- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-07
- Bylos Nr.
- e2-59-351/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00360-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Ieškovas
- E. Č.
- Atsakovas
- S. Č.
- Trečiasis asmuo
- R. Č.
- Advokatai
- Diana Vaitkevičienė, Vytautas Kelpšas, Irma Grikšelienė
dalyvaujant ieškovei E. Č., jos atstovams advokatams Vytautui Kelpšui, Dianai Vaitkevičienei,
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovei Laimai Stirbienei, Laurai Raukienei, teismo psichologei K. G.,
Tviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. Č. ieškinį atsakovui S. Č. dėl santuokos nutraukimo konstatuojant kito sutuoktinio kaltę, santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių ir atsakovo S. Č. priešieškinį ieškovei E. Č. dėl santuokos nutraukimo konstatuojant abiejų sutuoktinių kaltę, santuokoje įgyto bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto padalinimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių pasekmių, tretieji asmenys akcinė bendrovė „Swedbank”, R. Č., R. Č., išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius Šilutės rajone.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė E. Č. į teismą kreipėsi su ieškiniu, kurį tikslino, prašydama: 1) nutraukti santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 125, S. Č. ir E. Č. (ikisantuokinė pavardė M.) dėl atsakovo kaltės; 2) nustatyti vaikų N. Č. ir A. Č. gyvenamąją vietą su motina E. Č.; 3) priteisti iš atsakovo, vaikų N. Č. ir A. Č. išlaikymui po 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę; teismui priteisus iš E. Č. atsakovui S. Č. kompensaciją - 20850 Eur, šią pinigų sumą užskaityti kaip išlaikymą konkrečia pinigų suma. Tokiu atveju, 7 metus atsakovas mokėtų vaikų išlaikymui po 125 Eur periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui, šias lėšas taip pat indeksuojant ir pavedant jas tvarkyti vaikų motinai, po 7 metų atsakovas vaikų išlaikymui mokės po 250 Eur kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės; 4) nustatyti tėvo bendravimo su vaikais ir jų auklėjimo tvarką: tėvas pasiima nepilnamečius vaikus kas antrą mėnesio savaitgalį – nuo penktadienio vakaro iki sekmadienio vakaro ir tada kai ji dirba naktinėje pamainoje (2 naktys savaitėje), iš anksto ieškovei pateikiant darbo grafiką. Vaikų atostogų metu rudenį, žiemą ir pavasarį atsakovas su vaikais praleidžia pusę atostogų laiko, vaikų vasaros atostogų metu atsakovas pasiima sūnus kas mėnesį po savaitę; 5) po santuokos nutraukimo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisti: 0,2100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72,79 kv. m gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 53000 Eur vertės; uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 50 vnt. vardinių paprastųjų akcijų, kurių vertė 1250 Eur. Iš viso turto už 54250 Eur; 6) atsakovui S. Č. priteisti automobilius „CHRYSLER GD VOYAGER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data 2009-04-27, 3900 Eur vertės; automobilį „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2006-01-31, 4400 Eur vertės; lengvojo automobilio priekabą „WNP-SUSKI“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), pirmos registracijos data 2018-01-11, 400 Eur vertės; tris dvigules lovas po 450 Eur vertės, baltos spalvos minkštą kampą 200 Eur vertės, virtuvinį stalą su 8 kėdėmis bendros 900 Eur vertės, virtuvinį komplektą 800 Eur vertės, elektrinę orkaitę 100 Eur vertės, šaldytuvą „Samsung“ 100 Eur vertės, dujinę įmontuojamą viryklę 50 Eur vertės, viso turto vertė 12550 Eur; 7) iš ieškovės E. Č. atsakovui S. Č. priteisti 20850 Eur, ją išmokant per du metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba šią sumą užskaityti vaikams kaip išlaikymą konkrečia pinigų suma; 8) nustatyti, kad pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) E. Č. paimta paskola yra asmeninė ieškovės skola ir ją po santuokos nutraukimo grąžins E. Č.; 9) nustatyti, kad 8 vnt. kiaulių, registruotų Valstybės įmonės žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registre S. Č. vardu, yra asmeninė atsakovo nuosavybė, taip pat nustatyti, kad pagal 2020-09-01, Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,1291 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos, iš šios sutarties atsiradusios visos teisės ir pareigos po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui; 10) po santuokos nutraukimo E. Č. palikti ikisantuokinę pavardę – M., atsakovui – Č.; 11) Atsakovo priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje buvo sudaryta ieškovės ir atsakovo santuoka, įrašo Nr. 125. Mano, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas naudojo prieš ją psichologinį smurtą, žemino, pastoviai varė iš namų, teigdamas, kad ji nieko nedirba, neprisideda prie šeimos gerbūvio gerinimo. Ieškovė nuo 2007-06-28 dirba (duomenys neskelbtini), gauna pastovų atlyginimą, kuris yra naudojamas šeimos poreikių tenkinimui, taip pat rūpinasi dviem nepilnamečiais vaikais, jų lavinimu, vežioja vaikus į būrelius Šilutėje, gamina šeimai maistą, rūpinasi namų gerbūviu ir t.t. Atsakovo nederamas elgesys tęsiasi pakankamai ilgai, apie 15 metų, tačiau priešiškumas ieškovės atžvilgiu, žeminimas, užgauliojimas paaštrėjo prieš du metus, kai ji pastebėjo, kad atsakovas pravedinėja po 2000 Eur į Rusiją savo broliui, kadangi jis ten buvo teisiamas už nepilnametės išžaginimą, nepasitaręs ir nesuderinęs to su ieškove, kadangi tai yra šeimos lėšos. Ieškovei dėl to papriekaištavus, atsakovas neleido jai naudotis nei vienu šeimos automobiliu. Jau apie du metus ieškovė su atsakovu nebegyvena bendro gyvenimo, nors gyvena viename name, tačiau miega skirtinguose kambariuose, gaminasi maistą kiekvienas atskirai, kiekvienas gyvena iš savo pajamų. Atsakovas nuteikinėja vaikus prieš ją. Yra du nepilnamečiai vaikai: N. Č. gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Nutraukus ieškovės ir atsakovo santuoką, ieškovė prašo teismo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti ja, kadangi jos ryšys su vaikais yra artimas, didesne dalimi vaikų priežiūros pareigos tenka jai. Ji dalyvauja mokyklos renginiuose, ruošia vaikams šventes. Patys vaikai taip pat nori gyventi su ieškove. Abu sūnūs mokosi Šilutės r. (duomenys neskelbtini). Abiem vaikams reikalingos kasdieninės lėšos maistui, rūbams, avalynei, mokymo, lavinimo priemonėms, higienos reikmenims, vaistams, vitaminams, būreliams, todėl atsakovas privalo teikti vaikams išlaikymą, kas mėnesį po 250 Eur kiekvienam vaikui. Gyvendami santuokoje turi įsteigę UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), ši įmonė buvo įsteigta, nes atsakovas teikia taksi paslaugas. Kaip matyti iš juridinių asmenų registro, įmonę sudaro 2500 vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė 1 Eur, todėl visų akcijų vertė yra 2500 Eur. Be to, atsakovas augina kiaules. Gyvendami santuokoje su atsakovu įgijo nekilnojamojo turto: 0,2100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tuo pačiu adresu esantį 72,79 kv. m, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal nekilnojamojo turto registro 2022-01-11 išrašą, gyvenamojo namo plotas nurodytas 72,79 kv. m, tačiau įsigijus šį namą jis buvo rekonstruotas ir gyvenamas plotas padidintas ir šiuo metu namo plotas yra 183,08 kv. m, tačiau rekonstrukcija nėra įteisinta. Santuokos metu įgijo automobilius: „CHRYSLER GD VOYAGER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lengvojo automobilio priekabą „WNP- SUSKI“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), Santuokos metu taip pat įgyta: trys dvigulės lovos, du minkšti kampai, virtuvinis stalas su 8 kėdėmis, virtuvinis komplektas, kurį sudaro trys pakabinamos ir dvi pastatomos spintelės, elektrinė orkaitė, šaldytuvas „Samsung“, dujinė įmontuojama viryklė.
Atsakovas 2020-09-01 turi sudaręs Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas iš Lietuvos Respublikos nuomoja 0.1291 ha žemės skylą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Nors ši sutartis sudaryta ieškovei su atsakovu gyvenant santuokoje, sutinka, kad ši nuomos sutartis ir visos su šia sutartimi susijusios teisės ir pareigos po santuokos nutraukimo liktų atsakovui. Atsakovas augina 8 kiaules paršavedes, kadangi atsakovas vienas jomis rūpinasi, sutinka, kad jos būtų pripažintos atsakovo asmenine nuosavybe nereikalaujant kompensacijos. Yra su banku „Swedbank“, pasirašyta vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei yra suteiktas 3000 Eur kreditas. Šį kreditą prašo pripažinti ieškovės asmenine prievole, kadangi paskolos suma panaudota automobiliui įsigyti. Prašo nustatyti reikalavime nurodytą, atsakovo bendravimo su vaikais tvarką, kuri nustatyta atsižvelgiant į vaikų interesus ir atsakovo darbo specifiką.
Atsiliepimas
Atsakovas S. Č. atsiliepimu į patikslintą ieškinį su ieškinio reikalavimais sutiko iš dalies ir nurodė, kad ieškovė nurodydama motyvus, kad santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, bando klaidinti teismą dėl faktinių aplinkybių. Nesutinka su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kad prieš ją buvo naudojamas psichologinis smurtas. Nurodė, kad atsakovas niekada, jokiais būdais nežemindavo ieškovės. Nors santykiai su ieškove nutrūko 2019 m. gruodžio mėnesį, jie iki pat šiol gyvena viename name. Faktinė santuoka nutrūko po to, kai atsakovas sužinojo apie ieškovės neištikimybę. Po šio fakto sužinojimo, siūlė ieškovei išsituokti taikiai, siūlė jai 20000 Eur kompensaciją, tačiau ieškovė atsisakė. Atsakovas neneigia aplinkybės, kad ieškovė rūpinasi vaikais, tačiau lygiai tą patį daro ir atsakovas. Jis taip pat gamina tiek sau, tiek ir vaikams maistą, tvarko namus, veža vaikus į būrelius, mokyklą ir t.t. Atsakovas, turėdamas laisvą darbo grafiką, gali tai daryti dažniau nei ieškovė, žinant, kad jos darbo grafikas yra pamaininis. Nesutinka su ieškovės teiginiu, kad jis nesistengia padėti savo pilnametei dukrai Karolinai. Nurodė, kad dukra pati nusprendė nestudijuoti Lietuvoje, nes susirado gyvenimo draugą, su kuriuo išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini), kur ji šiuo metu dirba ir mokosi. Atsakovas siūlėsi dukrai padėti finansiškai, tačiau ji kategoriškai atsisakė, nurodydama, kad ji dirba ir pati gali už viską susimokėti. Nesutinka su ieškovės nurodyta aplinkybe, kad jis iš šeimos lėšų finansiškai padeda savo broliui. Jis padeda savo tėvams, kurie bando palaikyti savo sūnų (atsakovo brolį), tačiau dėl kompiuterinio neraštingumo nesugeba pervesti pinigų broliui į kitą šalį. Pagalbos jo paprašė tėvai, kurie tam ir davė lėšas. Pažymi, kad atsakovas niekada neprieštaravo, jog ieškovė naudotųsi šeimos turtu - tiek automobiliais, tiek kitu turtu, kuris naudojamas šeimos reikmėms. Prieštarauja ieškovės nurodytomis aplinkybės jog jis naudojo fizinį smurtą vaikų atžvilgiu. Nurodė, kad tokius ieškovės teiginius paneigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone 2022-02-02 išvada Nr. 5VTP-236 bei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2022-02-07 išvada Nr. 5IGP-399. Mano, kad tokie teiginiai yra tik ieškovės fantazijos, ji šiomis išgalvotomis istorijomis bando paveikti atsakovą ir siekia savanaudiškų tikslų. Pažymi, kad vaikų sėdėjimas ir nuolatinis valgymas prie kompiuterio, ką toleruoja ir faktiškai palaiko ieškovė, labai kenkia vaikų sveikatai, todėl atsakovas ir stengėsi sudominti vaikus kitokiais užsiėmimais, tačiau jokiu būdu smurto dėl to nenaudojo. Pripažįsta, kad jis galimai ne visada dėl didelio užimtumo, dėl bandymo suteikti šeimai pilnavertį gyvenimą, skyrė mažai dėmesio ieškovei. Dėl nutrūkusios santuokos kalti abu, nes nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti, iškilusias problemas sprendė kiekvienas savarankiškai, nesistengdami surasti kompromisų, vienas kito nesistengė suprasti ir išgirsti. Prašo pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Atsakovas nesutinka su ieškovės reikalavimu nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąsias vietas su ja. Atsakovo nuomone, būtų tikslinga nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su atsakovu, kadangi vaikai nuo pat gimimo gyvena sodyboje, nutraukus santuoką ji išsikels į kitą gyvenamąją vietą. Nauja galima ieškovės gyvenamoji vieta atsakovui nėra žinoma, tačiau aišku, kad pasikeitus vaikų gyvenamajai vietai, jie praras sau įprastą aplinką, galimai savo draugus. Be to ieškovė, būdama užimta darbe, kuris vyksta pamainomis, negalės tinkamai rūpintis vaikais. Jos darbo laiku dienomis vaikai bus palikti be priežiūros. Ne kartą, kai atsakovas būdavo išvykęs dirbti, ieškovė palikdavo nakties metu vaikus vienus namuose, kas tikrai neatitinka geriausių vaikų interesų. Ieškovės nurodyta bendravimo tvarka yra naudinga išskirtinai tik ieškovei, kuri vaikus nutarė palikti atsakovui tuo metu, kai ji dirbs naktinėse pamainose ir tai bus jo pareiga tuo metu būti su vaikais, o ne teisė. Kadangi atsakovas nesutinka su ieškinio reikalavimais dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, todėl jis nesutinka, kad iš jo būtų priteistas išlaikymas vaikams. Atsakovas tik iš dalies sutinka su ieškovės pateiktu reikalavimu dėl santuokoje įgyto turto padalinimo ir turto verčių. Sutinka, kad pagal Vartojimo kredito sutartį paimta paskola yra asmeninė ieškovės prievolė. Atsakovas sutinka, kad 8 vnt. kiaulių, registruotų Valstybės įmonės žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registre atsakovo vardu, būtų pripažinta asmenine jo nuosavybe. Taip pat sutinka, kad pagal 2020-09-01 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. 17SŽN-520-( 14.17.55.) žemės sklypo nuomos, iš šios sutarties atsiradusios visos teisės ir pareigos, po santuokos nutraukimo atitektų jam bei, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos būtų priteistos jam. Nesutinka su reikalavimu, kad ieškovei būtų priteistas 0,2100 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Šilutės r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72,79 kv. m. gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniai unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat nesutinka su ieškovės nurodyta šio turto verte - 71000 Eur. Atsakovas mano, kad ši vertė yra akivaizdžiai per didelė, kadangi po faktinio santuokos iširimo 2019 m. gruodžio mėn. atsakovas iš tėvų skolintų pinigų 2021 m. pakeitė ūkinio pastato stogą už 8000 Eur. 2020 m. vasarą atsakovas aptvėrė segmentine tvora sodybos teritoriją viso už 2300 Eur, 2021 m. vasarą įdėjo vartus už 2000 Eur, įskaitant pačių vartų vertę, o už patį darbą atsakovas sumokėjo 4000 Eur. Viso, atsakovas investavo į sodybos pagerinimą 19675,45 Eur iš skolintų pinigų, kuriuos jis turės grąžinti, todėl ši suma turėtų būti išskaičiuota iš realios sodybos vertės, skaičiuojant priteistiną kompensaciją ieškovei. Nesutinka su ieškovės nustatyta automobilio „CHRYSLER GD VOYAGER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), verte. Nurodė, kad automobilis pirktas 2020-06-23 už 2750 Eur iš skolintų pinigų, kai santuoka buvo faktiškai iširusi, todėl šis automobilis turi būti pripažintas asmenine atsakovo nuosavybe. Atsakovo nuomone, automobilis „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) turėtų būti priteistas natūra ieškovei. Atsakovas sutinka, kad priekaba „WNP-SUSKI“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), būtų priteista jam, tačiau nesutinka su ieškovės nurodoma priekabos verte. Šiuo metu tokios priekabos reali vertė yra 400 Eur, atsižvelgiant į nusidėvėjimą per 4 metus. Atsakovas sutinka, kad jam būtų priteistos trys dvigulės lovos po 150 Eur vertės, virtuvinis stalas su 8 kėdėmis, bendros 900 Eur vertės, virtuvinis komplektas, tačiau nurodė, kad dabartinė šio komplekto vertė yra daugiausiai 800 Eur, sutinka, kad elektrinė orkaitė būtų priteista jam, tačiau dabartinė šios orkaitės vertė yra 100 Eur. Taip pat sutinka, kad jam būtų priteistas šaldytuvas „Samsung“, tačiau jo vertė yra 100 Eur. Prašo, kad du minkšti kampai su išleidžiamomis miegamosiomis dalimis, vieno didesnio minkšto kampo vertė 350 Eur, kito mažesnio minkšto kampo vertė 200 Eur, būtų priteisti ieškovei natūra, dujinė įmontuojama viryklė taip pat būtų priteista ieškovei. Nurodė, kad ieškovė, dirbtinai „išpūsdama“ minėto turto kainas ir prašydama jį visą priteisti atsakovui, o jai už šį turtą - kompensaciją, elgiasi nesąžiningai. Pažymi, kad nuo pat faktinės santuokos iširimo iki pat šiol ieškovė, nors ir gyvena kartu su atsakovu, visiškai neprisideda prie būsto išlaikymo.
Trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ atstovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo bankui įteikti tinkamai.
Šalies argumentai
Atsakovas S. Č. pateikė teismui priešieškinį, jį bylos nagrinėjimo metu tikslino, juo prašo: 1) nutraukti atsakovo ir ieškovės santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 125), konstatuojant abiejų sutuoktinių kaltę; 2) nepilnamečių vaikų N. Č. ir A. Č., gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu, t. y. atsakovu S. Č.; 3) tuo atveju, jei iki teismo sprendimo priėmimo šioje byloje bus pateikti įrodymai apie naują ir tinkamą vaikams tam tikrą laiką gyventi ieškovės gyvenamąją vietą, tuomet, atsakovas prašo nustatyti tokią ieškovės ir nepilnamečių vaikų N. Č. ir A. Č. bendravimo tvarką: 3.1) ieškovė su vaikais bendrauja kas antrą savaitę nuo sekmadienio 17 val. iki kito sekmadienio 17 val. Bendravimo savaitės pradžioje ieškovė atvyksta pasiimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos, o savaitės bendravimo pabaigoje vaikus atvyksta pasiimti atsakovas iš ieškovės gyvenamosios vietos. Ši tvarka netaikoma šventinėmis dienomis, kurios aptartos atskirai. 3.2) kiekvienais poriniais metais vaikai savo ir brolio gimimo dieną, pasibaigus ugdymo procesui, o, jei jis nevyksta, nuo 12 val. bendrauja su ieškove, o kiekvienais neporiniais metais - su atsakovu. Tas iš tėvų, pas kurį bus vaikai per vieno iš jų gimimo dieną, privalo kitą dieną 8 val. pristatyti juos į mokyklą, o, jei tuo metu jie jos nelankys, tai 11 val. pristatyti į to iš tėvų gyvenamąją vietą, su kuriuo jie bus tą savaitę. 3.3) kiekvienais metais pirmą gegužės sekmadienį (Motinos dieną) nuo 10 val. iki 20 val. vaikai praleidžia su ieškove, kuri vaikus pasiima iš jų gyvenamosios vietos, jei jie tuo metu pagal bendravimo tvarkos 1 p. nėra pas ją, ir juos gražina į jų gyvenamąją vietą, jei tas sekmadienis nėra jos vaikų pasiėmimo laikas, o pirmą birželio sekmadienį (Tėvo dieną) vaikai nuo 10 val. iki 20 val. praleidžia su atsakovu, kuris vaikus pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos, jei jie tuo metu pagal bendravimo tvarkos 1 p. yra pas ją, ir juos gražina į ieškovės gyvenamąją vietą, jei tas sekmadienis nėra jo vaikų pasiėmimo laikas. 3.4) ieškovė kiekvienais metais spalio 14 d. (jos gimimo dieną) nuo 17 val. iki kitos dienos 8 val., o jei kita diena bus nedarbo diena, tuomet iki 11 val. praleidžia su vaikais, juos pasiimdama iš jų gyvenamosios vietos ir juos grąžindama į jų gyvenamąją vietą ar ugdymo įstaigą. 3.5) jeigu tą savaitę, kuomet bus atsakovo gimimo diena - kovo 14 d., vaikai bus su ieškove pagal bendravimo tvarkos 1 p., tuomet atsakovas juos pasiima iš ieškovės 17 val. ir pristato juos kitą dieną 8 val. į ugdymo įstaigą, o, jei kita diena bus nedarbo diena ir pagal bendravimo tvarkos 1 p. bus bendravimo su ieškove laikas, tuomet atsakovas iki 11 val. grąžina juos į ieškovės gyvenamąją vietą. 3.6) ieškovė kiekvienais metais vaikų atostogų (išskyrus vasaros atostogas, kurios aptartos žemiau) metu bendrauja su vaikais pusę kiekvienų jų mokymosi atostogų laiko, tikslesnį vaikų pasiėmimo ir grąžinimo laiką kiekvienu atveju šalys raštu, SMS žinutėmis ar per internetines programėles susitaria tarpusavio sutarimu, vadovaudamiesi išimtinai vaikų interesais, ne vėliau kaip likus 1 mėn. iki kiekvienų atostogų pradžios. 3.7) kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu ieškovė ir atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienas nepertraukiamai po dešimt dienų (pratęsdami vaikų buvimo pas juos savaitės laiką), tikslesnį atostogų laiką suderindami raštu, SMS žinutėmis ar per internetines programėles ne vėliau kaip iki birželio mėn. 1 d. 3.8) ieškovė kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 24 d. 18 val. iki gruodžio 25 d. 13 val. laiką leidžia su vaikais, juos pasiimdama iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama atgal į jų gyvenamąją vietą. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir atsakovo bendravimui ir tuomet atsakovas juos pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos, jei jie tuo metu bus pas ją pagal bendravimo tvarkos 1 p. 3.9) ieškovė kiekvienais poriniais metais nuo gruodžio 25 d. 13 val. iki gruodžio 26 d. 13 val. laiką leidžia su vaikais, juos pasiimdama iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama atgal į jų gyvenamąją vietą. Kiekvienais neporiniais metais laikas yra skirtas vaikų ir atsakovo bendravimui ir tuomet atsakovas juos pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina į ieškovės gyvenamąją vietą, jei ieškovė turi su jais bendrauti pagal bendravimo tvarkos 1 p. 3.10) ieškovė kiekvienais neporiniais metais nuo gruodžio 31 d. 15 val. iki sausio mėn. 1 d. 18 val. laiką leidžia su vaikais, juos pasiimdama iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama atgal. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir atsakovo bendravimui ir tuomet atsakovas juos pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina į ieškovės gyvenamąją vietą, jei ieškovė turi su jais bendrauti pagal bendravimo tvarkos 1 p. 3.11) kiekvienais neporiniais metais ieškovė nuo šeštadienio prieš Šv. Velykas 17 val. iki pirmos Šv. Velykų dienos 16 val. laiką leidžia su vaikais, juos pasiimdama iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama atgal. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir atsakovo bendravimui, ir tuomet atsakovas juos pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos ir juos grąžina atgal. 3.12) kiekvienais poriniais metais ieškovė nuo pirmos Šv. Velykų dienos 16 val. iki antros Šv. Velykų dienos 16 val. laiką leidžia su vaikais, juos pasiimdama iš jų gyvenamosios vietos ir grąžindama atgal. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir atsakovo bendravimui, ir tuomet atsakovas juos pasiima iš ieškovės gyvenamosios vietos ir grąžina į ieškovės gyvenamąją vietą, jei ieškovė turi su jais bendrauti pagal bendravimo tvarkos 1 p. 3.13) ieškovė ir atsakovas turi teisę bet kuriuo metu (išskyrus nakties laiką ir ugdymo proceso metu) bendrauti su vaikais telefonu ar per kitas internetines programas ir kiekviena šalis turi užtikrinti, kad kita šalis turėtų galimybę tokiu būdu pabendrauti su vaikais, kai šie bus pas jį. 3.14) tiek ieškovė, tiek ir atsakovas turi teisę tuo laikotarpiu, kai vaikai pagal nustatytą bendravimo tvarką bus pas juos, išvykti su vaikais laikinai iš Lietuvos be atskiro kito tėvo (motinos) sutikimo, tačiau privalo SMS žinute apie tai informuoti vienas kitą ne vėliau nei prieš 24 val., nurodant į kurią valstybę, kuriam laikui ir kokiu tikslu išvyksta su vaikais. Vaiko asmens dokumentą šalys privalo pateikti viena kitai per vieną dieną nuo kitos šalies paprašymo. 3.15) ieškovė ir atsakovas privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jų gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą, o taip pat nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaikų sveikatos sutrikimus bei keistis visa turima svarbia informacija apie vaikus. 3.16) ieškovė ir atsakovas turi teisę raštu, SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis susitarti dėl kito ieškovės bendravimo su sūnumi laiko ir toks susitarimas tampa privalomu jiems vykdyti. 3) tuo atveju, jei iki teismo sprendimo šioje byloje priėmimo nebus pateikta įrodymų apie naują ir tinkamą vaikams tam tikrą laiką gyventi ieškovės gyvenamąją vietą, tuomet, atsakovas prašo nustatyti tokią ieškovės ir nepilnamečių vaikų N. Č. ir A. Č. bendravimo tvarką: 3.1) ieškovė kiekvieno mėnesio pirmą, trečią ir penktą penktadienį 17 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Ši tvarka netaikoma šventinėmis dienomis, kurios aptartos atskirai. 3.2) ieškovė kiekvienos savaitės darbo dieną, išskyrus penktadienį, turi teisę, raštu, SMS žinute ar per internetines programėles suderinusi su atsakovu ne vėliau kaip prieš dvi dienas konkrečią vaikų pasiėmimo dieną, paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja nuvežti juos sekančią dieną į jų mokymosi įstaigą iki 8 val., o jei tuo metu jie nelanko jos, tuomet į jų gyvenamąją vietą iki 10 val. 3.3) kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu ieškovė ir atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienas nepertraukiamai du kartus po keturiolika dienų, tikslesnį atostogų laiką suderindami raštu, SMS žinutėmis ar per internetines programėles ne vėliau kaip iki birželio mėn. 1 d. Tuo laiku netaikoma E. Č. ir vaikų bendravimo tvarka pagal šią sutartį. 3.4) ieškovė kiekvienais metais pirmą gegužės sekmadienį, tai yra per Motinos dieną pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir įsipareigoja parvežti juos sekančią dieną 8 val. į jų mokymosi įstaigą, o jei tuo metu jie nelanko jos, tuomet į jų gyvenamąją vietą iki 10 val. 3.5) ieškovė per kiekvieno vaiko gimimo dieną, 16 val. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos atgal į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val. 3.6) kiekvienais metais ieškovė jos gimimo dieną, t. y. spalio 14 d., 17 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų mokymo įstaigą sekančią dieną iki 8 val., o jei tuo metu jie nelanko jos, tuomet į jų gyvenamąją vietą iki 10 val. 3.7) kiekvienais poriniais metais Šv. Kūčių dieną. t. y. gruodžio 24 d. ieškovė 18 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir tėvo bendravimui. 3.8) kiekvienais neporiniais metais gruodžio 25 d. ieškovė 15 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir tėvo bendravimui. 3.9) kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 d. ieškovė 16 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 d. 18 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir tėvo bendravimui. 3.10) kiekvienais poriniais metais šeštadienį prieš Šv. Velykas ieškovė 10 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal pirmą Šv. Velykų dieną 15 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir tėvo bendravimui. 3.11) kiekvienais neporiniais metais pirmą Šv. Velykų dieną 15 val. ieškovė pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal antrą Šv. Velykų dieną iki 18 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir tėvo bendravimui. 3.12) kiekvienais metais pirmą birželio sekmadienį (Tėvo dieną) nuo 10 val. iki pirmadienio 8 val. vaikai praleidžia su tėvu nepriklausomai, ar ši diena yra skirta vaikų ir mamos bendravimui. 3.13) kiekvienais metais kovo mėn. 14 d. (atsakovo gimimo dieną) vaikai nuo 17 val. iki sekančios dienos 8 val., jei lanko mokyklą, o, jei nelanko - iki 10 val. praleidžia su tėvu S. Č. nepriklausomai, ar šis laikas yra skirtas vaikų bendravimui su mama. 3.14) Ieškovė ir atsakovas vaikų mokymosi atostogų metu (išskyrus šventines dienas, kurios aptartos atskirai) bendrauja su vaikais kiekvienas po pusę kiekvienų jų mokymosi atostogų laiko, tikslesnį kiekvieno iš jų laiką šalys raštu, SMS žinutėmis ar per internetines programėles susitaria tarpusavio sutarimu, vadovaudamiesi išimtinai vaikų interesais, ne vėliau kaip likus 14 dienų iki kiekvienų atostogų pradžios. 3.15) ieškovė, negalėdama nustatytu laiku susitikti su vaikais, atsakovą informuoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nurodyto bendravimo su vaikais laiko pradžios. 3.16) tuo atveju, jei ieškovė vėluos atvykti pasiimti vaikus 1 val., tuomet atsakovas pasilieka teisę laiką su vaikais leisti savo nuožiūra. 3.17) ieškovė ir atsakovas privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jų gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą, o taip pat nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaikų sveikatos sutrikimus. 3.18) ieškovė ir atsakovas turi teisę raštu, SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis susitarti dėl kito atsakovo bendravimo su vaikais laiko ir toks susitarimas tampa privalomu jiems vykdyti. 4) tuo atveju, jeigu teismas nustatytų ieškovės ir vaikų bendravimo tvarką, kuri nurodyta patikslinto priešieškinio 3.1-3.16 punktuose (pagal pirmą sąlygą), tuomet, atsakovas prašo iš ieškovės E. Č. priteisti nepilnamečiams vaikams N. Č. ir A. Č. išlaikymą po 50 (penkiasdešimt) Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, o išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą S. Č.. O tuo atveju jeigu teismas nustatytų ieškovės ir vaikų bendravimo tvarką, kuri nurodyta reikalavimų 3.1-3.18 punktuose, tuomet atsakovas prašo iš ieškovės E. Č. priteisti nepilnamečiams vaikams N. Č. ir A. Č. išlaikymą po 200 (du šimtus) Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės (CK 3.196 str. 1 d. 1 p.), išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą S. Č.; 5) dalinti tik tą šalių turtą (skolas), kuris bendrai įgytas iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, t. y. iki 2019 m. gruodžio mėn. pabaigos; 6) ieškovės paimtą paskolą pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti asmenine ieškovės skola ir įpareigoti ją asmeniškai grąžinti AB „Swedbank“; 7) pripažinti, kad atsakovo imtos paskolos iš R. Č. 2020-06-15 - 6000 Eur, 2021-05-20 - 5000 Eur ir iš R. Č. imtos paskolos 2020-05-10 - 8000 Eur, 2021-03-20 - 5000 Eur yra asmeninės atsakovo skolos ir jas jiems jis asmeniškai privalo grąžinti; 8) pripažinti transporto priemonę CHRYSLER GD VOYAGER. valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 3900 Eur vertės, atsakovo asmenine nuosavybe; 9) 8 vnt. kiaulių, registruotų VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registre, bendros 2080 Eur vertės, pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe; 10) nustatyti, kad pagal 2020-09-01 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,1291 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos, iš šios sutarties atsiradusios visos teisės ir pareigos po santuokos nutraukimo atitenka atsakovui; 11) priteisti atsakovui S. Č. šį santuokoje įgyta turtą: 11.1) UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 100 vnt. paprastųjų vardinių, nematerialiųjų akcijų, kurių bendra vertė 2500 Eur; 11.2) sodybą, susidedančią iš 0,2100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kv. m gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių (tvoros, lauko tualeto), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). esančią (duomenys neskelbtini), Šilutės r., 53000 Eur vertės; 11.3) lengvojo automobilio priekabą „WNP-SUSKI“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 400 Eur vertės; 11.4) tris dvigules lovas, po 150 Eur kiekviena, bendros 450 Eur vertės; 11.5) rudos spalvos minkštą kampą, kurio vertė - 200 Eur; 11.6) virtuvinį stalą su 8 kėdėmis, bendros 900 Eur vertės; 11.7) virtuvinį komplektą, kurio vertė yra 800 Eur; 11.8) elektrinę orkaitę „Gorenje“, kurios vertė - 100 Eur; 11.9) šaldytuvą „Samsung“, 100 Eur vertės. 