Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2721-430/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-12-12
Bylos Nr.: e2A-2721-430/2023
Teisminio proceso Nr.: 2-68-3-06139-2023-5
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Loreta Braždienė, Virginijus Kairevičius, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: V. S.
Ieškovas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos

Kategorijos

3.3.1.14Apeliacinis bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka
3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą

Civilinė byla Nr. e2A-2721-430/2023Teisminio proceso Nr. 2-68-3-06139-2023-5Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.18.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Braždienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijaus Kairevičiaus, Tatjanos Žukauskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą atsakovo V. S. (V. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. S. (V. S.) dėl įpareigojimo nukelti laikinuosius metalinius garažus ir sutvarkyti teritoriją, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovą V. S. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nukelti metalinius garažus Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją, atsakovui V. S. per 15 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis nenukėlus metalinių garažų Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir (arba) nesutvarkius garažams tekusios teritorijos, leisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nukelti metalinius garažus Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš V. S., bei priteisti visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad:

1.1. 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2261/20 „Dėl administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ įgyvendinimo tvarkos“ nustatyta, kad metalinių garažų savininkams 2020 m. birželio 18 d. įsakymu nustatytas garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas gali būti pratęsiamas seniūno sprendimu, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriumi, kai yra pradėti vykdyti garažo (-ų) nukėlimo darbai, tačiau dėl objektyvių, nuo garažo (-ų) savininko (-ų) nepriklausančių, priežasčių garažo (-ų) nukėlimo darbai negali būti baigti iki nustatyto termino. Nustatyta, kad galutinis su visais pratęsimais garažo (-ų) iškėlimo iš valstybinės žemės terminas negali būti vėlesnis kaip 2020 m. gruodžio 31 d.

1.2. Pažymėjo, kad ne visi laikinųjų metalinių garažų savininkai nukėlė jiems priklausančius metalinius garažus per nustatytą terminą, o iš jų ne visi pasinaudojo galimybe pratęsti metalinių garažų nukėlimo terminą. Atitinkamai, ir pagal šį ieškinį atsakovu traukiamas asmuo ne tik nenukėlė savo metalinių garažų per nustatytą terminą, tačiau ir neprašė šio termino pratęsti. Faktą, kad pasibaigus nustatytam terminui metalinių garažų savininkas nenusikėlė metalinių garažų, patvirtina 2022 m. sausio 11 d. Naujosios Vilnios seniūnijos faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-91/22(2.1.15 – SEN). Seniūnijos atstovas, vietoje patikrinęs situaciją, patvirtino, kad atsakovo garažai Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo nukelti. Metalinių garažų savininkai apie būtinybę nusikelti metalinius garažus galėjo sužinoti iš plačiai šį klausimą apšvietusios žiniasklaidos. Pavyzdžiui, apie tai buvo kalbama LRT „Panoramoje“, interneto naujienų portaluose „15min“, „Delfi“, „lrytas“, „tv3.lt“, be to, informaciją viešai skelbė ir Vilniaus miesto savivaldybė savo tinklalapyje vilnius.lt. Pavyzdžiui, dar 2020 m. liepos 31 d. pranešime buvo nurodoma, kad metalinių garažų savininkai Vilniuje yra raginami geruoju atlaisvinti užstatytą valstybinę žemę, pašalinus garažus atsilaisvinusi teritorija bus panaudota plėtojant patogesnę infrastruktūrą vilniečiams, kuriant viešąsias poilsio erdves, tiesiant naujus kelius automobiliams, pėstiesiems bei dviratininkams.

1.3. Ieškovė, kreipdamasi į teismą, gina viešąjį interesą – siekia, kad valstybinė žemė būtų nešiukšlinama ar užimama laikinais metaliniais garažais, kurie jau seniai turėjo būti nukelti, bet ši žemė būtų naudojama vilniečių poreikiams.

1.4. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra (stovi) metaliniai garažai, priklausantys atsakovui, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Be to, Žemės sklypas 2018 m. vasario 19 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 49SUN-11-(14.49.58) pagrindu (toliau – ir Panaudos sutartis) yra perduotas neatlygintinai naudotis 99 metams, skaičiuojant nuo Panaudos sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgesniam laikotarpiui, nei reikia valstybės ar savivaldybės funkcijoms atlikti, Vilniaus miesto savivaldybei. Perduoto neatlygintinai naudotis Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas: kitos paskirties žemė, rekreacinės teritorijos.

1.5. Pažymėjo, kad išsami ir nuosekli teisminė praktika patvirtina, kad metaliniai garažai laikytini tik laikinais statiniais. Galiojantis Statybos įstatymas nustato, kad laikinas statinys (t. y. ir metaliniai garažai) – tai statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Remiantis Statybos įstatymu, laikinasis statinys nugriaunamas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą (Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktas).

