Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. – M. ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, o taip pat pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei J. B. – M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo sutuoktiniui ir vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama byla pagal ieškovės J. B. – M. ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, o taip pat pagal atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei J. B.-M. dėl santuokos nutraukimo, turto padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo sutuoktiniui ir vaikams priteisimo, išvadą byloje teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti atsakovą R. M. gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų Ž. M. ir D. M..Prašyme nurodoma, jog atsakovas visokiais provokaciniais, neteisėtais būdais sudaro neleistinas, netinkamas ieškovei su nepilnamečiais vaikais gyvenimo sąlygas. R. M. varo ieškovę su vaikais iš gyvenamosios vietos, pastoviai nepagrįstai kviečia policijos pareigūnus, rašo nepagrįstus melagingus pranešimus dėl neva ieškovės netinkamo elgesio šeimoje, nors priešingai, būtent atsakovo elgesys šeimoje, gyvenamojoje patalpoje, yra amoralus, keliantis baimę, įtampą. Atsakovas vaikų akivaizdoje nuolat vartoja necenzūrinius žodžius, stumdo ieškovę tikėdamasis, kad ieškovė gindamasi pavartos jo atžvilgiu smurtą, o tai sudarys atsakovui sąlygas kreiptis į policijos įstaigas dėl smurto šeimoje. Atsakovas šlapinasi gyvenamojoje patalpoje į virtuvės kriauklę, koridoriuje, piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir t.t. Ieškovės teigimu, santykiai su atsakovu yra itin konfliktiški, tarp šalių nuolat vyksta ginčai apie kuriuos žino, stebi, ir netgi dalyvauja nepilnamečiai vaikai, esant itin įtemptiems konfliktiškiems šalių santykiams, kyla grėsmė ne tik ieškovės, bet ir nepilnamečių vaikų emocinei būsenai ir jų saugumui. Todėl siekiant apsaugoti vaikų interesus ir jų teisę gyventi ramioje, saugioje aplinkoje, tikslinga iki teismo sprendimo priėmimo įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir nepilnamečių vaikų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. liepos 27 d. nutartimi tenkino J. B. –M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Įpareigojo atsakovą R. M., gyventi skyrium nuo sutuoktinės (ieškovės) J. B.-M. ir nepilnamečių vaikų D. M., bei Ž. M., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini).Nustatė, jog J. B. – M. ir R. M. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 2 kambarių butas, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šalys gyvena teikiant teismui procesinius dokumentus. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog šalių nepilnamečiai vaikai D. M. ir Ž. M., gyvena kartu su abiem tėvais, teismo 2017 m. gegužės 19 d. nutartimi netenkino atsakovo R. M. prašymo dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatyto kartui su atsakovu R. M.. Nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su vienu iš tėvų, šioje civilinėje byloje nėra nustatyta.Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai lankėsi vaikų gyvenamojoje vietoje, bendravo su nepilnamečiais vaikais, taip pat atsakovui R. M. ir ieškovei J. B. – M. rekomendavo kreiptis patiems (ir vaikams) dėl psichologinės pagalbos bei lankyti tėvystės įgūdžių kursus. Atsakovas R. M. kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vaiko teisių apsaugos kontrolierių su pareiškimais dėl nepilnamečių vaikų teisių pažeidimo. Ieškovės ir atsakovo atžvilgiu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas, kuriuose įtariamaisiais pripažinti tiek atsakovas, tiek ieškovė. Atliekant ikiteisminį tyrimą teisme buvo apklausiami šalių nepilnamečiai vaikai.Kaip matyti iš ieškovės pateikto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei pridėtų dokumentų, tarp Vilniaus miesto krizių centro, atstovaujamo direktorės N. D. ir J. B. – M. sudaryta sutartis, pagal kurią J. B.