Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. – M. ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, o taip pat pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei J. B. – M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo sutuoktiniui ir vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės J. B. – M. ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, o taip pat pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei J. B.-M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo sutuoktiniui ir vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Atsakovas R. M. 2017 m. gegužės 31 d. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo pašė uždrausti vaikų motinai vasaros atostogų metu išsivežti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su tėvu (atsakovu) adresu (duomenys neskelbtini), įpareigojant ieškovę gyventi atskirai ir nesiartinti prie atsakovo vaikų arčiau kaip 500 metrų.Atsakovas nurodė, kad ieškovė naudoja fizinį smurtą prieš vaikus, todėl jos atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Esant įtarimui apie galimus ieškovės veiksmus naudojant smurtą prieš nepilnamečius vaikus yra pagrindas manyti, kad nepilnamečiams vaikams gyventi su motina yra nesaugu ir tokios gyvenimo sąlygos neatitinka sveiko vaiko normalaus vystymosi reikalavimų. Tuo tarpu nėra duomenų, kad nustačius vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, jiems būtų sudaromos nesaugios ar neatitinkančios reikalavimų gyvenimo sąlygos. Be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovas trukdytų ieškovei matytis ar bendrauti su vaikais ar atsakovo elgesys kitaip pažeistų vaikų interesus.Atkreipė dėmesį į tai, jog taikomos laikinosios apsaugos priemonės užtikrintų geriausius vaikų interesus ir saugią nuo ieškovės smurto aplinką. Jeigu teismas neuždraustų ieškovei J. B. – M. išvežti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, vaikams tikrai galėtų kilti pavojus dėl ieškovės neprognozuojamų psichinio, emocinio ir fizinio smurto artimoje aplinkoje protrūkių.Pažymėjo, kad tarp šalių kilus ginčui dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo, atsakovas su ieškove turi teisę nustatyti abiems priimtiną ir vaikų interesus atitinkančią bendravimo su vaikais tvarką bei kreiptis į teismą dėl jos patvirtinimo.Ieškovė J. B. – M. atsiliepimo į atsakovo prašymą nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.Nustatė, kad jog nepilnamečiai vaikai D. M. ir Ž. M. yra ieškovės J. B. – M. ir atsakovo R. M. vaikai. Ieškovė ir atsakovas kartu su nepilnamečiais vaikais, gyvena 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. M. ir R. M. Tai, jog šiuo metu pradėtas ikiteisminis tyrimas ir vyriausiųjų tyrėjų nutarimais R. M., D. M. ir Ž. M. pripažinti nukentėjusiaisiais, nesudaro pagrindo pripažinti, kad J. B.-M. yra kalta dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos ar yra pripažinta įtariamąja dėl fizinio skausmo sukėlimo, smurto artimoje aplinkoje. Be to, ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, dar nėra pagrindas teigti, kad buvo padaryta reali nusikalstama veika, juo labiau, kad asmuo yra pripažintas kaltu padaręs baudžiamąjį nusikaltimą. Tuo tarpu, Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus rašte nurodoma, jog reaguojant į pareiškėjo (R. M.) pareiškimus Vaiko teisių apsaugos skyrius lankėsi vaikų gyvenamojoje vietoje, bendravo su vaikais, bei R. M. ir J. B. – M. rekomendavo kreiptis patiems (ir vaikams) dėl psichologinės pagalbos bei tėvystės įgūdžių kursų lankymo.Nesant duomenų, kad vaikų išvykimas vasaros atostogų metu kartu su motina realus, toks draudimas būtų priešingas vaikų interesams, Nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir uždrausti ieškovei kartu su vaikais vasaros atostogų metu išvykti iš vaikų gyvenamosios vietos.Atsižvelgiant į tai, jog nepilnamečiai vaikai gyvena bute kartu su tėvu ir su motina, teismas neturi pagrindo nustatyti, kad vasaros laikotarpiu nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatoma atsakovo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), kadangi šis butas laikytinas ir ieškovės J. B. – M. gyvenamąja vieta.Iš pateiktos prašymo formuluotės, nėra galimybių nustatyti su kuriuo iš tėvų turėtų būti nustatyta bendravimo tvarka bei kokia konkreti bendravimo tvarka turi būti nustatyta. Kadangi šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su abiem tėvais, vaikų laikinoji gyvenamoji vieta nėra nustatyta kartu su vienu iš tėvų (motina/tėvu), tuo tarpu byloje nėra pateikta įrodymų, jog vaikų motina draustų vaikams bendrauti su tėvu, ar sudarytų apribojimus vaikų tėvui matytis ir bendrauti su vaikais, teismas neturi pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas R. M. atskiruoju skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį ir klausimą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – laikotarpiu nuo 2017 m. birželio 6 d. iki 2017 m. rugsėjo 1 d. uždrausti ieškovei išvežti vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), tuo laikotarpiu nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu (tėvu) adresu (duomenys neskelbtini), bei nustatyti ieškovės bendravimo su vaikais tvarką, numatant, kad prižiūrint atsakovui ieškovė bendrauja su vaikais jų gyvenamojoje vietoje kiekvieno mėnesio paskutinį savaitgalį (penktadienį nuo 18:00 iki 20:00 vai., šeštadienį ir sekmadienį nuo 10:00 vai. iki 12:00 vai., ir nuo 15:00 vai. iki 18:00 vai., apie savo atvykimą pranešusi prieš 2 dienas elektroniniu paštu.Nurodė, kad šalys nesutaria dėl vaikų atostogų vietos ir laiko, nes atsakovas nori atostogas su vaikais praleisti namuose, o ieškovė planuoja vaikus iki rugsėjo 1 d. išsivežti. Atsakovas teigė, kad ieškovė prie atsakovo valią planuoja vaikus įsivežti, o vaikų buvimas su ieškove kitame mieste kelia vaikams pavojų. Akivaizdu, kad ieškovei išvežus vaikus į kitą miestą, atsakovas kelis mėnesius negalės bendrauti su vaikais, o atsakovui neleidus ieškovei išvežti vaikų į kitą miestą ir ieškovei nenustačius laikinos bendravimo tvarkos vaikų atostogų metu, ieškovė patektų į apgailėtiną padėtį, nes bendravimą su vaiku reguliuotų tik atsakovas. Todėl paaiškėjus ieškovės planams pradėti gyventi skyrium kitame mieste vaikų atostogų metu, būtina nustatyti ieškovei bendravimo su vaikais, kurie lieka savo gyvenamojoje vietoje Vilniuje, tvarką.Atsakovas paminėjo, kad byloje pateikė garso įrašą, kuriame girdima, kaip ieškovė nuteikinėja vaiką, jog šis policijai nesakytų, jog ji smurtavo. Taip pat, ieškovės atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl J. B. – M. smurto prieš vaikus. Taigi, atsakovo manymu, šios aplinkybės patvirtina, kad yra pagrindas takyti laikinąsias apsaugos priemones.Atsižvelgiant į išdėstytą, konkrečiu atveju nenustačius duomenų, jog atsakovas netinkamai rūpinasi vaikais, bei byloje esant duomenimis apie ieškovės galimai nepilnamečių vaikų atžvilgiu naudotą smurtą, vadovaujantis išimtinai vaikų interesais, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prašymą dėl jo nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo vaikų atostogų metu kartu su tėvu, ieškovei nustatant bendravimo su vaikais tvarką, kol ieškovė gyvens skyriumi kitame mieste atostogų metu. Atsakovas taip pat pateikė prašymą dėl papildomų įrodymų, kuriuo prašė prie bylos prijungti ir išnagrinėti papildomus dokumentus – įrodymus dėl ieškovės piktnaudžiavimo motinos teisėmis, panaudojus priešingą vaikų interesams veiką ir įvertinti ieškovės J. B. – M. nusikalstamas veikas ir įpareigoti nebežaloti vaikams psichikos, nepažeidinėti nepilnamečių vaikų teisių ir teisėtų interesųIeškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovė nusprendė su atsakovu skirtis, nes jis šeimoje rodė nepagarbą, psichologiškai ir fiziškai smurtavo. 2017 m. balandžio 1 d. atsakovo atžvilgiu Vilniaus apskrities VPK kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyrius pradėjo ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-15480-17 pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto artimoje aplinkoje vartojimo.Po minėtų įvykių atsakovas ėmė meluoti ir rašyti nepagrįstus skundus Vaikų teisių apsaugos skyriui, policijai, dėl ieškovės netinkamo elgesio su nepilnamečiais vaikais. Pareigūnams patikrinus atsakovo nepagrįstus, melagingus skundus, tyrimas ieškovės atžvilgiu buvo nutrauktas. Ieškovė nurodė, kad vaikai visada gyveno su ja, ji jais rūpinosi ir išlaikė. Niekada nepiktnaudžiavo alkoholiu, narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, dirba pedagoge ir visą laisvą laiką praleidžia su vaikais.Pažymėjo, kad nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis, kuris įrodytų ieškovės kaltę, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo padaryta kokia nors pavojų vaikams kelianti veika. Taip pat nurodė, kad vaikai, atsakovas ir ieškovė gyvena 2 kambarių bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tiek ieškovei, tiek atsakovui. Kadangi šalys neturi kitos gyvenamosios vietos, teismas neturi pagrindo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą atsakovo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje, nes šis butas laikytinas ir ieškovės gyvenamąja vieta.Atsakovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovės draudimą atsakovui bendrauti su vaikais. Be to, jis nuolatos bendrauja su vaikais ir lankydamasis su jais pas psichologus. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinos Daumanto ir Živilės gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgė į tai, kad vaikams šiuo metu yra suteiktos puikios būsto sąlygos, saugi, sveiko vaiko normalaus vystymosi reikalavimams atitinkanti aplinka, į tarp vaikų ir motinos susidariusius, nusistovėjusius bendravimo ryšius, susiformavusį pastovų emocinį ryšį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi, šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti atsakovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – vasaros atostogų metu uždrausti ieškovei išsivežti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu ir laikiną ieškovės bendravimo su vaikais tvarką – laikytina pagrįsta ir teisėta.Teismas pažymi, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę bei, kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinio interesai, tenka asmeniui prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (LR CPK 178 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad būtina uždrausti ieškovei vasaros atostogų metu išsivežti vaikus iš jų gyvenamosios vietos. Paaiškino, kad ieškovė atostogų laikotarpiu planuoja išsivežti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, tačiau atsakovas nesutinka su tokiu sprendimu, nes mano, kad kitame mieste vaikams su ieškove nesaugu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovo argumentais, nes byloje nėra įrodymų, jog ieškovė kada nors būtų apribojusi atsakovo teisę bendrauti su vaikais ar planuotų išvykti su vaikais į kitą miestą. Taip pat, šias aplinkybes įrodančių duomenų nepateikė ir pats atsakovas, todėl jo argumentas laikytinas neįrodytu ir todėl nepagrįstu.Atsakovas atskirajame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad ikiteisminio tyrimo ir vyriausiųjų tyrėjų nutarimai nesudaro pagrindo pripažinti J. B. – M. kalta dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju nesutikti su pirmosios instancijos teismo nurodytu motyvu nėra pagrindo, nes nei atsakovo pateikti įrodymai, kad jis kreipėsi į policiją, nei aplinkybė, kad yra pradėtas ikiteisminis tyrimas niekaip nepatvirtina ieškovės netinkamo elgesio nepilnamečių vaikų atžvilgiu, kadangi jos atžvilgiu nėra priimtas joks apkaltinamasis nuosprendis dėl minėto įvykio. Kitą vertus, ikiteisminio tyrimo pradėjimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos dar nėra pagrindas teigti, kad buvo padaryta reali nusikalstama veika, juo labiau, kad asmuo yra pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką.Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė ir atsakovas, kartu su nepilnamečiais vaikais gyvename bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuris bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso J. M. ir R. M.. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra duomenų, jog ieškovės elgesys kaip nors pažeistų vaikų teises, būtų priešingas jų interesams ir gerovei, o taip pat, kad būtų priimtas kaltinamasis nuosprendis ieškovės atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia, sutiktina su pirmosios instancijos išvada, jog nėra pagrindo nustatyti vaikų gyvenamąją vietą vasaros atostogų metu su tėvu, nes abu vaikų tėvai gyvena viename bute ir neturi kitos gyvenamosios vietos. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pagrįstai atsisakius nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu (tėvu) nėra pagrindo nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su vaikais tvarką.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.Ieškovė atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidas pagrindžiančių duomenų, todėl jos prašymą atsisakyta tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.