1.6. Metalinių garažų savininkams pareiga nukelti garažus, visų pirma, atsirado ne iš nurodyto Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, bet iš teisės aktų reikalavimų bei leidimų tuos laikinus metalinius garažus įsirengti – metalinius garažus leista įsirengti tik laikinai – 3 ar 5 metų terminui. Suėjus šiam terminui, metalinių garažų savininkai neturi teisinio pagrindo toliau naudotis valstybine žeme ir jau seniai turėjo patys, be jokio papildomo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, metalinius garažus nukelti – valstybinę žemę atlaisvinti.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. S. atsiliepimu į ieškinį prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad:

2.1. 2023 m. kovo 25 d. pagal pirkimo–pardavimo sutartis visi metaliniai garažai, kaip turtas, buvo parduoti V. S., tai yra nuosavybės teisė į minėtus daiktus-metalinius garažus Nr. 77/25, 17/26, 17/27, esančius (duomenys neskelbtini), buvo perleista V. S.. Dėl minėtų garažų perleidimo kitam savininkui sutarties sudarymo dieną buvo informuota ir 48-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Polocko-2“. Atsakovas kreipėsi į bendriją su prašymu tapti bendrijos nariu ir jo prašymas buvo patenkintas. 2023 m. balandžio 7 d. atsakovas, kaip naujas garažų savininkas, apmokėjo bendrijai eksploatavimo ir žemės mokesčius už penkis mėnesius.

2.2. Nurodė, kad atsakovas iki ieškinio gavimo dienos nei ieškovės, nei bendrijos nebuvo informuotas apie tokius ieškovės reikalavimus nukelti metalinius garažus, jam nebuvo suteiktas protingas terminas įvertinti tokio reikalavimo teisėtumą bei įvykdyti jį savanoriškai, nebuvo suteikta galimybės laisvai valdyti, naudotis ir disponuoti jam įstatymais garantuotos nuosavybės teisės pagrindais priklausančiu turtu, tinkamai pasirūpinti savo turto saugumu bei esant būtinumui perkėlimu.

2.3. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodyta, jog duomenys apie metalinių garažų savininkus ieškovui yra žinomi iš Naujosios Vilnios seniūnijos, kuri kontaktavo su 48-ąja laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Polocko-2“, pateiktų duomenų.

2.4. 48-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Polocko-2“ buvo įkurta metalinių garažų savininkų bendrosioms teisėms ir pareigoms, susijusioms su laikinųjų metalinių garažų bei priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu, bet jai neperduotos visos metalinių garažų savininkų teisės. Garažų savininkai ir bendrija kartu naudojasi Valstybei priklausančiu žemės sklypu. Sklypą naudoja bendrai, nė vienam iš jų nepriskirta konkreti žemės sklypo dalis. Kadangi metaliniai garažai nėra registruojamas turtas, nenustatomi jo kadastro duomenys, tai neįmanoma nustatyti ir konkrečių žemės sklypo dalių, kuriomis jie naudojasi, žemės sklypą naudoja bendrai savo poreikiams tenkinti, sklypo dalių neįmanoma priskirti konkrečiam asmeniui. Žemės sklype yra ir kitų garažų, kurių savininkai kaip atsakovai į bylą neįtraukti.

3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad:

3.1. Ieškovė, kaip Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto funkcijų perėmėja, turi ir gali imtis veiksmų dėl laikinų metalinių garažų laisvoje valstybinėje žemėje pašalinimo, todėl pagrįstai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ įpareigojo metalinių garažų savininkus nukelti metalinius garažus iš valstybinės žemės, o metalinių garažų savininkams nevykdant šio įsakymo pagrįstai kreiptis į teismą dėl priverstinio garažų nukėlimo.

3.2. Nacionalinė žemės tarnyba atkreipia dėmesį, jog vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.2 papunkčiu, valstybinė žemė laikiniems metaliniams garažams nenuomojama / neparduodama, todėl asmenys, kurie yra ieškovės išvardytų metalinių garažų savininkai ir šie metaliniai garažai yra pastatyti valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. 0101/0061:68, adresu S. Batoro g. 7B, Vilnius, kuris 2018-02-19 panaudos sutartimi Nr. 49SUN- 11-(14.49.58.) yra perduotas ieškovei, ne tik negali metalinių garažų įteisinti, bet ir kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės sklypo valdymo / naudojimo teisės suteikimo.

3.3. Metaliniai garažai yra laikini statiniai ir jų naudojimo terminas negali būti pratęstas, tokiems laikiniems statiniams, t. y. metaliniams garažams, valstybinė žemė yra nenuomojama / neparduodama, todėl tokie laikini statiniai turi būti pašalinti iš valstybinės žemės.

Šalies argumentai

4. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė dubliką, kuriuo prašė ieškinį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad:

4.1. Ieškinys dėl garažų nukėlimo teismui buvo pateiktas 2023 m. balandžio 27 d., t. y. likus mėnesiui iki garažų pardavimo V. S., todėl yra akivaizdu, jog apie tai atsakovą turėjo informuoti ankstesnis garažų savininkas A. V. arba bendrija. Ieškovė pažymėjo, kad, gavusi daug gyventojų nusiskundimų dėl tvarkos taisyklių nesilaikymo metaliniais garažais užstatytuose valstybinės žemės plotuose, 2020 m. kovo 6 d. raštu Nr. A51-33671/20(3.3.10.4E-AD24) „Dėl metaliniais garažais užstatytos valstybinės žemės atlaisvinimo“ kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrių, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir melioracijos skyrių su prašymu pateikti poziciją sprendžiant susiklosčiusią situaciją. Atsakovas turi teisę kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, teikiant taikos pasiūlymą, garantuojantį laikinųjų metalinių garažų nukėlimą ir jiems tenkančios teritorijos sutvarkymą, siekiant užbaigti šią civilinę bylą, bylos baigčiai sudarius taikos sutartį, administracija tam neprieštarauja.

