 27 d. teismo sprendimu, tačiau įmonės ir kreditorės teisiniai santykiai prasidėjo nuo 2017 m. sausio 4 d., skola susidarė anksčiau, 2020 m. liepos mėn. kreditorė tik kreipėsi dėl baudžiamosios bylos iškėlimo; vykdomasis dokumentas kreditorei „DOJUS agro“ teismo išduotas 2020 m. sausio 17 d., taigi, skola susidarė anksčiau; kt.), todėl negalima detaliai nustatyti, kokia dalimi padidėjo įmonės įsiskolinimas VMI ir kitiems kreditoriams dėl to, kad įmonės vadovas laiku (ne vėliau kaip 2019 metais) nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo), t. y. nėra įrodytas ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo laiku nesikreipus į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo.

Dėl tyčinio bankroto požymių, susijusių su netinkamu buhalterinės apskaitos duomenų tvarkymu ir įmonės dokumentų neperdavimu nemokumo administratorei

Teismo vertinimu, pareiškėjos pagrįstai prašo UAB „Santakos kalviai“ bankrotą pripažinti tyčiniu remiantis nurodomais įstatyminiais pagrindais.

Viena iš bendrovės valdymo organų pareigų yra tinkamas įmonės buhalterinės apskaitos organizavimas (Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 11-14 straipsniai)). Pagal šiame įstatyme įtvirtintus reikalavimus vedama apskaita yra pagrindinis šaltinis siekiant užtikrinti finansinės apskaitos informacijos tinkamumą ataskaitoms parengti ir subjekto ar informacijos vartotojų ekonominiams sprendimams priimti. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Teismų praktikoje pažymėta, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015).

Netinkamai ir (ar) apgaulingai tvarkoma bendrovės buhalterinė apskaita įprastai kliudo nustatyti įmonės komercinės, ūkinės, finansinės būklės rezultatus ar įvertinti turtą. Tai taip pat gali būti kliūtimi identifikuoti tikrąsias bendrovės bankroto priežastis. Dėl to kaip vienas tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių įstatyme išskirtas apgaulingas ir (ar) netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas (ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Pagal šią įstatymo nuostatą netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu laikomos situacijos, kai apskaitos, dokumentai yra paslepiami, sunaikinami, sugadinami arba apskaita netvarkoma ar tvarkoma aplaidžiai arba neišsaugomi apskaitos dokumentai. Netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo faktui konstatuoti pakanka nustatyti, kad teismo paskirtam bendrovės bankroto administratoriui valdymo organai be svarbių priežasčių neperdavė apskaitos dokumentų (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015). Pareigą pagrįsti, kokios priežastys lėmė apskaitos dokumentų neperdavimą, turi atsakingi įmonės valdymo organai. Tyčinį bankrotą kvalifikuojantis kriterijus yra sąmoningas bendrovės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1807-381/2016).

Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, įmonės valdymo organai per teismo nustatytus terminus privalo perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus įmonės dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla (JANĮ 26 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 57 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad R. M. neįvykdė šios pareigos per teismo nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą 10 dienų terminą. Po to, kai 2022 m. gegužės 2 d. pareiškėjos kreipėsi į teismą dėl UAB „Santakos kalviai“ bankroto pripažinimo tyčiniu, dalį įmonės dokumentų nemokumo administratorei jis nusiuntė paštu, todėl nebuvo surašytas dvišalis dokumentų perdavimo - priėmimo aktas. 2023 m. rugpjūčio 11 d. aktą parengė nemokumo administratorės atstovas. Iš šio akto matyti, kad nemokumo administratorei nebuvo perduotos kasos knygos (Didžioji knyga – suvestinis finansinės apskaitos registras, kuriame kaupiami duomenys iš kitų finansinės apskaitos registrų ir apskaičiuojami ataskaitinio laikotarpio pradžios ir pabaigos didžiosios knygos sąskaitų likučiai, jų padidėjimo ir sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį sumos; Didžiosios knygos sąskaita – įmonės naudojamų sąskaitų sąrašas; visų ūkinių apskaitos registrai (FAĮ 3 straipsnis), be kurių nemokumo administratorei neįmanoma nustatyti ir įvertinti įmonės sudarytų sandorių ir kitos jos ūkinės veiklos)).

Teismas sprendžia, kad nurodytų dokumentų neperdavimas nemokumo administratorei reiškia netinkamą bendrovės buhalterinės apskaitos tvarkymą ir tokie veiksmai laikytini sąmoningu siekimu neatskleisti bendrovės tikrosios finansinės padėties, buvusios iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus. Įvertinęs neperduotų dokumentų visumą teismas daro išvadą, kad šiuo atveju buhalterinės apskaitos dokumentų dalies neperdavimas bankroto administratoriui neleido nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo. Nurodytos aplinkybės pagrindžia esant byloje nustatytą ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte ir JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje bei 2 dalies 4 punkte įtvirtintą tyčinio bankroto požymį dėl įmonės buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo, dėl kurio negalima nustatyti įmonės veiklos rezultatų ar jos nemokumą lėmusių priežasčių.

