- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-25
- Bylos Nr.
- eB2-1879-658/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00731-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nerijus Meilutis
- Ieškovas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Suinteresuotas asmuo
- J. L.
- Kreditorius
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Monika Šereikienė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovei D. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą dėl bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LuxSana“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuotas asmuo J. L..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja (kreditorė) Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo pripažinti BUAB „LuxSana“ bankrotą tyčiniu Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 5 punktų pagrindais. Nurodo, kad bendrovė nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos, kadangi už 2015 ir paskesnius metus juridinių asmenų registro tvarkytojui neteikė finansinės atskaitomybės dokumentų. Įvertinus bendrovės 2012–2014 metų finansinės atskaitomybės duomenis, matyti, kad bendrovė jau 2013, 2014 metais negalėjo realizuojamu trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikių įsiskolinimų ir vykdyti trumpalaikių įsipareigojimų. Tai patvirtina ir duomenys iš Antstolių informacinės sistemos. Be to, pagal finansinės atskaitomybės dokumentus, jau 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovės nuosavas kapitalas buvo neigiamas. Dėl to, kreditorės nuomone, bendrovė jau nuo 2013 metų buvo nemoki ir privalėjo būti likviduojama, bankroto bylos iškėlimas yra akivaizdžiai nesavalaikis, o vadovo veiksmai nuo jos nemokumo gali būti laikytini turintys tyčios požymių. Apie tai bendrovės vadovui turėjo tapti žinoma 2014 m. balandžio 28 d. arba dar anksčiau. Kreditorė pažymi, kad buvęs bendrovės vadovas J. L. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2687-358/2018 buvo pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalyje (nevykdant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei), ir jam skirta 1 400 Eur bauda. Be to, bendrovės bankroto byloje VMI prie LR FM finansinis reikalavimas sudaro 96,31 proc. visų teismo patvirtintų finansinių reikalavimų sumos. Todėl dėl BUAB „LuxSana“ nemokumo labiausiai pažeistas yra viešasis interesas bei akivaizdu, kad buvo vengiama mokėti mokesčius ir nesikreipiama į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ar kreditorius informuojamas apie negalėjimą vykdyti įsipareigojimus.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kreditorė taip pat nurodo, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko bendrovės patikrinimą už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d., bei 2016 m. spalio 3 d. surašė Patikrinimo aktą Nr. FR0680-614, kuris patvirtintas 2016 m. gruodžio 14 d. Sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (13.2) FR0628-698. Sprendime konstatuota, kad UAB „LuxSana“ pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo, Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (toliau – ĮFAĮ), Mokesčių administravimo įstatymo, Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, dėl ko už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima konstatuoti bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatų bei nustatyti jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros.
Atsiliepimas
4. Bankroto administratorės UAB „Lideres“ įgaliotas atstovas atsiliepime pritaria kreditorės VMI prie LR FM prašymui dėl BUAB „LuxSana“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo, kad J. L., būdamas paskutiniuoju bendrovės vadovu, privalėjo administratorei perduoti visus bendrovės dokumentus ir turtą, tačiau savo įsipareigojimų piktavališkai nevykdo. Bendrovei priklauso net 161 transporto priemonė ir visos jos yra neperduotos bankroto administratorei. Taip pat nebuvo perduoti jokie pirkimo/pardavimo ir kiti su įmonės turtu susiję dokumentai, todėl administratorei nėra žinoma tiksli įmonės turto struktūra. Bankroto administratorės įgaliotas asmuo 2019 m. liepos 22 d. pateikė prašymą Kano apygardos prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo bei dokumentų ir turto paieškos paskelbimo. Administratorės įgaliotas asmuo pažymi, kad BUAB „LuxSana“ vadovas nesirūpino įmonės finansinėmis problemomis, įmonei priklausantį turtą (pvz., automobilius) yra perleidęs tretiesiems asmenims, su automobiliais yra daromi KET nusižengimai, automobiliai papuola į autoįvykius ir t. t. Be to, nors įmonės vadovas J. L. yra tinkamai informuotas apie UAB „LuxSana“ bankroto pradžią ir žino savo, kaip įmonės vadovo, pareigas ir atsakomybę, tačiau piktybiškai jų nevykdo ir geruoju neperduoda bankroto administratorei įmonės dokumentų ir turto.
