Kauno apygardos teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. Č. ieškinį atsakovui A. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir atsakovo A. M. priešieškinį dėl lėšų priteisimo, trečiasis asmuo J. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Į teismo posėdį 2023 m. rugsėjo 7 d. trečiasis asmuo neatvyko, jai pranešta tinkamai, byla nagrinėjama jai nedalyvaujant. Prieš posėdžio pradžią, rugsėjo 7 d. trečiasis asmuo teikė į bylą prašymą dėl ketinimo prašyti skirti ekspertizę, dėl patikslinto priešieškinio. Šie pareiškimai nepriimti, nes pateikti pavėluotai, yra užvilkinantys bylos nagrinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas, priešieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu D. M. buvo pripažintas neveiksniu turtinių santykių srityse ir asmeninių neturtinių santykių srityse, atsakovas A. M. paskirtas D. M. globėju ir turto administratoriumi (civilinė byla Nr. e2YT-6432-950/2020). Šioje byloje būti paskirtais D. M. globėjais ir turto administratoriais pretendavo ieškovė kaip dukra ir atsakovas kaip brolis. Teismas atsižvelgė, kad D. M. dveji metais iki pripažinimo neveiksniu jau gyveno pas brolį, nusiskundimų dėl gyvenimo sąlygų nebuvo reiškiama, todėl globėju paskyrė būtent atsakovą.

Laikotarpio pabaigoje, 2021 m. balandžio 26 d. D. M. sąskaitoje liko 954,51 Eur.

Dėl investicijų į gyvenamojo ploto įrengimą

Byloje nustatyta, kad trečiajam asmeniui J. M. asmeninės nuosavybės teise priklauso ūkinis pastatas (duomenys neskelbtini). Pagal duomenis kadastro byloje, ūkinio pastato rinkos vertė yra 300 Eur, atkuriamoji vertė 4113 Eur, statybos metai 1958, kadastro duomenys nustatyti 2014 m. vasario 26 d. Atsakovo teigimu, šiame pastate 2018 metais buvo atliktos investicijos: įrengtas naujas apšiltintas metalinės dangos stogas, įrengta nauja lietaus nuvedimo sistema (latakai, lietvamzdžiai, laikikliai), apskardintas kaminas, apšiltintos fasado sienos, atliktas rūsio durų remontas, du pakabinami lauko šviestuvai, viduje įrengta patalpa - pirtelė, sandėlis - kambariukas su virykle, apšiltintos vidaus sienos, naujai išvedžiota elektros instaliacija, nupirkti baldai - įranga: sofa, spinta, gartraukis, televizorius, virtuvės spintelės, pirties krosnelė, ir t.t. Teismas pažymi, kad jokių statybinių medžiagų pirkimo kvitų, sutarčių su rangovais dėl darbų atlikimo atsakovas nepateikė. Atliktų investicijų bendrą vertę atsakovas įrodinėja UAB “Asistavita” turto apžiūros aktu, lokaline sąmata, sudaryta pagal atsakovo duotus paaiškinimus apie atliktus darbus, ir konsultacine išvada apie bendrą investicijų vertę (t.2, b.l. 3-21).

Pirmiausia teismas pažymi, kad investicijos į trečiojo asmens pastatą buvo atliktos 2018 metais, kitaip tariant, ne iš 74 400 Eur, kuriuos atsakovas gavo iš D. M. sąskaitos 2019 m. birželio 11 d., bet iš kitų lėšų. Pastato savininkės J. M. teigimu, savo turėtas lėšas investavo pats D. M., jis samdė meistrus, jiems mokėjo, tarėsi dėl darbų, o atsakovas ir J. M. tik padėjo atlikti kai kuriuos statybos ir valymo darbus. Nors J. M. nurodė, kad atlikti pastato pakeitimai (ji duodama parodymus 2023 m. liepos 24 d. teismo posėdyje negalėjo apsispręsti, ar pastatas pagerintas, ar pablogintas) jai nereikalingi, tačiau faktiškai neprieštaravo, kai tie pakeitimai buvo atliekami. Pakeitimų rezultatas (renovuotas pastatas) liko J. M. nuosavybė, todėl būtent ji turėtų atlyginti investuotojui už jos turto pagerinimą, nes CK 6.501 straipsnio 1 dalies norma, reguliuojanti nuomos (taikytina ir panaudos atveju) objekto pagerinimo sąnaudų atlyginimą, nustato, kad nuomininko (šiuo atveju panaudos gavėjo) su turto savininko leidimu atliktų pagerinimų išlaidas turi atlyginti turto savininkas, kitaip tariant, ne iš mirusiojo D. M. turto turi būti atlygintos turto pagerinimo išlaidos, o priešingai, turto pagerinimus gavusi J. M. turėtų atlyginti mirusiojo turto paveldėtojai, jeigu pagerinimai buvo padaryti iš mirusiajam priklausiusių lėšų. Todėl atsakovo A. M. priešieškinio reikalavimas priteisti jam iš mirusiojo brolio turto tam tikrą dalį lėšų, atmestinas kaip nepagrįstas. Jeigu A. M. investavo savo lėšas į trečiojo asmens J. M. turto pagerinimą, tai šių lėšų jis gali reikalauti iš J. M..

