Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovui Z. L.

viešame teismo posėdyje žodinio proceso varka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Merko būstas“ patikslintą ieškinį atsakovams 4-jai laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, T. B., V. A., J. B., Z. Š., J. G., V. P., Č. N., A. V., L. U., O. Ž., A. B., A. T., V. K., A. B., R. D., P. G., N. Č., R. G., F. I., D. D., I. P., R. G., T. B., A. B., R. K., G. G., S. S., R. Č., V. T., G. L., E. B., A. A., G. M., P. Š., J. T., S. U., J. G., K. A., N. P., A. B., A. M., Č. K., E. G., J. G., J. P., J. R., L. K., M. I., M. M., O. R., P. R., P. V., R. B., S. A., T. Š., V. T., V. S., V. A., V. K., Z. L. dėl daikto valdymo pažeidimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nustatyta, kad Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto 1972-07-14 sprendimu Nr. 470 „Dėl sklypo skyrimo metalinių standartinių surenkamų garažų statybai Durpių g., Nr. 28“ Lenino rajono vykdomąjam komitetui laikinai 5 metams buvo skirtas 1,4 ha ploto sklypas Durpių g., Nr. 28 (kurio teritorijoje yra ir minėtas ginčo žemės sklypas) metalinių standartinių surenkamų garažų statybai. Vilniaus miesto valdyba 1998-01-15 sprendimu Nr. 91V 18935 kv. m dydžio žemės sklypą, esantį Durpių g. 28, į kurio teritoriją įeina ir ieškovui priklausantis žemės sklypas, laikinai, kol jis bus panaudotas miesto reikmėms, bet ne ilgiau kaip penkeriems metams, išnuomojo atsakovui – 4-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai, įregistruotai 1995-05-01, uždraudžiant minėtame žemės sklype vykdyti bet kokius statybos ir rekonstrukcijos darbus. Tiek atsakovai, tiek Bendrija jokių įrodymų, patvirtinančių, kad sprendime nurodytas terminas buvo pratęstas, nepateikė(CPK 178 str.). Pažymėtina, jog Vilniaus miesto valdybos 1998-01-15 sprendimu Nr. 91V Bendrijai buvo išnuomotas 18935 kv. m dydžio žemės sklypas, o kaip matyti iš Bendrijos pateiktų duomenų, nuo 2008 m. Bendrija moka žemės nuomos mokestį už 10029 kv. m dydžio žemės sklypą. Teismas sprendžia, jog objektyvių duomenų apie tai, jog Bendrija moka žemės nuomos mokestį ir už ieškovui priklausančią žemės sklypo dalį, byloje nėra (CPK 178 str.). Pažymėtina, kad valstybinės žemės nuomos sutarties nuostatos yra išdėstytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) XXIX skyriuje, kuris nustato būtent žemės nuomos sutarties, kuri dėl specifinio sutarties dalyko turi savitų bruožų, pasibaigimo nuostatas. Pagal CK XXIX skyriaus 6.562 str. 1 d. 1 p. žemės nuomos sutartis baigiasi, kai sueina nuomos terminas. Lietuvos Aukščiausias teismas dėl žemės nuomos sutarties termino pasibaigimo ir neterminuotos nuomos sutarties konstatavo, kad pagrindas žemės nuomos sutarčiai pasibaigti yra nuomos termino suėjimas, taigi po žemės nuomos sutarties termino suėjimo tolesnis naudojimasis žeme nustatytomis nuomos sąlygomis nedaro tokios sutarties neterminuotos. Faktinis naudojimasis žeme be juridinio pagrindo, suteikiančio tokią teisę, nesukuria teisėto naudotojo statuso (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2006). Atsižvelgiant į tai, atsakovo Bendrijos atsikirtimai, jog Bendrijai ir toliau naudojantis minėtu žemės sklypu ir mokant už jį nuomos mokestį žemės nuoma buvo pratęsta, atmestini kaip nepagrįsti, todėl konstatuotina, kad minėto žemės sklypo nuomos santykiai yra pasibaigę.

