- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-09
- Bylos Nr.
- e2S-1845-864/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-40083-2016-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- J. B.-M.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Kategorijos
- 3.1.18.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutarties, priimtos išnagrinėjus atsakovo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. B.-M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, o taip pat pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei J. B.-M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo sutuoktiniui ir vaikams priteisimo priėmimo klausimą, institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės J. B. – M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, o taip pat pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei J. B.-M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo sutuoktiniui ir vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti vaikų D. M. ir Ž. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje ir įpareigoti J. B.-M. laikinai gyventi skyrium nuo nukentėjusių asmenų. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi atmetė atsakovo R. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Pirmos instancijos teismas pažymėjo, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikiną nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą kartu su vienu iš tėvų, yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Nurodė, kad atsakovas, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones motyvavo tuo, jog ieškovė J. B.-M. galimai įvykdė nusikalstamą veiką artimoje aplinkoje, t.y. 2017 m. vasario 10 d. smurtavo prieš sūnų D. M., mušė jį diržu, taip siekdama vaikui sukelti fizinį skausmą ir sužaloti vaiką; 2017 m. kovo 8 d. atsakovas matė, kaip ieškovė stipriai trenkė mažametei dukrai per nugarą, kuri net susigūžė iš skausmo, taip tyčia siekė vaikui sukelti fizinį skausmą ir sužaloti vaiką; 2017 m. kovo 31 d. atsakovas buvo pažadintas nuo ieškovės smūgių rankomis atsakovui per galvą, taip sukeliant jam fizinį skausmą ir kitaip fiziškai ir psichologiškai smurtaujant prieš atsakovą artimoje aplinkoje. Pirmos instancijos teismo vertinimu, tai, kad Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyryje gautas pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą bei nutarimas pripažinti nukentėjusiuoju, kuriuose nėra aprašytos galimai padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės bei nėra nurodytas asmuo (įtariamasis), galimai padaręs nusikalstamą veiką, nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad R. M. patyrė fizinį smurtą ir moralinę žalą būtent dėl ieškovės J. B.-M. neteisėtų veiksmų. Be to, ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, dar nėra pagrindas teigti, kad buvo padaryta reali nusikalstama veika, juo labiau, kad asmuo yra pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusikaltimą. Tuo tarpu asmens pripažinimas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo byloje dar nepatvirtina fakto, kad asmuo - R. M. nukentėjo nuo neteisėtų, kaltų sutuoktinės J. B.-M. veiksmų. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius nepasisakė dėl vaikų motinos J. B.-M. elgesio, priešingo nepilnamečių vaikų interesams. Teismas, atsižvelgdamas į atsakovo nurodytus motyvus, į tai, kad nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su abiem tėvais, įvertinus tai, jog atsakovas nepagrindė, kad ieškovė daro žalą sutuoktinio ar nepilnamečių vaikų interesams, taip pat nesant duomenų, kad apie netinkamą motinos pareigų atlikimą vaikų atžvilgiu, vaikų nepriežiūrą, teismas vertina, jog nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą kartu su tėvu, įpareigojant J. B.-M. laikinai gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų asmenų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį ir nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, o ieškovę įpareigoti gyventi atskirai ir nesiartinti prie atsakovo vaikų arčiau kaip 500 metrų. Nurodo, kad pateikė teismui įrodymus, kad iš prokuroro M. J. 2017 m. gegužės 16 d. nutarimo matyti, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) byloje dėl J. B.-M. smurto prieš vaikus pagal LR BK 140 str. 3 d., kurioje nukentėjusiaisiais 2017 m. gegužės 15 d. tyrėjos nutarimais jau yra pripažinti nepilnamečiai D. M. ir Ž. M.. Šias aplinkybes patvirtina ir Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus 2017 m. balandžio 21 raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) byloje dėl J. B.