Dėl šios priežasties, teismo vertinimu, byloje nebuvo tikslinga svarstyti klausimą dėl pastato vertės ekspertizės, nes pastato vertės pasikeitimas nėra susijęs su šios bylos nagrinėjimo dalyku, t. y. iš D. M. lėšų apskritai neturi būti atlyginama už J. M. pastato pagerinimus, todėl ir pačių pagerinimų vertė neturi reikšmės.

Dėl 23 425,54 Eur išlaidų D. M. išlaikymui ir pragyvenimui

Atsakovas įrodinėjo, kad išleido 23 425,54 Eur brolio D. M. kasdienėms reikmėms. Pateikė savo paties užrašus (t.1, b.l. 134-136), kuriuose nenustatyto asmens ranka įrašytos prekės, paslaugos ir sumos, viename lape įrašyta: „2018, 3 tūkstančiai pavogė, buto draudimas 60 Eur, už paveldėjimą sumokėta 230, rūkymas 1000, (...) 5130“, kitame lape: „2019 namo remontui 700, draudimas 60 Eur, pečio keitimas 300 Eur, santechnikos tvarkymas 200, malkų atvežimas 200, rūkymas 1080 (...) 3940“, trečiame lape: „2020 draudimas buto ir palemono 100 Eur, malkų atvežimas 200, Rūkymas 1080, indai 600, skalbimas 15, pas dantistę 3 kartus vežtas (...) 2526“. Teismas šiuos užrašus vertina kaip nepakankamus įrodymus, kad atsakovas savo brolio reikmėms turėjo kokių nors išlaidų, nes tokie įrašai kaip pinigų vagystė, svetimo turto draudimo įmokos, kažkieno namo remonto išlaidos apskritai negali būti priskiriamos D. M. poreikių tenkinimui, o kiti užrašai neįrodo, kad rūkymas, malkos, indai ir pan. yra apmokėti ne iš D. M., o iš atsakovo asmeninių lėšų.

Teismui nepateikta įrodymų, kad mirusiojo D. M. poreikiams buvo perkami kokie nors produktai, higienos prekės, vaistai, rūkalai ir pan., iš atsakovo A. M. lėšų arba kad A. M. duodavo broliui po 50 Eur savo lėšų kiekvieną savaitę. Pažymėtina, kad paties D. M. pajamos buvo, kaip jau minėta šiame sprendime, vidutiniškai po 505 Eur per mėnesį (sudėjus visų rūšių pajamas, gautas iš savivaldybės, iš Sodros, iš buto nuomos ir padalinus iš 39 mėnesių, kai D. M. gyveno pas brolį). Teismas kaip labiausiai tikėtiną vertina, kad per mėnesį gaunamos apie 505 Eur sumos pilnai pakako D. M. maisto, higienos, vaistų, rūbų, avalynės ir net rūkymo poreikiams tenkinti. Kaip matyti iš jau analizuotų D. M. banko sąskaitos išlaidų, per mėnesį ir būdavo išgryninama panašaus dydžio suma (po 300-500 Eur), kuri, tikėtina, ir buvo išleidžiama D. M. poreikiams.

Atsakovas teigė, kad jis kartu su žmona J. M. suteikė D. M. daug įvairių paslaugų: prausė, maudė, skalbė, tvarkė patalpas, gamino maistą, vežė D. M. pas gydytojus, kitais reikalais, ir pan., savo suteiktas paslaugas kiekvienas (ir atsakovas, ir trečiasis asmuo) vertina po 800 Eur per mėnesį.