-M. kartu su nepilnamečiais vaikais D. M. ir Ž. M. apgyvendinti krizių centre laikotarpiui nuo 2017 m. liepos 20 d. iki 2018 m. sausio 11 d., suteikiant asmeniui ir jo vaikams socialinės priežiūros, pagalbos paslaugas.Nustatyta, kad nepilnamečiai vaikai buvo apklausiami pas ikiteisminio tyrimo teisėją, duodami parodymus apie tėvų elgesį, santykius su tėvais. Kaip minėta, Vaiko teisių apsaugos skyrius rekomendavo ieškovei J. B. – M. ir atsakovui R. M. kreiptis dėl psichologinės pagalbos suteikimo tėvams ir vaikams bei tėvams lankyti tėvystės įgūdžių kursus, tačiau byloje nėra pateikta duomenų, kad tėvai įgyvendino rekomendacijas. Kadangi situacija tarp šalių nesikeičia, teismas vertina, jog tėvams ir toliau konfliktuojant tarpusavyje bei įtraukiant į tai nepilnamečius vaikus, toks abiejų tėvų elgesys gali būti vertinamas kaip netinkamas ir priešingas vaikų interesams.Vertinant tai, jog tarp šalių vyksta nuolatiniai konfliktai, į kuriuos įtraukiami šalių nepilnamečiai vaikai, yra pagrindas taikyti teisinius santykius laikinai sureguliuojančias laikinąsias apsaugos priemones, sudarančias sąlygas užtikrinti asmenų teisių apsaugą, ginčo teisinių santykių normalų funkcionavimą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, o būtent įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyriumi. Bylos duomenimis teismas nustatė, jog nepilnamečių vaikų Ž. M. ir D. M., deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), butas jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso nepilnamečių vaikų tėvams J. B.-Malinauskienei ir R. M.. Ieškovė J. B. – M. registravosi Vilniaus miesto krizių centre ir kartu su nepilnamečiai vaikais centre gyvena nuo 2017 m. liepos 20 d., kas pagrindžia ieškovės prašyme nurodytus teiginius, kad dėl atsakovo galimai neteisėtų ir priešingų šeimos interesams veiksmų, ieškovė su vaikais privalėjo kreiptis į valstybinę instituciją dėl socialinės priežiūros (apgyvendinimo) ieškovei ir nepilnamečiams vaikams suteikimo. Pažymėjo, kad kartu su ieškove Vilniaus miesto krizių centre apgyvendinti ir šalių nepilnamečiai vaikai, nors vaikų gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini). Bylos duomenimis, ieškovė J. B. – M. neturi kito nekilnojamojo turto - gyvenamojo būsto Vilniuje. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų, nepilnamečiai vaikai priversti gyventi valstybinėje institucijoje, kai tuo tarpu šalių gyvenamojoje vietoje likęs gyventi vaikų tėvas. Tokia susidariusi padėtis, teismo vertinimu, yra ydinga, priešinga suformuotai teismų praktikai ir neatitinkanti nacionalinės ir tarptautinės teisės normų. Taigi, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų teises gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje bei užtikrinant vaikų teisę į gyvenamąjį būstą bei sudarant galimybę vaikams nekeisti įprastos gyvenamosios aplinkos, teismas nustatė, jog yra pagrindas nustatyti atsakovo R. M. gyvenimą skyrium nuo nepilnamečių vaikų ir sutuoktinės J. B. – M., gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantas R. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti pirmos instancijos teismo nutartį kaip nepagrįstą, atmesti ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones kaip nepagrįstą ir neatitinkantį vaikų interesų, pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones - nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, o ieškovę įpareigoti gyventi skyriumi, taip pat, ieškovei nustatyti bendravimo su vaikais tvarką, prižiūrint atsakovui, dėl toliau išdėstytų argumentų ir aplinkybių. Nušalinti nuo bylos nagrinėjimo teisėją L. T. dėl šios bylos vilkinimo, akivaizdaus šališkumo ir radikalių feministinių pažiūrų, paskirti bylą nagrinėti teisėją vyrą arba sudaryti teisėjų kolegiją, kurioje būtų vienodas teisėjų vyrų ir moterų santykis ir sustabdyti pirmos instancijos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutarties vykdymą iki atskirojo skundo išnagrinėjimo ir galutinio sprendimo priėmimo apeliacinės instancijos teisme, nes atsakovas neturi jokios kitos gyvenamosios vietos, išskyrus butą, kuriame nuolat gyvena, todėl, jei nebus sustabdytas šios nutarties vykdymas, atsakovas bus priverstas neįleisti į butą ieškovės, jei ji nuspręstų grįžti atgal gyventi į butą, kad būtų vykdoma vaikų teises pažeidžianti nutartis.Atsakovas nurodo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės apie tai, kad ji su vaikais varoma iš namų, yra visiškai melagingos ir nepagrįstos jokiais byloje esančiais savarankiškais įrodymais. Tai yra tik pačios ieškovės išgalvoti teiginiai, kuriuos vertindamas, teismas privalėjo atsižvelgti į atsakovo nurodytas aplinkybes, jog ne atsakovas, o būtent ieškovė varo atsakovą su vaikais iš jų gyvenamosios vietos, nuolat nepagrįstai kviečia policiją, rašo nepagrįstus melagingus pranešimus, vaikų akivaizdoje vartoja necenzūrinius žodžius, stumdo atsakovą ir muša vaikus, taip pat sistemingai trukdo vaikams bendrauti su tėvu.Atsakovas nurodo, kad teismo pritaikyta apsaugos priemonė dalyje dėl atsakovo įpareigojimo gyventi skyriumi nuo vaikų iš esmės pažeidžia vaikų interesus, nes byloje nėra jokių savarankiškų įrodymų, kurie pagrįstų, jog atsakovas netinkamai elgiasi su vaikais. Taip pat teismas neįvertino, kad labiausiai šioje byloje vaikų teises pažeidžia pats teismas. Pažymėtina, kad vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieškove, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu ieškovė sistemingai savivaliauja ir piktnaudžiauja motinos valdžia, grobdama vaikus iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos, vaikams saugiausios aplinkos, vaikams geriausių gyvenimo ir vystymosi sąlygų, iš vaikų savo namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir nuolat drausdama vaikams bendrauti su savo, tvarkingu ir rūpestingu tėvu, R. M.. Atsakovas nurodo, kad teismo nutartis dėl įpareigojimo gyventi skyriumi yra nepagrįsta kaip nebūtina, nes ieškovė nuo 2016 m. gegužės gyvenam skyriumi nuo atsakovo (kaip nurodyta ieškovės ieškinyje), o šiuo metu ieškovė gyvena skyriumi jos pasirinktoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas negali būti įpareigotas gyventi skyriumi, nes atsakovas negyveno ir nesiruošia gyventi (duomenys neskelbtini).Be to, atsakovas nurodo, kad visi ieškovės paaiškinimai dėl tariamo atsakovo netinkamo elgesio yra išgalvoti, melagingi ir nepagrįsti jokiais savarankiškais įrodymais. Teismas visiškai neįvertino, kad atsakovui nėra pareikšti jokie įtarimai dėl smurto prieš vaikus. Tačiau šioje byloje yra nustatyta, kad ieškovei yra pareikšti įtarimai smurto prieš vaikus baudžiamojoje byloje.Ieškovės į bylą pateiktą nepilnamečio D. M. apklausos duomenys vertintini kritiškai, nes smurto prieš vaikus įtariamos motinos paveiktas berniukas staiga užmiršo visas aplinkybes, susijusias su smurtu prieš jį, nors puikiai atsiminė visus kitus faktus. Be to, berniukas tvirtino, kad motina kalbėdama su juo nevartojo necenzūrinių žodžių, nors tiek baudžiamojoje, tiek civilinėje byloje pateikti garso įrašai paneigia šiuos parodymus, kuriuos berniukas davė nežinodamas apie garso įrašus ir todėl įtariamosios verčiamas meluoja teismui, kartoja įtariamosios išgalvotus teiginius, bando įtariamosios išgalvotais šmeižikiškais paliudijimais prieš tėvą, teismui, ikiteisminio tyrimo pareigūnams, išgalvodamas arba nutylėdamas