4.2. Metalinių garažų savininkams pareiga nukelti garažus, visų pirma, atsirado ne iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, bet iš teisės aktų reikalavimų bei leidimų tuos laikinus metalinius garažus įsirengti – metalinius garažus leista įsirengti tik laikinai – 3 ar 5 metų terminui. Suėjus šiam terminui, metalinių garažų savininkai neturi teisinio pagrindo toliau naudotis valstybine žeme ir jau seniai turėjo patys, be jokio papildomo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, metalinius garažus nukelti – valstybinę žemę atlaisvinti. Tokią poziciją patvirtina ir išsami teisminė praktika dėl metalinių garažų nukėlimo.

Atsiliepimas

5. Atsakovas V. S. pateikė tripliką, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, kad:

5.1. Palaiko atsiliepime nurodytas aplinkybes. Po garažų įsigijimo nebuvo tinkamai pranešta dėl ieškovo šioje civilinėje byloje keliamų reikalavimų.

Šalies argumentai

5.2. Ieškovė, piktnaudžiaudama savo teisėmis, nesuteikdama galimybės pasinaudoti ikiteisminio ginčo išsprendimo galimybe, pateikė ieškinį atsakovui, kuris nebuvo įspėtas dėl egzistuojančio ginčo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovą V. S. iki 2024 m. sausio 1 d. (imtinai) savo lėšomis nukelti metalinius garažus Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją, atsakovui V. S. iki 2024 m. sausio 1 d. (imtinai) savo lėšomis nenukėlus metalinių garažų Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir (arba) nesutvarkius garažams tekusios teritorijos, leisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nukelti metalinius garažus Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir (ar) sutvarkyti garažams tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo V. S., priteisė iš atsakovo į valstybės biudžetą 75,00 Eur žyminį mokestį bei 13,28 Eur pašto išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė.

7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.2 papunkčiu, valstybinė žemė laikiniems metaliniams garažams nenuomojama, neparduodama.

8. Teismas darė išvadą, kad pagal ieškovės pateiktus dokumentus ir nurodytas aplinkybes atsakovas neturi teisės naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, o nesant teisinio pagrindo naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu yra draudžiama juo naudotis, todėl atsakovas privalo nutraukti sklypo naudojimą ir jį atlaisvinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnis).

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ieškovės ieškinys yra tenkintinas ir atsakovas yra įpareigojamas savo lėšomis nukelti metalinius garažus Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją, o atsakovo visi argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti (LR CPK 176 str. – 179 str.).

10. Nurodė, kad teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė teismo atidėti terminą garažų nukėlimui ir pateikė teismui medicinos dokumentų išrašą, iš kurio turinio matyti, kad atsakovui po atliktos sąnarių operacijos yra nustatyta anamnezė: vargina galvos skausmai, galvos svaigimas, metinėjimas į šonus einant, laikysenos sutrikimas, šlubuoja, skausmai nugaros srityje, radikulopatijos paūmėjimas. Atsakovui šiuo metu nerekomenduojamas fizinis darbas, sunkio svorio nešiojimas ir ilgalaikis stovėjimas, kas savaime gali komplikuoti teismo sprendimo, jeigu bus patenkintas ieškinys, įvykdymą.

11. Teismas darė išvadą, kad ieškovės ieškinyje nurodytas 15 dienų terminas yra per trumpas tokiems veiksmams atlikti esant tokiai atsakovo fizinei ir sveikatos būklei, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsakovui yra nustatomas terminas iki 2024 m. sausio 1 d. (imtinai) savo lėšomis nukelti metalinius garažus Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esančius adresu (duomenys neskelbtini), o likusioje dalyje atsakovo prašymas yra atmestinas, kadangi atidedant sprendimo įvykdymą teismui yra būtina atsižvelgti į šalių lygiateisiškumo principą, t. y. ne tik į atsakovą, bet ir ieškovę.

12. Pažymėjo, kad atsakovo prašomas pratęsti terminas iki 2024 metų gegužės mėnesio yra neprotingai ilgas ir atsakovo nėra pateikta jokių konkrečių rašytinių įrodymų būtent tokio ilgo termino būtinumui, be to, kaip matyti iš atsakovo pateiktų medicininių dokumentų turinio, atsakovui yra diagnozuotos lėtinės ligos, kurių pasibaigimo terminas nėra numatytas konkrečia data, o atidedant be konkretaus termino ar labai ilgam terminui sprendimo įvykdymą, šiuo atveju būtų iš esmės pažeistos ieškovės teisės, galimai būtų pažeistas šiuo atveju ir viešasis interesas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13. Atsakovas V. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2023 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10632-599/2023 ir ieškinį atmesti arba pakeisti 2023 m. rugsėjo 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-10632-599/2023 dalyje sprendimo įvykdymo pratęsimo ir pratęsti jį iki 2024 m. gegužės mėnesio, priteisti iš ieškovės apelianto naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos sutarties nutraukimo teisinius santykius, pažeidė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnio 1 dalis) ir dėl to netinkamai nustatė reikšmingas bylai aplinkybes.

