Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Gabijai Norvilaitei, Karolinai Butkienei, Vilmai Dirgėlaitei

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Busita“ atstovui teisininkui I. L. ir direktoriui A. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. R. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Busita“ (toliau – UAB „Busita“) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo A. M..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu pareiškė reikalavimus priteisti jam iš atsakovės 18 000,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad 2018-03-09 žodinės sutarties pagrindu jis suteikė atsakovei 18 000,00 Eur dydžio paskolą, nes atsakovės vadovas A. M. įmonės vardu nusprendė įsigyti autobusą „Mercedes B. T.“, todėl tuo tikslu paprašė jo paskolinti 18 000,00 Eur. Jam sutikus minėtą sumą atsakovei paskolinti, atsakovės direktorius A. M., norėdamas, kad pinigai būtų įnešti tiesiogiai į bendrovės kasą, 2018-03-09 pateikė jam atsakovės įmonės atsiskaitymo kortelę kartu su prisijungimo duomenimis (nurodžius kortelės PIN kodą) ir paprašė per bankomatą tiesiogiai įnešti į atsakovės sąskaitą šią pinigų sumą, t. y. 18 000,00 Eur. Nurodė, kad jis su atsakove, atstovaujama vadovo A. M. susitarė (t. y. sudarė žodinę sutartį) dėl 18 000,00 Eur dydžio paskolos suteikimo atsakovei finansavimo konkrečiam tikslui, t. y. transporto priemonės įsigijimui, nes kaip nurodė atsakovės vadovas, jo vadovaujama bendrovė pati savo lėšomis to padaryti (įsigyti transporto priemonę) neturi finansinių galimybių, nes tam trūksta apyvartinių lėšų. Įgyvendinant šalių pasiektą susitarimą, jis, tikslu kaip paskolą įnešti sutartą pinigų sumą į atsakovės sąskaitą, 2018-03-09 ,12:35 val., iš asmeninės sąskaitos išėmė grynuosius pinigus sumoje 17 000,00 Eur. Po ko, prie nuo asmeninės sąskaitos nuimtų pinigų pridėjęs asmeniškai turėtus 1 000,00 Eur, nuvykęs prie greta esančio AB SEB bankas bankomato, 2018-03-09, 12:50-12:53 val., į banko AB SEB bankas sąskaitą su kortele, kurios paskutiniai skaičiai 1589, per 3 kartus jis įnešė 18 000,00 Eur sumą, t. y. 17 000,00 Eur, kuriuos nuėmė nuo savo asmeninės sąskaitos ir 1 000,00 Eur su savimi turėtus grynuosius pinigus. Šį pinigų įnešimą pavirtina jo bankomate atsispausdinti ir išsaugoti įneštų pinginių sumų kvitai. Tiek sąskaita, į kurią buvo įnešami pinigai, tiek ir atsakovės vadovo A. M. pinigų įnešimui suteikta kortelė priklausė atsakovei. Nurodo, kad tą pačią dieną, t. y. 2018-03-09, iš jo banko sąskaitos į asmeninę atsakovės vadovo A. M. banko sąskaitą buvo padarytas ir 47 000,00 Eur pavedimas ir šie pinigai atsakovės vadovui buvo paskolinti asmeniškai. Šie pinigai, atsakovės vadovui prašant asmeniškai paskolinti piniginių lėšų ir akcentuojant tai, kad šiuo metu susidurta su sunkia finansine situacija, atsakovės vadovui buvo paskolinti asmeniškai. Atsakovės direktorius būtinumą įnešti grynus pinigus į atsakovės sąskaitą motyvavo tuo, kad atsakovė siekia iš finansines paslaugas teikiančios įmonės gauti paskolą. Tačiau paskolos davėjas be kita ko vertins ir atsakovės sąskaitoje esančių apyvartinių lėšų pakankamumą. Po to, finansines paslaugas teikiančios įmonės įvertinimo (gavus ar negavus iš banko paskolą) A. M. atstovaujama bendrovė galėtų gautas pinigines lėšas panaudoti transporto priemonės įsigijimui. Taigi, atsakovės atstovas, nurodydamas, kad jis pats neturi lėšų paskolinti jo paties valdomai įmonei, todėl to (paskolinti lėšų) prašo jo. Atsakovės atstovas aiškino, kad skolindamas lėšas tiek atsakovės vadovui (kurios bus panaudotos jo vadovaujamos įmonės reikmėms), o taip pat ir tiesiogiai atsakovei (įnešdamas juos į atsakovei priklausančio banko sąskaitą) jis, tokiu būdu (skolindamas lėšas) prisidėdamas prie A. M. vadovaujamos įmonės gerovės bei plėtros ateityje galėtų tapti šios bendrovės akcininku. Kadangi tarp jo ir atsakovės vadovo A. M. buvo draugiški santykiai, jie kartu ketino vystyti (kurti) pervežimo verslą, t. y. jis besąlygiškai pasitikėjo atsakovės atstovo veiksmais ir pažadais, todėl nesudarė rašytinės sutarties dėl 18 000,00 Eur paskolos suteikimo. Atsakovė žadėjo grąžinti įmonei paskolintus pinigus sumoje 18 000,00 Eur per du metus. Ji nuolat kreipėsi į atsakovės vadovą dėl skolos grąžinimo, tačiau iki šiol jai suteiktos paskolos 18 000,00 Eur sumai, nėra grąžinusi.