aplinkybes, kurios galėtų pakenkti ieškovei, įtariamai smurtu prieš vaikus baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17638-17.Atsakovas nurodo, kad ieškovė vaikus laiko uždarame pastate, adresu (duomenys neskelbtini) pažeidžia vaikų teises ir teisėtus interesus, riboja vaikams laisvę, visais nesąžiningais, savanaudiškais būdais, visiškai draudžia mažametei Ž. ir nepilnamečiui D. bendrauti su savo tėčiu, tvarkingu ir rūpestingu R. M., draudžia net kalbėti telefonu, pati net neatsiliepia. Atsakovas nėra įleidžiamas į teritoriją, negali perduoti dovanų ir kitų daiktų vaikams. Nepadeda, uždarytiems vaikams ir tėčio R. M. iškviečiami policijos pareigūnai, vaikai ir toliau neteisėtai laikomi nelaisvėje, žalojama jiems psichika, gniuždomi morališkai. Atkreiptinas teismo dėmesys, kad ieškovė, prašydama įpareigoti atsakovą gyventi skyriumi, neprašo, kad būtų nustatyta vaikų ir tėvo bendravimo tvarka, nes vaikų interesai ieškovei nerūpėjo ir nerūpi. Esamomis aplinkybėmis yra pagrindas panaikinti pirmos instancijos teismo 2017-07-27 nutartį, nes ieškovė ir taip gyvena skyriumi nuo atsakovo, nes nutarties priėmimo metu buvo persikėlusi nuolat gyventi adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi vaikų gyvenamoji vieta nėra nustatyta su ieškovei, kuriai yra pareikšti įtarimai baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-17638-17 pagal BK 140 str. 3 d. dėl smurto prieš vaikus, pirmos instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė atsakovui gyventi skyriumi nuo ieškovės, kuri ir šiuo metu gyvena skyriumi nuo atsakovo, tačiau teismas visiškai nepagrįstai nurodė atsakovui gyventi skyriumi nuo vaikų, kuriais atsakovas, su kuriuo vaikai gyvena, privalo rūpintis ir išlaikyti. Teismo pritaikytos apsaugos priemonės iš esmės pažeidžia vaikų teisę turėti tėvą, bendrauti su juo, nes tokia nutartis faktiškai apriboja atsakovo tėvystės teisės tam nesant jokio faktinio pagrindo. Pirmos instancijos teismas skundžiama nutartimi iš esmės visiškai apribojo atsakovo tėvystės teises nesant jokio pagrindo, nes skundžiama nutartimi įpareigojo atsakovą gyventi skyriumi nuo vaikų, tačiau nenustatė nei vaikų gyvenamosios vietos, nei bendravimo tvarkos su nei vienu iš tėvų, sukurdamas vaikų teises pažeidžiančią padėtį, kai ieškovė savavališkai pradėjo drausti atsakovui bendrauti su vaikais, kurių gyvenamąją vietą ieškovė pradėjo keisti savo nuožiūra, neturėdama tam jokios teisės, nes vaikų gyvenamoji vieta yra nustatoma tėvų bendru sutarimo, o ne vienašališkai. Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį nepakeistą. Nurodo, kad nesutinka su atsakovo R. M. atskiruoju skundu. Civilinės bylos medžiaga nustatyta, kad santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bylos šalys įgijo 2 kambarių 47.00 kv.m. butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jokio kito nekilnojamojo turto jie neturi. Dėl atsakovo nuolatinių ir nepagrįstų konfliktų kėlimo, sistemingo alkoholio vartojimo, psichologinio smurto, įžeidinėjimų nepilnamečių vaikų akivaizdoje, ieškovė kreipėsi į teismą santuokos nutraukimo. Nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, gyvenimas su atsakovu viename bute tapo visiškai neįmanomas dėl atsakovo vartojamo fizinio ir psichologinio smurto, įžeidinėjimų, grasinimu. Atsakovas provokaciniais, neteisėtais būdais sudarė neleistinas, netinkamas ieškovei su nepilnamečiais vaikais gyvenimo sąlygas.2017 m. birželio 28 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko mažametės Ž. M. apklausa, kurios metu, vaikas, parodė, kad būtent aš, vaiko motina, vaiką rengiu, rūpinosi, tenkinu visus jos poreikius. Taip pat, 2017 m. liepos 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme pas ikiteisminio tyrimo teisėją vyko nepilnamečio