Paminėtina, kad visų minėtų buhalterinės apskaitos registrų neperdavimas patvirtina ir pareiškėjų teiginį, jog įmonėje buvo netinkamai (neteikiant Juridinių asmenų registrui įmonės finansinės atskaitomybės duomenų nuo 2019 metų, dėl minėtų registrų nebuvimo sudarius nemokumo administratorei pateiktą buhalterinės apskaitos standartų neatitinkantį balansą 2021 m.), aplaidžiai ir apgaulingai (pvz., į įmonės buhalterinę apskaitą neįtraukiant pajamų už 2020 metais parduotus dujų balionus kaip įmonės turtą) buvo vedama UAB „Santakos kalviai“ buhalterinė apskaita.

Aiškindamas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodyto tyčinio bankroto požymio santykį su veiksmais, kuriais iš esmės pabloginama įmonės padėtis ir kurie priežastiniu ryšiu susiję su įmonės nemokumu, kasacinis teismas yra nurodęs, kad tyčinio bankroto požymio, įtvirtinto ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte, specifika pasireiškia tuo, kad dėl apgaulingai ir (arba) netinkamai vykdytos buhalterinės apskaitos arba neišsaugotų buhalterinės apskaitos dokumentų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti šių aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Dėl šios priežasties, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo nullus commodum capere de sua injuria propria (niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).

Tiek Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 123 punktas nustato, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai yra patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Už šios pareigos vykdymą yra atsakingas įmonės vadovas (FAĮ 28 straipsnis). Kadangi eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), todėl bendrovei tenka pareiga vėliausiai iki einamųjų metų gegužės 31 d. pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui už praėjusius mokestinius metus.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Santakos kalviai“ Juridinių asmenų registrui paskutinį kartą savo finansinės atskaitomybės dokumentus pateikė 2018 metais. Šis faktas patvirtina, kad įmonės vadovas nevykdė jam teisės aktais nustatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Tai, kad nagrinėdamas bankroto bylas teismas privalo būti aktyvus, neatleidžia byloje dalyvaujančių asmenų nuo įrodinėjimo pareigos. Pažymėtina, jog R. M. teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie realią bendrovės finansinę padėtį, bei nenurodė, kodėl nevykdė pareigos juridinių asmenų registro tvarkytojui teikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus (nepateikė atsiliepimo į prašymą, nedalyvaudamas teismo posėdžiuose neteikė rašytinių paaiškinimų, nepasinaudojo teise turėti atstovą). Ir šiuo metu nemokumo administratorei nėra perduoti 2019-2021 m. finansinių ataskaitų rinkiniai.

Įvertinus nustatytų aplinkybių visumą teismas sprendžia, kad įmonės vadovas ir savininkas R. M. nevykdė teisės aktais nustatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registrui finansinių atskaitomybių rinkinius, todėl yra pagrindas pripažinti UAB „Santakos kalviai“ bankrotą tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu ir pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 4 punktą.

Dėl įmonei nenaudingų, nuostolingų sandorių sudarymo

JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad vienas iš požymių, į kuriuos teismas gali atsižvelgti spręsdamas dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, yra įmonės sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi sandoriai, priimti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.

Nuostolingais ar ekonomiškai nenaudingais galėtų būti pripažįstami tokie sandoriai, kurių vykdymas reikštų nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei. Tačiau net ir nustačius, kad sandoris yra įmonei nenaudingas, tai savaime nėra pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu. Kaip minėta anksčiau, esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo sudarant ekonomiškai nenaudingus sandorius ir įmonės nemokumo arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Teismas, spręsdamas dėl sandorių ekonominio (ne)naudingumo, turėtų vertinti, ar konkretūs sandoriai lėmė įmonės nemokumą.

Pareiškėjos pagrįstai teigia, kad R. M., įmonės vardu iš bendrovių „DOJUS agro“, Alauša“, „TEGO durys“ nupirkęs asmeniniam savo naudojimui skirtą turtą, išsinuomotą UAB „Gaschema“ turtą pardavinėjęs kaip priklausantį UAB „Santakos kalviai“, dėl ko iš jos bendrovei „Gaschema“ buvo priteistas žalos atlyginimas, už pastarąjį parduotą turtą gautų pinigų neįtraukdamas į įmonės apskaitą, sudarė įmonei nenaudingus, nuostolingus sandorius su minėtomis kreditorėmis. R. M. nepateikė įrodymų, paneigiančių šias pareiškėjų nurodytas aplinkybes. Visgi pareiškėjoms nepateikus įmonės kreditorinių reikalavimų susiformavimo detalizacijos negalima daryti išvados, jog su nurodytomis įmonėmis sudaryti sandoriai nulėmė įmonės nemokumą (iš esmės pablogino jos padėtį), todėl teismas šiuo tyčinio bankroto požymiu nesiremia.