12) priteisti ieškovei E. Č. šį santuokoje įgytą turtą: 12.1) transporto priemonę „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios vertė - 4400 Eur; 12.2) baltos spalvos minkštą kampą. 200 Eur vertės; 12.3) įmontuojamą dujinę viryklę „Gorenje“, kurios vertė - 50 Eur. 13) pripažinti, kad atsakovas S. Č. panaudojo asmenines lėšas - 19675 Eur sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Šilutės r., pagerinimui (šio turto vertės padidėjimui); 14) iš atsakovo už jam atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį priteisti ieškovei 17062,50 Eur kompensaciją; 15) pripažinti atsakovui S. Č. asmeninę teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešajame registre jo asmeninės nuosavybės teise įgytą-pastatytą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1290 Eur, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1100 Eur, voljerą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1620 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), Šilutės r., 16) pripažinti atsakovui S. Č. asmeninę teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešajame registre jo asmeninės nuosavybės teise įgytą-rekonstruotą, vietoje sunaikintos daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) garažą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 913 Eur, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės r.; 17) palikti ieškovei tokią pavardę, kokią ji pati norės pasilikti; 17) tuo atveju, jeigu teismas netenkintų atsakovo priešieškinio reikalavimų 2, 3, 4 punktų, tuomet atsakovas prašo nustatyti jam analogišką bendravimo su nepilnamečiais vaikais N. Č. ir A. Č. tvarką, kokia buvo prašoma nustatyti ieškovei šio priešieškinio 3 punkte; 17) priteisti iš ieškovės atsakovui visas jo turėtas šioje byloje bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovas patikslintame priešieškinyje nurodė, kad faktiniai šalių santykiai nutrūko nuo 2019 m. gruodžio mėnesio pabaigos, prašo nustatyti vaikų N. Č., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su juo, o ne su ieškove. Atsakovo darbo užmokestis yra apie 535 Eur per mėnesį. Be to, jis augina kiaules ir jo metinės pajamos, pardavus jas, siekia iki 10000 Eur. Mano, kad abiejų tėvų maksimalus bendravimas su vaikais - vaikų praleidimas po 50 procentų laiko su kiekvienu iš tėvų, t. y. šalių vaikų gyvenimas po savaitę su kiekvienu tėvu, jiems būtų stabilumo garantas, nes jie jaustų kiekvieno tėvo meilę, dėmesį bei rūpestį, todėl toks bendravimas geriausiai užtikrintų jų interesus. Kadangi iki šiol abi šalys gyvena su vaikais ir tiek atsakovas, tiek ir ieškovė pilnai juos išlaiko, todėl išlaikymas vaikams negali būti priteistas nuo ieškinio (priešieškinio) teismui pateikimo dienos, o turi būti priteistas nuo teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo dienos. Šalys faktiškai sutuoktinių gyvenimą pradėjo gyventi atskirai nuo 2019 m. gruodžio mėn. pabaigos, todėl atsakovas prašo teismo, kad būtų dalijamas tik turtas (skolos), bendrai įgytas (įgytos) iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium. Prašo padalinti santuokos metu įgytą turtą, kaip nurodyta patikslintuose priešieškinio reikalavimuose.
Ieškovė atsiliepimu su pareikštu patikslintu priešieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, kad nesutinka su atsakovo teiginiais, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės bei, kad faktinė santuoka nutrūko 2019 m. gruodžio mėn. kai atsakovas sužinojo apie ieškovės neištikimybę. Nurodė, kad ieškinyje išsamiai išdėstė santuokos iširimo priežastis, kurias palaiko. Atsakovo pateiktos į bylą nuotraukos darytos jau prasidėjus skyrybų procesui, kai santuokos išsaugoti nebuvo jokių galimybių. Prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės. Nesutinka su atsakovo pateiktu reikalavimu, kad nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakovu, bei atsakovo pasiūlyta bendravimo su jais tvarka. Prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja bei priteisti iš atsakovo išlaikymą po 250 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį kiekvienam vaikui, kaip nurodyta ieškinyje. Nurodė, kad visus argumentus dėl vaikų gyvenamosios vietos išlaikymo bei bendravimo tvarkos su jais yra nurodžiusi ieškinyje ir juos palaiko. Mano, kad byloje vaikų bendravimo su tėvais tvarką 50: 50 procentų laiko nustatymas neatitiktų vaikų interesų. Nesutinka su atsakovo reikalavimu pripažinti, kad jo nurodytos paskolos, paimtos iš R. Č. 2020-06-15 - 6000 Eur, 2021-05-20 - 5000 Eur, iš R. Č. imtos paskolos 2020-05-10 - 8000 Eur, 2021-03-20 - 5000 Eur yra asmeninės atsakovo skolos ir jas jiems asmeniškai privalo grąžinti. Atsakovo pateikti skolos rašteliai yra niekiniai, fiktyvūs. Atsakovui jo tėvai R. Č. ir R. Č. niekada neskolino skolos rašteliuose nurodytų sumų, kadangi jie tokių didelių sumų niekada neturėjo, taip pat šie skolos rašteliai yra niekiniai, kadangi neatitinka įstatymo reikalaujamos notarinės formos, turinio reikalavimų. Skolos rašteliuose nėra nurodytas pinigų grąžinimo terminas. Mano, kad jokie pinigai pagal šiuos skolos raštelius nebuvo perduoti. Atsakovo tėvai gyvena dviejų kambarių bute. Jie abu nedirba, turi žemės iki 6 ha, turi nuo 13-20 karvių, parduoda karvių pieną ir tai yra jų pagrindinės pajamos. Atsakovo tėvas nėra pensijinio amžiaus, motina gauna neįgalumo išmoką. Jai yra žinoma aplinkybė, kad atsakovo tėvai šienavimui neturėdavo pinigų, jų skolindavosi. Nurodė, kad skolos raštelius atsakovas sudarė su artimiausiais šeimos nariais, t. y. su savo tėvais, kurie yra suinteresuoti bylos baigtimi. Sutinka su atsakovo nurodytomis automobilių „CHRYSLER GD VOYAGER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytomis vertėmis. Nesutinka su patikslinto priešieškinio reikalavimu, kad automobilis „Audi Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po santuokos nutraukimo atitektų ieškovei. Šiuo automobiliu naudojasi atsakovas ir mano, kad šis automobilis atsakovui teiks didesnę naudą, kadangi jį galės naudoti ūkinėje veikloje ir gauti pajamas. Ieškovei šis automobilis naudotis asmeniniams poreikiams yra per didelis. Dėl atsakovo nurodytų kilnojamų daiktų verčių, konkrečiai dėl virtuvinio komplekto 800 Eur vertės, elektrinės orkaitės „Gorenje“ 100 Eur vertės, šaldytuvo „Samsung“ 100 Eur vertės, rudos spalvos minkšto kampo 200 Eur vertės (ieškinyje šis baldas nurodytas kaip didesnis minkštas kampas 350 Eur vertės), įmontuojamos dujinės viryklės „Gorenje“ 50 Eur vertės nesutinka, laikosi ieškinyje nurodytų verčių. Taip pat nesutinka, kad įmontuojama dujinė viryklė „Gorenje“ 400 Eur vertės ir baltos spalvos minkštas kampas 200 Eur vertės būtų priteistas ieškovei. Šie daiktai buvo derinti prie atsakovui atitenkančių baldų, patalpų, todėl mano, kad tikslinga, kad jie ir liktų atsakovui.
Tretieji asmenys R. Č. ir R. Č. atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad juos liečiantis priešieškinio reikalavimas tik vienas, t. y. kad atsakovas prašo pripažinti, kad jo imtos paskolos iš jų, t. y. iš R. Č. 2020-06-15 – 6000 Eur, 2021-05-20 – 5000 Eur ir iš R. Č. 2020-05-10 – 8000 Eur, 2021-03-20 – 5000 Eur yra asmeninės jo skolos, su šiuo reikalavimu sutinka visiškai. Šiuos pinigus jie asmeniškai skolino sūnui, žinodami, kad jo santuoka faktiškai iširo 2019 m. gruodžio mėn., todėl skolą atsakovas asmeniškai turi pats jiems grąžinti. Atsakovas už šiuos pinigus įsigijo „CHRYSLER GD VOYAGER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aptvėrė segmentine tvora savo sodybos teritoriją, įdėjo vartus, renovavo ūkinį pastatą.
Trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ atstovas atsiliepimo į priešieškinį nepateikė, teismo procesiniai dokumentai ir pranešimas dėl atsiliepimo į priešieškinį pateikimo bankui įteikti tinkamai.
2023-01-12 Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovės pateiktoje išvadoje papildomai nurodyta, kad vaiko atstovai pagal įstatymą santuokos nutraukimo proceso ir (ar) gyvenimo skyriumi nustatymo metu ar po jo galimai daro neigiama įtaką vaikams. Policijos registruojamų įvykių registre 2022-12-22 registruotas S. Č. pranešimas apie tai, kad E. Č., būdama namuose bei girdint nepilnamečiams vaikams, keikė jį įvairiais žodžiais ((duomenys neskelbtini)) ir tai tęsiasi. Dėl tokių E. Č. veiksmų vaikai buvo labai išsigandę, jautė didžiulę įtampą, nerimą, patyrė stresą. Informacijoje nurodoma, kad atsakovo nuomone tokie moters veiksmai turėtų būti traktuojami kaip motinos valdžios panaudojimas priešingai vaikų interesams ir atitinkamai turėtų būti įvertinti, nes E. Č. taip elgiasi nuolat, ir tai žeidžia vaikų psichiką. S. Č., siekdamas apsaugoti vaikų interesus, prašo Tauragės AVPK Šilutės PK E. Č. nubausti administracine tvarka. E. Č. neneigia išvadinusi S. Č. neigiamą reikšmę turinčiais epitetais, tačiau šitaip elgiasi išprovokuota S. Č.. Šalių vaikai nurodo girdėję, kaip mama tėtį vadina negražiais žodžiais ir tai jiems labai nepatinka. Iš surinktų duomenų, bendraujant su šalimis ir jų vaikais, matyti, kad abu tėvai tarpusavyje konkuruoja dėl vaikų dėmesio, nevengia konfliktinių situacijų vaikų akivaizdoje. Tokia atmosfera šeimoje neigiamai veikia vaikų psichologinę ir emocinę savijautą) identifikuoti Aprašo 27 punkte įtvirtinti rizikos veiksniai (25.3.8), kurių pagrindu 2023-01-03 nustatytas pagalbos vaikui ir (ar) šeimai poreikis. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 36² straipsniu, 2023-01-04 Skyrius inicijavo atvejo vadybos šeimai procesą. Skyriaus manymu (remiantis turimų duomenų visuma) abiejų šalių prioritetai geriausių vaikų interesų užtikrinimo kontekste yra disfunkciniai ir konkrečiais atvejais - prieštaringi. Atliktas tik atsakovo gyvenimo ir buities sąlygų vertinimas, kadangi ieškovė nėra pakeitusi gyvenamosios vietos, nors tokius ketinimus ketina realizuoti po santuokos nutraukimo. Skyrius neturi objektyvaus pagrindo pasisakyti dėl ieškovės gyvenimo ir buities sąlygų tinkamumo vaikų interesų užtikrinimo atžvilgiu. Tačiau iš socialinių partnerių pateiktų duomenų matyti (2022-12-01, 5GD-11790, 5GD-11791), jog ieškovė aktyviai dalyvauja vaikų edukacinėje bei ugdymo įstaigos kultūrinėje veikloje. Skyrius neturi duomenų, kad kuri iš šalių negalėtų užtikrinti tinkamų nepilnamečiams vaikams gyvenimo ir auklėjimo sąlygų (abiejų ginčo šalių integracija darbo rinkoje sėkminga, gaunamas darbo užmokestis nėra minimalus, šalių nepilnamečiai vaikai teigiamai atsiliepia apie tėvus ir tikina iš abiejų sulaukiantys tolygaus dėmesio). Abiejų šalių įgūdžiai bei galimybės yra lygios, tačiau kvestionuotinas klausimas dėl galimo vaikų gyvenamosios vietos keitimo būtinumo. Skyriaus atstovei lankantis šeimoje, buvo išklausyta ir nepilnamečių vaikų pozicija. Abu nepilnamečiai vaikai vieningai nurodė norintys gyventi su abiem tėvais, tačiau suprasdami esamą situaciją, teigia, jog bus gerai taip, kaip nuspręs tėvai. Dėl bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu/motina, abu vaikai vieningai tikina, jog norėtų su kiekvienu iš tėvų bendrauti kas antrą savaitę. Pasiteiravus ar nesudarytų sunkumų, nesukeltų nuovargio ir pan., sąlyginai dažnas aplinkos keitimas, vaikai patikino, jog problemų neįžvelgia ir mano, kad tiek vienoje, tiek kitoje vietoje nieko nestokotų. Nepaisant to, koks gali būti priimtas tėvų/teismo sprendimas, vaikai keisti ugdymo įstaigos nenorėtų (2022-11-17 5VAIK-348, 5VAIK 349). Skyrius, laikosi nuomonės, jog nėra įrodytas/pagrįstas vaikų gyvenamosios vietos keitimo poreikis. Tiek priešieškinyje, tiek pareiškime dėl 2022-07-22 patikslinto priešieškinio dalyko patikslinimo išdėstyta tvarka nediskriminuoja ieškovės ir jos teisių dalyvauti vaikų gyvenime bei nepažeidžia prioritetinių vaikų interesų, tačiau manoma, jog turėtų būti tikslinami 1 ir 5 punktai. Teismui nustačius vaikų gyvenamąją vietą su ieškove ir tenkinant jos reikalavimus dėl bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarkos, manytina, jog turėtų būti tikslinami bendravimo su vaikais tvarkos 1, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10 punktai. Ginčo šalių nepilnamečius vaikus labiausiai tenkintų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu/motina tvarka pagal „50:50 procentų laiko modelį“. Nepriklausomai nuo to, koks bus galutinis teismo sprendimas, mano, jog pirmiausia turi būti objektyviai įvertinos šalių galimybės užtikrinti sklandų procesą, laipsnišką perėjimą prie vaikams neįprastos bendravimo ir galimai - gyvenimo, aplinkos. Teismui priėmus galimai kompromisinį sprendimą, dėl vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, išlaikymui prašomos priteisti sumos pagal šalių pagrįstai išdėstytą poziciją, neprieštarauja, kad ji būtų nustatyta vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais.