13.2. Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pagal CK 6.562 straipsnio 1 dalies 1 punktą žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Pagal CK 6.559 straipsnį žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų apie viešame registre įregistruotą juridinį faktą, jog valstybinės žemės sklypas šiuo metu yra išnuomotas atsakovui ir tokia nuomos sutartis galioja, tačiau faktinės aplinkybės teismo nustatytos iškraipytai ir neteisėtai, neatitinka faktinių aplinkybių. Sprendime teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neturi teisės naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, o nesant teisinio pagrindo naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu yra draudžiama, todėl atsakovas privalo nutraukti sklypo naudojimą ir jį atlaisvinti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.98 straipsnis).

Atsiliepimas

13.3. Atsakovas (apeliantas) niekada nesudarinėjo su valstybe jokios žemės nuomos sutarties bei tokios aplinkybės nebuvo nurodytos nei atsakovo atsiliepime, nei dublike, tokios aplinkybės nebuvo dėstomos ir nagrinėjant bylą teisme.

13.4. 2023 m. kovo mėn. 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimis visi ieškinyje nurodyti metaliniai garažai Nr. Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esantys (duomenys neskelbtini), kaip turtas buvo įsigyti atsakovo nuosavybei. Pažymėjo, kad garažų perleidimo kitam savininkui sutarčių sudarymo dieną buvo informuota 48-oji laikinoji metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija „Polocko-2“, kurios nariu įsigijęs minėtus garažus tapo V. S.. Bendrijos tikslas – garažų bei priskirto žemės sklypo valdymas, naudojimas, priežiūra ir tvarkymas. Bendrija neįgyja nuosavybės teisių turėtojo teisių bei pareigų, todėl bendrojo naudojimo objektu gali disponuoti tik bendraturčiai, bet ne bendrija, tačiau bendrija faktiškai valdo žemės sklypą, nes ji išduoda leidimus ir kontroliuoja, kas gali įvažiuoti (įeiti) į teritoriją, be jos leidimo negalima išvežti garažų iš teritorijos. Garažų savininkai ir bendrija kartu naudojasi valstybei priklausančiu žemės sklypu. Sklypą naudoja bendrai, nė vienam iš jų nepriskirta konkreti žemės sklypo dalis. Kadangi metaliniai garažai nėra registruojamas turtas, nenustatomi jo kadastro duomenys, tai neįmanoma nustatyti ir konkrečių žemės sklypo dalių, kuriomis jie naudojasi, žemės sklypą naudoja bendrai savo poreikiams tenkinti, sklypo dalių neįmanoma priskirti konkrečiam asmeniui.

13.5. Atsakovas pirmosios instancijos teismo prašė įtraukti į bylą kaip bendraatsakoviu bendriją, tačiau prašymas buvo nepagrįstai ir neteisėtai atmestas, taigi pirmosios instancijos teismas nesilaikė įstatymais (CPK) nustatytos tvarkos visapusiškai, objektyviai ir visiškai išnagrinėti bylą.

13.6. Apeliantui nebuvo suteiktas protingas terminas įvertinti ieškovo reikalavimo teisėtumą bei įvykdyti jį savanoriškai, nebuvo suteikta galimybės laisvai valdyti, naudotis ir disponuoti jam įstatymais garantuotos nuosavybės teisės pagrindais priklausančiu turtu, tinkamai pasirūpinti savo turto saugumu bei esant būtinumui perkėlimu, todėl, manytina, toks jo teises pažeidžiantis teismo sprendimas nėra pagrįstas ir teisėtas.

13.7. Pirmosios instancijos teismas nepateikė jokių teisinių argumentų ir įrodymų, kad jis turėjo pareigą tai žinoti, taigi toks teismo sprendimo argumentavimas yra nepriimtinas ir neteisėtas. Susipažinus su prie ieškinio pridėtais dokumentais jokių duomenų dėl kitų bendrijos nariams priklausančių garažų nukėlimo nėra, nors turimais duomenimis bendrijos naudojamoje teritorijoje yra apie 700 metalinių garažų, bei tik dėl 3 garažų nukėlimo buvo taikiai sutarta su garažų savininkais, jokios galimybės laiku sužinoti apie keliamus reikalavimus suteikta nebuvo, jokių oficialių duomenų jam nepateikta.

Žemesnės instancijos teismas

14. Teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad byloje nenustatyta visų asmenų, užimančių ginčo sklypą, todėl patenkinus ieškovo reikalavimus yra sukurtos neproporcingos teisinės pasekmės, kitų garažų, kurių savininkai kaip atsakovai į bylą neįtraukti.