Šalies argumentai
5. Suinteresuotas asmuo (buvęs UAB „LuxSana“ vadovas) J. L. su kreditorės prašymu pripažinti BUAB „LuxSana“ bankrotą tyčiniu nesutinka, prašo ji atmesti. Suinteresuoto asmens nuomone, ieškovės vertinimas prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms bei suformuotai teismų praktikai, kadangi jos prašymas grindžiamas iš esmės tik konstatuojant formalias ĮBĮ nuostatas. Suinteresuoto asmens teigimu, pareiga nuo to momento, kai įmonė tampa nemokia, apsaugoti kreditorių interesus atsiranda tik tuomet, kai įsiteisėja teismo sprendimas dėl įmonės bankroto ir įmonei paskiriamas bankroto administratorius, nes tik jo pareiga yra užtikrinti geriausius kreditorių interesus. Iki tol įmonės vadovui keliami kiti tikslai ir uždaviniai, kurie apibūdinami įstatymuose, reglamentuojančiuose uždarųjų akcinių bendrovių tikslus ir veiklą bei atitinkantys įmonės steigimo dokumentuose nurodytą tikslą – pelno siekimą. Taip pat nurodo, jog nustatyti ar įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais gali tik teismas, priimdamas sprendimą dėl bankroto bylos, nes iki to momento, toks konstatavimas iš esmės prieštarautų įmonės vadovo veiklos tikslams ir atliekamiems veiksmams, kuriais jis siekia išvengti nemokumo būklės tikėdamas atkurti įmonės mokumą. Be to, įmonės vadovas turi teisę ir nesutikti su kreditorių reikalavimais dėl bankroto iškėlimo įmonei ar priimtus sprendimus, kuriais konstatuojamas įmonės nemokumas, skųsti, todėl momentas, kuomet įmonė tampa nemokia, visais atvejais gali būti tik galutinis priimtas teismo sprendimas dėl įmonės bankroto.
Atsiliepimas
6. Suinteresuoto asmens teigimu, formalus įmonės balansų vertinimas atskirais įmonės vykdytos veiklos momentais visiškai neatspindi realios įmonės finansinės būsenos ar komercinio potencialo, todėl negali būti vertinami kaip ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos nevykdymu. Suinteresuotas asmuo pabrėžia, kad jam 2014 m. balandžio 28 d. ar dar anksčiau nebuvo žinoma apie tai, kad bendrovė yra nemoki ir bet kokie jo veiksmai nebuvo turintys tyčios požymių. Be to, ieškovė nepateikia jokių priežastinio ryšio egzistavimo požymių, bei savo prašymą grindžia tik argumentais, jog buvęs įmonės vadovas nevykdė pareigos laiku kreiptis dėl bankroto paskelbimo, tačiau ne dėl jo netinkamų ir sąmoningų veiksmų, kaip nors sąlygojusių įmonės nemokumo atsiradimą, todėl toks ieškovės prašymas yra nepagrįstas ir turi būti atmestas.
7. Suinteresuotas asmuo nurodo, jog aplinkybė, kad įmonės finansinė padėtis pablogėjo ir įmonė tapo galbūt nemoki, savaime nereiškia tyčinio bankroto. Pažymi, kad ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, visų pirma siejama su asmenine atsakomybe atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl laiku neįvykdytos prievolės padidėjus kreditorių reikalavimams (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis). Vien šios prievolės pažeidimo konstatavimas negali būti pakankamas tyčiniam bankrotui preziumuoti. Tuo tarpu teismo nutarties iškelti atsakovei bankroto bylą įrodomoji reikšmė pasireiškia tuo, jog joje nustatyta, kad įmonė yra nemoki būtent šios nutarties priėmimo metu, bet ne įmonės balanso parengimo ar pateikimo registrui dieną (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Įmonės bankroto byloje yra patvirtinti jos kreditorių finansiniai reikalavimai, todėl teismas, spręsdamas dėl tyčinio bankroto, turėjo galimybę nustatyti įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tapimo pradelstais momentą ir tik tuomet vertinti, ar įmonės faktinio mokumo būsena ieškovės prašyme nurodytu laikotarpiu atitiko ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje nurodytus kriterijus.