Atsiliepimas
Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė patikslinto ieškinio reikalavimus, iš esmės palaikė ieškinyje bei atsiliepime į priešieškinį nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad atsakovas jai yra sakęs, kad šis yra turėjęs santykių su kita moterimi, sesers drauge, tačiau nemano, kad tai santuokos nutrūkimo priežastis. Mano, kad santuokos nutrūkimo priežastis buvo ta, kad ji 2019 m. vasaros pradžioje pastebėjo atsakovo padarytus piniginius pavedimus broliui į Rusiją. Dažnai skambindavo to brolio žmona. Pamena įvykį, kad atsakovas davė jai 100 Eur ir liepė juos įsidėjus į sąskaitą pervesti tuos pinigus brolio žmonai J. Č.. Atsakovas priekaištavo, kad ji nepalaiko jo brolio. Tuomet pasidarė nebeįmanoma su atsakovu gyventi. Atsakovas priekaištaudavo, kad ji per mažai uždirba, todėl jos pagrindinis tikslas buvo uždirbti pinigus. Nurodė, kad santuoka faktiškai iširo 2019 m. vasaros pradžioje, birželio – liepos mėn., kai ji paprašė atsakovo savo banko kortelės. Pastebėjo, kad iš jos kortelės buvo nuimami pinigai - 200-500 Eur. Su kitu vyru susipažino 2021-10-10 ir tai nėra santuokos iširimo priežastis. Mano, kad jai skirti priekaištai buvo psichologinis smurtas prieš ją. Psichologinis smurtas truko 15 metų, o prieš ieškinio padavimą suaštrėjo. Vaikai viską matė, konfliktus, nesutarimus, atsakovas nesuvokdamas, kad yra vaikai šalia keldavo konfliktus. Ji alkoholio nevartoja. Į psichologus pagalbos nesikreipė. Ant atsakovo nešaukdavo. Pamena įvykį, kai ji pakėlė balsą, kai buvo apipilta arbata, tuomet skambino advokatui, nuėjo į policiją, bet kažkokių veiksmų iki galo nesiėmė. Santuokoje, kurioje buvo naudojamas psichologinis smurtas, gyveno, kadangi mylėjo atsakovą ir norėjo, kad vaikai turėtų tėvą, kad vaikai ten lankytų toliau mokyklą. Santuokos metu su atsakovu susilaukė 3 vaikų, dukra šiuo metu pilnametė ir du sūnūs – moksleiviai. Po faktinio santuokos iširimo ji liko gyventi bendruose namuose, laisvalaikio kartu neleisdavo, švenčių nešvęsdavo, tik tiek, kad gyveno viename name. Atsakovas mokėjo už elektrą, vandenį, maistu naudojosi bendrai. 2022 m. vis dar gyvendama su atsakovu komunalinių mokesčių nemokėjo. Su vaikais yra kalbėjusi, kad mama skiriasi, neliks šiuose namuose, su vaikais visą laiką buvo bendraujama. Vaikai lengvai keičia aplinką, neturi baimės jausmo, jie mokosi (duomenys neskelbtini). Vaikai tėtį myli, nori būti su juo, jie priima, kad jau viskas bus atskirai, ji vaikais rūpinasi, leidžia laisvalaikį, vežioja juos į treniruotes, rūpinasi jų sveikata, rengia jiems šventes, vežioja į būrelius. Vaikai yra jai sakę, kad norėtų gyventi su ja, todėl prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Mano, kad atsakovas daro įtaką vaikams, juos nuteikinėja prieš ją. Jos darbdavys yra lankstus, galėtų šiek tiek pasikoreguoti darbo grafiką. Dirba iki 17 val., būna, kad dirba nuo 06.30 val. ir nuo 11 ar 12 val., vieną kartą į mėnesį būna, kad 5 val. ryto reikia į darbą. Kadangi vaikai jau yra dideli į mokyklą patys gali nueiti, pusryčius ji visada vaikams ruošia. Prašo nustatyti atsakovo su vaikais bendravimą tvarką t. y. patvirtinti ieškinyje jos nurodytą bendravimo su vaikais tvarką. Tačiau nurodė, kad ta bendravimo tvarka galėtų būti koreguojama. Jeigu būtų nustatyta 50:50 bendravimo tvarka, vaikų vežimą į būrelius suderintų su savo laisvadieniais. Nors vaikų maitinimu ji rūpinasi geriau, mano, kad atsakovas taip pat galės vaikus pamaitinti. Mano, kad kai jai reikės dirbti naktinėje pamainoje, atsakovas galės prižiūrėti vaikus. Prašo priteisti vaikams išlaikymą po 250 Eur, kuri yra pusė minimalios mėnesinės algos atskaičius mokesčius ir skiriamus pinigus vaikams iš valstybės. Jos gaunamas darbo užmokestis yra nuo 700-900 Eur per mėnesį, visada toks pat, yra gavusi papildomas premijas už gerą darbą, turi darbovietės nuolaidos kortelę, kuria gali naudoti perkant įmonės produktus, kas mėnesį už 30 Eur, taip pat jai kompensuoja kurą į mėnesį 70 litrų įvertinę kilometražą. Mano, kad paskolos rašteliai yra niekiniai. Nesutinka, kad pastatų renovacijai buvo išleista 19675 Eur suma. Renovacija ūkinio pastato atlikta senomis plytomis, buvo pirkta tik stogo danga ir mediena, darbus atliko neprofesionalūs darbuotojai. Matė, kad griovimo darbai buvo atlikti. Nežino kokia suma buvo išleista renovacijai. 2020 m. savo piniginėmis lėšomis prie ūkinio pastato, tvoros, automobilio ji pati neprisidėjo, tačiau tuo metu atsakovas neprisidėjo prie vaikų išlaikymo. Sutinka su atsakovo nurodytomis automobilių vertėmis, taip pat sutinka, kad automobiliai ir priekaba būti priteisti atsakovui. Sutinka su atsakovo nurodyta pastatų verte 53000 Eur. Taip pat pripažįsta, kad atsakovas savo lėšomis pastatė ūkinius pastatus, vietoje daržinės pastatė garažą, taip pat aptvėrė tvorą, įstatė vartus.
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė advokatė Diana Vaitkevičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovė kaltina atsakovą dėl to, kad iširo jų santuoka, dėl smurto prieš ją ir dukrą. Nesutinka su atsakovo pozicija, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Konfliktus išprovokuodavo atsakovas. Konfliktai kildavo dėl to, kad atsakovas prekiavo alkoholiu, dirbdamas taksi vairuotoju. Atsakovas yra 10 kartų baustas administracine tvarka. Prašo vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove, kadangi ji leidžia laiką su vaikais, ruošia pamokas, aktyviai dalyvauja mokyklos šventėse ir kitose veiklose. Ieškovė rūpinasi vaikais nuo pat gimimo, žino ko vaikams reikia, rodo jiems meilę, švelnumą, nori gyventi švariai. Prašo nustatyti atsakovo bendravimo su vaikais tvarką bei priteisti iš jo išlaikymą po 250 Eur. Palaikydama patikslintą ieškinį nurodė, kad ieškovės pozicija po Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovės išvados pasikeitė. Kadangi vaikai nurodė, kad nori toliau gyventi tame pačiame name bei lankyti tą pačią mokyklą, ieškovė pageidauja likti gyventi šeimos name. Sutinka atsakovui už tai išmokėti kompensaciją. Dėl atsakovo sodybos pagerinimų nurodė, kad neprieštarauja, kad atsakovas išsiardytų malkinę, voljerus, kiaulides, t. y. kurie nėra įregistruoti duomenų bazėje. Atsakovas išsikeldamas iš sodybos galėtų tuos pastatus išsiardyti ir išsivežti. Mano, kad remonto darbus galėjo atlikti po santuokos nutraukimo. Pagal paskaičiavimą ieškovė galėtų atsakovui kompensuoti 20850 Eur sumą, kurią galėtų sumokėti dalimis. Mano, kad pirmą kompensaciją 10000 Eur sumokėtų teismo sprendimo priėmimo dieną, o kitai kompensacijos daliai imtų paskolą. Ieškovės pajamos yra pastovios, maždaug apie 1000 Eur. Prašo priteisti ieškovei 50 proc. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų. Mano, kad skolos rašteliai surašyti neteisėtai, nebuvo susitarta dėl skolos grąžinimo termino, atsakovas nesilaikė reikalaujamos notarinės paskolos formos. Prašo patikslintą ieškinį tenkinti, atsižvelgiant į pasikeitusias aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu iš esmės palaikė patikslintus priešieškinio reikalavimus bei priešieškinyje ir atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad 2019 m. gegužės – birželio mėn. pastebėjo, kad ieškovė yra pasikeitusi, visada su kažkuo bendrauja telefonu. Kadangi telefonas buvo registruotas jo vardu, jam gavus skambučių išklotinę pastebėjo, kad ieškovė nuolatos bendrauja su vienu numeriu, dėl to kilo tarp šalių konfliktas, o ieškovė paaiškino, kad bendrauja darbo reikalais. Nutarė 2019 m. birželio/liepos mėn. vesti atskirus gyvenimus. Mano, kad santuoka faktiškai iširo nuo 2019 m. gruodžio mėn. Kad ieškovė neištikima, sužinojo iš bendrų pažįstamų, kurie nurodė, kad pas juos į namus pradėjo vaikščioti svetimi žmonės. 2021 m. yra matęs sūnaus telefone ieškovės ir jos draugo nuotrauką. Sūnus N. jam buvo sakęs, kad mama buvo dėdę parsivežusi. Ieškovės konfliktų metu nežemindavo, nurodė, kad pačios ieškovės elgesys būdavo aršus, ji šaukdavo. Nesutinka su ieškovės pozicija, kad jis yra konfliktų šeimoje pradininkas. Yra sakęs ieškovei, kad ši pakeistų darbą, nes jos dažnai nebūdavo namuose, o žmona turėtų būti namuose vakarais. Ieškovė nėra jo sveikinusi su gimimo diena. Jis ją pasveikindavo, tačiau po to, kai santykiai nutrūko, nebesveikina. Vaikai turėtų gyventi su juo, jiems įprastoje aplinkoje, kadangi jis gali reguliuoti savo laiką, jo darbo grafikas nėra įpareigojantis, gali nedirbti savaitę. Su vaikais ryšys yra artimas ir glaudus. Su vaikais apie skyrybas nėra kalbėjęs, mano, kad jie tai supranta. Mano, kad geresnės gyvenimo vaikams sąlygos bus pas jį, kadangi vaikai toje sodyboje augo nuo mažens, vaikams būtų didelė trauma iš ten išsikelti ir pakeisti mokyklą. Vaikai kelsis į kitą mokyklą, kai reikės eiti į 9 klasę. Vaikų ugdyme labiau dalyvauja ieškovė. Prie elektroninio dienyno prisijungimo neturi. Mano, kad vaikais galės pasirūpinti taip pat kaip ir ieškovė. Dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo nurodė, kad mano, jog vaikai turėtų su abiem tėvais bendrauti vienodai, jis galėtų vaikus pasiimti, kai ieškovė dirbs. Dėl būrelių nurodė, kad savaitėje vaikams būreliai vyksta 6 kartus, futbolo, robotikos, ledo ritulio. 90 proc. vežiojimo į būrelius atlieka jis. Atsakovo darbo grafikas palankus, jis pats nusistato, kad galėtų laiką leisti vaikams, būreliai vyksta 17 val., kitas 15 val., kitas 17 val., arba 19 val. Nurodė, kad ieškovei fiziškai neįmanoma būtų suvežioti vaikų į būrelius, kadangi ji išvažiuoja nuo 7 val. ryto ir grįžta 20 val. vakare. Mano, kad jeigu vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove vaikai tada gyventų vieni. Vaikai šiuo metu, išimtinais atvejais, kelias valandas po pamokų galėtų pabūti vieni. Ieškovė draudžia vaikams bendrauti su seneliais. Broliui pinigus pervedinėdavo tėvų prašymu, kadangi jie neturi elektroninės bankininkystės. Nurodė, kad ieškovė žinojo, kad jo broliui yra pervedami tėvų pinigai. Brolio reikmėms jis atsidarė naują sąskaitą Lietuvoje. Šia kortele naudojasi brolio advokatas. Matydavosi, kad pinigai buvo išimti Rusijos Federacijoje, kadangi matosi sąskaitos išrašuose, kad nuimta kita valiuta. Savo šeimos pinigų broliui į Rusiją nesiuntė. Ūkį gerino nuo 2020 m. iki 2022 m. rudens iš savo asmeninių lėšų. Pastatai nėra registruoti, kadangi jie yra laikinos statybos. Į bylą pateikta darbų sąmata, kad parodyti kiek būtų sumokėta už darbus, tai yra pavyzdinė sąmata. Dokumentų, kad mokėjo už remonto darbus neturi. Pasikeitus ieškovės atstovui jis sužinojo aplinkybę, kad ieškovė nori pasilikti gyventi sodyboje. Ieškovė nebuvo išreiškusi pageidavimo likti gyventi sodyboje. Mano, kad būtų neteisinga sodybą priteisti ieškovei, kadangi ten yra daugiau jo asmeninių lėšų sudėta be to, joje yra ūkiniai pastatai, kuriuose jis laiko kiaules ir iš to gauna pajamas. Kiaulininkyste verčiasi 20 metų, tai jo pragyvenimo šaltinis. Kad sodyba tvarkyta iš asmeninių lėšų, įrodo skolos rašteliai. Skolos rašteliuose nėra nurodyta pinigų grąžinimo data, kadangi jie susitarė, kad grąžins ją kada atsakovas galės, tėvai juo pasitiki, neskubina. Tėvų finansinė padėtis leido jiems skolinti tokią pinigų sumą. Atsakovas turi aukštąjį neuniversitetinį teisinį išsilavinimą, yra baigęs kolegiją. Nesidomėjo, kaip reikia skolos raštelius rašyti. Sesuo žino, kad jis yra skolingas tėvams. Prašo sodybą priteisti jam, nes ieškovė nutraukusi santuoką, sodyboje negyvens, ją parduos, nes jos darbas mieste, sodyba pasirūpinti ji neturės galimybių. Be to, ieškovė neturi finansinių galimybių jam išmokėti piniginės kompensacijos. Priteisus jam sodybą, jis turi galimybę iš karto ieškovei išmokėti piniginę kompensaciją. Automobilis „CHRYSLER GD VOYAGER“ buvo įsigytas 2020-06-23 iš jo asmeninių iš tėvų pasiskolintų lėšų, kadangi prieš tai turėtas automobilis sugedo ir buvo per brangu remontuoti. Sugedęs automobilis buvo parduotas už 1000 Eur. Ieškovei dalies gautos pinigų sumos nedavė, kadangi ieškovė gyvendama kartu neprisidėjo prie komunalinių mokesčių. Prašo automobilį Audi Q7 priteisti ieškovei, kadangi ji juo važinėdavo į darbą, tačiau neprieštarauja, kad jis būtų priteistas jam ir jis sumokėtų ieškovei kompensaciją.