Pagal LR CK 6.559 str., žemės nuomos sutartis galioja naujajam žemės savininkui arba valstybinės žemės nuomotojui, jeigu sutartis buvo įstatymų nustatyta tvarka įregistruota viešame registre. Byloje neturint duomenų apie viešame registre įregistruotą juridinį faktą apie ieškovui priklausančio žemės sklypo nuomą konstatuotina, kad ieškovas, kaip žemės sklypo savininkas, yra vienintelis teisėtas jam priklausančio žemės sklypo valdytojas ir naudotojas. Iš byloje pateiktos situacijos schemos ir ieškovo atstovo nurodytų aplinkybių matyti, kad ieškovui priklausančiame žemės sklype, neturint tam teisinio pagrindo, stovi atsakovų metaliniai garažai. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateikti antstolio M. D. 2012-08-02, 2012-08-24 ir 2012-09-20 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolai Nr. 28-66-2012, Nr. 28-78-2012 ir Nr. 28-86-2012 (1 tomas, b.l. 15,18, 21,26).

Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Remiantis CPK 45 str. 1, 3 d. nuostatomis, ieškovas taip pat turi teisę pasirinkti konkretų (konkrečius) atsakovą (atsakovus), kuriam (kuriems) reiškiami ieškinio reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-63/2009). Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ieškinio reikalavimai dėl konkrečių metalinių garažų iškeldinimo turi būti reiškiami šių garažų savininkams – Bendrijos nariams (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2006). Kadangi ieškovui yra žinomi duomenys tik apie dalį metalinių garažų savininkų, kuriuos nurodė pats atsakovas bendrija, ieškovas pareiškė ieškinį tik jam žinomiems savininkams.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ne kartą ragino ieškovui priklausančio žemės sklypo teritorijoje stovinčių garažų savininkus iškelti jiems priklausančius metalinius garažus iš ieškovui priklausančio žemės sklypo geruoju, klijuojant tokius pranešimus ant pačių garažų bei skelbiant viešai, tačiau duomenų apie tai, kad atsakovai būtų ėmęsi kokių nors veiksmų, siekiant įvykdyti ieškovo reikalavimą, byloje nepateikta (CPK 178 str.).

CK 4.37 str. įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 str.). Nagrinėjamu atveju pareikštus ieškovo reikalavimus siekiant apginti žemės sklypo savininko teises įpareigojant iškelti ieškovui priklausančiame žemės sklype esančius statinius – metalinius garažus teismas vertina kaip negatorinį ieškinį (CK 4.98 str.).

Dėl negatorinio ieškinio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje konstatuota, kad savininkas, pareiškęs tokį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems pirmiau nurodytiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-949/2001; 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2011; 2006 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2006).

A. B. nurodo, jog ieškinys negali būti tenkinamas, kadangi metaliniai garažai nelaikytini laikinais statiniais. Bendrija savo prieštaravimus grindžia byloje pateiktu 2009-10-23 ekspertizės, atliktos dėl 4-osios metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos ir 2-osios metalinių garažų bendrijos „Kernavė“ metalinių garažų statuso bei būklės nustatymo, aktu (išvada), kuriame nurodyta, jog minėtų bendrijų metaliniai garažai negali būti laikomi laikinais statiniais. Ekspertizės akte tokia išvada daroma atsižvelgiant į tai, jog garažai neatitinka Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – SĮ) 2 str. 4 d. nustatytų laikinųjų statinių požymių – naudojimo trukmės, kadangi ekspertizės metu nustatyta, kad jie naudojami jau ilgiau nei 25 m., todėl negalima laikyti, kad jie skirti naudoti mažiau nei tris metus; taip pat konstrukcinio ypatumo – dauguma tirtųjų pastatų (garažų) turi pamatus; dalis garažų neturi laikinojo statinio požymio – mobilumo. Dalis garažų yra rekonstruoti taip, kad jie negali būti visiškai išardomi ir perkeliami į kitą vietą. Nagrinėjamu atveju ekspertizės aktas laikomas rašytiniu įrodymu, kuris vertinamas kartu su kitais byloje pateiktais rašytiniai įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles(CPK 197 str. 1d.).