8. Taip pat vien dokumentų neperdavimo bankroto administratorei faktas, nesant byloje kitų įrodymų, pats savaime nepatvirtina aplinkybių dėl aplaidaus ir/ ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, kaip ir aplinkybių, kad įmonės valdymo organas nesirūpino įmonės veikla, neužtikrino tinkamos bendrovės dokumentų (turto) apsaugos ar, kad įmonės vykdoma buhalterinė apskaita neatitiko Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų, bei nėra pakankamos bendrovės bankroto pripažinimui tyčiniu. Suinteresuotas asmuo pažymi, kad tai, jog įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo procesas turėjo trūkumų, ką patvirtina nesklandus įmonės dokumentų perdavimas bankroto administratorei, tačiau neidentifikavus konkrečių apskaitos trūkumų, t. y. kokie apskaitos duomenys pagal ginčui aktualų teisinį reguliavimą turėjo būti įmonėje, kokie realiai buvo ir kokie konkrečiai duomenys nėra perduoti administratorei, nebus galima suinteresuoto asmens veiksmų (neveikimo) įvertini tyčinio bankroto sąvokos kontekste. Todėl nereikia apsiriboti tik buhalterinės apskaitos tvarkymo trūkumų konstatavimu, o reikėtų įvertinti ar su tuo susiję veiksmai buvo nukreipti į nemokios įmonės padėties esminį bloginimą, tikrųjų bankroto priežasčių, neteisėtų ar aiškiai nuostolingų sandorių ar dalies turto nuslėpimą. Neidentifikavus trūkstamų dokumentų ar duomenų, nebus pagrindo išvadai, jog tai trukdo nustatyti tikrąsias įmonės bankroto priežastis ir sudaro sąlygas suinteresuotiems asmenims nuslėpti sandorius, turtą ir išvengti atsakomybės.
Atsiliepimas
9. Kiti kreditoriai nei atsiliepimų, nei kitokių reikšmingų aplinkybių dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas.
Faktinės bylos aplinkybės
10. Teismas nustatė, kad UAB „LuxSana“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. rugpjūčio 6 d. Nuo 2012 m. rugpjūčio 20 d. iki bankroto bylos iškėlimo nutarties įsiteisėjimo dienos (2018 m. spalio 13 d.) jos vadovu buvo J. L., kuris nuo 2012 m. rugpjūčio 22 d. taip pat yra bendrovės vienintelis akcininkas. Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi UAB „LuxSana“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Lideres“. 2019 m. sausio 7 d. nutartimi teismas patvirtino bendrovės kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą. 2019 m. kovo 21 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
12. Suinteresuoto asmens J. L. atstovė teismo posėdžio metu nesutiko su kreditorės prašymu ir prašė jo netenkinti. Kreditorės VMI prie LR FM atstovė posėdžio metu palaikė prašymą, prašė jį tenkinti ir pripažinti BUAB „LuxSana“ bankrotą tyčiniu.
Dėl tyčinio bankroto
13. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta nuostata, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Taigi, ĮBĮ normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Bankroto bylų nagrinėjimo procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.
14. Tyčinis bankrotas apibrėžiamas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
15. Kasacinio teismo praktikoje, analizuojant tyčinio bankroto institutą, išaiškinta, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
16. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi įmonė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios įmonės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei įmonės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios įmonės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017; 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018).
17. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
18. Šioje byloje BUAB „LuxSana“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ne todėl, kad įmonė sąmoningai privesta prie nemokumo, o todėl, kad šios bendrovės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai bei bendrovei jau esant nemokiai, jos vadovas laiku neinicijavo bankroto bylos iškėlimo, o tai dar labiau pablogino nemokios įmonės turtinę padėtį.