Atsakovo atstovė advokatė Irma Grikšelienė teismo posėdžio metu palaikė patikslintus priešieškinio reikalavimus ir nurodė, kad nei ieškovė, nei atsakovas, matydami, jog jų santuoka pradėjo irti, nesiėmė aktyvių veiksmų santuokai išsaugoti. Prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakovas mano, kad dėl santuokos iširimo yra ir jo kaltės, kadangi per mažai skyrė ieškovei dėmesio. Prašo nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su atsakovu, kadangi su vaikais praleidžia didžiąją dalį laisvalaikio, atsakovas galės nuvežti į visus būrelius, ką jis daro iki šiol. Tarp atsakovo ir vaikų yra itin artimas ryšys, ko nepaneigė ir ieškovė. Mano, kad berniukai, gyvendami su tėvu, turės galimybę užsiimti vyriškais darbais, žaidimais ir taip ugdyti savo identitetą. Mano, kad negalima nustatyti gyvenamosios vaikų vietos su ieškove, kadangi ji dėl užimtumo darbe, negalės užtikrinti jų teisės į lavinimą. Ieškovė ankstesniuose teismo posėdžiuose nurodė, kad ketina išsikelti iš sodybos, tačiau jos reikalavimai pasikeitė sužinojus, kad vaikai nenori keisti gyvenamosios vietos, mokyklos. Jeigu teismas nustatytų vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, tuomet, prašo, nustatyti analogišką atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką 50 : 50, kuri nurodyta patikslinto priešieškinio 3.1-3.16 punktuose. Dėl išlaikymo nepilnamečiams priteisimo nurodė, kad atsakovas prašo iš ieškovės priteisti absoliučiai minimalią sumą, t. y. po 200 Eur kiekvienam vaikui nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jų pilnametystės, kadangi atsakovas yra finansiškai pajėgus pats suteikti vaikams tinkamo dydžio išlaikymą. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju paskirti atsakovą. Prašo dalinti tik tą šalių turtą, kuris bendrai įgytas iki 2019 m. gruodžio mėn. pabaigos, kadangi nuo to laiko šalių santuokiniai ryšiai nutrūko, jie vedė atskirus ūkius, iš bendrų lėšų nieko neįgijo, ką patvirtino ir ieškovė. Tuo metu atsakovas pagerino turtą iš savo lėšų, kuriuos paskolino atsakovo tėvai. Atsakovo skolą tėvams prašo pripažinti asmenine atsakovo skola, kadangi atsakovo tėvai, tretieji asmenys, paskolinę jam pinigus pasirašė skolos raštelius ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuos pinigus skolino atsakovui asmeniškai. Prašo automobilį „CHRYSLER GD VOYAGER“ pripažinti asmeninė atsakovo nuosavybe. Prašo netenkinti ieškovės reikalavimo priteisti sodybą jai. Ieškovės pozicija, kad atsakovas gali nusiardyti ir išsinešti nebaigtus statyti pastatus yra nei ekonomiška, nei etiška, nei teisinga ir prieštarautų visiems principams. Atsakovas gali ieškovei už jam tenkančią didesnę turto dalį išmokėti kompensaciją, kadangi jis yra finansiškai pajėgus tai padaryti. Atsakovas pateikė įrodymus, kad jo sąskaitoje yra tam reikalinga pinigų suma. Mano, kad ieškovė kompensacijos atsakovui išmokėti negalėtų. Dėl konfliktiškų santykių sodybą padalinti per pusę negalima, todėl prašo sodybą priteisti atsakovui. Ieškovė prašė jai priteisti 50 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, mano, kad tenkinus tokį prašymą sustotų įmonės veikla, dirba keli darbuotojai, be to ieškovė prie įmonės veiklos nėra niekada prisidėjusi. Ieškovė su kito turto dalintino turto, atsakovo pateiktomis turto vertėmis sutiko, todėl prašo dalinant turtą jomis vadovautis. Prašo lengvąją priekabą, 3 lovas, automobilį Audi Q7 priteisti atsakovui. Ieškovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę, šiam prašymui atsakovas neprieštarauja. Atsakovas savo lėšomis po faktinio santuokos iširimo, pasistatė keturis statybos leidimų nereikalaujančius statinius t. y. du ūkinius pastatus, voljerą bei vietoje sugriuvusios daržinės – garažą. Šių pastatų įregistruoti atsakovas negali, nes ieškovė kategoriškai atsakė pasirašyti ant reikiamų dokumentų, todėl atsakovas negali šių pastatų įregistruoti. Ieškovė pripažino, kad atsakovo asmeninėmis lėšomis buvo pastatyti statiniai, todėl prašo šiuos statinius pripažinti asmenine atsakovo nuosavybe. Prašo patikslintą priešieškinį tenkinti visiškai, patikslintą ieškinį atmesti bei priteisti atsakovui iš ieškovės visas atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo R. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Iš sutaupytų lėšų 2020 m. pavasarį, gegužės ar birželio mėn. kartu su žmona suteikė sūnui (atsakovui) 6000 Eur paskolą. Skolino statyboms. Antrą sykį skolino sūnui 2021 m. gegužės arba birželio mėn. 5000 Eur sumą. Nežino, kad dėl tokių sumų skolinimo reikia kreiptis į notarą. Žmona sūnui paskolino 8000 Eur, vėliau 5000-6000 Eur sumą. Bendrai buvo paskolinta atsakovui 24 000 Eur suma. Jis teikė pinigus sūnui asmeniškai, kadangi atsakovas skyrėsi su ieškove. Pasirašė atsakovo išrašytus skolos raštelius. Skolos rašteliuose skolos grąžinimo terminas nebuvo nurodytas. Atsakovas jam nurodė, kad po skyrybų ieškovei išmokės kompensaciją o jis liks name gyventi. Pinigais padėjo kitam sūnui V., kuris yra sulaikytas jau beveik 5 m. Jis perduodavo atsakovui pinigus, kad šis pervestų pinigus kito sūnaus advokatui, kadangi jis pats nemokėjo naudotis elektronine bankininkyste. Sūnų V. informavo telefonu apie atsakovui paskolintus pinigus. Mano, kad atsakovo santuoka iširo todėl, kad ieškovė susirado draugą. Nuo 2019 m. ieškovė su atsakovu nebeveda bendro ūkio. Ieškovę apibūdina, kaip karšto būdo moterį, mažai su ja bendrauja. Sūnus negeria, nerūko, rūpinasi vaikais, vaikai tik su juo būna. Nurodė, kad liudytoja K. Č. sakė netiesą, kad švenčių jie nešvęsdavo. Jis kartu su žmona atvykdavo švęsti gimtadienius, dovanodavo pinigų. Atsakovas šventes rengdavo. Ieškovė švenčių metu būdavo antrame aukšte ir nenusileisdavo į pirmą aukštą. Su anūkais bendrauja pastoviai. Dėl jo bei žmonos gaunamų pajamų nurodė, kad gauna pajamas už pieną vasarą abu 3000 Eur į mėnesį, dabar apie 2000 Eur. Vasaros laikotarpiu nuo gegužės iki lapkričio mėn., gauna išmokas už žemę iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, jis gauna 4000 Eur išmokų sumą o žmona apie 2000 Eur sumą. Gauna pajamas iš gyvulių, maždaug 15000 -18000 Eur, taip pat gauna pensiją, žmonos pensija yra 350 Eur, jo 400 Eur. Šiuo metu ūkyje augina 40 raguočių ir 10 avių. Su sutuoktine per mėnesį išleidžia maždaug 100 Eur elektrai, maistui kažkiek, kitas likusias lėšas kaupia.
Trečiasis asmuo R. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra jos sūnus. 2019 m. atvažiavęs sūnus pasakė, kad skiriasi su žmona, nes ši turi draugą ir prašė paskolinti pinigų, kadangi pirko mašiną, statė tvorą ir vartus, ūkinį pastatą tobulino. 2020 m. gegužės mėn. paskolino sūnui 8000 Eur sumą, 2021 m. paskolino 5000 Eur sumą, iš viso ji sūnui paskolino 11000 Eur. Skolino pinigus ir jos sutuoktinis, bendrai su sutuoktiniu sūnui paskolino 24 000 Eur sumą. Skolinamus pinigus turėjo grynais namuose. Dabar pinigai laikomi banke. Pas notarą paskolos neįformino, kadangi skolino ne svetimam, o sūnui. Skolinimo metu nesusitarė, kada jis turės atiduoti pinigus. Nurodė, kad jos ir sutuoktinio pajamos yra: pensija, abiejų išmokos iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, bei gaunamos pajamos už gyvulis. Su anūkais bendrauja. Nustojo lankytis pas ieškovę ir atsakovą, kai prasidėjo skyrybų procesas. Ieškovė nenorėdavo bendrauti. Ieškovės ir atsakovo šeimoje nėra pastebėjusi smurto. Anūkai jai dėl to nesiskundė. Nurodė, kad jeigu reikės ieškovei išmokėti kompensaciją, jie galės atsakovui paskolinti 30 000 Eur sumą. Nežino kas kaltas dėl santuokos iširimo. Atsakovo santykiai su vaikais geri. Sūnaus pajamų nežino. Finansiškai padeda sūnui, kuris atlieka bausmę.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Šilutės rajone atstovė, teikdama išvadą, papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad tarnyba nuo 2022 metų gavo 14 pranešimų apie galimus vaikų teisių pažeidimus, kurie nepasitvirtino, tačiau E. Č. 2023-02-09 buvo surašytas nutarimas pagal ANK 72 straipsnį, nes girdint vaikams iškeikė tėvą ir už šį pažeidimą jai buvo skirtas įspėjimas. S. Č. nuobaudos nebuvo taikytos.
Liudytoja D. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad E.a yra jos dukterėčia. Apie ieškovės gyvenimą jai yra žinoma iš ieškovės pasakojimų, kadangi dažnai jai skambindavo ir guosdavosi. Prieš 3 m., kai ji buvo atvykusi pas dukterėčią ji prašė jos nepalikti, kadangi atsakovas naudoja prieš ją psichologinį smurtą. Jai ieškovė pasakojo, kad atsakovas ją vaikų akivaizdoje vadino necenzūriniais žodžiais. Paties smurto iš atsakovo pusės nėra mačiusi, tačiau yra mačiusi mėlynes ant ieškovės rankų. Prieš 6-7 m. ieškovė pasakojo, kad ją vyras lovoje suspardė. Ieškovė yra uždaras žmogus, smurtas vykdavo namuose. Po stiprių konfliktų ieškovė jai paskambindavo, papasakodavo, kas nutiko. Žino, kad 2022-03-08 atsakovas buvo užpylęs ieškovei ant galvos karšto vandens, ieškovė jos klausė ką jai daryti. Ieškovė yra jai sakiusi, kad atsakovas ją labai dažnai žemina vaikų akivaizdoje, santykių normalių palaikyti nebeįmanoma. Žino, kad iš ieškovės atsakovas atėmė automobilį. Kad galėtų ieškovė važinėti į darbą, ji savo automobilį paskolino ieškovei. Atsakovas vaikus myli, smurto prieš juos nėra naudojęs. Kai ji atvykdavo į svečius, atsakovas išeidavo, su ja nenorėdavo bendrauti.
Liudytoja S. D. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra jos brolis. Atsakovas jai pasakojo, kad skyrybų priežastis yra ta, kad ieškovė turi draugą. Jai atsakovas pasakojo, kad ieškovė su draugu bendrauja žinutėmis. Nuo 2019 m. gruodžio mėn. ieškovė ir atsakovas nebeveda bendro ūkio, tačiau gyvena tame pačiame name. Yra mačiusi pas tėvus ieškovės ir atsakovo konfliktą. Psichologinio smurto atsakovo šeimoje nėra mačiusi. Jos tėvams pinigų netrūksta, jie gauna pensijas, parduoda gyvulius. Tėvai gyvena daugiabutyje, kaime. Tėvai turi dvylika karvių, bendrai turi apie 50 galvijų. Žino, kiek tėvai turi pinigų, žino jų banko kodus, jeigu kas nors tėvams atsitiktų. Atsakovas yra skolinęsis iš tėvų pinigų maždaug 4 kartus. Ieškovė vaikus aprūpindavo rūbais, rūpindavosi jų reikmėmis, visada ieškovė tvarkinga ir graži, atsakovas rūpindavosi maistu, mokesčiais, kuru, finansiniais dalykais. Anksčiau ieškovės ir atsakovo šeima gyveno (duomenys neskelbtini), vėliau persikėlė į (duomenys neskelbtini), ten nusipirko namą, kurį statėsi ir remontavo iš savo lėšų. Vėliau atsakovas skolinosi statybai. Bendrai iš tėvų yra pasiskolinęs 24 000 Eur, kad pabaigti statyti ūkinį pastatą, mašinai įsigyti, tvorai ir vartams statyti. Pinigų atsakovas tėvams dar nėra grąžinęs. Ar tėvai skolino pinigus konkrečiai atsakovui ar šeimai, nežino. Atsakovo santykiai su sūnumis geri, kadangi jo darbo grafikas lankstesnis, jis labiau vaikais rūpinasi. Jos tėvai anūkus sveikindavo su gimtadieniais, duodavo jiems pinigų. Ieškovė greitai įsiplieskia, kaip galvoja, taip ir sako. Tėvai kitam broliui Rusijoje padeda per atsakovą, kuris įnešdavo tėvų pinigus į sąskaitą. Tėvai brolį remia tada, kai paskambina advokatas.