Liudytoja E. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas yra jos sutuoktinis ir ieškovo pinigai buvo įnešti į atsakovės įmonės sąskaitą, jos sutuoktinis pinigus nusiėmė banke, kurie buvo dieną prieš užsakyti. A. M. dieną prieš davė jos sutuoktiniui kortelę. Likusią sumą jos sutuoktinis taip pat norėjo pervesti į UAB „Busita“ sąskaitą, nes norėjo tapti akcininku, tačiau A. M. nurodė, kad geriau pervesti į jo asmeninę sąskaitą, nes bankas tada neduos lizingo, negalės pirkti transporto priemonių. Nurodė, kad visi pinigai buvo skolinti įmonei. Pinigai buvo reikalingi plėtoti verslui, pirkti naują autobusą. Jos vyras apie 9 mėn. pradirbo pas atsakovę. Buvo sakoma, kad įmonė tuoj bankrutuos, pinigų nėra, kai vyras pasakė, kad gana, tada ėmė grąžinti dalimis. Ta sutartis buvo sudaryta fiktyviai, vien kad bankui parodyti iš kur atsirado pinigai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193-6.195 straipsniuose bei suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus. Esminiai sutarčių aiškinimo principai, t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai, lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-421/2016, 26 punktas).

Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-06-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260-695/2017, 23 punktas).

Jei šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio, taip pat atsižvelgtina į tai, kokią prasmę sutarčiai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys, į šalių elgesį sutarties sudarymo metu ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-06-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2012-11-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2012). Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-01-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18-378/2015; 2018-03-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-130-695/2018 23 punktą; 2019-04-03 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-611/2019 30, 31 punktai ir juose nurodytą kasacinio teismo praktika; 2020-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020).

Kasacinis teismas yra suformulavęs ir išplėtojęs nuoseklią praktiką įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019-02-14 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, ar įrodymas susijęs su byla (CPK 180 straipsnis), koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku (tiesioginis ar netiesioginis, pirminis ar antrinis), ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2011).

