Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. B.-M. ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, ir pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei J. B.-M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo sutuoktiniui ir vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. B.-M. ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, ir pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei J. B.-M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo sutuoktiniui ir vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

2. Atsakovas pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – paskirti atsakovui naudotis 17,00 kv.m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 56-6, paskirti ieškovei naudotis 14,00 kv.m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 56-5, kitas patalpas, plane pažymėtas indeksais 56-4, 56-1, 56-3 ir 56-2 paskirti bendram naudojimui; įkeldinti atsakovą į buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, kurios bus paskirtos atsakovui naudotis pagal prašomą nustatyti laikinąją naudojimosi butu tvarką, kuri nepažeistų kol kas galiojančios teismo 2017-07-27 nutarties.

3. Nurodė, jog atsakovui nėra apribotos naudojimosi, valdymo ir disponavimo teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini), tačiau ieškovė neleidžia atsakovui patekti į butą ir juo naudotis, todėl atsakovas kiekvieną dieną patiria vis didesnę turtinę ir neturtinę žalą. Byloje pateikti įrodymai, kad ieškovė pakeitė buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų spynas, atsakovas rakto neturi, todėl negali naudotis savo nuosavybe. Nagrinėjamu atveju yra kilęs ginčas dėl buto naudojimosi tvarkos ir atsakovo įkeldinimo į ieškovės valdomą butą, todėl yra pagrindas nustatyti naudojimosi butu tvarką, įpareigojant atsakovą įkeldinti į ginčo butą. Atsakovo vertinimu, prašymas yra pagrįstas, o prašomos priemonės - proporcingos ir užtikrina vaikų teises bendrauti su tėvu saugioje namų aplinkoje, kurioje vienintelis pavojus - smurtu prieš vaikus įtariama ieškovė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Apelianto nuomone, pirmos instancijos teismas, 2017-07-27 nutartimi įpareigodamas atsakovą gyventi skyrium, tačiau 2017-10-09 nutartimi atsisakydamas laikinai išspręsti visus klausimus, susijusius su sutuoktinių gyvenimo skyrium patvirtinimu: padalyti jų bendrą turtą, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą, nuspręsti dėl sutuoktinių tarpusavio ir jų nepilnamečių vaikų išlaikymo (CK 3.59 straipsnis), nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, nes bendras turtas iki šiol nėra padalintas, vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta. Pirmos instancijos teismas privalėjo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kurios išspręstų visus klausimus dėl gyvenimo skyrium teisinių padarinių (CK 3.76 straipsnio 1 dalis), nustatydamas arba naudojimosi butu tvarką, arba įpareigodamas ieškovę savo lėšomis išlaikyti visą būstą ir dar mokėti atsakovui kompensaciją už naudojimąsi atsakovo būstu. Laikinojo gyvenimo skyrium atveju turtas, esantis bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, dalijamas pagal CK 3.116­3.129 straipsnių taisykles. Teismas, vadovaudamasis CPK 145 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir 12 punktu, turėtų nustatyti laikiną naudojimosi butu tvarką iki teismo sprendimo dėl naudojimosi tvarkos nustatymo įsiteisėjimo, siekiant užtikrinti savininko teisę naudotis jam priklausančiu turtu ir užkirsti kelią galimai žalai atsirasti, įkeldinti atsakovą į butą pagal laikinai nustatytą naudojimosi tvarką. Nagrinėjamu atveju, ginčas yra kilęs dėl ieškovei ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio buto naudojimosi tvarkos ir atsakovo įkeldinimo į ieškovės valdomą butą. Todėl yra pagrindas iki įsiteisės teismo sprendimas, šalims, turto bendrasavininkams, nustatyti naudojimosi butu tvarką, įpareigojant atsakovą įkeldinti į ginčo butą arba vietoje naudojimosi tvarkos teismas galėtų iš ieškovės priteisti apie 400 EUR dydžio kompensaciją, mokamą kiekvieną mėnesį atsakovui už ieškovės naudą, gaunamą neatlygintinai naudojantis atsakovo butu. Nors atsakovas yra teismo 2017-07-27 nutartimi įpareigotas gyventi skyriumi (separacijoje) nuo ieškovės ir vaikų, tačiau atsakovo nuosavybės teisės nėra apribotos, todėl atsakovas turi teisę reikalauti, kad būtų nustatyta tokia laikinoji naudojimosi butu tvarka, kad atsakovas, nepažeisdamas teismo šališkos ir radikaliai feministinės 2017-07-27 nutarties gyventi skyriumi (separacijoje) nuo ieškovės ir vaikų, galėtų naudotis jam priklausančiu turtu ir susitikti su vaikais, kurių gyvenamoji vieta yra nustatyta su atsakovu, o bendravimas su vaikais yra ne tik vaikų teisė, bet ir atsakovo prievolė.

10. Ieškovės nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovui bei jo atstovams už sistemingą tokio paties turinio prašymų bei skundų teikimą turi būti taikomos įstatyme numatytos sankcijos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, t.y. 5000 EUR bauda pusę jos priteisiant ieškovei. Ieškovė pažymi, jog atsakovas niekada nebuvo lojalus, negerbė ieškovės, naudojo prieš ją fizinį ir psichologinį smurtą, jai nusprendus nutraukti santuoką prieš ją kelis kartus vartojo fizinį smurtą, ką patvirtina pradėti ikiteisminiai tyrimai. Atsakovas taip pat ėmė meluoti ir rašyti nepagrįstus skundus ieškovės atžvilgiu dėl neva netinkamo ieškovės elgesio su vaikais. Ikiteisminis tyrimas pagal atsakovo pareiškimą nutrauktas, o apklausus šalių nepilnamečius vaikus atsakovo melagingi teiginiai paneigti. Priešingai vaikai nurodė, jog būtent atsakovė jais rūpinasi visapusiškai ir tarp jų susiformavęs artimas ryšys. Priešingai nei melagingai teigia atsakovas, vaikai visada gyveno ir gyvena su ieškove (duomenys neskelbtini). Dėl nuolatinių konfliktų atsakovė 2017 m. liepos 21 d. buvo priversta su vaikais išsikelti į krizių centrą ir atsakovas tai žinojo, tačiau išgalvojo, kad ieškovė neva pagrobė vaikus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertinęs konfliktinius šalių santykius įpareigojo atsakovą gyventi skyrium, taip siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo pozicija, jog laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamą laikinai sureguliuoti teisinį santykį, tačiau nėra siekiama išspręsti ginčą iš esmės bei spręsti dėl santuokinio turto padalijimo. Byloje yra pateiktos vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados patvirtinančios, kad ieškovė tinkamai rūpinasi vaikais. Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad ieškovė ribotų jo bendravimą su vaikais. Byloje esantys įrodymai taip pat patvirtina netinkamą atsakovo elgesį šeimoje. Be to Vilniaus apygardos prokuratūros 1 baudžiamojo persekiojimo skyriaus 2017 m. spalio 16 d. nutarimas neleidžia teismui keisti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su tėvu.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi, šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.

13. Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikiną naudojimosi butu tvarką.

14. Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė dėl J. B.-M. ir R. M. santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Šalims bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartimi atsakovas R. M. įpareigotas gyventi skyrium nuo sutuoktinės (ieškovės) J. B.-M. ir nepilnamečių vaikų D. M., ir Ž. M., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas pateikė prašymą teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones paskirti atsakovui naudotis 17,00 kv.m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 56-6, paskirti ieškovei naudotis 14,00 kv.m. ploto kambarį, plane pažymėtą indeksu 56-5, kitas patalpas, plane pažymėtas indeksais 56-4, 56-1, 56-3 ir 56-2 paskirti bendram naudojimui; įkeldinti atsakovą į buto, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas, kurios bus paskirtos atsakovui naudotis pagal prašomą nustatyti laikinąją naudojimosi butu tvarką, kuri nepažeistų kol kas galiojančios teismo 2017-07-27 nutarties. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atmetė šį prašymą motyvuodamas tuo, kad nutartimi nustatytas atsakovo gyvenimas skyriumi nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų, apriboja atsakovo R. M. teises būti (naudotis, gyventi) vienoje gyvenamojoje patalpoje - bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su ieškove ir nepilnamečiais vaikais, todėl atsakovo prašymo tenkinimas prieštarautų 2017 m. liepos 27 d. nutartimi nustatytam įpareigojimui atsakovui gyventi skyrium nuo ieškovės ir šalių nepilnamečių vaikų.

15. Apeliantas nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija, atskirąjį skundą iš esmės grįsdamas aplinkybe, jog pirmosios instancijos teismas įpareigodamas atsakovą gyventi skyrium (separacijoje) nuo ieškovės ir vaikų, tačiau atsisakęs išspręsti visus su separacijos taikymu susijusius klausimus (CK 3.76 str.) nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos argumentus kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį.