Liudytoja K. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad ji, būdama 16 metų susirado vaikiną, tėvui tas nepatiko, jis viską draudė, elgėsi nepagarbiai, rėkdavo. Sakydavo, kad jeigu nepatinka jo taisyklės, gali išeiti. Ji būdama (duomenys neskelbtini)išėjo iš namų. Išėjusi pati nutarė atsiriboti nuo tėvų. Konfliktai šeimoje prasidėjo dar iki 2018 m. Tėvai konfliktuodavo, bet susitaikydavo. Namuose iš tėvo pusės buvo rodoma nepagarba, kuri pasireiškė tuo, kad jis niekada nepasakydavo gražaus žodžio, sakydavo mamai „varyk iš čia, čia ne tavo, padėk čia mano viskas,“ ir pan. Yra buvę atvejų, kad mamai neduodavo automobilio raktelių. Yra tekę mamai važiuoti į darbą autobusu, nors namuose buvo du automobiliai. Tėvas vartodavo necenzūrinius žodžius mamos atžvilgiu, mažesni broliai tai girdėdavo, mama nieko neatsakydavo, nuleisdavo galvą ir nueidavo. Mama tėvo atžvilgiu necenzūrinių žodžių nevartodavo. Mano, kad mama bijojo tėvo. Jausmų tėvai vienas kitam nerodė. Tėvas mamai gėlių nedovanodavo. Mama nėra dovanų tėvui dovanojusi taip pat. Mama yra gero, švelnaus, rūpestingo charakterio. Mama visada ją palaikydavo, padėdavo ir aprūpindavo viskuo, tėvas taip pat kartais gamindavo valgį. Kai mama būdavo darbe, tėvas prižiūrėdavo brolius. Po jos išėjimo iš namų, konfliktai pasidarė dažnesni, mano, kad jie tuomet pradėjo gyventi atskiruose kambariuose. Mano, kad dėl skyrybų proceso kalti yra abu tėvai, tik tėvo kaltės dalis yra didesnė. Mama nieko nedarė, nesprendė iškilusių problemų. Turtas buvo pagerintas dar gyvenant šeimoje, viską statė abu tėvai. Nors šeimoje uždirbti pinigai buvo bendri, tačiau tėvas sakydavo, kad, kadangi jis yra šeimos galva tai kaip jis pasakys taip ir bus. Mamos banko kortelė būdavo pas tėvą. Pamena, kad vieną vakarą, kai mama ruošėsi kažkur eiti, o tėvas jai neleido, jis tempė mamą už plaukų. Taip pat pamena, kad vieną kartą prieš ją pačią buvo panaudotas smurtas po įvykio (duomenys neskelbtini), tačiau į Vaikų teises kreiptasi nebuvo. Vieną kartą tėvas siūlė sumokėti už pusmetį mokslų, tačiau ji atsisakė, kadangi jau buvo sumokėjusi. Mama šiuo metu ieškosi naujo būsto, planuoja naują gyvenimą.
Trečiojo asmens akcinės bendrovės „Swedbank“ atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl santuokos nutraukimo
Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad santuoka faktiškai iširo dar 2019 metais. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kas iš sutuoktinių kaltas dėl santuokos iširimo.
Ieškovės teigimu, dėl santuokos iširimo kaltas atsakovas, nes jis jos atžvilgiu naudojo psichologinį ir fizinį smurtą, neskyrė jai pakankamai dėmesio, elgėsi priešingai šeimos interesams.
Atsakovo teigimu, dėl santuokos iširimo kalti abu. Atsakovas pripažįsta, kad neskyrė sutuoktinei pakankamai dėmesio. Tačiau ieškovė taip pat neskyrė dėmesio jam, juo nesirūpino (nesveikindavo švenčių proga). Be to, atsakovo teigimu, ieškovė jam buvo neištikima. Pastarąją išvadą atsakovas padarė remdamasis kitų asmenų žodžiais, matytomis nuotraukomis (kuriose ieškovė vaizduojama su kitu vyru) ir telefoninių pokalbių išklotinėmis.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos: sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 straipsnis). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, jog santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011).
Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį, privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovės ieškinyje nurodytos aplinkybės ir paaiškinimai teismo posėdžio metu, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo teismui padaryti išvadą, kad vien atsakovas kaltas dėl šalių santuokos iširimo (CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniai). Pirmiausia - nagrinėjamoje byloje neteisinga būtų teigti, kad išimtinai vienas iš sutuoktinių netinkamai vykdė ir iš esmės pažeidė savo santuokines lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės paramos, visapusiško rūpinimosi visa šeima bei kitas įstatyme nustatytas pareigas (CK 3.26–3.30 straipsniai). Šiuo atveju byloje nėra įrodymų pagrindžiančių ieškovės įrodinėjamą aplinkybę, jog atsakovas naudojo psichologinį ir fizinį smurtą ieškovės atžvilgiu (CPK 178 straipsnis), antra – atsakovo galimo psichologinio smurto naudojimas ieškovės atžvilgiu įrodinėjamas pačios ieškovei bei liudytojų (ieškovės dukros ir tetos) paaiškinimais.
Tačiau teismas, vertindamas šalių dukters parodymus, sprendžia, kad jie dėl dukters besąlyginio atsidavimo ir lojalumo tik vienam iš tėvų (šiuo atveju – mamai) galėtų stokoti objektyvumo ir nešališko situacijos vertinimo (CPK 185 straipsnis). Teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovės tetos parodymai yra išvestiniai, paremti išimtinai ieškovės pateikiamu situacijos vertinimu.
Šalys santuokoje pragyveno daugiau nei 20 metų, kas teismo vidiniu įsitikinimu, atsižvelgiant į santuokos trukmę, pakankamai ilgą šalių šeimyninį gyvenimą, byloje esančius įrodymus, nesant kitų įrodymų, nesuponuoja išvados, jog santuokos nutraukimo priežastis yra išimtinai atsakovo elgesys. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, kuriomis šalys byloje kaltino / gynėsi, leidžia spręsti, kad tarpusavio supratimo ir moralinės pagarbos vienas kitam pareigą pažeidė abu sutuoktiniai (galimai dėl skirtingų charakterių, požiūrio į gyvenimą, pasikeitusių vertybių ir pan.) ir kad šie abipusiai pažeidimai buvo esminiai, tai yra vienokiu ar kitokiu mastu vis dėlto turėjo įtakos santuokos iširimui, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas.
Nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė vienpusiško netinkamo atsakovo elgesio, atsakovas neįrodė ieškovės neištikimybės fakto (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad ieškovė atsakovo kaltę dėl šeimos iširimo jokių neginčytinų įrodymų į bylą nepateikė. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad, nustačius, jog būtent abu sutuoktiniai pažeidė savo kaip sutuoktinių pareigas ir kad abiejų sutuoktinių pareigų pažeidimai nulėmė santuokos iširimą, CK 3.61 straipsniui taikyti nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės tai, jog vienas iš sutuoktinių šias pareigas pažeidė daugiau, o kitas – mažiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370-687/2016).
Atsižvelgiant į tai, kad šalių tarpusavio santykiai yra konfliktiški, šalys bendro ūkio nebeveda ilgą laiką, į tai, kad ieškovė neįrodė ir nepagrindė atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo, darytina išvada, kad šiuo atveju santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktini kaltės (CK 3.27 straipsnis, 3.61 straipsnis, 3.62 straipsnis, CPK 177 - 186 straipsniai).
Dėl sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo
Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos sudarymo turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pageidauja, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikta ikisantuokinė pavardė – M.. Atsakovas minėtai ieškovės pozicijai neprieštaravo. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina jos ikisantuokinė pavardė – M., o atsakovui – Č..
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
Šalys turi du nepilnamečius vaikus – N. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini). Šiuo metu šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su abiem tėvais, tėvams gyvenant santuokos metu bendrai įgytame gyvenamajame name. Tarp šalių kilo ginčas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.
Kasacinio teismo praktika vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimu orientuoja teismus, nagrinėjant bylas dėl vaikų, vadovautis išimtinai vaiko interesais, kuriuos kiekvienoje nagrinėjamoje byloje būtina individualizuoti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti pagal amžių jam reikalingais dalykais, ugdytis, lavintis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek nacionaliniai, tiek tarptautiniai teisės aktai įtvirtina nuostatą, kad, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina išsiaiškinti vaiko pažiūras ir norus jį liečiančiu klausimu, nepriklausomai nuo vaiko amžiaus, svarbu, kad vaikas sugebėtų suformuluoti savo pažiūras. CK ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje yra nustatytos kelios sąlygos vaikui dalyvauti ginant savo paties teises: pirma, visais su jo interesais susijusiais klausimais vaikas, gebantis suformuluoti savo pažiūras, turi būti išklausytas tiesiogiai, o jei tai neįmanoma, – per atstovą; antra, į vaiko norus būtina atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-611/2020). Be to, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, sprendžiant ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi, ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas. Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl kai vaikas daugiau kaip vienus metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019).
Byloje esantys rašytiniai įrodymai (institucijos, teikiančios išvadą byloje aktai, išvados, šalių paaiškinimai ir įrodymai) patvirtina, jog kiekvieno iš tėvų yra sudarytos tinkamos gyvenimo sąlygos, leidžiančios užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą, abu tėvai yra dirbantys, todėl gali sudaryti tinkamas gyventi sąlygas nepilnamečiams vaikams. Abu tėvai žalingų įpročių neturi, tiek ieškovė, tiek atsakovas stengiasi užtikrinti vaikų poreikius, sudarydami tinkamas buitines sąlygas, užtikrindami jų lavinimą, užimtumą, turiningą laisvalaikio praleidimą. Teismas, atsižvelgdamas į institucijos teikiančios išvadą byloje paaiškinimus, pateiktus įrodymus apie abiejų tėvų galimybes auginti vaikus, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš jų, sprendžia, kad abu tėvai pagal asmenines savybes gali užtikrinti nepilnamečių vaikų fizinį, protinį, dorovinį ir socialinį vystymą. Vaikų santykiai ir su tėvu, ir su motina yra kokybiškai tapatūs – vienodai palankūs. Vaikų ryšys su abiem tėvais yra glaudus. Vertinant abiejų tėvų galimybes auginti vaikus, nustatant vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš jų, atsižvelgtina, pirmiausia, į vaikų teises ir teisėtus interesus, vaikų nuomonę.
Pagal CK 3.174 straipsnio 2 dalį, ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo teismas išsprendžia vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą; į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo interesams. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo pažiūras, ir išsiaiškinti vaiko norus. Bylos nagrinėjimo metu šalių vaikų nuomonė buvo išklausyta teismo posėdžio metu, dalyvaujant teismo psichologei. Vaikai gebėjo išreikšti savo norus, nuomonę, išreiškė aiškų norą gyventi su tėvu, kadangi su juo daugiausia būna kartu, su mama rečiau. Su tėvu jie jaučiasi saugūs. Mama jų gyvenime yra svarbi, jie nori bendrauti ir su mama.
Iš byloje esančių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų duomenų nustatyta, kad nuo 2022-02-02 skyrius gavo 14 pranešimų apie galimus vaiko teisių pažeidimus, kurie kartojasi, konfliktiški tėvų santykiai turi įtakos vaikų emocinei ir psichologinei savijautai. Nagrinėjamu atveju duomenų, jog vaikų faktinė gyvenamoji vieta su tėvu iš esmės prieštarautų vaikų interesams ar juos pažeistų, byloje nėra, todėl svarbu užtikrinti šio santykių su tėvais modelio pastovumą ir jo be svarbaus pagrindo nekeisti. Būtent šalių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymas su atsakovu geriausiai atitiks nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus.
Teismo sprendimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo neįgyja res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galios – pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.174 straipsnio 4 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2014).
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
Atsakovas S. Č. prašo priteisti iš ieškovės E. Č. vaikų N. Č. ir A. Č. išlaikymui po 200 Eur kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaikų pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą. Atsakovas nurodo vaikų išlaikymui iš ieškovės prašo minimalią sumą, kadangi jis finansiškai pajėgus vaikams teikti didesnį išlaikymą, be to, vaikai gauna valstybės išmoką po 85,75 Eur.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepaisant to, ar jie gyvena kartu ar atskirai. Tėvų asmeninės pareigos teikti vaikams materialinį išlaikymą negalima atsisakyti ar šią pareigą perleisti vykdyti kitiems asmenims.
Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui.
Įvertinęs ieškovės ir atsakovo pateiktus žodinius paaiškinimus bei rašytinius įrodymus, patvirtinančius vaikams išleidžiamų lėšų kiekį, taip pat į šalių turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad šiuo atveju, atsakovo prašomos priteisti sumos skyrimas kiekvienam vaikui kas mėnesį, nagrinėjamu atveju, visiškai atitinka šalių nepilnamečių vaikų teises ir teisėtus interesus, atitinka protingumo, realumo ir sąžiningumo principus.
Esant išdėstytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į tai, kad vaikų gyvenamoji vieta nustatytina su atsakovu, todėl iš ieškovės nepilnamečių vaikų išlaikymui priteistina po 200 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis.
Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaikų išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoju skirtinas atsakovas.
Kadangi šiai dienai nepilnamečiai vaikai gyvena su abiem tėvais, o sprendimas savo galią įgys tik įsiteisėjęs, tik tuomet ieškovei kils pareiga mokėti išlaikymą vaikams, duomenų apie vaikų neišlaikymą vieno iš tėvų byloje nepateikta, todėl išlaikymo priteisimo momentas nustatytinas nuo šio sprendimo įsiteisėjimo.
Dėl bendravimo tvarkos su vaikais nustatymo
Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). Tėvų pareiga bendrauti su vaiku reiškia tinkamą vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimą. Tinkamas vaiko teisės bendrauti su tėvu ar motina įgyvendinimas reiškia, kad bendraujama bus tokiais būdais, forma ir laiku, kuris labiausiai atitiks vaiko poreikius, atsižvelgiant į jo amžių, gyvenimo būdą, įpročius ir pan. Teismo sprendimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo tėvas ar motina gali kreiptis ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).
Kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.170 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016; 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014; 2016 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427-378/2016).
Šalių siūlomos nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nurodytos jų procesiniuose dokumentuose. Teismui įvertinus atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, konstatuotina, kad atsakovo siūloma bendravimo tvarka atitinka vaikų teises ir teisėtus interesus bendrauti, esant galimybėms, su abiem tėvais lygiai. Atsakovas siūlo bendravimo su vaikais tvarką, paremta modeliu 50/50. Įvertinęs atsakovo siūlomą bendravimo su vaikais tvarką, teismas konstatuoja, kad ji atitinka tiek vaikų, tiek abiejų tėvų teises ir teisėtus interesus. Pagal atsakovo siūlomą bendravimo tvarką, skyrium gyvenantis vienas iš tėvų galėtų matyti vaiką kasdien, savaitgaliais nuo penktadienio iki sekmadienio, šventinėmis dienomis po ištisą parą, atostogų metu – pusę jų laiko ir t.t.
Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) modelis, pagal kurį vaikas praleidžia su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tiek pat laiko, kiek ir su tuo iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta (50/50 procentų laiko), iš esmės nėra nesuderinamas su vaiko interesais ir (ar) negalimas pagal Lietuvos teisę. Kartu kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką (50/50 procentų laiko) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaikų interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų. Įvertinus šias aplinkybes, teismas mano, kad ieškovei nebus jokių kliūčių vykdyti nustatytą bendravimo su vaikais tvarką, kadangi atstumas nuo ieškovės darbo vietos iki vaikų gyvenamosios ir ugdymo vietos yra nedidelis.
Dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
Bendro turto padalinimo klausimas, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išspręstas nepriklausomai nuo to, kokiu iš CK 3.49 straipsnio 2 dalyje nustatytų būdų nutraukiama santuoka (CK 3.53 straipsnio 3 dalis, 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Šis įstatymu nustatytas reikalavimas netaikomas tik tuo atveju, jeigu turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CK 3.59 straipsnis, 3.62 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol jis nėra padalytas arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis). Bendroji jungtinė nuosavybė baigiasi inter alia nutraukus santuoką (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl bendro turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis).
Bylose dėl santuokos nutraukimo ir bendro turto padalijimo pirmiausia procesinę pareigą pateikti informaciją apie visą dalijamą turtą (kiekį ir vertę) bei reikalavimą padalyti tokį turtą turi abu sutuoktiniai (CPK 178 straipsnis, 382 straipsnio 4 punktas), dėl šio reikalavimo teismas nėra aktyvus. Taip pat sutuoktiniai turi pareigą nurodyti duomenis apie sutuoktinių ar vieno iš jų kreditorius bei informaciją apie tai, kad žinomiems kreditoriams yra pranešta apie bylos iškėlimą (CPK 382 straipsnio 5 punktas, 539 straipsnio 1 dalies 4 punktas, CK 3.126 straipsnis). Privalo būti padalijamas visas sutuoktinių turtas (aktyvas ir pasyvas), nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga (CK 3.100 straipsnio 4 punktas). Dalytiną bendrą turtą teismas nustato atsižvelgdamas į CK 3.127 straipsnio 1 ir 2 dalis, kuriose nustatyta, kad padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos, o esant sutuoktinio prašymui – įgytas bendrai iki tada, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium.
Sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Jeigu vienam sutuoktiniui priteisto turto vertė viršija jo dalį iš bendro turto, tai šis sutuoktinis privalo kitam sutuoktiniui išmokėti kompensaciją (CK 3.117 straipsnio 1, 3 dalys). Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais (CK 3.127 straipsnio 3 dalis).
Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2019 metų gruodį, todėl, sprendžiant klausimą dėl šalių bendro turto padalijimo, vertintinas ir į turto balansą įtrauktinas tik tas turtas, kuris šalių buvo įgytas iki šalių 2019 metų gruodžio mėnesio. Vėlesniu laikotarpiu įgytas turtas, turtinės prievolės (jei neįrodoma kitaip) atitinkamai pripažintinas kiekvienos iš šalių asmeniniu turtu, prievolėmis.
Bylos medžiaga nustatyta, kad gyvendami santuokoje, sutuoktiniai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2500 vardinių paprastųjų akcijų, vienos akcijos vertė 1 Eur, todėl visų akcijų vertė yra 2500 Eur; nekilnojamojo turto: 0,2100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat tuo pačiu adresu esantį 72,79 kv. m, gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą - daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 35000 Eur vertės, automobilį „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 4400 Eur vertės, lengvojo automobilio priekabą „WNP-SUSKI“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), 400 Eur vertės, tris dvigules lovas bendros 450 Eur vertės, du minkštus kampus su išleidžiamomis miegamosiomis dalimis bendros 550 Eur vertės, virtuvinį stalą su 8 kėdėmis 900 Eur vertės, virtuvinį komplektą, kurį sudaro trys pakabinamos ir dvi pastatomos spintelės 800 Eur vertės, elektrinę orkaitę „Gorenje“ 100 Eur vertės, šaldytuvą „Samsung“ 100 Eur vertės, dujinę įmontuojamą viryklę „Gorenje“ 50 Eur vertės. Šalys iš viso įgijo turto už 62000 Eur.
Be to, atsakovas 2020-09-01 turi sudaręs Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovas iš Lietuvos Respublikos nuomoja 0.1291 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Ieškovė su banku AB „Swedbank“ pasirašė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovei yra suteiktas 3000 Eur kreditas.
Teismui pripažinus, kad šalių santuoka faktiškai iširo 2019 metų gruodį, atsakovo įsipareigojimai pagal Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį pripažintini asmenine atsakovo prievole. Atitinkamai pasisakytina ir dėl ieškovės finansinių įsipareigojimų bankui AB „Swedbank“. Kadangi vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) sudaryta 2021 metais, todėl prievolė bankui AB „Swedbank“ pagal vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintina ieškovės asmenine prievole. Juolab, kad šalys dėl minėtų įsipareigojimų vykdymo po santuokos nutraukimo pretenzijų vienas kitam nereiškia, šioje dalyje palaikė analogišką teismui poziciją.
Tarp šalių nėra ginčo dėl turto verčių. Atsakovas teigia, kad automobilis „CHRYSLER GD VOYAGER“ pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe, nes įsigytas po faktinio santuokos iširimo už skolintas iš trečiųjų asmenų lėšas. Ieškovė teigia, kad minėtas automobilis įsigytas už bendras šalių lėšas, gautas iš ankstesnio automobilio pardavimo. Kadangi iš pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad automobilis „CHRYSLER GD VOYAGER“ įsigytas 2020 m. lapkričio mėnesį, t. y. po faktinio santuokos iširimo, o ieškovė neįrodė, kad minėtas automobilis įsigytas už bendras šalių lėšas (CPK 178 straipsnis), todėl automobilis „CHRYSLER GD VOYAGER“ pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe, neišmokant už tai ieškovės kompensacijos, nes minėtas turtas nedalintinas tarp šalių.
Šalys sutinka, kad kiaulės, kurių ieškinio pateikimo teismui dieną, šalių paaiškinimais, buvo aštuonios, bendros 2080 Eur vertės, po santuokos nutraukimo atitektų atsakovui, laikančiam ūkį, užsiimančiam gyvulininkyste. Ieškovė sau kompensacijos, dėl minėtų gyvulių priteisimo atsakovui, neprašo. Išdėstyto pagrindu, atsakovui priteistinos jo auginamos kiaulės, ieškovei už tai nepriteisiant jokios kompensacijos.
Patikslintu ieškiniu ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti jai ½ dalį UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų, kurių bendra vertė yra 2500 Eur. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutiko. Bylos nagrinėjimo metu, šalių paaiškinimais nustatyta, kad įmonė vykdo keleivių vežimo už atlygį paslaugas, konkrečiai – įmonė teikia taksi paslaugas. Ieškovė nurodė, kad minėta veikla užsiima išimtinai atsakovas, tam tikslui įsteigęs minėtą įmonę. Ieškovė įmonės veikloje niekada nedalyvavo ir su įmone susijusių klausimų niekada nesprendė. Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovas. Akivaizdu, kad įmonės akcijų padalijimas abiem sutuoktiniams sukels įmonei veiklos trikdžių (atitinkamai reikės apsispręsti dėl įmonės valdymo, abiem sutuoktiniams turint vienodą akcijų skaičių; įstatų ir kitų vidinių norminių aktų pakeitimo, atlikimo metu veiklos vykdymas nebus įmanomas ir pan.), kas turės neigiamų finansinių padarinių ją valdantiems asmenims ir neatitiks pagrindinio UAB‘o tikslo – pelno siekimo. Esant susiklosčiusioms aplinkybėms, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų įgyvendinimą užtikrins minėtos įmonės akcijų priteisimas atsakovui, o ieškovei - atitinkamo dydžio kompensacijos priteisimas iš atsakovo. Tokiu būdu bus išlaikytas proporcingumo principas.
Tarp šalių kilo ginčas dėl to, kuriam iš sutuoktinių priteisti šalių bendrąja jungtine nuosavybe valdomą nekilnojamąjį turtą. Ieškovė pradiniu reikalavimu prašė šį nekilnojamąjį turtą priteisti atsakovui, o jai piniginę kompensaciją, tačiau patikslintu ieškiniu savo reikalavimą pakeitė, motyvuodama tuo, kad vaikai nenori keisti gyvenamosios vietos, todėl nekilnojamąjį turtą prašo priteisti ieškovei, o atsakovui – piniginę kompensaciją. Ieškovė teigia, kad turi pakankamai galimybių atitinkamo dydžio kompensacijai už vienai iš šalių atitenkančią didesnę turto dalį išmokėjimui. Atsakovas su tokia ieškovės pozicija nesutinka. Atsakovas teigia, kad minėtą turtą po faktinio santuokos iširimo gerino, tikslu likti gyventi ten kartu su vaikais. Atsakovas pažymi, kad ieškovė niekuomet nesirūpino minėtu turtu, todėl jai nekilnojamas turtas nėra reikalingas, nutraukus santuoką ji jį parduos, be to ieškovė neturi finansinių galimybių išmokėti piniginės kompensacijos. Atsakovas prašo nekilnojamąjį turtą priteisti jam, o ieškovei - piniginę kompensaciją. Atsakovas teigia, kad turi pakankamai galimybių atitinkamo dydžio kompensacijai už vienai iš šalių atitenkančią didesnę turto dalį išmokėjimui.
Atkreiptinas dėmesys, kad tarp šalių nėra ginčo dėl nekilnojamojo turto: 0,2100 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato - daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Šilutės r., vertės. Šalys sutiko, kad šio turto vertė – 53000 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalys turto vertę grindžia atsakovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos pagrindu, sprendžia, kad turto vertė pagrįsta, todėl, dalinant šį turtą, remiamasi būtent ja.
Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015; kt.). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą.
Byloje surinkti duomenys apie šalių nuolatinius konfliktus gyvenant bendrame būste įrodo, kad šio turto padalijimas sutuoktiniams natūra po 1/2 dalį tik sukurtų prielaidas naujiems konfliktams tarp buvusių sutuoktinių, psichologinį diskomfortą, neigiamus emocinius išgyvenimus, kurie būtų neišvengiami, nes šalys turėtų susitarti dėl naudojimosi šiuo turtu tvarkos ir (ar) turto pardavimo.
Tais atvejais, kai teismas nusprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams.
Įvertinusi šalių disponuojamo ir disponuotino po teismo sprendimo įsiteisėjimo turto sudėtį, likvidumą, teismas daro išvadą, jog atsakovo finansinės galimybės sumokėti kompensaciją už jam tenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį yra geresnės, todėl mano, jog būtų teisinga, protinga ir sąžininga ginčo namą su priklausiniais natūra priteisti atsakovui, ieškovei atitinkamai priteisiant piniginę kompensaciją.
Teismo posėdžio metu šalys, duodamos paaiškinimus, sutiko su tuo, kad turtą (tris dvigules lovas, du minkštus kampus su išleidžiamomis miegamosiomis dalimis, virtuvinį stalą su 8 kėdėmis, virtuvinį komplektą, kurį sudaro trys pakabinamos ir dvi pastatomos spintelės, elektrinę orkaitę, šaldytuvą „Samsung“, dujinę įmontuojamą viryklę) pasiimtų atsakovas, o ieškovei būtų priteista piniginė kompensacija. Taigi, nesant ginčo dėl minėto turto padalijimo, teismas priteisia minėtą turtą atsakovui. Spręsdamas dėl priteistino minėto kilnojamojo turto vertės, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovės ieškinyje nurodytos turto vertės neatitinka tikrovės ir nagrinėjamos situacijos. Minėtas turtas yra susidėvėjęs, pirktas prieš kelis metus, todėl natūralu, kad turto vertė negali būti iš esmės artima naujo tokio paties turto įsigijimo kainai. Šalių pateikti įrodymai (skelbimai internetiniuose portaluose) leidžia spręsti, kad nurodyto turto vertė labiau atitinka atsakovo nurodytas analogiško, nusidėvėjusio turto vertes. Dėl to, teismas, spręsdamas klausimą dėl šio turto padalijimo ir atitinkamos kompensacijos vienai iš šalių priteisimo, remsis atsakovo nurodytomis vertėmis, kuriomis iš dalies teismo posėdžio metu sutiko ir pati ieškovė.
Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad nekilnojamojo turto pagerinimui ir automobilio įsigijimui panaudojo iš trečiųjų asmenų skolintas lėšas. Ieškovė teigia, kad skolos rašteliai, kurių pagrindu atsakovas, neva, lėšas pasiskolino iš tėvų yra niekiniai.
CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Siekiant nustatyti, ar yra pagrindas taikyti CK 3.98 straipsnio 2 dalį, turi būti įvertintos šios aplinkybės: ar vienas iš sutuoktinių, ar jie abu iki sukuriant bendrąją jungtinę nuosavybę turėjo asmeninio turto (sprendžiant, ar sutuoktinis turėjo asmeninio turto, lėšų, kurios galėjo būti panaudotos kuriant bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, turi būti atsižvelgiama į CK 3.89 straipsnio 1 dalyje apibrėžtus kriterijus); ar sutuoktinių turėtas asmeninis turtas buvo panaudotas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (tai gali būti akivaizdus faktas, pavyzdžiui, asmenine nuosavybe turėto buto išmainymas į didesnį, įgyjamą bendrosios jungtinės nuosavybės teise, arba faktas, nustatomas ištyrus aplinkybių visumą, pavyzdžiui, kokiu tikslu buvo naudojamos sutuoktinių turėtos asmeninės lėšos); kokio dydžio asmeninės investicijos buvo padarytos kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę ir pan.).
Teismas, išanalizavęs trečiųjų asmenų pateiktus rašytinius įrodymus (deklaracijas, išmokas už pieno pridavimą ir t.t.) ir duotus paaiškinimus, konstatuoja, kad tretieji asmenys turėjo pakankamai galimybių suteikti atsakovui lėšų, konkrečiai – 24000 Eur. Pati ieškovė pripažino, kad bendras nekilnojamas turtas buvo gerintas po faktinio santuokos iširimo, atsakovo lėšomis. Automobilis „CHRYSLER GD VOYAGER“ pripažintinas asmenine atsakovo nuosavybe, nes įsigytas atsakovo lėšomis po faktinio santuokos iširimo. Atsakovas pateikė įrodymus, kuriais grindžia turto pagerinimo vertę. Pateikta statybos darbų sąmata, atsižvelgiant į joje nurodytų darbų kiekį, lyginant su šalių paaiškinimais atliktų nekilnojamojo turto pagerinimo darbais, laikytina tinkamu įrodymu, pagrindžiančiu atsakovo nurodytas aplinkybes apie atliktų turto pagerinimo darbų vertę. Ieškovė, nors ir teigė, kad minėta sąmata netinkamas įrodymas, to nepaneigė jokiais kitais leistinais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Taigi teismas laiko atsakovo įrodyta, kad nekilnojamojo turto pagerinimo darbams jis išleido 19675 Eur sumą.