Teismo išvados

Atsižvelgiant į byloje pateiktus teisinius išaiškinimus bei nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad UAB „Santakos kalviai“ bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai veiksmai, todėl egzistuoja JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatyti pagrindai pripažinti jos bankrotą tyčiniu.

JANĮ 70 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas, pripažinęs bankrotą tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Atsižvelgiant į tai, jog įmonės akcininku ir vadovu iki bankroto bylos UAB „Santakos kalviai“ iškėlimo buvo R. M., laikytina, kad būtent jis atsakingas už tyčinį šios bendrovės bankrotą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo, patvirtintoje Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, patvirtinti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).

Nemokumo administratorė 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdyje pateikė prašymą priteisti iš R. M. 500 Eur advokato pagalbos išlaidų už teisines paslaugas atstovaujant byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Teismo vertinimu, šios teisinės pagalbos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytus dydžius. Pareiškėjo atstovas advokatas savo paslaugų pobūdžio nedetalizavo, nors tokia pareiga įtvirtinta Rekomendacijų 6 punkte. Teismas iš bylos duomenų nustatė, kad jis 2023 m. liepos 18 d. teismui pateikė prašymą dėl įrodymų priėmimo, bylos nagrinėjimo nuotoliniu būdu, taip pat dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose – 2023 m. liepos 18 d. (posėdžio trukmė nuo 13.33 val. iki 13.45 val.) ir 2023 m. rugsėjo 7 d. teismo posėdyje (trukmė nuo 13.40 val. iki 14.09 val.). Pažymėtina, kad teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis; minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose ar teisme laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas (Rekomendacijų 9-10 punktai). Dėl to pareiškėjai bankrutavusiai UAB „Santakos kalviai“ iš suinteresuoto asmens R. M. priteistinos 391,90 Eur bylinėjimosi išlaidos (0,1 x 1959,5 Eur + 1 val. x 0,1 x 1959,5 Eur) (Rekomendacijų 8.17 ir 8.19 punktai).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei sudarė 93,17 Eur (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2). Šios išlaidos priteistinos iš suinteresuoto asmens R. M..

Dėl baudos įmonės vadovui už jo piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo

Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes nustatantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 95 straipsnis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami (1 dalis). Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą (2 dalis).

2023 m. liepos 18 d. teismo posėdyje nemokumo administratorės atstovas, remdamasis CPK 95 straipsnio nuostatomis, prašė paskirti R. M. baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis sistemingai be svarbios priežasties neatvykstant į teismo posėdžius bei dėl to, kad 2023 m. birželio 22 d. teismo posėdis R. M. prašymu teismo posėdis buvo atidėtas išreiškus pageidavimą pasinaudoti advokato pagalba, tačiau į 2023 m. liepos 18 d. teismo posėdį R. M. neatvyko, duomenų apie atstovą nepateikė.

Teismas šio prašymo netenkina atsižvelgdamas į tai, kad 2023 m. sausio 25 d. teismo nutartimi R. M. buvo paskirta bauda už neatvykimą į 2023 m. sausio 24 d. teismo posėdį be svarbios priežasties, o kituose teismo posėdžiuose, nors jis ir nepateikė nustatytos formos medicininio pažymėjimo, jog dėl ligos negali juose dalyvauti, R. M. pristatė duomenis apie susirgimą, operaciją, suteiktą nedarbingumą (taip pat ir dėl 2023 m. liepos 18 d. bei rugsėjo 7 d. teismo posėdžių). Šalių nesusitarimo bylą baigti taikos sutartimi, R. M. nepasinaudojimo advokato pagalba ir nedalyvavimo teismo posėdžiuose, kai tai teismas buvo pripažinęs būtinu, teismas nevertintina kaip R. M. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis (pasirinkimas vesti bylą pačiam ar per atstovą bei įrodymų teikimas yra bylos dalyviui priklausančios teisės pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnį) (CPK 3 straipsnio 8 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 13, 70-71 straipsniais, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

uždarosios akcinės bendrovės „Santakos kalviai“, juridinio asmens kodas 304105884, bankrotą pripažinti tyčiniu.

Nustatyti, kad tyčinis bankrotas yra sukeltas R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) veiksmais.

Priteisti iš suinteresuoto asmens R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 391,90 Eur (tris šimtus devyniasdešimt vieną eurą 90 ct) bylinėjimosi išlaidų bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Santakos kalviai“, juridinio asmens kodas 304105884.

Priteisti valstybei iš suinteresuoto asmens R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 93,17 Eur (devyniasdešimt tris eurus 17 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklalapyje, įmokos kodas 5662.

Nutarties kopiją išsiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.

Įpareigoti nemokumo administratorę su nutartimi supažindinti kreditorius.

Nutarčiai įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nutarties kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos;

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.