15. Teismo sprendimas yra formalus, neatitinka susiklosčiusių aplinkybių, aiškiai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl keistinas ir terminas pratęstinas iki 2024 m. gegužės mėn.

Atsiliepimas

16. Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo V. S. apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2- 10632-599/2023 palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad:

16.1. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra (stovi) metaliniai garažai, priklausantys atsakovui, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise yra valdomi Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Be to, žemės sklypas 2018 m. vasario 19 d. valstybinės žemės panaudos sutarties Nr. 49SUN-11-(14.49.58) pagrindu (toliau – ir Panaudos sutartis) yra perduotas neatlygintinai naudotis 99 metams, skaičiuojant nuo Panaudos sutarties sudarymo dienos, bet ne ilgesniam laikotarpiui, nei reikia valstybės ar savivaldybės funkcijoms atlikti, Vilniaus miesto savivaldybei. Perduoto neatlygintinai naudotis Žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis, naudojimo būdas: kitos paskirties žemė, rekreacinės teritorijos.

16.2. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškiniu dėl laikinųjų metalinių garažų nukėlimo ir jiems tenkančios teritorijos sutvarkymo siekiama ne tik apginti Administracijos, Valstybės, ant kurios žemės stovi neteisėtai pastatyti statiniai, bet ir viešąjį interesą.

16.3. Valstybinė žemė yra viešasis turtas, kuris turi būti naudojamas tik vadovaujantis teisės aktais. Šiuo atveju valstybinė žemė naudojama neteisėtai, t. y. laikini metaliniai garažai be jokio teisėto teisinio pagrindo užima valstybinę žemę. Vadinasi, ir teismas, priimantis sprendimus valstybės vardu, turi priedermę siekti, kad toks turtas būtų naudojamas teisėtai, racionaliai, naudingai.

16.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino šias ir kitas svarbias aplinkybes, konstatuodamas, jog ieškinyje nurodytas 15 dienų terminas garažų nusikėlimo ir teritorijos sutvarkymo veiksmams atlikti, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais yra per trumpas, bei nustatydamas atsakovui terminą iki 2024 m. sausio 1 d. (imtinai).

16.5. V. S. laikinuosius metalinius garažus įsigijo 2023 m. kovo 25 d., taigi nagrinėjamu atveju garažais atsakovas naudojasi neilgą laiką, kiek daugiau nei pusę metų, atsižvelgiant į tai, teritorijos atlaisvinimo proceso neapsunkina garažuose ilgus metus saugomų atsakovų daiktų sandėliavimo naujoje vietoje problema.

16.6. Pirmosios instancijos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą, matyti, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas ir detaliai, išsamiai, visapusiškai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nuomone, nekyla jokių abejonių, jog visos aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, objektyviai, tinkamai atskleista ginčo esmė, neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu, o į situaciją pažvelgta iš esmės siekiant rasti šalims optimalų sprendimą, kas neabejotinai lemia tai, jog teisingumas šioje byloje įvykdytas tinkamai.

16.7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendime yra padarytos pagrįstos išvados, tinkamai įvertinti byloje esantys įrodymai, todėl nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo naikinti 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą ir tenkinti apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra.

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka.

19. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas yra Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujo įrodymo (ne)prijungimo

20. Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė 2023 m. spalio 9 d. pažymą apie išmokėtas išmokas.

21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-691/2006).

Žemesnės instancijos teismas

12. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su naujų įrodymų turiniu, įvertinęs tai, kad įrodymas gautas po skundžiamo sprendimo priėmimo, apeliantas neprašo įrodymo prijungti, nenurodo įrodymo prijungimo būtinybės, jį atsisako prijungti.

Dėl apeliacinio skundo (ne)pagrįstumo

13. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir įpareigojo atsakovą iki 2024 m. sausio 1 d. (imtinai) savo lėšomis nukelti metalinius garažus Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją, atsakovui iki 2024 m. sausio 1 d. (imtinai) savo lėšomis nenukėlus metalinių garažų Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir (arba) nesutvarkius garažams tekusios teritorijos, leisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai nukelti metalinius garažus Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir (ar) sutvarkyti garažams tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo. Atsakovas, nesutikdamas su sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

14. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos sutarties nutraukimo teisinius santykius, teismas faktines aplinkybes nustatė iškraipytai ir neteisėtai, neįtraukė bendraatsakove 48-osios laikinosios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Polocko-2“, teismo sprendimas yra formalus, neatitinka susiklosčiusių aplinkybių, aiškiai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams.

15. Civilinės bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 30-2261/20 „Dėl administracijos direktoriaus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. birželio 18 d. įsakyme Nr. 30-1418/20 „Dėl valstybinės žemės, užstatytos metaliniais garažais, atlaisvinimo“ įgyvendinimo tvarkos“ nustatyta, kad metalinių garažų savininkams 2020 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 30-1418/20 nustatytas garažų iškėlimo iš valstybinės žemės terminas gali būti pratęsiamas seniūno sprendimu, suderinus su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriumi, kai yra pradėti vykdyti garažo nukėlimo darbai, tačiau dėl objektyvių, nuo garažo savininko nepriklausančių, priežasčių garažo nukėlimo darbai negali būti baigti iki nustatyto termino. Galutinis su visais pratęsimais garažo iškėlimo iš valstybinės žemės terminas negali būti vėlesnis kaip 2020 m. gruodžio 31 d.

22. 2023 m. kovo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimis, sudarytomis tarp atsakovo ir A. V., atsakovas V. S. įsigijo laikinuosius metalinius garažus Nr. 17/25, Nr. 17/26, Nr. 17/27, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad metaliniai garažai nėra registruoti viešame registre. 2022 m. sausio 11 d. Naujosios Vilnios seniūnijos faktinių duomenų patikrinimo aktas Nr. A32-91/22(2.1.15 – SEN) patvirtina, kad seniūnijos atstovas, vietoje patikrinęs situaciją, nustatė, jog atsakovo garažai Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esantys adresu (duomenys neskelbtini), nebuvo nukelti.

23. Ginčo byloje, jog ieškovė teisėta žemės sklypo, esančio Stepono Batoro g. 7B, Vilniuje, valdytoja, ant kurio pastatyti laikini metaliniai garažai, nėra. Taip pat byloje nekilo ginčas, jog laikini metaliniai garažai Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esantys (duomenys neskelbtini), priklauso atsakovui.

24. Nuosavybės teisė – tai teisė savo (savininko) nuožiūra, tačiau nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). Savininko daiktinių teisių gynimo būdai įtvirtinti CK 4.95–4.99 straipsniuose. Jeigu savininko teisių pažeidimas nesusijęs su valdymo netekimu, pagal CK 4.98 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą savininkas gali pažeistas teises ginti reikšdamas negatorinį ieškinį.

25. Pasisakydamas dėl CK 4.98 straipsnio taikymo sąlygų, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog, pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas ir 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2013).

26. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškiniu prašė įpareigoti atsakovą savo lėšomis nukelti metalinius garažus Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esančius adresu Stepono Batoro g. 7B, Vilniuje, ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją. Toks reikalavimas atitinka negatorinio ieškinio sampratą, todėl, remiantis anksčiau nurodytu teisiniu reglamentavimu bei vadovaujantis šį reglamentavimą aiškinančia kasacinio teismo praktika, ieškovė turėjo įrodyti, kad ji yra žemės sklypo, kurioje yra prašomi nukelti daiktai, savininkė (valdytoja) ir kad metalinių garažų buvimas jai priklausančiame žemės sklype pažeidžia savininko teises ir saugomus interesus, o atsakovui kilo pareiga įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (CPK 178 straipsnis).

27. Pažymėtina, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, o teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 1, 3 dalys). Nagrinėjamu atveju ieškovė, kaip žemės sklypo valdytoja, turėjo teisę kreiptis į teismą CK 4.98 straipsnio tik jos teisių ir saugomų interesų gynimo. Ieškovės teises ir teisėtus interesus pažeidžia būtent metalinių garažų buvimas žemės sklypuose. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė savo įrodinėjimo pareigą įvykdė.

28. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog apeliantas byloje turėjo pareigą įrodyti, jog jis teisėtai yra užėmęs žemės sklypo dalį metaliniais garažais.

29. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias žemės nuomos sutarties nutraukimo teisinius santykius. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje kilęs ginčas ne iš nuomos teisinių santykių, o iš savininko žemės sklypo savininko ir teisėto valdytojo nuosavybės teisės pažeidimo gynimo, t. y. pareikštu ieškiniu ieškovas gynė pažeistas nuosavybės teises ir reiškė reikalavimą dėl nuosavybės teisė pažeidimo pašalinimo. Tai, kad pirmosios instancijos teismas nurodė nuomos teisinius santykius reglamentuojančią normą, šiuo atveju nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, kadangi nurodyta apelianto norma pateikta vertinant, ar apeliantas turi teisinį pagrindą, kuriuo valdo ieškovo žemės sklypą.

30. Apeliantas, teigdamas, jog teismas faktines aplinkybes nustatė iškraipytai ir neteisėtai, nenurodo konkrečiai, kokie byloje esantys įrodymai įvertinti neteisingai, nenurodo, kokios aplinkybės nustatytos neteisingai. Vien tai, kad teismas priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi apeliantas, nesudaro pagrindo išvadai, kad faktinės aplinkybės nustatytos neteisingai.

31. Tai, kad apeliantas manė, jog bendrija nuomojasi žemės sklypą, ant kurio stovi laikini metaliniai garažai, nesudaro pagrindo, nesant VĮ Registrų centre įregistruotai nuomos sutarčiai laikyti, kad apeliantui, kaip naujam metalinių garažų savininkui, pereina valstybinės žemės nuomos teisės. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad byloje nėra įrodymų, kad žemės sklypas buvo išnuomotas bendrijai ar laikinųjų metalinių garažų savininkams ar kitu pagrindu perduotas jų valdymui, todėl nesant įregistruotiems jokiems viešame registre juridiniams faktams žemės sklypo pagrindu, apelianto argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad būtent ieškovei panaudos teise 99 metams yra perduota žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), valdymo teisė.

32. Apelianto teiginys, jog garažų savininkai ir bendrija kartu naudojasi valstybei priklausančiu žemės sklypu, nepatvirtina, jog žemės sklypu yra naudojamasi teisėtai. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėja, jog jis turi teisę valdyti ir naudotis žemės sklypu, ant kurio stovi jam nuosavybės teise priklausantys trys metaliniai garažai. Apeliantas aplinkybę, kad nėra pagrindo nukelti garažus, iš esmės įrodinėjo tik tuo, kad jis nusipirko tris metalinius garažus, įstojo į laikinųjų metalinių garažų bendriją ir jai sumokėjo mokesčius. Šiuo atveju apelianto nurodytos aplinkybės nėra teisiškai reikšmingos, kadangi byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl apelianto kaip bendrijos nario teisių pažeidimo. Vien tai, kad, apelianto vertinimu, jis turi teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios stovi jam nuosavybės teise priklausantys metaliniai garažai, neturint žemės sklypo savininko leidimo sutikimo ar kito teisinio pagrindo (pavyzdžiui, nuomos sutartis, panaudos sutartis), nesuteikia apeliantui teisės naudotis svetimu turtu. Apelianto nurodyta aplinkybė, jog bendrija ir kiti asmenys taip pat šiuo atveju naudojasi žemės sklypu, nepatvirtina, kad apeliantas turi teisinį pagrindą naudotis žemės sklypo dalimi. Kokiu pagrindu, teisėtai ar neteisėtai kiti asmenys naudojasi žemės sklypu, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, be to, ši aplinkybė nepagrindžia, jog atsakovas yra užėmęs valstybinės žemės sklypą neturėdamas tam jokio teisinio pagrindo.

33. Byloje yra konstatuota, jog atsakovui priklausantys metaliniai garažai nėra registruoti Nekilnojamojo turto registre kaip nekilnojamas daiktas. Pažymėtina, kad išsami ir nuosekli teisminė praktika patvirtina, kad metaliniai garažai laikytini tik laikinais statiniais (pvz., žr. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 16 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-9574-728/2016, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-570-275/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2A-716/2014; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. sausio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-40-560/2023 ir kt.).

34. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalį laikinas statinys (metaliniai garažai) – tai statinys, kurį leidžiama statyti numatant naudoti ribotą terminą. Remiantis Statybos įstatymu, laikinasis statinys nugriaunamas, kai baigiasi laikinojo statinio naudojimo terminas – per viešojo administravimo subjekto, išdavusio statybą leidžiantį dokumentą, reikalavime nurodytą terminą arba per šio subjekto ieškinio pagrindu priimtame teismo sprendime nurodytą terminą (Statybos įstatymo 40 straipsnio 3 punktas).

35. Vadovaujantis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 2.2 papunkčiu, valstybinė žemė laikiniems metaliniams garažams nenuomojama ir neparduodama. Pagal teismų praktiką metaliniai garažai yra priskirti prie laikinųjų statinių. Metalinių garažų savininkai yra įpareigojami nukelti garažus, kadangi neturi teisės toliau naudotis valstybine žeme. Teisės aktai nenustato laikinųjų statinių – metalinių garažų savininkų teisės įsigyti ar išsinuomoti valstybinę žemę, būtiną metalinio garažo eksploatavimui, pripažįsta, kad metalinių garažų savininkai privalo nutraukti sklypų naudojimą ir juos atlaisvinti, tokie savininkai neturi jokių teisių į valstybinę žemę (Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-570-275/2017, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-2560-555/2016).

36. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad nuosekli teismų praktika ir teisinis reglamentavimas patvirtina, kad atsakovas neturi teisės naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu ir nesant teisinio pagrindo naudotis valstybei priklausančiu žemės sklypu, kurį patikėjimo teise valdo ieškovė, atsakovas privalo nutraukti sklypo tolesnį neteisėtą naudojimą bei jį atlaisvinti. Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad žemės sklypas, esantis Stepono Batoro g. 7B, Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdomas trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos ir 2018 m. vasario 19 d. valstybinės žemės panaudos sutarties pagrindu perduotas naudotis Vilniaus miesto savivaldybei. Šis faktas patvirtina, kad būtent ieškovas yra teisėtas žemės sklypo valdytojas.

37. Dėl apeliacinio skundo argumento, t. y. neįtraukimo 48-osios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos „Polocko-2“ bendraatsakoviu, pažymėtina, kad atsakovo prašymas buvo išspręstas 2023 m. birželio 26 d. pirmosios instancijos teismo nutartimi, nurodant prašymo atmetimo motyvus, su kuriais teisėjų kolegija pagrindo nesutikti neturi. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl garažų bendrijų įtraukimo atsakovu bylose yra išaiškinęs, jog bendrija gali būti tinkamas atsakovas tik dėl bendrijos teritorijoje esančių bendrojo naudojimo objektų (jeigu tokie atitinkamuose žemės sklypuose egzistuoja) iškeldinimo, tačiau ieškinio reikalavimai, kiek tai susiję su konkrečių metalinių garažų iškeldinimu, negali būti pareikšti bendrijai ir tokiu atveju bendrija laikytina netinkamu atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus 2009 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009). Atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką, apelianto argumentas atmetamas kaip nepagrįstas.

38. Apeliacinio skundo teiginiai, kad apeliantui nebuvo suteiktas protingas terminas įvertinti ieškovo reikalavimo teisėtumą bei įvykdyti jį savanoriškai, nebuvo suteikta galimybės laisvai valdyti, naudotis ir disponuoti jam įstatymais garantuotos nuosavybės teisės pagrindais priklausančiu turtu, tinkamai pasirūpinti savo turto saugumu bei esant būtinumui perkėlimu, teisėjų kolegijos vertinimu nepagrįsti. Teisės normose nėra nustatyta privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo procedūra tokio pobūdžio bylose ir, kad tik tokiu atveju įgyjama teisė kreiptis į teismą, todėl ieškovė turi diskrecijos teisę pasirinkti pažeistų teisių gynimo būdą. Akcentuotina, kad ieškovės pateikti įrodymai apie pranešimų išsiuntimą, taip pat pranešimų iškabinimą žemės sklype matomose vietose, skelbimų lentoje patvirtina, kad ieškovė ėmėsi aktyvių veiksmų ir informavo suinteresuotus asmenis apie ketinimą kreiptis į teismą, jeigu laikini metaliniai garažai bus nenukelti.

39. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas, veikdamas kaip pagal apdairaus ir atidaus asmens kriterijus (bonus pater familia), prieš įsigydamas tris viešame registre neregistruotus laikinus metalinius garažus, privalėjo imtis visų įmanomų priemonių, kad įsitikintų, ar įsigydamas daiktus įgis teisę naudotis žemės sklypo dalimi, ant kurios garažai pastatyti. Vien ta aplinkybė, jog garažai parduodami be žemės sklypo, ant kurių jie pastatyti kaip asmeniui, veikiančiam apdairiai ir rūpestingai, pagrįstai turėjo kilti klausimas, kam priklauso žemės sklypas ar įsigijus laikinus statinius pereis pirkėjui, t. y. apeliantui teisė naudotis žemės sklypu. Šiuo atveju apelianto nežinojimas apie neteisėtą laikinų metalinių garažų stovėjimą nešalina apelianto pareigos nukelti garažus ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją.

40. Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas teismo sprendimo įvykdymo terminas iki 2024 m. sausio 1 d., teigdamas, kad ši sprendimo dalis yra formali, neatitinka susiklosčiusių aplinkybių, aiškiai prieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Teisėjų kolegija su apeliantu pagrindo sutikti neturi.

41. CPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Aiškindamas CPK 284 straipsnio nuostatas, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Kadangi CPK 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, tai teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011, 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo prašytas nustatyti terminas iki 2024 metų gegužės mėnesio yra neprotingai ilgas ir nėra pakankamai pagrįstas, o ieškinyje nurodytas 15 dienų terminas yra per trumpas tokiems veiksmams atlikti esant tokiai atsakovo fizinei ir sveikatos būklei. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog atsakovas laikinus metalinius garažus privalo nukelti iki 2024 m. sausio 1 d., t. y. buvo nustatytas trijų mėnesių ir penkių dienų terminas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo likus iki pirmosios instancijos teismo nustatyto termino devyniolikai dienų. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto amžių, sveikatos būklę, diagnozuotas lėtines ligas, tai, kad teismo sprendimas turės būti vykdomas žiemos laikotarpiu, neigiamą oro temperatūrą, sprendžia, jog šiuo atveju yra pagrindas teismo sprendimo įvykdymą atidėti. Įvertinus tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo įvykdymą atidėjo trims su trupučiu mėnesiams, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo įvykdymo terminas pratęstinas panašiam laikotarpiui, nustatant, jog laikini metaliniai garažai privalo būti nukelti iki 2023 m. balandžio 1 d.

Dėl procesinės bylos baigties

42. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

43. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamo teismo sprendimo motyvus, apeliacinio skundo argumentus bei įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo bei aiškinimo praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, su kurio motyvais ir išvadomis apeliacinės instancijos teismas sutinka. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 263 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

45. Apeliantas pateikė duomenis, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė šias išlaidas – 109 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestas, apelianto patirtos išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nustatyti terminą teismo sprendimo įvykdymui ir rezoliucinę dalį išdėstyti:

Įpareigoti atsakovą V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. balandžio 1 d. (imtinai) savo lėšomis nukelti metalinius garažus Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti garažams tekusią teritoriją.

A. V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki 2024 m. balandžio 1 d. (imtinai) savo lėšomis nenukėlus metalinių garažų Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esančių adresu (duomenys neskelbtini), ir (arba) nesutvarkius garažams tekusios teritorijos, leisti ieškovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, juridinio asmens kodas 188710061, nukelti metalinius garažus Nr. 17/25, 17/26, 17/27, esančius adresu (duomenys neskelbtini), ir (ar) sutvarkyti garažams tekusią teritoriją, reikiamas išlaidas išieškant iš atsakovo V. S. (V. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Teisėjai Loreta BraždienėVirginijus KairevičiusTatjana Žukauskienė