Konstatavus, kad atsakovas nekilnojamojo turto pagerinimo darbams išleido 19675 Eur sumą, be to, įsigijo automobilį „CHRYSLER GD VOYAGER“, kurio vertė šiai dienai - 3900 Eur, atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta duomenų apie atsakovo turėtas tokio dydžio lėšas, o esantys įrodymai paneigia tokią atsakovo galimybę, atsižvelgiant į tai, kad byloje įrodyta, jog tretieji asmenys galėjo disponuoti minėto dydžio sumomis, reikalingomis turtui pagerinti ir automobiliui įsigyti, spręstina, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad tarp trečiųjų asmenų ir atsakovo negalėjo būti sudarytas atitinkamas sandoris, kuriuo pagrindu tretieji asmenys atsakovui perdavė lėšas. Nors ieškovė teigia, kad skolos rašteliai yra niekiniai, tačiau nereikalauja pripažinti sandorius galiojančiais (CK 1.93 straipsnio 4 dalis), todėl teismas tokio klausimo savo iniciatyva nesprendžia. Iš skolos raštelių, be kita ko, matyti, kad juose nėra nurodyti pinigų grąžinimo terminai. Akivaizdu, kad tarp atsakovo ir trečiųjų asmenų nesusiklostė paskoliniai santykiai. Manytina, kad pinigai atsakovui galėjo būti perduoti kito sandorio pagrindu (pvz., panaudos ir pan.). Visgi teismas neturi pagrindo spręsti dėl įvykusio sandorio teisėtumo ir pagrįstumo, pripažinimo (ne)galiojančiu dėl to, kad tai visiškai neturi įtakos nagrinėjamai bylai. Konstatuota ir šalių nepaneigta, kad tiek turto pagerinimas, tiek automobilio „CHRYSLER GD VOYAGER“ įsigijimas, buvo atlikti po faktinio santuokos iširimo, todėl šioje byloje visiškai neturi reikšmės, kokiu pagrindu tretieji asmenys atsakovui perdavė lėšas, nes toks perdavimas buvo atliktas po faktinio santuokos iširimo.
Atsakovas ir jo atstovė laikosi pozicijos, kad dalinant šalių nekilnojamąjį turtą, 19675 Eur suma, kurią atsakovas išleido nekilnojamojo turto pagerinimo darbams, turi būti išskaičiuota iš nekilnojamojo turto vertės, t. y., pagal atsakovą ir jo atstovę, iš 53000 Eur (nekilnojamojo turto vertės) turi būti atimta 19675 Eur, laikant, kad galutinė suma yra nekilnojamojo turto vertė, kuri taikytina dalinant minėtą turtą. Su tokia atsakovo ir jo atstovės pozicija teismas neturi pagrindo sutikti.
Turto vertę apsprendžia ne vien tik turto sukūrimui, jo atnaujinimui (pagerinimui) išleistos lėšos, bet, taip pat, turto buvimo vieta (tokios vietos patrauklumas, strateginis išsidėstymas ir pan.), kitų šalia esančių objektų vertės, panaudotos medžiagos, dizainas ir t.t. Tai, kad namo pagerinimui išleista 19675 Eur, visiškai nereiškia, kad namo vertė padidėjo tokia suma. Teoriškai, jei minėto dydžio suma būtų panaudota netinkamai, tai namo vertė galėtų net sumažėti, o ne padidėti. Minėta, kad namo vertei nustatyti taikomi visai kiti kriterijai, jų visuma. Minėtą teismo išvadą pagrindžia tiek ieškovės, tiek atsakovo pateiktos turto vertinimo ataskaitos, kuriose aiškiai nurodomi turto vertės nustatymo metodai.
Išdėstyto pagrindu, spręstina, kad 19675 Eur suma, kurią atsakovas išleido nekilnojamojo turto pagerinimo darbams, negali būti išskaičiuojama iš nekilnojamojo turto vertės.
Taigi, konstatuotina, kad bendro dalintino turto vertė – 62000 Eur. Minėtą bendro dalintino turto vertę sudaro: nekilnojamojo turto vertė, automobilio Audi Q7 vertė, priekabos vertė, kilnojamojo turto (baldų, buitinės technikos ir t.t.) vertė, įmonės akcijų vertė.
CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Kadangi preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys bendrosios jungtinės nuosavybės turte yra lygios, todėl šalims turėtų atitekti turto už 31000 Eur. Išdėstyto pagrindu, iš atsakovo ieškovei priteistina 31000 Eur kompensacija už atsakovui atitenkančią didesnę turto dalį.
Patikslintu priešieškiniu atsakovas prašo pripažinti S. Č. asmeninę teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešajame registre jo asmeninės nuosavybės teise įgytą-pastatytą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1290 Eur, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1100 Eur, voljerą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1620 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), Šilutės r., pripažinti atsakovui S. Č. asmeninę teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešajame registre jo asmeninės nuosavybės teise įgytą-rekonstruotą, vietoje sunaikintos daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) garažą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 913 Eur, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės r.;
Ieškovė šių reikalavimų neginčijo, pripažino, kad atsakovas savo lėšomis pasistatė statinius bei rekonstravo daržinę., todėl šis atsakovo reikalavimas tenkintinas.
Dėl tarpusavio išlaikymo
Šalys viena iš kitos neprašo išlaikymo, todėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
CPK 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovė ir atsakovas nagrinėjamoje byloje buvo pareiškę analogiškus reikalavimus: dėl santuokos nutraukimo; dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jiems priteisimo bei bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo; turto ir prievolių padalijimo, pripažinimo asmeninėmis prievolėmis. Atsižvelgiant į šalių patenkintų reikalavimų dalį, teismo vertinimu, patenkinta 50 procentų ieškovės ir 90 procentų atsakovo reikalavimų.
Ieškovė pateikė įrodymus, kad sumokėjo 1039 Eur žyminį mokestį (likusios dalies (380,25 Eur) sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo šioje byloje priėmimo), patyrė 7475 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti ir 1097,36 Eur kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (už turto vertinimą, pažymas ir t.t.). Viso ieškovė patyrė: 9611,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi patenkinta 50 procentų ieškovės reikalavimų, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina pusė jos turėtų išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti ir kitų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu -4286,18 Eur. Tuo tarpu už ieškinio bei apeliacinio skundo pateikimą ieškovei sumokėjus 1039 Eur tenkinus 50 procentų ieškovės reikalavimų, iš atsakovo ieškovei priteistina 519,50 Eur. Kadangi ieškovei buvo atidėtas 380,25 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, todėl iš ieškovės priteistina 190,12 Eur į valstybės biudžetą.
Atsakovas pateikė įrodymus, kad sumokėjo 917 Eur žyminį mokestį (likusios dalies (507 Eur) sumokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo šioje byloje priėmimo), patyrė 9900 Eur išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti. Viso atsakovas patyrė: 10817 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Kadangi patenkinta 90 procentų atsakovo reikalavimų, todėl atsakovui iš ieškovės priteistina 90 procentų jo turėtų išlaidų advokatų teisinei pagalbai apmokėti – 8910 Eur. Tuo tarpu už priešieškinio pateikimą atsakovui sumokėjus dalį mokėtino žyminio mokesčio sumos, tenkinus 90 procentų atsakovo reikalavimų, konstatuotina, kad iš atsakovo priteistina 50,70 Eur, o iš ieškovės 456,30 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.
Taigi iš atsakovo ieškovei priteistina viso: 4257 Eur bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovės atsakovui priteistina viso: 9735,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taikant priešpriešinių reikalavimų priteisti bylinėjimosi išlaidas tarpusavio įskaitymą, viso iš ieškovės atsakovui priteistina 5478,30 Eur.
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 53,60 Eur, jos priteistinos valstybei lygiomis dalimis iš ieškovės ir atsakovo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355„Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ su vėlesniais papildymais ir pakeitimais; CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės E. Č. patikslintą ieškinį ir atsakovo S. Č. patikslintą priešieškinį tenkinti iš dalies.
1.Nutraukti S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (ikisantuokinė pavardė M.) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 125, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti jos ikisantuokinę pavardę – M., o atsakovui – Č..
2.Nustatyti vaikų: N. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
3.Priteisti iš ieškovės E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikų: N. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 200 Eur (du šimtus eurų) kiekvienam vaikui mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Išlaikymui priteistų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą S. Č..
4.Nustatyti ieškovės E. Č. bendravimo su N. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir A. Č., gim. (duomenys neskelbtini), tvarką:
4.1.ieškovė kiekvieno mėnesio pirmą, trečią ir penktą penktadienį 17 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 17 val. Ši tvarka netaikoma šventinėmis dienomis, kurios aptartos atskirai;
4.2.ieškovė kiekvienos savaitės darbo dieną, išskyrus penktadienį, turi teisę, raštu, SMS žinute ar per internetines programėles suderinusi su atsakovu ne vėliau kaip prieš dvi dienas konkrečią vaikų pasiėmimo dieną, paimti vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja nuvežti juos sekančią dieną į jų mokymosi įstaigą iki 8 val., o jei tuo metu jie nelanko jos, tuomet į jų gyvenamąją vietą iki 10 val.;
4.3.kiekvienais metais vaikų vasaros atostogų metu ieškovė ir atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienas nepertraukiamai du kartus po keturiolika dienų, tikslesnį atostogų laiką suderindami raštu, SMS žinutėmis ar per internetines programėles ne vėliau kaip iki birželio mėn. 1 d. Tuo laiku netaikoma ieškovės ir vaikų bendravimo tvarka pagal šią sutartį;
4.4.kiekvienais metais per Tėvo dieną vaikai praleidžia su tėvu nepriklausomai, ar ši diena yra skirta vaikų ir motinos bendravimui;
4.5.ieškovė per kiekvieno vaiko gimimo dieną, 16 val. pasiima abu vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos atgal į gyvenamąją vietą tą pačią dieną 18 val.;
4.6.kiekvienais metais ieškovė jos gimimo dieną, 17 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų mokymo įstaigą sekančią dieną iki 8 val., o jei tuo metu jie nelanko jos, tuomet į jų gyvenamąją vietą iki 10 val.;
4.7.kiekvienais poriniais metais Šv. Kūčių dieną. t. y. gruodžio 24 d. ieškovė 18 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą gruodžio 25 d. iki 15 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir tėvo bendravimui;
4.8.kiekvienais neporiniais metais Šv. Kalėdų dieną gruodžio 25 d. ieškovė 15 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą gruodžio 26 d. 18 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir tėvo bendravimui;
4.9.kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 d. ieškovė 16 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti juos į jų gyvenamąją vietą sausio mėn. 1 d. 18 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir tėvo bendravimui;
4.10.kiekvienais poriniais metais šeštadienį prieš Šv. Velykas ieškovė 10 val. pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal pirmą Šv. Velykų dieną 15 val. Kiekvienais neporiniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir tėvo bendravimui;
4.11.kiekvienais neporiniais metais pirmą Šv. Velykų dieną 15 val. ieškovė pasiima vaikus iš jų gyvenamosios vietos ir įsipareigoja parvežti atgal antrą Šv. Velykų dieną iki 18 val. Kiekvienais poriniais metais šis laikas yra skirtas vaikų ir tėvo bendravimui;
4.12.kiekvienais metais Mamos dieną nuo 10 val. iki pirmadienio 8 val. vaikai praleidžia su mama nepriklausomai, ar ši diena yra skirta vaikų ir tėvo bendravimui;
4.13.kiekvienais metais tėvo gimimo dieną šis laikas yra skirtas vaikų bendravimui su tėvu;
4.14.ieškovė ir atsakovas vaikų mokymosi atostogų metu (išskyrus šventines dienas, kurios aptartos atskirai) bendrauja su vaikais kiekvienas po pusę kiekvienų jų mokymosi atostogų laiko, tikslesnį kiekvieno iš jų laiką šalys raštu, SMS žinutėmis ar per internetines programėles susitaria tarpusavio sutarimu, vadovaudamiesi išimtinai vaikų interesais, ne vėliau kaip likus 14 dienų iki kiekvienų atostogų pradžios;
4.15.ieškovė, negalėdama nustatytu laiku susitikti su vaikais, atsakovą informuoja nedelsiant, bet ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki nurodyto bendravimo su vaikais laiko pradžios;
4.16.tuo atveju, jei ieškovė vėluos atvykti pasiimti vaikus 1 val., tuomet atsakovas pasilieka teisę laiką su vaikais leisti savo nuožiūra;
4.17.ieškovė ir atsakovas privalo tuo atveju, jeigu pasikeis jų gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, nedelsiant apie tai informuoti vienas kitą, o taip pat nedelsiant informuoti vienas kitą apie vaikų sveikatos sutrikimus;
4.18.ieškovė ir atsakovas turi teisę raštu, SMS žinutėmis ar elektroninėmis priemonėmis susitarti dėl kito ieškovės bendravimo su vaikais laiko ir toks susitarimas tampa privalomu jiems vykdyti.
5.Padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą:
5.1.Atsakovui S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise priteisti:
-0,2100 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 72,79 kv. m gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą-daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendros 53000 Eur vertės,
- automobilį „AUDI Q7“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), 4400 Eur vertės;
-lengvojo automobilio priekabą „WNP-SUSKI“, valst. Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), VIN kodas (DUOMENYS NESKELBTINI), 400 Eur vertės;
-tris dvigules lovas po 450 Eur vertės, baltos spalvos minkštą kampą 200 Eur vertės, virtuvinį stalą su 8 kėdėmis bendros 900 Eur vertės, virtuvinį komplektą 800 Eur vertės, elektrinę orkaitę 100 Eur vertės, šaldytuvą „Samsung“ 100 Eur vertės, dujinę įmontuojamą viryklę 50 Eur vertės,
- UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2500 vnt. vardinių paprastųjų akcijų 2500 Eur vertės. Iš viso atsakovui S. Č. priteisti turto už 62000 Eur.
5.2.Ieškovei E. Č. priteisti 31000 Eur piniginę kompensaciją už atsakovui S. Č. atitenkančią didesnę turto dalį.
6.Pripažinti atsakovo S. Č. asmenine nuosavybe 8 vnt. kiaulių, registruotų Valstybės įmonės žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro ūkinių gyvūnų registre S. Č. vardu, automobilį „CHRYSLER GD VOYAGER“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), 3900 Eur vertės
Po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine ieškovės prievole pagal Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini).
Po santuokos nutraukimo pripažinti asmenine atsakovo prievole pagal 2020-09-01 Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 0,1291 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuomos.
Pripažinti S. Č. asmeninę teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešajame registre jo asmeninės nuosavybės teise įgytą-pastatytą ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 1290 Eur, ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1100 Eur, voljerą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė yra 1620 Eur, esančius (duomenys neskelbtini), Šilutės r., pripažinti atsakovui S. Č. asmeninę teisę įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti viešajame registre jo asmeninės nuosavybės teise įgytą-rekonstruotą, vietoje sunaikintos daržinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) garažą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 913 Eur, esantį (duomenys neskelbtini), Šilutės r.;
Priteisti iš E. Č. atsakovui S. Č. 5478,30 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo S. Č. į valstybės biudžetą 50,70 Eur žyminio mokesčio ir 26,80 Eur pašto išlaidų.
Priteisti iš ieškovės E. Č. į valstybės biudžetą 646,42 Eur žyminio mokesčio ir 26,80 Eur pašto išlaidų.
Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.
Per vieną darbo dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti sprendimo nuorašą santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai santuokos nutraukimo fakto įregistravimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmams.