Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės J. B.-M. ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, ir pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei J. B.-M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo sutuoktiniui ir vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu arba nustatyti skubaus vykdymo maksimalaus atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: atsakovas bendrauja su vaikais nelyginėmis savaitės darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 21.00 val., taip pat kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val., o ieškovė privalo perduoti vaikus atsakovui nelyginėmis savaitės darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 21.00 val., taip pat kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val. Be to, atsakovas bendrauja su vaikais, o ieškovė privalo lyginėmis savaitės darbo dienomis nuo 19.00 val. iki 20.00 val. užtikrinti, kad vaikai galėtų „Skype“ ryšiu bendrauti su tėvu. Nurodė, kad neįsiteisėjusioje teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartyje nustatytoje minimalioje bendravimo tvarkoje nenumatytos kitos bendravimo galimybės (pvz., telefonu, „Skype“ ir pan.), o dėl ieškovės trukdymo vaikų susitikimai su tėvu dažnai neįvyksta.Ieškovė nesutiko su atsakovo prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir prašė atsakovo prašymą atmesti.Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius su atsakovo prašymu nesutiko, nurodydamas, kad šiuo metu laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu neatitiktų vaikų interesų, taip pat nėra pagrindo keisti teismo nutartimi nustatytos laikinos atsakovo bendravimo su vaikais tvarkos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetė.Teismas pažymėjo, kad nors šioje byloje nėra laikinai nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, tačiau nuo teismo nutarties, kuria atsakovas įpareigotas gyventi skyrium nuo sutuoktinės ir vaikų, priėmimo nėra duomenų, kad ieškovė nesirūpina vaikais, neužtikrina jų teisių ir interesų, neprižiūri ar kitais būdais pažeidžia nepilnamečių interesus. Teismas taip pat atsižvelgė į aplinkybę, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokuroro 2017 m. lapkričio 16 d. nutarimu yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17638-17 ieškovei nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Teismas sprendė, kad vaikams ieškovė užtikrina geras buities ir gyvenimo sąlygas, todėl nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą, ją nustatant kartu su tėvu.Teismas, spręsdamas atsakovo prašymą nustatyti jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi jau nustatė laikiną atsakovo ir vaikų D. M. ir Ž. M. bendravimo tvarką, ir nors atsakovas apskundė šią nutartį, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad šiuo metu yra būtina nustatyti kitokią bendravimo tvarką. Teismas sprendė, kad atsakovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, pagal kurią ir darbo dienomis po pamokų/užsiėmimų, ir savaitgaliais su vaikais bendrautų tik vaikų tėvas, o motinai liktų pareiga išleisti vaikus į užsiėmimus ir paguldyti miegoti, neatitinka nei tėvų lygiateisiškumo principo, nei užtikrina nepilnamečių vaikų interesų. Teismas, padarydamas nurodytą išvadą, atsižvelgė į Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenis, kad ginčo šalių sūnus (15 m.) išsakė nuomonę, jog su tėvu nebendrauja ir nenori, kad būtų keičiama laikina bendravimo tvarka, jis nori gyventi tik su mama, o dukra (4 m.) teigė, kad nori gyventi su mama, su tėčiu pasimatyti nenori. Be to, Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomone, tėvas nesinaudoja teise bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime, tačiau siekia nustatyti maksimalų bendravimą su vaikais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas R. M. padavė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties, kuriuo prašo skundžiamą nutartį panaikinti ir pritaikyti laikinąsias skubaus vykdymo apsaugos priemones: nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu arba nustatyti skubaus vykdymo maksimalaus atsakovo bendravimo su vaikais tvarka: atsakovas bendrauja su vaikais nelyginėmis savaitės darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 21.00 val., taip pat kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val., o ieškovė privalo perduoti vaikus atsakovui nelyginėmis savaitės darbo dienomis nuo 17.00 val. iki 21.00 val., tai pat kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 val. iki 20.00 val.; be to, atsakovas bendrauja su vaikais, o ieškovė privalo lyginėmis savaitės darbo dienomis nuo 19.00 val. iki 20.00 val. užtikrinti, kad vaikai galėtų „Skype“ ryšiu bendrauti su tėvu. Skundą grindžia šiais argumentais:

9.1. Pirmos instancijos teismas skundžiamoje nutartyje apskritai atsisakė spręsti vaikų gyvenamosios vietos nustatymą su vienu iš tėvų, nurodydamas, kad nesant duomenų, jog vaikų motina pažeidžia vaikų interesus, nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą, ją nustatant kartu su tėvu. Taip pat teismas atsisakė spręsti dėl skubiai vykdytinos maksimalios bendravimo tvarkos nustatymo, motyvuodamas aplinkybe, kad teismas jau yra nustatęs laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Tačiau teismas vaikų nuomonės tiesiogiai neklausė.

9.2. Teismas neįvertino esminės aplinkybės, kad teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis nėra skubiai vykdytina, todėl jos apskundimas atskiruoju skundu atsakovui nesutinkant su minimalia vaikų interesus pažeidžiančia bendravimo tvarka sustabdė jos vykdymą. Todėl šiuo metu nėra jokios galiojančios ir vykdytinos bendravimo su vaikais tvarkos.

Ieškovė J. B. – M. nesutinka su atskiruoju skundu, prašo skundą atmesti, skundžiamą nutartį palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais.

11. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 329 str.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmos instancijos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė. Šioje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą nutartį, kuria atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.CPK 144 str. 1 d. nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose CK 3.65 str., kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.Bylos medžiaga nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė dėl ieškovės J. B.-M. ir atsakovo R. M. santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų. Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2017 m. lapkričio 23 d. nutartimi, atsižvelgęs į nepilnamečių vaikų ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus nuomonę, prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (nustatyti maksimalią atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką) atmetė, motyvuodamas aplinkybėmis, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi yra nustatyta laikina atsakovo ir vaikų D. M. ir Ž. M. bendravimo tvarka, atsakovas neįrodė, jog ieškovė nesirūpina vaikais, neužtikrina jų teisių ir interesų. Atsakovo nuomone, teismas nepagrįstai nustatė minimalų vaikų ir tėvo susitikimų skaičių, neįvertinęs, kad vaikai nuolat gyveno kartu tėvu, kuris jais tinkamai ir nuolat rūpinosi, kol šiam bendravimui pradėjo trukdyti ieškovė, kuriai yra pareikšti įtariami dėl smurto prieš vaikus.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovas iš esmės kvestionuoja Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį, kuria nustatyta laikina atsakovo bendravimo su vaikais tvarka, motyvuodamas aplinkybėmis, kad ieškovė trukdo bendrauti su vaikais, o nurodyta nutartis nėra skubiai vykdoma, todėl atsakovas negali jos teikti priverstinai vykdyti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei nurodo atsakovas, teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdoma skubiai (CPK 152 str. 1 d.), todėl atsakovas turėjo teisę nuo teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarties priėmimo bendrauti su vaikais nutartyje nurodyta tvarka. Informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką, pagal kurią tėvas turi teisę bendrauti su nepilnamečiais vaikais metų porinių savaičių savaitgaliais, vaikus paimant iš jų gyvenamosios vietos, šeštadienį 10.00 val. ir grąžinant į jų gyvenamąją vietą šeštadienį 20.00 val. bei paimant vaikus iš jų gyvenamosios vietos, sekmadienį 10.00 val. ir grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 19.00 val.; apie atvykimą paimti vaikų, atsakovas informuoja vaikų motiną prieš dvi dienas elektroniniu paštu ar SMS žinute. Be to, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartis yra įsiteisėjusi, teisėta ir pagrįsta, nes Vilniaus apygardos teismas 2018 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2S-266-258/2018, paliko teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį nepakeistą. Taigi konstatuotina, kad vaikų bendravimo tvarka su skyrium gyvenančiu tėvu yra laikinai sureguliuota iki įsiteisės sprendimas pirmosios instancijos teismo nagrinėjamoje byloje, o atsakovas nepateikė pagrįstų argumentų ir įrodymų, kad šioje proceso stadijoje yra būtina nustatyti intensyvesnį atsakovo bendravimą su vaikais, siekiant užtikrinti vaikų (o ne atsakovo) interesus (CPK 12, 178 str.).Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismai jau ne kartą įsiteisėjusiomis nutartimis yra nagrinėję atsakovo prašymus nustatyti laikiną vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu ir šiuos prašymus teismas atmetė (pvz., Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3606-897/2018).Šioje byloje atsakovas nepateikė naujų argumentų, kurie nebūtų išnagrinėti teismų minėtose bylose, o nurodo tas pačias aplinkybes dėl ikiteisminio tyrimo ieškovės atžvilgiu pradėjimo, grėsmių vaikams dėl motinos elgesio, trukdymo bendrauti su vaikais. Minėtose nutartyse taip pat buvo išnagrinėtos vaikų su ieškove gyvenimo sąlygos, atsižvelgta į Vaiko teisių apsaugos specialistų išvadas, kuriose motina yra teigiamai charakterizuojama, įvertinta, kad nėra duomenų, jog ieškovės elgesys pažeistų vaikų teises, būtų priešingas jų interesams ir gerovei, o taip pat, kad būtų priimtas kaltinamasis nuosprendis ieškovės atžvilgiu dėl smurto artimoje aplinkoje ar piktnaudžiavimo tėvų valdžia. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nėra pagrindo keisti vaikų gyvenamąją vietą, ją nustatant kartu su tėvu.Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skirti atsakovui 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jos priteisiant ieškovei.Pažymėtina, jog CPK 95 str. 1 d. nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.Šiuo atveju nėra pagrindo daryti išvados, kad atsakovo atskirasis skundas būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų, apeliacinės instancijos teismas taip pat nenustatė, kad atsakovas būtų sąmoningai veikęs prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą bei išsprendimą. Todėl teismas atsakovo atskirojo skundo pateikimą nepripažįsta ieškovo piktnaudžiavimu teise. Be to, skųsti skundžiamą teismo procesinį dokumentą yra įstatymu garantuojama asmens teisė. Todėl ieškovės prašymas netenkintinas ir pareiškėjui netaikytinos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės, reglamentuojamos CPK 95 str. Dėl nurodytų priežasčių taip pat netenkintinas ieškovės prašymas skirti atsakovui teismo psichiatrinę ekspertizę už nesąžiningą veikimą teikiant nepagrįstus skundus.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, todėl teismas dėl jų nepasisako.Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, be to apsaugo prioritetinius šalių nepilnamečių vaikų interesus, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti ją nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.