Dėl savalaikio nesikreipimo į teismą
19. Kreditorė kaip vieną iš pagrindų BUAB „LuxSana“ bankrotą pripažinti tyčiniu nurodo bendrovės buvusio vadovo J. L. pareigų nevykdymą ir netinkamą jų vykdymą, t. y. teigia, kad buvęs vadovas nevykdė ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos juridinių asmenų registro tvarkytojui teikti finansinės atskaitomybės dokumentus bei žinodamas, kad bendrovė yra nemoki, laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
20. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
21. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasakyta, kad dėl įmonės nemokumo negalima spręsti vien tik iš balanso duomenų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-49-464/2018; 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1838-241/2017; 2016 m. gegužės 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-313-516/2016). Sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne balanse įrašyta, bet reali turto vertė, ir ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013, kt.).
22. Be to, kaip pažymima teismų praktikoje, įmonės faktiniam mokumui nustatyti svarbu ne tik formalus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykis, tačiau ypač svarbios yra objektyvaus turinio aplinkybės, iš kurių galima būtų spręsti apie faktinį įmonės mokumą, nes nustačius, kad įmonė eilę metų nesugeba bent iš dalies atsiskaityti su tais pačiais kreditoriais, įmonė galėtų būti pripažinta nemokia pradelstiems įsipareigojimams net ir neviršijant pusės balansinės turto vertės (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. liepos 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1162/2010, kt.).
23. Plėtodamas juridinių asmenų nemokumo momento nustatymo ir formalaus pradelstų įsipareigojimų ir į įmonės balansą įrašyto turto vertės santykio aiškinimą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad tais atvejais, jeigu šis santykis ir yra toks, kokio formaliai reikalaujama juridinio asmens nemokumui pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį konstatuoti, reikėtų papildomai įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su vertinamo (mokumo aspektu) juridinio asmens vykdomos veiklos pobūdžiu. Be to, įvertintini ne tik paties juridinio asmens įsipareigojimai kreditoriams (įsipareigojimų vykdymo eiliškumas, struktūra, pokytis ir pan.), bet ir skolininkų (debitoriniai) įsipareigojimai vertinamajam juridiniam asmeniui, t. y. tokių įsipareigojimų dydis, struktūra, santykis su pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, galimybės gauti šių įsipareigojimų patenkinimą ir kt. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog klausimas dėl juridinio asmens mokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies prasme spręstinas sistemiškai vertinant visus pirmiau nurodytus kriterijus. Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
24. Taigi, vertinant BUAB „LuxSana“ (ne)mokumą ir turto bei įsipareigojimų santykį, reikia analizuoti bankroto byloje esančius įrodymus. Pažymėtina, jog sistemiškai taikant CPK 12, 178 straipsnių ir ĮBĮ nuostatas, įmonės mokumą turi pagrįsti jos vadovas. Teismas 2018 m. rugsėjo 5 d. priėmęs VMI prie LR FM prašymą iškelti UAB „LuxSana“ bankroto bylą, tos pačios dienos nutartimi įpareigojo UAB „LuxSana“ vadovą J. L. pateikti teismui duomenis apie įmonės finansinę padėtį. Atsakovės vadovas nustatytu terminu teismo reikalautų dokumentų nepateikė. Taip pat jokie dokumentai susiję su įmonės mokumu nebuvo pateikti ir teismui nagrinėjant klausimą dėl BUAB „LuxSana“ bankroto pripažinimo tyčiniu.
25. ĮFAĮ įtvirtina prievolę įmonėms, pasibaigus jų finansiniams metams, sudaryti metines finansines ataskaitas, kurios yra skelbiamos Juridinių asmenų registre (ĮFAĮ 26 straipsnis). Tiek ABĮ 58 straipsnio 3 dalis, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimo Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ 123 punktas nustato, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas per 30 dienų nuo momento, kai yra patvirtinamas įstatymų ir juridinio asmens steigimo dokumentų nustatyta tvarka. Už šios pareigos vykdymą yra atsakingas įmonės vadovas (ĮFAĮ 28 straipsnis). Kadangi eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), todėl bendrovei tenka pareiga vėliausiai iki einamųjų metų gegužės 31 d. pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui už praėjusius mokestinius metus.
26. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „LuxSana“ paskutinį balansą yra pateikusi 2015 m. gegužės 28 d. už 2014 metus. Pažymėtina, kad UAB „LuxSana“ bankroto byla iškelta tik 2018 m. spalio 2 d.. Taigi, iš to aiškiai matyti, kad bendrovės vadovas nevykdė jam teisės aktais nustatytos pareigos teikti Juridinių asmenų registrui bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentų, kadangi iki bankroto bylos iškėlimo VĮ Registrų centrui nebuvo pateiktos finansinės atskaitomybės už 2015–2017 metus. Atkreiptinas dėmesys, kad nors nagrinėdamas bankroto bylas teismas privalo būti aktyvus, tačiau tai neatleidžia byloje dalyvaujančių asmenų nuo įrodinėjimo pareigos. Šiuo atveju pažymėtina, kad buvęs BUAB „LuxSana“ vadovas ir bankroto bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti apie realią bendrovės finansinę padėtį bei nenurodė, kodėl nevykdė pareigos juridinių asmenų registro tvarkytojui teikti bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentus. Kadangi nagrinėjamu atveju buvęs BUAB „LuxSana“ vadovas nepateikė teismui duomenų apie bendrovės (ne)mokumą, todėl teismas apie tai sprendžia iš byloje esančių 2012–2014 metų balansų ir kitų surinktų duomenų.
27. Kaip minėta šios nutarties 10 punkte, UAB „LuxSana“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2012 m. rugpjūčio 6 d. Iš 2012 metų bendrovės balanso matyti, kad bendrovė turto iš viso turėjo už 8 371 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai buvo 3 454 Lt ir neviršijo pusės turto. Tuo tarpu iš 2013 metų balanso nustatyta, jog bendrovės turto buvo apskaityta už 355 805 Lt, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 368 153 Lt. Pagal 2014 metų balanso duomenis, 2014 metais bendrovės turto apskaityta už 1 444 710 Lt, per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 1 463 862 Lt. Taigi, iš balansų matyti, kad 2013–2014 metais UAB „LuxSana“ skolos viršijo daugiau kaip pusę į balansą įrašyto turto vertės. Kaip teisingai pažymėjo kreditorė, visą bendrovės turtą 2012–2014 metais sudarė trumpalaikis turtas, t. y. atsargos, išankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys (2012 – 8 287 Lt, 2013 – 354 102 Lt, 2014 – 1 442 739 Lt) ir per vienerius metus gautinos sumos (2012 – 0 Lt, 2013 – 1 692 Lt, 2014 – 1 971 Lt). 2018 m. spalio 2 d. nutartyje, kuria UAB „LuxSana“ iškelta bankroto byla, pažymėta, kad įmonė faktiškai nedisponuoja iš debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti ir grąžinti įmonei aspektais. Suinteresuotas asmuo J. L. nepateikė jokių duomenų, kad skolininkai būtų įvykdę savo prievoles ar bendrovė būtų iniciavusi skolų priteisimo iš skolininkų procesus. Be to, iš 2014 metų pelno (nuostolių) ataskaitos nustatyta, kad UAB „LuxSana“ 2013 metais turėjo 17 265 Lt nuostolių, o 2014 metais turėjo 6 804 Eur nuostolių. Atkreiptinas dėmesys, kad nors 2014 metais patirti mažesni nuostoliai, tačiau tuo pačiu daugiau nei 3 kartus sumažėjo ir pardavimo pajamos.
28. Taigi, įvertinus BUAB „LuxSana“ balansų duomenis, darytina išvada, jog bendrovė jau tiek 2013, tiek 2014 metais atitiko nemokios įmonės apibrėžimą. Iš bylos duomenų nustatyta, jog 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentai buvo patvirtinti 2014 m. balandžio 28 d., todėl jau nuo to momento suinteresuotas asmuo J. L., būdamas bendrovės vadovu ir akcininku, turėjo žinoti, kad jo valdoma įmonė yra nemoki ir negali (negalės) atsiskaityti su kreditoriais. Būtent nuo šio momento buvusiam UAB „LuxSana“ vadovui J. L. atsirado ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga kreiptis į teismą dėl bendrovės bankroto bylos iškėlimo.