CPK 6.873 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka. Jeigu paskolos sumos grąžinimo terminas sutartyje nenustatytas arba paskola turi būti grąžinta pagal pareikalavimą, tai paskolos sumą paskolos gavėjas privalo grąžinti per trisdešimt dienų nuo tos dienos, kai paskolos davėjas pareiškė reikalavimą įvykdyti sutartį, jeigu sutartis nenustato ko kita (CPK 6.873 straipsnio 2 dalis). Jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita, paskolos suma pripažįstama grąžinta nuo jos perdavimo paskolos davėjui arba jos įskaitymo į paskolos davėjo sąskaitą banke momento (CPK 6.873 straipsnio 5 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismo turimais Valstybės įmonės „Registrų centras“ Juridinių asmenų registro duomenimis nustatyta, kad atsakovės UAB „Busita“ (toliau – atsakovė, bendrovė) vadovas ir vienintelis akcininkas nuo 2011-02-09 yra A. M.. Byloje šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovas ir atsakovės direktorius buvo draugai, tarp šalių ginčo, kad ieškovas ir atsakovės vadovas turėjo tikslą nuo 2018 m. kartu vystyti verslą, kad ieškovas ateityje turėjo gauti dalį bendrovės akcijų, nėra. Byloje tarp šalių taip pat nėra ginčo dėl to, kad ieškovas į atsakovės banko sąskaitą 2018-03-09 su atsakovei priklausančia banko kortele, kurią ieškovui davė atsakovės vadovas, įnešė bendroje sumoje 18 000,00 Eur sumą, šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. bankomate atsispausdinti įneštų pinginių sumų (7 000,00 Eur, 1 000,00 Eur ir 10 000,00 Eur) kvitai, taip pat nėra ginčo dėl to, kad šie pinigai, buvo asmeninės ieškovo lėšos. Byloje tarp šalių nėra ginčo ir dėl to, kad 2018-03-09 ieškovas paskolino A. M. 47 000,00 Eur sumą, atlikdamas banko pavedimą į A. M. asmeninę banko sąskaitą, šias aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. ieškovo banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2018-03-01 iki 2018-03-31, trečiojo asmens A. M. banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2018-03-08 iki 2018-03-12. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. 2017-10-03 kreditavimo sutartis Nr. 2300-2017-130529, sudaryta tarp V. R., E. R. ir Luminor Bank AB bei R. R. banko sąskaitos išrašas už laikotarpį nuo 2018-02-12 iki 2018-02-28 patvirtina, kad atsakovas šiuo laikotarpiu turėjo pakankamai, t. y. ne mažiau 65 000,00 Eur sumą, kurios dalį (30 000,00 Eur) suteikė Luminor Bank AB, o kitą dalį (35 000,00 Eur) R. R. (ieškovo mama). Iš į bylą pateikto atsakovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2018-03-08 iki 2018-03-12 nustatyta, kad į atsakovės banko sąskaitą 2018-03-09 įnešta bendroje sumoje 18 000,00 Eur (7 000,00 Eur, 1 000,00 Eur ir 10 000,00 Eur), o 2018-03-12 atliktas mokėjimas banko viduje 47 000,00 Eur sumai (akcininko lėšos), kurį atliko A. M..

Taip pat nustatyta, kad 2018-03-13 tarp UAB „Busita“ (pardavėjo) ir AB „Šiaulių bankas“ (pirkėjo) buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. FL-181-06399 dėl naudoto autobuso Mercedes-Benz O 580 Travego įsigijimo, 2018-03-13 tarp UAB „Busita“ ir AB „Šiaulių bankas“ buvo sudaryta lizingo sutartis Nr. FL-181-06399 ir 2018-03-13 bei 2021-07-26 buvo sudarytos finansinės nuomos sutartys, taip pat pasirašytas turto priėmimo – perdavimo aktas. Tai gi, šios aplinkybės patvirtina, kad bankas nuosavybės teise įgijo autobusą Mercedes-Benz O 580 Travego ir perdavė jį naudotis ir valdyti atsakovei pagal tarp banko ir atsakovės pasirašytą nuomos sutartį.

Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenų nustatyta, kad ieškovas nuo 2018-05-07 iki 2018-09-21 dirbo pas atsakovę UAB „Busita“.

Ieškovo teigimu, 18 000,00 Eur suma buvo paskolinta atsakovei, tiesiogiai įnešant pinigus į jai priklausančią banko sąskaitą, o 47 000,00 Eur suma buvo paskolinta asmeniškai A. M.. Ieškovas nurodo, kad abi šios sutartys buvo sudarytos žodžiu, ir tik vėliau, po mėnesio laiko, atgaline data buvo sudaryta 2018-03-09 Beprocentinės paskolos sutartis, pagal kurią ieškovas V. R. (paskolos davėjas) paskolino trečiajam asmeniui A. M. (paskolos gavėjas) 47 000,00 Eur sumą iki 2024-03-09, už kurią paskolos gavėjas palūkanų nemoka (Sutarties 1-3 punktai). Minėtos sutarties 4 punkte numatyta, kad paskolos gavėjas turi teisę grąžinti, o paskolos davėjas privalo priimti grąžinamą paskolą prieš nustatytą terminą. Ieškovo teigimu, ši rašytinė paskolos sutartis buvo reikalinga A. M., nes bankas pareikalavo įrodymų dėl A. M. banko sąskaitoje buvusių lėšų pagrįstumo. Atsakovės direktorius ir trečiasis asmuo A. M. iš esmės neginčijo aplinkybių, kad tarp jo ir ieškovo paskolos sutartis dėl 47 000,00 Eur buvo sudaryta vėliau nei buvo pervesti pinigai į A. M. asmeninę sąskaitą.