sūnaus D. M. apklausa, kurios metu sūnus nurodė, kad niekada nei jo atžvilgiu, nei sesers Ž. M. atžvilgiu nevartojau jokio fizinio ar psichologinio smurto, esu vaikų mylima, rūpinausi vaikais. Nurodė, kad atsakovas sistemingai piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais, šlapinasi į virtuvės kriauklę, koridoriuje, kad atsakovas nuolat vartoja necenzūrinius žodžius jo ir mažametės sesers akivaizdoje, stumdo motiną, trukdo miegoti.Ieškovės ir atsakovo santykiai yra itin konfliktiški, tarp jų nuolatos vyksta ginčai apie kuriuos žino, stebi, ir netgi dalyvauja nepilnamečiai vaikai, policijos pareigūnai, vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovai, esant itin įtemptiems konfliktiškiems šalių santykiams, kylą grėsmė ne tik ieškovės, bet ir nepilnamečių vaikų emocinei būsenai, sveikatai bei jų saugumui, tad siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų teisėtus interesus ir jų teisę gyventi ramioje, ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones (įpareigoti atsakovą gyventi skyrium) iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo.Miesto Krizių centre vaikai jautė nepatogumus, nes jiems trūko erdvės, juos supo negatyvi aplinka, jie jautėsi nesaugūs ir neramūs. Pažymėtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrius 2017 m. rugpjūčio 04 d. raštu Nr. A104-3317/17(2.13.2.6-AD15) konstatavo, kad esama šeimos situacija neduoda pagrindo tenkinti atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir vaikų gyvenamosios vietos su R. M. nustatymo. 2017 m. liepos 25 d. akte nurodė, kad sūnus D. M. su motina jaučiasi saugiai ir patikimai, priešingai su tėvu nenori net bendrauti telefonu.Vilniaus miesto apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ieškovė, dėl netinkamo atsakovo elgesio šeimoje buvo priversta kreiptis į valstybinę instituciją dėl socialinės priežiūros (apgyvendinimo) ieškovei ir nepilnamečiams vaikams suteikimo bei su vaikais apsigyventi valstybinėje institucijoje, kai tuo tarpu šalių gyvenamojoje vietoje liko gyventi vaikų tėvas, kad tokia susidariusi padėtis yra ydinga, priešinga suformuotai teismų praktikai ir neatitinkanti nacionalinės ir tarptautinės teisės normų. Teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi, šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis, kuria pritaikytos ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės – įpareigojimas gyventi skyriumi – laikytina pagrįsta ir teisėta.Iš bylos duomenų nustatyta, kad bylos šalių tarpusavio santykiai yra itin konfliktiški, šalys nesprendžia taikaus bendradarbiavimo būdu, o kylančius konfliktus perkelia valstybės institucijoms (vaiko teisių apsaugos skyriui, policijai). Be to, į tarpusavio ginčus įtraukiami nepilnamečiai vaikai, kurie priversti matyti konfliktuojančius, vienas kitą įžeidinėjančius tėvus, bet ir dalyvauti tėvams sprendžiant tarpusavio santykius. Konfliktiškus šalių santykius įrodo aplinkybės, kad ieškovė su vaikais nuo 2017 m. liepos 20 d. turėjo apsigyventi Vilniaus miesto Krizių centre, šalys vienas kito atžvilgiu naudoja smurtą, 2017 m. balandžio 1 d. atsakovo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje pagal LR BK 140 str. 2 d., 2017 m. liepos 3 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl R. M. ir J. B.-M. piktnaudžiavimo tėvų teisėmis ir pareigomis pagal LR BK 163 str. Taigi, atsižvelgiant į bylos medžiagą darytina išvada, kad šalių santykiai yra konfliktiški, todėl ieškovė su atsakovu negali gyventi viename bute.Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.CK 3.65 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato teismui galimybę įpareigoti vieną sutuoktinį gyventi skyrium. Ši teisės norma yra taikoma tais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio interesus. Tokios laikinosios apsaugos priemonės taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kai egzistuoja tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų pasaugos priemonių gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. Galimas pavojus turi būti realus ir pagrįstas bylos duomenimis.Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą įpareigoti atsakovą gyventi skyrium nuo ieškovės ir judviejų vaikų. Apeliantas (atsakovas) su tokiu teismo sprendimu nesutiko, nurodė, kad tai vienintelė jo gyvenamoji vieta, kad teismas priėmė nutartį remdamasis vien ieškovės paaiškinimais, neįvertino, kad ieškovei yra pareikšti įtarimai dėl smurto artimoje aplinkoje.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovei yra pareikšti įtarimai, nesudaro pagrindo ieškovę pripažinti kalta atlikus priešingus vaikų interesams veiksmus ir neleisti jai gyventi su vaikais ar konstatuoti esant poreikį apriboti motinos globos teises.Kitą vertus, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, nustatyta, kad byloje yra pateikta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus medžiaga, kartu su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Pagalbos vaikui organizavimo poskyrio pranešimu dėl nepilnamečio vaiko nuomonės išsakymo ir skyriaus nuomone, jog atsižvelgiant į esamą situaciją šeimoje, į specialistų išvadas dėl vaikų, nėra pakankamo pagrindo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu R. M..Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu nepilnamečiai vaikai gyvena kartu su motina šalims priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). Šalių sūnui D. M., yra 15 metų, jis mokosi mokykloje. Vaiko teisių apsaugos skyriaus duomenimis, bendraujant su D., berniukas pasakė, kad su tėvu jau seniai nebendrauja, susitikti nenorėtų, nenori kalbėti ir mobiliu telefonu, labai myli savo mamą ir su ja jaučiami saugus. Mergaitei Ž. M. šiuo metu yra 5 metai, mergaitės darželio charakteristikoje nurodyta, kad abu tėvai ja rūpinasi, mergaitė abu tėvus myli ir gražiai apie juos atsiliepia. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į vaikų nuomonę ir priėmė sprendimą labiausiai atitinkantį nepilnamečių interesus – įpareigoti atsakovą, vaikų tėvą, gyventi skyrium nuo ieškovės ir vaikų.Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs vaiko teisės į saugią ir nusistovėjusią aplinką svarbą (pvz. Koons v.Italy, no. 68183/01, judgment of 30 September 2008). Tėvai privalo vaikams užtikrinti tokią aplinką, kurioje jų vaikai jaustųsi saugūs, būtų patenkinti bent minimalūs vaiko poreikiai, nebūtų pažeidžiami vaiko interesai.Kaip minėta, šalių santykiai yra konfliktiški, todėl jų gyvenimas viename bute yra neįmanomas, nes taip būtų pažeidžiami vaikų interesai, tėvai neužtikrintų vaikams galimybės gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje. Kadangi šiuo atveju, byloje yra duomenys, kad Ž. M. gerai jaučiasi su abiem tėvais, tačiau D. M., būdamas pakankamai brandaus amžiaus (15 metų), kad galėtų suformuoti aiškią ir pagrįstą nuomonę spręsdamas su kuriuo iš tėvų jis nori gyventi, nurodė, kad su mama jaučiasi saugus, o su tėvu nenori susitikti, yra pagrindas vieną iš tėvų (atsakovą) įpareigoti gyventi skyrium.Pažymėtina, kad abu gyvenantys skyrium tėvai turi tokią pačia teisę bendrauti su savo vaikais, todėl gyvenimo skyrium nustatymas nereiškia, kad atsakovui yra apribota galimybė matytis su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime.Šiuo atveju, teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde apelianto išdėstytų reikalavimų, nes šie reikalavimai peržengia bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas ir nėra susiję su apeliacinio skundo dalyku.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.