29. Laikotarpiu, kai UAB „LuxSana“ tapo nemoki, bet jai nebuvo inicijuota bankroto byla, galiojo 2002 m. lapkričio 19 d. įstatymo Nr. IX-1200 redakcijos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba yra sąlyga, nurodyta ĮBĮ 4 straipsnio 4 punkte, įmonės vadovas, savininkas (savininkai) privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Aiškindamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylą nustatyta todėl, kad vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę būklę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014; 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017).
30. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu. Nagrinėjamu atveju tokiu požymiu, be kita ko, laikytinas įmonės vadovo pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimas.
31. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog atsižvelgiant į tai, kad įmonės vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimas yra savarankiškas deliktas, galintis lemti pareigos atlyginti žalą įmonei ir kreditoriams atsiradimą (ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalis), šios pareigos pažeidimas papildomai gali būti kvalifikuojamas kaip tyčinio bankroto požymis tik tais atvejais, kai bankroto byla laiku neinicijuojama sąmoningai (įmonės vadovui aiškiai suvokiant, kad įmonė yra nemoki ir neturi galimybių išvengti likvidavimo dėl bankroto), taip pat kartu laikotarpiu, kai turėjo būti inicijuota bankroto byla, sąmoningai sudarant sandorius, pažeidžiančius kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297-915/2018; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-102-219/2019).
32. Nagrinėjamu atveju, kaip konstatuota šios nutarties 27 punkte, suinteresuotam asmeniui J. L. pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „LuxSana“ iškėlimo atsirado 2014 m. balandžio 28 d., kai buvo patvirtinti 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentai. Vis dėlto buvęs UAB „LuxSana“ vadovas šios savo pareigos neatliko. Kaip matyti iš bylos medžiagos, į teismą dėl bankroto bylos UAB „LuxSana“ iškėlimo 2018 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi kreditorė VMI prie LR FM, t. y. praėjus daugiau nei 4 metams nuo to momento, kai tokia pareiga atsirado buvusiam bendrovės vadovui. Atsižvelgiant į tai, šiuo atveju būtina nustatyti ar įmonei jau būnant nemokiai, buvęs vadovas tam tikrais tyčiniais veiksmais (kreditorės nuomone, neveikimu neinicijuojant bankroto bylos įmonei iškėlimo) tą įmonės padėtį dar pablogino.
33. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog BUAB „LuxSana“ bankroto byloje kreditorės VMI prie LR FM patvirtintas 80 362,30 Eur finansinis reikalavimas yra susidaręs nuo 2014 metų. Už tai, kad bendrovė nesumokėjo valstybei pelno (7 936 Eur) ir pridėtinės vertės (40 080,34 Eur) mokesčių, jai net kelis kartus buvo skirtos baudos (iš viso 24 158 Eur), o taip pat nuo nesumokėtų sumų prisikaupė nemažai delspinigių (8 187,96 Eur). Taigi dėl to, kad nebuvo laiku kreiptasi dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo, kreditorės VMI prie LR FM finansinis reikalavimas išaugo priskaičiuotų delspinigių ir baudų dydžiu, t. y. 2014 m. kreditorės finansinis reikalavimas būtų buvęs 48 016,34 Eur, tuo tarpu dabar BUAB „LuxSana“ bankroto byloje yra patvirtintas net 32 345,96 Eur didesnis kreditorės finansinis reikalavimas.