-M. smurto prieš vaikus pagal LR BK 140 str. 3 d. Be to, Vilniaus apygardos prokuratūros 2017 m. gegužės 19 d. nutarimu baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta pradėti ikiteismini tyrimą ir dėl J. B.-M. piktnaudžiavimo motinos pareigomis pagal LR BK 163 straipsnį bei J. B.-M. įvykdyto mažamečių vaikų terorizavimo pagal LR BK 145 str. 2 d. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, jog atsakovas iki teismo sprendimo priėmimo negali užtikrinti nepilnamečiams vaikams saugių, ramių sąlygų gyventi ir vystytis ar, kad vaikų gyvenimas su atsakovu dėl konkrečių aplinkybių neatitinka vaiko interesų, ar kelia jam socialinę ir fizinę grėsmę. Teigia, kas ieškovė apskritai nenurodė, kad nepilnamečiams vaikams gyvenant kartu su atsakovu, yra pažeidžiamos vaikų interesai, šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikė. Duomenų, kad atsakovas trukdytų ieškovei matytis ir bendrauti su vaikais byloje taip pat nėra pateikta.Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atmesti atsakovo atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės 2017 m. gegužės 19 d. nutartį.Nurodo, kad su ieškiniu kreipėsi į teismą, nes toleruoti tolesnį gyvenimą su atsakovu, kuris niekada nebuvo lojalus, negerbė (nepaisė) ieškovės interesų puoselėjant šeimos gerovę, nuolat vartojo psichologinį ir fizinį smurtą, įžeidinėjo, nuolat kėlė nepagrįstus konfliktus ir įtemptas situacijas net ir nepilnamečių vaikų akivaizdoje, nėra įmanoma. Nusprendus nutraukti santuoką su atsakovu dėl jo kaltės, atsakovas su tuo nesutiko, dėl ko ieškovės atžvilgiu kelis kartus vartojo fizinį smurtą. 2017 m. balandžio 1 d. atsakovo atžvilgiu Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. dėl smurto artimoje aplinkoje vartojimo. Šią aplinkybę patvirtina 2017 m. balandžio 1 d. Vilniaus apskrities VPK pranešimas apie ikiteisminį tyrimą. Po šių įvykių atsakovas pradėjo fantazuoti, meluoti, rašyti nepagrįstus skundus Vaikų teisių apsaugos skyriui, policijai dėl neva ieškovės netinkamo elgesio su nepilnamečiais vaikais. Būtent, pareigūnams patikrinus atsakovo nepagrįstus, melagingus skundus dėl neva ieškovės netinkamo elgesio, tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas. Šią aplinkybę patvirtina 2017 m. balandžio 13 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą.Ieškovė pažymi, kad vaikai visada gyveno su ja, visada išlaikė ir jais rūpinosi, jie yra prisirišę prie motinos. Su sūnumi, kuriam yra 15 metų, ir dukra, kuriai yra ketveri metukai, palaiko itin artimus, šiltus tarpusavio santykius, visą savo laisvalaikį, atostogas, savaitgalius praleidžia su vaikais, puikiai sutaria, vaikai noriai bendrauja su motina, rodo tam iniciatyvą. Ieškovė tikra, kad ir sūnui (duomenys neskelbtini) ir dukrai (duomenys neskelbtini) yra sudariusi tinkamas, visapusiškas, geras gyvenimo, lavinimosi, vystymosi sąlygas.Ieškovė atkreipia dėmesį, kad nėra asociali, piktnaudžiaujanti alkoholiniais gėrimais ar narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, dirba (duomenys neskelbtini). Darbe yra charakterizuojama teigiamai. Atsakovas nurodo neteisingą informaciją ir siekia apšmeižti dėl neva netinkamo elgesio su nepilnamečiais vaikais. Niekuomet vaikų atžvilgiu nevartojo pakelto balso tono, nei juo labiau smurto. Aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas niekaip nepatvirtina ieškovės netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kadangi jos atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis dėl minėto įvykio. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paskirtos jokios kardomosios priemonės ar įpareigojimai. Ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos dar nėra pagrindas teigti, kad buvo padaryta reali nusikalstama veika, juo labiau, kad asmuo yra pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką.Atkreipia dėmesį, kad yra pateikti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados bei buities tyrimų aktai, iš kurių matyti, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina jų teises ir interesus augti saugioje, vaikų poreikius atitinkančioje aplinkoje. Taip pat Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovai nepasisakė dėl ieškovės elgesio, priešingo nepilnamečių vaikų interesams.