Pagal SĮ 2 str. 4 d., laikinas statinys – statinys, kurį leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą. Laikinų statinių naudojimo terminas gali būti pratęstas. Laikinų statinių, kurių naudojimo terminas suinteresuotųjų asmenų prašymu pratęsiamas, naudojimo termino pratęsimo tvarką nustato Aplinkos ministerija. Laikinas statinys ir teisės į jį nekilnojamojo turto registre neregistruojami. Pažymėtina, kad laikino statinio (metalinių garažų) ir kitų statinių naudojimo terminas susietas su statinio naudojimu atitinkamoje vietoje ar atitinkamai veiklai, bet nesiejamas su daikto naudojimo terminu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pripažinęs, jog laikinojo statinio požymis – skirtas naudoti ne ilgiau kaip 3 metus – yra siejamas su statinio naudojimu atitinkamoje vietoje ir (ar) atitinkamai veiklai, o ne jo, kaip daikto, naudojimo terminu apskritai (2010-02-24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas, psl. 390). Statybos techninis reglamentas STR 1.01.07:2002 nustato, jog nesudėtingais (laikinais) statiniais pripažįstami statiniai, kuriuos leista pastatyti ir naudoti ribotą terminą, bet ne ilgiau kaip 3 metus, ir kuriems neprivalomas statinio projektas, nereikalingas statybos leidimas, neprivaloma skirti ar samdyti statybos vadovą, neprivaloma priežiūra, nereikalingas leidimas statinį griauti, neprivaloma atlikti kadastrinius matavimus, statinio pripažinimą tinkamu naudoti ir statinio įregistravimą nekilnojamojo turto registre. Nesudėtingų statinių sąrašas pateikiamas STR 1.01.07:2002 1 priede. Administracinėje byloje Nr. A502–1158/2009 vertindama šį sąrašą, teisėjų kolegija nurodė, jog jis yra bendro (abstraktaus) pobūdžio, todėl net jei konkretus objektas formaliai gali būti priskirtas prie sąraše pateiktos abstrakčios statinio rūšies (kategorijos), bet realiai (tikrovėje) jis neatitinka Statybos įstatyme nustatytų statinio požymių, jis negali būti laikomas statiniu, o jo kūrimo darbai – statybos darbais. Kitaip tariant, vien ta aplinkybė, jog atitinkamas objektas pagal pavadinimą patenka į atitinkamą statinių grupę minėtame sąraše, savaime dar nereiškia, jog toks objektas visais atvejais bus laikomas statiniu ir jam turi būti taikomi šio reglamento ir kituose statinių statybą reglamentuojančiose teisės normose nustatyti reikalavimai (2010-02-24 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimas, psl. 390).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, jog tiek 1972-07-14 Vilniaus miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 470, tiek Vilniaus miesto valdybos 1998-01-15 sprendimu Nr. 91V Bendrijos nariams buvo suteikta teisė tik laikinai – 5 metams naudotis ginčo žemės sklypu metaliniams garažams pastatyti ir/ar jais naudotis, t.y. laikinų metalinių garažų naudojimas buvo susietas su konkrečia vieta, o pasibaigus terminui Bendrijos nariams nebuvo leista naudotis ginčo žemės sklypu nuomos, panaudos ar kitais pagrindais, pripažintina, kad ginčo garažas atitinka teisės aktuose įtvirtintą laikinų statinių apibūdinimą. Pažymėtina, jog byloje pateiktas ekspertizės aktas (išvada), kuriame yra įvertintos Bendrijos garažų technines savybės, naudojimo trukmė ir konstrukciniai ypatumai, nepaneigia atsakovui priklausančio garažo kaip laikino statinio teisinio statuso. Teismas sprendžia, jog atsakovams priklausantys metaliniai garažai priskirtini laikinam statiniui.

Byloje nustatyta, kad ieškovas yra teisėtas 0,4453 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio Kernavės g., Vilniaus m. sav., unikalus Nr. 4400-0467-4180, savininkas ir turi teisę savo nuožiūra, valdyti, naudoti žemės sklypą bei juo disponuoti, o kitų asmenų pasyvi pareiga yra susilaikyti nuo veiksmų, kliudančių savininkui šias pareigas įgyvendinti. Atsakovai jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jie turi kokią nors daiktinę teisę naudotis ieškovui priklausančiame žemės sklype jiems priklausančiais metaliniais garažais, byloje nepateikė. Taigi, atsakovų naudojimasis ieškovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, nenukeliant ir nedemontuojant laikinų metalinių garažų, pripažįstamas neteisėtu ir tai laikytina ieškovo (žemės sklypo savininko) teisių pažeidimu. Ieškovas neturi galimybės disponuoti nuosavybe, todėl jis turi teisę reikalauti, kad atsakovai savo lėšomis nukeltų (demontuotų) nurodytus metalinius garažus bei po jais žemėje esančius rūsius, apžvalgos duobes iš jam nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (CK 4.98 str.). Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 4.93 str. ir 4.96 str. nuostatomis, ieškinio reikalavimas pripažįstamas pagrįstu ir yra tenkintinas: atsakovai įpareigojami savo lėšomis demontuoti ir iškelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio Kernavės g., Vilniaus m. sav., unikalus Nr. 4400-0467-4180, atsakovams priklausančius garažus UAB „Orkanas“ 2004 m. parengtame žemės sklypo plane pažymėtą tarp koordinačių taškų 2 ir 3, demontuoti ir iškelti po garažais esančias konstrukcijas – rūsį, apžvalgos duobę bei sutvarkyti žemės sklypo dalį, ant kurios stovi metaliniai garažai, išvežti šiukšles, kad ją galima būtų naudoti pagal paskirtį. Teismas sprendžia, jog 1 (vieno) mėnesio terminas minėtiems darbams atlikti yra nepakankamas, todėl teismas laiko, jog nagrinėjamu atveju protingumo ir teisingumo principus (CK 1.5 str.) minėtiems veiksmams atlikti atitiks 6 (šešių) mėnesių terminas. Atsižvelgiant į tai, atsakovams sprendimui įvykdyti nustatytinas 6 (šešių) mėnesių terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 271 str.).

