Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. B.-M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei J. B.-M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo sutuoktiniui ir vaikams priteisimo, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Atsakovas R. M. pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti ieškovę savo asmeninėmis lėšomis išlaikyti ginčo šalių butą iki sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; iš ieškovės priteisti 400,00 Eur dydžio kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį atsakovui už ieškovės naudą, gaunamą neatlygintinai naudojantis atsakovo butu. Nurodė, jog ieškovė neleidžia atsakovui patekti į butą, todėl atsakovas kiekvieną dieną patiria vis didesnę turtinę ir neturtinę žalą dėl iš jo atimtos nuosavybės. Teismas 2017-07-27 nutartimi įpareigodamas atsakovą gyventi skyrium, iki šiol neišsprendė visų klausimų, susijusių su sutuoktinių gyvenimo skyrium patvirtinimu: nėra laikinai padalytas jų bendras turtas, nenustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.Ieškovė J. B.-M. pateikė atsiliepimą, prašydama prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Nurodė, jog santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgytas butas, adresu Erfurto g. 25-56, Vilniuje, kuris iki šiol nėra padalintas, bendraturčių dalys nėra nustatytos. Teismo 2017-07-27 nutarties pagrindu atsakovas įpareigotas gyventi skyriumi, bute gyvena ieškovė su vaikais. Butui teikiamos paslaugos, kuriomis naudojasi ir vaikai. Abu tėvai privalo vaikams užtikrinti tokią aplinką, kurioje jų vaikai jaustųsi saugūs, būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nebūtų pažeidžiami vaiko interesai. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nurodė, jog atsakovo prašymas yra dėl ieškovės ir atsakovo turtinių klausimų, todėl šiuo klausimu nepasisakė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-03 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, jog teismo nutartimi atsakovui laikinai apribota teisė naudotis butu bei patekti į butą, tikslu apsaugoti sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų interesus. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikius įpareigojimą gyventi skyriumi, nėra sprendžiami sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimai. Tik teismui priimant sprendimą dėl santuokos nutraukimo, bus sprendžiamas klausimas dėl sutuoktiniams bendros jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo.Ginčo butas bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso ieškovei ir atsakovui. Butas nėra padalintas tarp sutuoktinių, nėra nustatytos buto dalys, ar naudojimosi butu tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog iš bendro sutuoktinių turto vykdomos prievolės, susijusios su bendro turto tvarkymo išlaidomis, taip pat prievolės, susijusios su šeimos namų ūkio išlaikymu. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog ginčo butas šiuo metu nėra padalintas, todėl visi įsipareigojimai, susiję su būsto išlaikymu, komunaliniai bei kiti mokėjimai, laikytini abiejų sutuoktinių bendromis išlaidomis. Atsakovo teisė naudotis butu yra apribota teismo nutartimi, o ne ieškovės savavališku sprendimu neįsileisti atsakovo į butą, ar uždrausti atsakovui naudotis bei lankytis bute. Byloje nėra nustatyta, jog dėl ieškovės neteisėtų veiksmų yra naikinamas bendras sutuoktinių turtas. Tai, jog teismas nustatė, jog yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei įpareigoti atsakovą laikinai gyventi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, nėra perkeliama ieškovei pareiga užtikrinti atsakovui gyvenamąją vietą ar įpareigojimas ieškovei apmokėti atsakovo turimas išlaidas gyvenant kitame būste.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. M. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmos instancijos teismo 2017-11-03 nutartį ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemonės. Nurodo, kad 2017-07-27 nutarties dėl įpareigojimo gyventi skyriumi dėstomoji dalis ir rezoliucinė dalis neatitinka lakoniškumo ir aiškumo reikalavimų, kadangi apribojimas naudotis ir valdyti butą nėra numatytas. 2017-07-27 nutarties dėstomojoje dalyje ir rezoliucijoje nėra nustatyti įpareigojimo gyventi skyriumi teisiniai padariniai, todėl taikytinos atsakovo prašomos papildomos apsaugos priemonės.Joks apribojimas atsakovui naudotis, valdyti ir disponuoti ginčo butu 2017-07-27 nutarties dėstomojoje dalyje ir rezoliucinėje dalyje nėra numatytas, nes įpareigojimas gyventi skyriumi savaime nereiškia atsakovo teisės naudotis, disponuoti ir valdyti jam priklausantį turtą, kol teismas neišsprendžia klausimo dėl įpareigojimo gyventi skyriumi padarinių. Todėl atsakovas kreipėsi į teismą, prašydamas bylos teisiškai visiškai sureguliuoti ginčo situaciją ir išspręsti klausimą dėl įpareigojimo gyventi skyriumi padarinių. Teismas, įpareigodamas atsakovą gyventi skyriumi, privalėjo laikinai išspręsti visus klausimus dėl laikino gyvenimo skyrium teisinių padarinių (CK 3.76 straipsnio 1 dalis), nustatydamas arba laikiną naudojimosi butu tvarką, arba įpareigodamas ieškovę savo lėšomis išlaikyti visą būstą ir dar mokėti atsakovui kompensaciją už naudojimąsi atsakovu būstu, kad atsakovas galėtų nuomotis kitą būstą vietoje jam priklausančio buto dalies. Ieškovė J. B.