34. Taip pat teismas iš bylos duomenų nustatė, kad kreditorės AB „Lietuvos draudimas“ 1 435,92 Eur finansinis reikalavimas atsirado teismams 2014 m. balandžio 2 d., 2015 m. spalio 6 d., 2016 m. spalio 17 d. procesiniais sprendimais priteisus skolą ir žalos atlyginimus iš UAB „LuxSana“ bei patvirtinus administratorės neginčijamą finansinį reikalavimą. Visos šios sumos atsirado įvykus eismo įvykiams, dėl kurių buvo kalti bendrovės vardu registruotas transporto priemones vairavę asmenys. Kadangi draudimo įmonė išmokėjo įvairaus dydžio draudimo išmokas bei neturėjo galimybės šias sumas išsiieškoti iš transporto priemones vairavusių asmenų, todėl jos buvo priteistos iš faktinio jų valdytojo (savininko) UAB „LuxSana“. Analogiški atvejai yra ir su kreditorių LR transporto priemonių draudikų biuro bei AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje patvirtintais finansiniais reikalavimais, kadangi jie taip pat atsirado UAB „LuxSana“ priklausančioms transporto priemonėms 2015 m. lapkričio 16 d. ir 2016 m. vasario 18 d. patekus į eismo įvykius. Pažymėtina, jeigu suinteresuotas asmuo J. L. būtų laiku (2014 metais) kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos UAB „LuxSana“ iškėlimo, tai galbūt net nebūtų dėl įvykusių eismo įvykių iš bendrovės priteistų lėšų, kadangi visas turtas būtų perduotas bankroto administratorei, o ne tretiesiems asmenims.
35. Teismas taip pat pažymi, kad suinteresuotas asmuo J. L. Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 14 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A6.-2687-358/2018 buvo pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta 1 400 Eur bauda. Šiame nutarime Kauno apylinkės teismas nustatė, kad J. L., būdamas UAB ,,LuxSana“ vadovu, nevykdė ABĮ 58 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos pateikti juridinių asmenų registro tvarkytojui bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Teismas taip pat konstatavo, kad J. L., būdamas UAB ,,LuxSana“ vadovu, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį bei nevykdomus įsipareigojimus VMI prie LR FM, pažeidė kreditorės interesus ir nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Kauno apygardos teismas sprendžia, kad minėtoje administracinėje byloje įsiteisėjusiu nutarimu nustatytos aplinkybės nagrinėjamoje byloje dėl BUAB ,,LuxSana“ bankroto pripažinimo tyčiniu laikytinos prejudicinėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Šiuo atveju abiejose bylose dalyvauja tie patys asmenys, o administracinėje byloje, kaip iš šioje civilinėje byloje, buvo įrodinėjamos tos pačios aplinkybės dėl J. L. nevykdytos ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB ,,LuxSana“. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad administracinėje byloje, priešingai nei nagrinėjamu atveju, J. L. kaltu prisipažino visiškai.
36. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad buvęs BUAB ,,LuxSana“ vadovas J. L. sąmoningai, žinodamas apie bendrovės nemokumą, pažeidė pareigą laiku kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, dėl ko toliau didėjo įmonės įsipareigojimai ir dar labiau pablogėjo nemokios bendrovės turtinė padėtis. Dėl to BUAB ,,LuxSana“ bankrotas pripažintinas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.
Dėl dokumentų neperdavimo
37. Kreditorė teismui pateiktame prašyme dėl BUAB „LuxSana“ bankroto pripažinimo tyčiniu taip pat nurodė, kad buvęs BUAB „LuxSana“ vadovas iki šiol nėra perdavęs įmonės dokumentų ir turto, todėl nėra galimybės nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo.
38. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
39. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, kai nėra galimybės visiškai ar iš dalies nustatyti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintų aplinkybių, tampa neįmanoma ar itin sudėtinga įvertinti įmonės nemokumo priežastis – ar šis nemokumas buvo sukeltas sąmoningais veiksmais, ar jau nemokios įmonės padėtis sąmoningai buvo dar esmingai pabloginta. Tokių veiksmų egzistavimui ir priežastiniam ryšiui su nemokumu nustatyti būtina tirti įmonės finansinius dokumentus, jos valdymo organų sprendimus, sudarytus sandorius ir pan., tačiau šių aplinkybių neįmanoma ištirti, kai trūksta atitinkamų duomenų, nes bankroto administratoriui nebuvo perduoti reikalingi įmonės apskaitos dokumentai arba buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai. Kasacinis teismas sprendė, kad, esant ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nurodytoms aplinkybėms, susijusioms su apgaulingu ir (arba) netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu arba neišsaugotais buhalterinės apskaitos dokumentais, kai dėl to visiškai ar iš dalies negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, siekiant pripažinti bankrotą tyčiniu, neprivalo būti atskirai nustatytas ryšys tarp šių aplinkybių ir įmonės privedimo prie bankroto arba jau nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo. Priešingas aiškinimas, kad net ir netinkamai tvarkius buhalterinę apskaitą arba neišsaugojus buhalterinės apskaitos dokumentų tyčinio bankroto nustatymas būtų įmanomas tik įrodžius konkrečias įmonės privedimo prie nemokumo priežastis, padarytų tyčinio bankroto aplinkybių įrodinėjimą neįmanomą bei neatitiktų principo, jog niekas negali gauti naudos iš savo neteisėtų veiksmų (lot. nullus commodum capere de sua injuria propria) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
40. Kasacinis teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu, ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neišsaugojimas lemia bankroto pripažinimą tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks negalėjimas turi būti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklą galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais), be kita ko ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos, nei tos, kurias galimai patvirtintų trūkstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotą tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018).