Iš trečiojo asmens A. M. banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2019-10-01 iki 2020-01-10 nustatyta, kad A. M. 2019-10-04 atliko banko pavedimą 10 000,00 Eur sumai, paskirtyje nurodyta „Skolos grąžinimas“, 2019-10-28 atliko banko pavedimą 2 400,00 Eur sumai, paskirtyje nurodyta „Skolos grąžinimas“, 2019-11-03 atliko banko pavedimą 2 600,00 Eur sumai, paskirtyje nurodyta „Skolos grąžinimas“, 2019-12-02 atliko banko pavedimą 2 000,00 Eur sumai, paskirtyje nurodyta „Skolos grąžinimas“, 2020-01-03 atliko banko pavedimą 3 000,00 Eur sumai, paskirtyje nurodyta „Skolos grąžinimas“. Tai gi, bendra trečiojo asmens A. M. atliktų banko pavedimų suma sudaro 20 000,00 Eur ir byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

Nustatyta, kad ieškovo vardu UAB „Vakarų juristai“ išsiuntė A. M. 2021-09-01 raginimą, prašant grąžinti likusią nesumokėtą 50 000,00 Eur skolą.

Tai gi, byloje susiklostė tokia situacija, kad šalys iš esmės neneigia, jog ieškovo bendra paskolintų pinigų suma sudarė 65 000,00 Eur, ir kad dalis šių lėšų, t. y. 20 000,00 Eur ieškovui yra grąžinta, tačiau šalys skirtingai traktuoja trečiojo asmens A. M. atliktų banko pavedimų paskirtį, t. y. ieškovo teigimu, šie pavedimai yra atlikti 2018-03-09 Beprocentinės paskolos sutarties pagrindu, nes pinigai buvo grąžinti iš trečiojo asmens A. M. asmeninės banko sąskaitos, o ne iš atsakovės banko sąskaitos, o trečiojo asmens ir atsakovės vadovo A. M. teigimu, šiais banko pavedimais yra grąžinta ieškovo ieškiniu prašoma iš atsakovės priteisti 18 000,00 Eur suma, be to ieškovui yra grąžinta ir dalis lėšų, t. y. 2 000,00 Eur, 2018-03-09 Beprocentinės paskolos sutarties pagrindu, nes visos ieškovo paskolintos lėšos (65 000,00 Eur) buvo paskolintos asmeniškai A. M. ir jokia paskolos sutartis su atsakove nebuvo sudaryta, nes ieškovas tik buvo paprašytas įnešti 18 000,00 Eur sumą tiesiogiai į bendrovės banko sąskaitą A. M. vardu.

Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę kiekviena šalis turi įrodyti tas faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus, kai aplinkybių, kuriomis remiamasi, nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje įrodinėjimo dalyką sudaro faktinės aplinkybės, galinčios patvirtinti paskolos sutarties sudarymo faktą: ar 18 000,00 Eur suma ieškovo buvo įnešta į atsakovės banko sąskaitą kaip paskola, ar atsakovė įsipareigojo gautus pinigus ieškovui grąžinti. Ieškovas, vykdydamas jam tenkančią įrodinėjimo pareigą, turi įrodyti, kad pinigai atsakovei perduoti kaip paskola ir, kad atsakovė įsipareigojo tuos pinigus grąžinti, tuo tarpu atsakovės pareiga įrodyti, kad jog 18 000,00 Eur paskola yra grąžinta.

Nagrinėjamu atveju šalys nebuvo sudariusios rašytinės paskolos sutarties dėl 18 000,00 Eur sumos bendrąja paprastos rašytinės sutarties formos sampratos prasme. Paskolos teisinius santykius iš esmės patvirtina byloje esantys pinigų į atsakovės banko sąskaitą įnešimo kvitai ir šalių veiksmai, elgesys prieš ir po paskolos sutarties sudarymo, todėl nustatant tikrąją sandorio šalį – paskolos gavėją, atsižvelgtina į byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat šalių paaiškinimus.