-M. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas, priimdamas 2017-07-27 nutartį, atsižvelgė į tai, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai lankėsi vaikų gyvenamojoje vietoje, bendravo su nepilnamečiais vaikais, vaikų tėvams rekomendavo kreiptis patiems (ir vaikams) dėl psichologinės pagalbos bei lankyti tėvystės įgūdžių kursus, į tai, kad atsakovo atžvilgiu buvo pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, į Vilniaus miesto krizių centro ir ieškovės sutartį, pagal kurią ieškovė su nepilnamečiais vaikais buvo apgyvendinti krizių centre.Atsakovas, vadovaujantis CK 4.73, 4.76 straipsniais privalo išlaikyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą, mokėti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), privalo solidariai apmokėti išlaidas būstui išlaikyti ir išsaugoti.Atsakovui bei jo atstovams už sistemingą teikimą teismui to paties turinio prašymų bei skundų, įtraukimą nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio prašymų bei skundų svarstymą, siekiant, kad būtų užtikrintas efektyvus procesas ir proceso tikslų įgyvendinimas, turi būti už piktnaudžiavimą procesu paskirta 5 000,00 Eur bauda, 50 procentų iš šios baudos skiriant ieškovei.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 punktas).Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais ieškovės argumentais nesutinka. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra.Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi atsakovo argumentai, kuriais yra kvestionuojama Vilniaus apylinkės teismo 2017-07-27 nutartis, kuria tenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra nerelevantiški, nes šio apeliacinio proceso objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-03 nutartis. Taip pat pažymėtina, jog Vilniaus apylinkės teismo 2017-07-27 nutartis yra įsiteisėjusi, teisėta ir pagrįsta – Vilniaus apygardos teismas 2017-12-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-2171-640/2017, ją paliko nepakeistą.Antra, kadangi Vilniaus apylinkės teismo 2017-07-27 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jokiose jos dalyse ją priėmęs teismas neturėjo nieko papildomai nustatyti (įskaitant atsakovo nurodomus įpareigojimo gyventi skyriumi teisinius padarinius), todėl tai niekaip nepagrindžia būtinybės šiuo atveju taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones.Trečia, nagrinėjamu atveju Vilniaus apylinkės teismo 2017-07-27 nutartimi nustatytas įpareigojimas gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir nepilnamečių vaikų apima apribojimą naudotis, valdyti ir disponuoti ginčo butu laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo laikotarpiu, kadangi ten šiuo metu gyvena ieškovė su nepilnamečiais vaikais. Priešingas aiškinimas prieštarautų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams, prioritetiniams nepilnamečių vaikų interesams. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog laikinosios apsaugos priemonės visada reiškia tam tikrus apribojimus šaliai, kurios atžvilgiu jos pritaikytos.Ketvirta, apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo skundžiamojoje nutartyje išdėstytiems argumentams, jog (i) laikinosiomis apsaugos priemonėmis pritaikius įpareigojimą gyventi skyriumi, nėra sprendžiami sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimai, (ii) atsižvelgiant į tai, jog ginčo butas nėra padalintas, visi įsipareigojimai, susiję su būsto išlaikymu, yra abiejų sutuoktinių bendros išlaidos, (iii) tai, jog atsakovas teismo įpareigotas laikinai gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, neperkelia ieškovei pareigos užtikrinti atsakovui gyvenamąją vietą ar apmokėti atsakovo turimas išlaidas gyvenant kitame būste.Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-03 nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius, o 2 dalyje – jog teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 792,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šiuo atveju tai, kad atsakovas skundžia procesinius sprendimus, įskaitant nagrinėtąjį, patvirtina tik tai, kad atsakovas pagrįstai naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės prašymą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskirti atsakovui CPK 95 straipsnyje numatytą baudą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Atsakovo R. M. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.