Kadangi ginčo sklype stovi atsakovo bendrijos tvora, kuri nėra įregistruota VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto registre, atsakovas gi nepateikė jokių objektyvių argumentų, ginčijančių šią aplinkybę, todėl ieškovas pagrįstai prašo pašalinti tvorą iš ginčo sklypo ir šis reikalavimas yra tenkintinas.

Baigiamosiose kalbose bendrijos atstovas J. A. alternatyviai prašė teismą bylą sustabdyti, tačiau nepateikė savo prašymą pagrindžiančių svarių argumentų, kurie būtų pagrindas stabdyti bylą CPK 163str. 1d. 8p., todėl byla nestabdytina.

Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Byloje nustatyta, kad ieškovas bylos nagrinėjimo metu viso patyrė 8623,44Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 6, b.l.34-39),pateikė bylinėjimosi išlaidų iššifravimą. Pažymėtina, kad priteisiamos tik pagrįstos atstovavimo išlaidos. Maksimalūs užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo pagalbą dydžiai nustatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos). Bylos nagrinėjimo metu ieškovo atstovas bylinėjimosi išlaidas prašė priteisti tik iš atsakovo-Bendrijos, motyvuodamas tuo, kad bendrija nebendradarbiavo, nuolat piktnaudžiavo procesu bei siekė visomis įmanomomis priemonėmis vilkinti bylos nagrinėjimą, nevykdė teismo įpareigojimų bei pateikdavo į bylą didelės apimties su byla nesusijusių dokumentų, kas ieškovui sukėlė būtinybę pateikti didelį kiekį procesinių prašymų, siekiant paspartinti bylos nagrinėjimą. Kitų atsakovų atžvilgiu priteisti bylinėjimosi išlaidas ieškovas neprašė.Teismas sutinka su ieškovo argumentais, kad atsakovo Bendrijos procesinis elgesys nebuvo tinkamas, dėl ko ieškovas patyrė prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl tenkina ieškovo atstovo prašymą ir visas bylinėjimosi išlaidas, kurios neviršija Rekomendacijų maksimalių dydžių priteisia iš atsakovo Bendrijos ieškovo naudai(CPK 93str. 4d. ).