Kaip ir minėta, byloje nėra ginčo, kad ieškovo į atsakovės banko sąskaitą įnešta 18 000,00 Eur suma yra paskola, nes tai buvo asmeninės ieškovo lėšos. Ieškovas nurodo, kad atsakovės vadovas A. M. žodžiu įsipareigojo šią sumą grąžinti per 2-3 metus. Atsakovės vadovas A. M. nurodo, kad tarp šalių buvo susitarimas, kad pinigai bus grąžinti „pagal aplinkybes“. Teismas, įvertinęs byloje esančių rašytinių įrodymų visumą, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog 18 000,00 Eur paskolos sutarties šalimis buvo ne ieškovas ir trečiasis asmuo, o ieškovas ir atsakovė (CPK 185 straipsnis). Atsakovė teigia, kad ieškovo suteikta 18 000,00 Eur paskola yra grąžinta ieškovui, tai atliekant banko pavedimais iš A. M. asmeninės sąskaitos, tačiau teismas su tokia atsakovės pozicija neturi pagrindo sutikti.

Visų pirma, iš byloje esančių rašytinių įrodymu matyti, kad 18 000,00 Eur lėšos buvo įneštos ne į trečiojo asmens banko sąskaitą, o į atsakovės banko sąskaitą, todėl nėra pagrindo išvadai padaryti, kad šios lėšos buvo paskolintos ne atsakovei, o asmeniškai trečiajam asmeniui A. M.. Nors trečiasis asmuo teigia, kad ieškovas buvo tik paprašytas įnešti ginčo sumą tiesiogiai į bendrovės banko sąskaitą A. M. vardu, tačiau tokie trečiojo asmens argumentai yra nepagrįsti jokiais byloje esančiais rašytiniais įrodymais.

Antra, trečiasis asmuo pats nurodo, kad jis turėjo 18 000,00 Eur skolą bendrovei, kuri susidarė jam iš bendrovės kasos išėmus 18 000,00 Eur asmeninių poreikių tenkinimui, todėl ginčo sumą skolinosi asmeniškai, taip siekdamas padengti savo įsiskolinimą bendrovei. Šias aplinkybes įrodinėjo 2018-03-09 Kasos išlaidų orderiu ir 2018 m. kovo mėn. Kasos žiniaraščiu, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tiek kasos išlaidų orderyje, tiek kasos žiniaraštyje nurodyta, kad 18 000,00 Eur išėmimo pagrindas - iš kasos išimti pinigai įnešti į banko sąskaitą, todėl sutiktina su ieškovo atstovės argumentais, kad A. M., išrašydamas tokį kasos išlaidų orderio pagrindą, iš esmės nurodė, kad bendrovės pinigus iš kasos, perkelia į bendrovės banko sąskaitą. Byloje nustatyta, kad 18 000,00 Eur sumą savo asmeninių lėšų į bendrovės banko sąskaitą įnešė ieškovas. Tai gi, darytina išvada, kad tokiu atveju bendrovės banko sąskaitoje turėjo būti tiek ieškovo atsakovei paskolinta ginčo suma, tiek pačios bendrovės vadovo iš kasos išimta ir į bendrovės banko sąskaitą įnešta 18 000,00 Eur suma, t. y. tos lėšų sumos nėra ta pačios.

Trečia, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš trečiojo asmens A. M. banko sąskaitos ieškovui atliktų pavedimų suma sudaro 20 000,00 Eur. Tai gi, šie pavedimai atlikti ne iš atsakovės banko sąskaitos, o iš trečiojo asmens banko sąskaitos, kas suponuoja labiau tikėtiną išvadą, kad šie pinigai buvo skirti įsiskolinimo grąžinimui pagal 2018-03-09 Beprocentinės paskolos sutartį, be to, tokia galimybė buvo numatyta ir šios sutarties 4 punkto nuostatose.

Ketvirta, atsakovė nurodo, kad ieškovo pateiktas pranešimas dėl skolos grąžinimo patvirtina aplinkybes, kad piniginės lėšos, sudarančios bendrą 65 000,00 Eur sumą buvo paskolintos asmeniškai A. M.. Atkreiptinas dėmesys, kad raginimą ieškovo vardu siuntė UAB „Vakarų juristai“. UAB „Busita“ vardu sprendimus priima vienasmeniškai pats A. M., todėl vien tas faktas, kad raginimas buvo adresuotas A. M. ir kad jame buvo išdėstytos aplinkybės dėl visų paskolintų pinigų, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad ginčo suma buvo paskolinta ne atsakovei, nes šias aplinkybes paneigia į bylą pateikti rašytiniai įrodymai, t. y. ieškovo asmeninių lėšų (18 000,00 Eur) įnešimo į atsakovės banko sąskaitą faktas ir 2018-03-09 Beprocentės paskolos sutartis dėl 47 000,00 Eur sumos, kuria asmeniškai A. M. buvo paskolinta tik 47 000,00 Eur. Be to, pats ieškovas vienodai ir išsamiai aiškino paskolos suteikimo aplinkybes, nurodydamas, kad jis visą skolinamą suma norėjo skolinti bendrovei, kadangi tarp šalių buvo susitarimas dėl jos veiklos vystymo, ateityje ieškovas turėjo tapti bendrovės akcininku ir dėl šios priežasties paskolos buvo suteiktos beprocentės, tačiau bendrovės vadovas savo pažadų neištesėjo. Ieškovas savo parodymuose buvo nuoseklus, jo parodymai sutampa su į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turiniu, juos patvirtino teismo posėdžio metu apklausta liudytoja. Atsakovės vadovas A. M. teismo posėdžio metu duodamas parodymus nurodė, kad „jis neskirsto pinigų ar čia 18 000,00 Eur, pas jį yra bendra suma, kurią jis yra skoloje asmeniškai“, teigė, kad „jis nėra apiforminęs 18 000,00 Eur“, po to nurodė, kad „reiktų pasižiūrėti ar buvo išrašytas kasos išlaidų orderis“, taip pat teigė, „kad įmonėje netvarkingai vedama buhalterija“. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė yra juridinis asmuo, todėl jai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, o visus su bendrove susijusius veiklos sprendimus priėmė ir priima išimtinai tik jos vadovas A. M., kuris turi pareigą tinkamai vykdyti savo, kaip vadovo pareigas, tuo pačiu užtikrinti, kad įmonės buhalterija būtų vedama taip, kad būtų užtikrintas jos atsekamumas ir atitiktis teisės aktų reikalavimams. Atsakovė, teikdama atsiliepimą į ieškinį, nurodė, kad tai, jog A. M. pinigus skolinosi skolos atsakovei padengimui, patvirtina prie atsakovės atsiliepimo pridedama kasos žiniaraščio kopija, tačiau duomenų apie išrašytą kasos išlaidų orderį ginčo sumai prie atsiliepimo pateikta nebuvo, ir tik bylos nagrinėjimo metu iškėlus klausimą dėl kasos išlaidų orderio būtinumo, į bylą šis rašytinis įrodymas buvo pateiktas. Įvertinus A. M. parodymus, nesavalaikį rašytinių įrodymų teikimą į bylą, byloje nesant išsamių duomenų apie atsakovės buhalterinę veiklą, nėra galimybės tiksliai nustatyti, ar atsakovės pateiktas kasos išlaidų orderis ginčo sumai buvo išrašytas savalaikiai. Lietuvos teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-02-13 nutartis Nr. 3K-3-13/2013). Šiuo atveju ieškovo parodymai yra nuoseklūs, todėl vertinami kaip patikimesni, nei A. M..

Penkta, šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). A. M. teismo posėdžio metu duodamas parodymus pripažino, kad „notarinės sutarties nesudarė, nes fiziškai nebespėjo“, ieškovas nurodė, kad „A. M. žadėjo, kad vėliau pasirašys notarines sutartis“, tačiau kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo pasirašyta tik viena rašytinė sutartis dėl 47 000,00 Eur (Beprocentinės paskolos sutartis), o dėl kitos 18 000,00 Eur sumos jokia rašytinė sutartis išvis nebuvo sudaryta, todėl jeigu ieškovas nebūtų turėjęs į bendrovės banko sąskaitą įneštos ginčo sumos kvitų, kuriuos atsispausdino bankomate, tai galimybė ieškovui įrodyti paskolos atsakovei suteikimo faktą būtų daug labiau apsunkinta arba net nebeįmanoma. Teismo vertinimu, tokioje situacijoje, kuomet dalis pinigų yra paskolinama, pastaruosius įnešant į atsakovės banko sąskaitą, o kita dalis yra paskolinama, atliekant banko pavedimą į A. M. asmeninę banko sąskaitą, tokiomis pat aplinkybėmis analogiški šalims protingi asmenys spręstų, jog dalies pinigų gavėjas yra atsakovė, o kitos dalies asmeniškai A. M..