16. Pažymėtina, jog viena iš CK 3.65 straipsnio 2 d. nurodytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurios gali būti taikomos, nagrinėjant ieškinį dėl santuokos nutraukimo – vieno sutuoktinio įpareigojimas gyventi skyrium. Nagrinėjamoje byloje tokia laikinoji apsaugos priemonė atsakovo atžvilgiu buvo pritaikyta 2017 m. liepos 27 d. nutartimi, nustačius, jog šalims gyvenant kartu ir esant itin konfliktiškiems santykiams, nėra užtikrinama šalių nepilnamečių vaikų teisė gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje bei jų teisė į gyvenamąjį būstą, sudarant galimybę vaikams nekeisti įprastos gyvenamosios aplinkos. Iš informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį, papildomai nurodęs, jog šalių gyvenimas viename bute yra neįmanomas, nes taip būtų pažeidžiami vaikų interesai.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės – laikinos naudojimosi bendru šalių butu tvarkos nustatymas prieštarautų kitai nagrinėjamoje byloje nustatytai laikinąjai apsaugos priemonei. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, esant pritaikytai tokio pobūdžio laikinajai apsaugos priemonei kaip atsakovo įpareigojimas gyventi skyrium, dabartinio atsakovo prašymo tenkinimas ir laikinos naudojimosi šalių bendru butu tvarkos nustatymas reikštų faktinį laikinosios apsaugos priemonės panaikinimą, kadangi atsakovas įgytų teisę gyventi minėtame bute. Kadangi byloje pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiama užkirsti kelią galimai fizinei ar psichologinei žalai atsirasti, tai atsakovo prašymo tenkinimas, būtų nesuderinamas su jau ankščiau byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės taikymo tikslu, prieštarautų šalių nepilnamečių vaikų interesams. Atkreiptinas dėmesys, jog apeliantas atskiruoju skundu siekdamas naudotis ginčo butu, kuriame gyvena ieškovė su vaikais, nepateikia jokių argumentų ar sprendimo būdų susijusių su prioritetiniu vaiko interesu užtikrinimu, kai byloje yra konstatuota, jog šalių gyvenimas viename bute šiuos interesus pažeidžia.

18. Vertinant apelianto pateikto atskirojo skundo turinį, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinas įpareigojimas gyventi skyriumi yra laikina priemonė skirta šalių ginčo nagrinėjimo metu sureguliuoti šalių santykius, siekiant teisinio apibrėžtumo ir šalių nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimo, tačiau ši priemonė negali būti vertinama kaip Separacijos instituto taikymas CK 3.73 str. prasme, kadangi nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas dėl santuokos nutraukimo. Pažymėtina ir tai, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas iš esmės nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas tokias priemones taikyti, atsižvelgdamas į prašomo užtikrinti ieškinio reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų, proceso šalių interesų pusiausvyros. Taigi, apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas įpareigodamas atsakovą gyventi skyrium turėjo išspręsti visus su šalių turto ir prievolių padalijimo bei bendro turto naudojimusi susijusius klausimus, laikytini nepagrįstais ir prieštaraujančiais laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmei. Ypač vertinant tai, kad nei viena iš šalių nagrinėjamoje byloje nekelia naudojimosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarkos nustatymo klausimo.

19. Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog apeliacinio proceso paskirtis – patikrinti neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo (nagrinėjamu atveju nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (CPK 301 str.). Siekiant įvertinti skundžiamo sprendimo ar nutarties pagrįstumą, pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame (atskirajame skunde) negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, o pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirajame skunde naujai iškelto reikalavimo įpareigoti ieškovę savo lėšomis išlaikyti ginčo šalių butą ir priteisti iš ieškovės 400 EUR kompensaciją už ieškovės naudą naudojantis atsakovo butu.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.

21. Ieškovė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė skirti atsakovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos priteisiant ieškovei.

22. Pažymėtina, jog CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.

23. Šiuo atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad atskirasis skundas būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų, todėl teismas apelianto atskirojo skundo pateikimo nepripažįsta ieškovo piktnaudžiavimo teise. Todėl suinteresuoto asmens prašymas netenkintinas ir pareiškėjui netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 23 d. civilinė byla Nr. 3K-7-276-469/2015).

24. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra priimta iš esmės nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius šalių nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.