Teismas pirmiausia pažymi, kad 2018 metais A. M. priėmė savo brolį gyventi savo žmonos namuose, trečiasis asmuo J. M. tam neprieštaravo. Teismui nepateikta jokių įrodymų, kad priimdami gyventi D. M. atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė, kad D. M. apmokės už jam suteiktas paslaugas. Nuo 2019 metų D. M. buvo mokama 114 Eur slaugos ir pagalbos išlaidų kompensacija kiekvieną mėnesį, todėl atsakovas, turėdamas brolio išduotą įgaliojimą tvarkyti jo pensijos ir kitus reikalus, galėjo žinoti ir matyti, kokia maždaug suma yra skiriama įvairios pagalbos išlaidoms apmokėti ir atitinkamai spręsti, ar sutinka būti paskirtas brolio globėju bei turto administratoriumi jo neveiksnumo byloje. Globėjas, kuris yra globotinio tėvas, motina ar kitas artimas giminaitis, pareigas atlieka neatlygintinai (CK 3.243 straipsnio 1 dalis). Artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiais) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys) (CK 3.135 straipsnis). Todėl teismas atmeta atsakovo argumentus, kad ir jam turėtų būti taikomi globos įstaigose nustatyti įkainiai vieno asmens išlaikymui. Atsakovas savo kaip globėjo pareigas buvo paskirtas eiti neatlygintinai, su tuo sutiko, todėl jo pateikiami skaičiavimai, kad jam turėtų būti apmokama kaip profesionaliai globos institucijai, yra atmestini ir jam atlyginimas nepriteistinas. Tas pats pasakytina ir apie trečiąjį asmenį, ji neprieštaravo, kad jos vyro brolis būtų paskirtas vyro globotiniu, gyventų jos pastate ir tą pastatą pagerintų savo lėšomis, o papildomas tvarkymo, virimo ir pan. paslaugas atliko savo pačios pasirinkimu, iš jos jokiu paslaugų nebuvo reikalaujama atlikti, tuo labiau už užmokestį.

Atsakovas nurodė, kad išleido 1387 Eur D. M. laidojimo išlaidoms apmokėti, šią sumą prašė įskaityti į 74 400 Eur, kuriuos gavo iš D. M.. Laidojimui sumokėti 1151 Eur yra pagrįsti UAB „Rimtis“ sąskaita, likusi suma (duobės iškasimas 200 Eur, aukos bažnyčiai iš viso 250 Eur, kuro išlaidos 120 Eur) kvitais nepagrįstos.

Iš jau minėto D. M. banko sąskaitos išrašo (DOK 16620 priedas atskirame CD) matyti, kad 2021 m. balandžio 26 d. 9 val. 45 min. iš D. M. sąskaitos paimta 800 Eur grynaisiais, kai tuo tarpu D. M. medicininis mirties liudijimas gydytojos pasirašytas tą pačią dieną 8 val. 52 min. (t.1, b.l. 9). Be to, 2021 m. birželio 16 d. D. M. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)likutis jau buvo neigiamas -6,27 Eur ( t.2, b.l. 98). Atsakovas A. M. pripažino teismo posėdyje, kad jau po brolio mirties jis paėmė iš brolio banko sąskaitos likusius 954,51 Eur, vadinasi, jau po brolio mirties atsakovas iš brolio banko sąskaitos išėmė 1754,51 Eur. Teismas vertina, kad laidojimo išlaidos atsakovui yra pilnai padengtos iš lėšų, kurias jis išgrynino iš mirusiojo D. M. sąskaitos.

Ieškovė šioje byloje neprašė priteisti jai kitų D. M. turėtų lėšų, išskyrus 74 400 Eur. Todėl 74 400 Eur suma, kuri buvo pervesta A. M. neteisėtai, turi būti grąžinta į mirusiojo D. M. turto masę.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškinį patenkinus, o priešieškinio reikalavimus atmetus, ieškovei atlygintinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis).

Ieškovės šioje byloje turėtos bylinėjimosi išlaidos be jau priteistų) 3 148,50 Eur, susideda iš 1200 Eur apeliacinės instancijos teisme ir 1200 Eur pirmosios instancijos teisme nagrinėjant bylos dalį antrą kartą, iš viso – 2400 Eur.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 2, 5, 8.2, 8.3, 8.19, 9 punktais, spęstina, kad ieškovė turi teisę į visų patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių jų dydžių.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 23,41 Eur, kurios valstybei priteistinos iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priešieškinį atmesti.

Priteisti ieškovei I. Č. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 74 400 Eur (septyniasdešimt keturis tūkstančius keturis šimtus eurų) ir 2400 (du tūkstančius keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Priteisti valstybei iš atsakovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 23,41 Eur (dvidešimt tris eurus ir 41 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5662, nurodant mokėjimo paskirtį: „bylinėjimosi išlaidos“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.