Įvertintus faktų, kurie leidžia spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą, darytina išvada, kad ieškovas dalį lėšų skolino atsakovei, o kitą dalį asmeniškai A. M.. Byloje yra pakankamas pagrindas spręsti, kad tarp ieškovo ir atsakovės žodinės sutarties pagrindu susiklostė paskolos teisiniai santykiai dėl 18 000,00 Eur sumos. Ieškovas nurodė, kad atsakovė paskolintus pinigus turėjo grąžinti per 2-3 metus nuo pinigų įnešimo dienos (2018-03-09). Ieškovas išsiuntė atsakovės vadovui A. M. 2021-09-01 raginimą dėl skolos grąžinimo. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė neįrodė, kad ji suteiktą paskolą yra grąžinusi. Darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju tikrieji šalių ketinimai buvo sukurti paskolos teisinius santykius dėl 18 000,00 Eur būtent tarp ieškovo ir atsakovės, pastarajai pinigų ieškovui negrąžinus, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 18 000 Eur skolą yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 178 straipsnis).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovės 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-05-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012; kt.).

CK 6.210 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 6 procentų dydžio metinės palūkanos už termino praleidimą mokamos, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys ir įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), tuo tarpu kitais atvejais, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2005 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609).

Įvertinęs bylos medžiagą, vadovaudamasis išdėstytu teisiniu procesinių palūkanų reguliavimu, tai, jog reikalavimą atsakovei pareiškė ieškovas – fizinis asmuo, todėl palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą dydis turi būti nustatomas pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį bei yra 5 procentų metinių palūkanų dydžio, todėl iš atsakovės priteistina 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, t. y. 18 000,00 Eur, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl baudos skyrimo

Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažintas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, teismas nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-09 nutartis civilinėje byloje 3K-3-346/2012).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnis ir CPK 5 straipsnis nustato kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka. Teismo vertinimu, vien tai, kad ieškovas pateikė ieškinį atsakovei, nereiškia, jog jis piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, nes ieškovas ieškinį pateikė siekdamas apginti savo, jo įsitikinimu, pažeistus interesus ir tai savaime nepatvirtina nesąžiningumo ar sąmoningo veikimo prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, nes priešingu atveju CPK 95 straipsnio nuostatos paneigtų kiekvieno suinteresuoto asmens teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka, todėl atsakovo prašymas ieškovui skirti baudą CPK 95 straipsnio pagrindu atmestinas.

Dėl kreipimosi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją

Ieškovo atstovė teismo posėdžio metu prašė dėl apgaulingos atsakovės buhalterinės apskaitos tvarkymo kreiptis į kompetentingą instituciją.

CPK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Įstatymas suteikia teismui diskrecijos teisę spręsti, ar pateikti duomenys yra pakankami kreiptis į prokurorą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje byloje esantys duomenys nesudaro pagrindo teismui kreiptis į prokurorą dėl paaiškėjusių nusikalstamos veikos požymių. Teismas išaiškina, jog ieškovas, manydamas, jog atsakovės veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai, turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas į bylą pateikė rašytinius įrodymus, kad jo patirtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 1 985,00 Eur, t. y. 1 580,00 Eur išlaidos advokato pagalbai ir 405,00 Eur žyminis mokestis. Ieškinys tenkintas, todėl ieškovui iš atsakovės priteistinos 1 985,00 Eur ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 punkto 6 dalis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 268 straipsniu, 269 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Busita“ 18 000,00 Eur (aštuoniolikos tūkstančių eurų ir 00 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2021-12-13) iki teismo sprendimo įvykdymo ir 1 985,00 Eur (tūkstantį devynis šintus aštuoniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovui V. R..

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.