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi, šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų D. M. ir Ž. M. nuolatinę gyvenamąją vietą su atsakovu jo gyvenamojoje vietoje ir įpareigoti ieškovę laikinai gyventi skyrium nuo nukentėjusių asmenų – laikytina pagrįsta ir teisėta.Teismas pažymi, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).Atsakovas prašymą grindžia, tuo, kad ieškovė J. B.-M. smurtavo prieš šalių vaikus ir atsakovą, todėl dėl ieškovės galimai įvykdytos nusikalstamos veiklos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 5 PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš mažamečius vaikus ir sutuoktinį LR BK 140 str. 2 d. 3 d. pagrindu. Ikiteisminis tyrimas pradėtas nustačius, kad ieškovė 2017 m. vasario 10 d. galimai smurtavo prieš sūnų D. M., 2017 m. kovo 8 d. prieš dukrą Ž. M., ir 2017 m. kovo 31 d. prieš savo sutuoktinį R. M.. Pažymėjo, jog šiuo metu sprendžiamas klausimas, ar pradėti tyrimą ieškovės atžvilgiu pagal BK 145 str.2 d. ir BK 163 str. Atsakovo teigimu, laikinosios apsaugos priemonės atitiks vaiko interesus ir nepažeis ginčo šalių interesų pusiausvyros. Ieškovė turi butą (duomenys neskelbtini), kurį nuomoja, todėl turi galimybę laikinai persikelti į kitą gyvenamąją vietą savo pačios vaikų labui.Atsakovas atskirajame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ikiteisminio tyrimo ir vyriausiųjų tyrėjų nutarimai nesudaro pagrindo pripažinti J. B. – M. kalta dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytu motyvu nėra pagrindo, nes nei atsakovo pateikti įrodymai, kad jis kreipėsi į policiją, nei aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas niekaip nepatvirtina ieškovės netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kadangi jos atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis dėl minėto įvykio. Kitą vertus, ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos dar nėra pagrindas teigti, kad buvo padaryta reali nusikalstama veika, juo labiau, kad asmuo yra pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. gruodžio 8 d. išvadoje nustatyta, kad skyriaus specialistai lankėsi ieškovės ir atsakovo gyvenamojoje vietoje, ištyrė šeimos aplinkos sąlygas. Ieškovė ir atsakovas, kartu su nepilnamečiais vaikais gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. M. ir R. M.. Lankymosi metu namuose buvo tvarkinga, švaru ir jauku. Visi šeimos nariai miega viename kambaryje, kuriame yra minkštas kampas, kušetė, sekcija, staliukas, spinta, televizorius. Rašomasis stalas yra kitame kambaryje. Vaikai turi mokymosi priemonių, knygų, žaislų ir žaidimų. Jiems sudarytos tinkamos sąlygos, mokymui, ugdymui ir poilsiui. J. B.-M. dirba (duomenys neskelbtini). Ji nurodė, kad jos gaunamos mėnesio darbo pajamos - 860 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovas nesuvokia savo pareigos išlaikyti vaikus, beveik nedalyvauja sūnaus gyvenime. Atsakovas, tėvas R. M., dirba (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad jo gaunamos mėnesio darbo pajamos - 600 Eur. Sūnus mokosi (duomenys neskelbtini) 8 klasėje. Penkis kartus per savaitę intensyviai užsiima penkiakove. Berniukas yra gabus, talentingas, mokosi gerai. Lankymosi metu sūnaus (duomenys neskelbtini) namuose nebuvo. Dukra lanko Vilniaus lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu mergaitė kalbėjo nenoriai, sakė, kad myli ir mamytę, ir tėvelį. Ji pasakojo, kad tėvai kartais susipyksta, bet ji su broliu susipeša dažniau. Tėvų teigimu, abu vaikai auga sveiki. Vaiko teisių apsaugos specialistų nuomone tėvai tinkamai rūpinasi vaikais, užtikrina jų teises ir interesus augti saugioje, vaikų poreikius atitinkančioje aplinkoje.Kadangi nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog ieškovės elgesys kaip nors pažeistų vaikų teises, būtų priešingas jų interesams ir gerovei, o taip pat, kad būtų priimtas kaltinamasis nuosprendis ieškovės atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia, sutiktina su pirmosios instancijos išvada, jog nėra pagrindo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su tėvu, nes abu vaikų tėvai gyvena viename bute ir neturi kitos gyvenamosios vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pagrįstai atsisakius nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu (tėvu) nėra pagrindo nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su vaikais tvarką.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,
nutarė:
Atsakovo R. M. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartį palikti nepakeistą.