Vadovaujantis CPK 92str. 84, 80Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai priteistinos iš atsakovo Bendrijos dėl virš išvardintų argumentų, susijusių su atsakovo netinkamu procesiniu elgesiu (CPK 96str. 5d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259 str., 269-270, 271 str., 279 str., 307 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovus 4-ąją laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendriją, įm. k. 125066870, T. B., gyv. Šeškinės g. 67-38,Vilnius, V. A., gyv. Sėlių g. 6-8, Vilnius, J. B., gyv. Miglos g. 3-9, Vilnius, Z. Š., gyv. Kalvarijų g. 12-12, Vilnius, J. G., gyv. S. N. g. 11-89, Vilnius, V. P., gyv. Antakalnio g. 18, Vilnius, Č. N., gyv. Architektų g. 17-41, Vilnius, A. V., gyv. Kalvarijų g. 25-15, Vilnius., L. U., gyv. Žirmūnų g. 88-75, Vilnius, O. Ž., gyv. Vileišio g. 2-29, Vilnius, A. B., gyv. Tuskulėnų g. 31-7, Vilnius, A. T., gyv. Kalvarijų g. 98-5, Vilnius, V. K., gyv. Žirmūnų g. 98-7, Vilnius, A. B., gyv. Apkasų g. 11, Vilnius, R. D., gyv. Rinktinės g. 42-1, Vilnius, P. G., gyv. Žirmūnų g. 6-72, Vilnius, N. Č., gyv. Maišiagalos g. 43-1, Vilnius, R. G., gyv. Baltupio g. 9-5, Vilnius, F. I., gyv. Kalvarijų g. 182-43, Vilnius, D. D., gyv. Gelvonų g. 24-48, Vilnius, I. P., gyv. Kalvarijų g. 62-2, Vilnius, R. G., gyv. Vaduvos g. 44-18, Vilnius, T. B., gyv. Kalvarijų g. 168-7, Vilnius, A. B., gyv. Gelvonų g. 32-42, Vilnius, R. K., gyv. Šeškinės g. 61-28, Vilnius, G. G., gyv. Kalvarijų g. 81, Vilnius, S. S., gyv. Kalvarijų g. 162-76, Vilnius, R. Č., gyv. Čiobiškio g. 9-7, Vilnius, V. T., gyv. Apkasų g. 18-71, Vilnius, G. L., gyv. Žirmūnų g. 175-55, Vilnius, E. B., gyv. Žirmūnų g. 17-07, Vilnius, A. A., gyv. Verkių g. 33-21, Vilnius, G. M., gyv. Kalvarijų g. 177-99, Vilnius, P. Š., gyv. Žirmūnų g. 11-1, Vilnius, J. T., gyv. Minties g. 15-37, Vilnius, S. U., gyv. Kalvarijų g. 156-48, Vilnius, J. G., gyv. Kalvarijų g. 192-24, Vilnius, K. A., gyv. Kalvarijų g. 134-64, Vilnius, N. P., gyv. Žirmūnų g. 58-51, Vilnius, A. B., gyv. Minties g. 8-38, Vilnius, A. M., gyv. Žirmūnų g. 46-11, Vilnius, Č. K., gyv. Minties g. 34-27, Vilnius, E. G., gyv. Gelvonų g. 3-4, Vilnius, J. G., gyv. Tilto g. 8-11, Vilnius, J. P., gyv. Gelvonų g. 44-21, Vilnius, J. R., gyv. Žirmūnų g. 35-40, Vilnius, L. K., gyv. Apkasų g. 7-5, Vilnius, M. I., gyv. Kalvarijų g. 180-33, Vilnius, M. M., gyv. J. B. g. 36-10, Vilnius, O. R., gyv. Stanevičiaus g. 36-23, Vilnius, P. R., gyv. Rinktinės g. 42-18, Vilnius, P. V., gyv. Kalvarijų g. 190-18, Vilnius, R. B., gyv. Apkasų g. 11-45, Vilnius, S. A., gyv. Viršupio g. 16, Vilnius, T. Š., gyv. J. B. g. 8-7, Vilnius, V. T., gyv. Rinktinės g. 5-28, Vilnius, V. S., gyv. Tuskulėnų g. 63-44, Vilnius, V. A., gyv. Daugėliškių g. 50, Vilnius, V. K., gyv. Miglos g. 43-6, Vilnius, Z. L., gyv. Kalvarijų g. 182-7, Vilnius atlaisvinti UAB „Merko būstas“ nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. 4400-0467-4180, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis išsikelti (iškelti, demontuoti) metalinius garažus ir po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes, išsikelti ir demontuoti bendram naudojimui skirtus statinius (tvorą ir kitus bendro naudojimo statinius) ir išsikėlus laikinus metalinius garažus bei kitus statinius, sutvarkyti po jais esančią teritoriją; atsakovams per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos neįvykdžius teismo sprendimo, suteikti ieškovui teisę pačiam atlikti veiksmus, t.y. iškelti (nukelti, demontuoti) iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo metalinius garažus ir po jais esančius rūsius, apžvalgos duobes, bendram naudojimui skirtus statinius (tvorą ir kitus bendro naudojimo statinius) ir sutvarkyti po jais esančią teritoriją, visas turėtas išlaidas dėl paminėtų darbų atlikimo išieškant iš atsakovų;

Priteisti ieškovui UAB „Merko būstas, į.k. 302552438, iš atsakovo 4-ios laikinųjų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos, įm. k. 125066870 8623,44Eur bylinėjimosi išlaidų bei 84,80Eur išlaidų už procesinių dokumentų siuntimą į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.