41. Kauno apygardos teismas 2018 m. spalio 2 d. nutartimi, kuria UAB „LuxSana“ iškelta bankroto byla, UAB „LuxSana“ valdymo organams nustatė 10 dienų terminą nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti bankroto administratorei įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, taip pat visus dokumentus. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. spalio 13 d. Iš bankroto bylos medžiagos nustatyta, kad buvęs UAB „LuxSana“ vadovas J. L. 2018 m. gruodžio 17 d. atvyko pas bankroto administratorės įgaliotą asmenį ir perdavė dalį įmonės dokumentų: 2012 m. rugpjūčio 17 d. UAB „LuxSana“ dokumentų priėmimo-perdavimo aktą ir vienintelio akcininko sprendimą, duomenis apie asmeninę vertybinių popierių sąskaitą, įmonės akcininkų sąrašą, įmonės įstatus, VMI prie LR FM Kauno apskrities sprendimą dėl PVM mokėtojų registro, Juridinių asmenų registro elektroninį sertifikuotą įmonės išrašą, PVM mokėtojo registracijos pažymėjimą, DNB banko sąskaitos sutartį, 2012 m. rugpjūčio 17 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, apskaitos tvarkymo sutartį Nr. FSB076. Be to, 2019 m. vasario 22 d. J. L. buvo išsiųstas pakartotinis įspėjimas dėl UAB „LuxSana“ turto ir visų dokumentų perdavimo, kuris buvusiam įmonės vadovui buvo įteiktas 2019 m. vasario 27 d. Kauno apygardos teismas 2019 m. kovo 13 d. nutartimi paskyrė buvusiam UAB „LuxSana“ vadovui J. L. 500 Eur baudą už Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartimi paskirtų įpareigojimų nevykdymą. Nutarčiai įsiteisėjus buvo išduotas vykdomasis raštas dėl teismo paskirtos 500 Eur baudos išieškojimo į valstybės biudžetą iš J. L.. Taip pat Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 31 d. nutartimi buvusiam BUAB „LuxSana“ vadovui J. L. apribojo teisę 4 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Vis dėlto, iki šiol buvęs įmonės vadovas nei turto, nei likusių BUAB „LuxSana“ dokumentų bankroto administratorei neperdavė.
42. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto administratorei perduoti tik pavieniai dokumentai, kurie neturi svarbios reikšmės įmonės bankroto proceso eigai ir iš jų neįmanoma nustatyti esminių aplinkybių, susijusių su įmonės veikla. Atkreiptinas dėmesys, kad iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad bendrovei kaip valdytojai ar valdytojai-savininkei priklauso 161 transporto priemonė. Tačiau bankroto administratorei nėra perduoti jokie duomenys apie bendrovės turtą, todėl negalima nustatyti ar šios transporto priemonės vis dar jai priklauso. Be to, iš bylos medžiagos ir šalių atstovų paaiškinimų 2019 m. spalio 15 d. teismo posėdžio metu nustatyta, kad BUAB „LuxSana“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė dalies transporto priemonių įsigijimų ir pardavimų sandorių bei iš pardavimų gautų pajamų, nuo gautų pajamų neskaičiavo, nedeklaravo ir nemokėjo pridėtinės vertės ir pelno mokesčių valstybės biudžetui, todėl iš dalies nėra galimybės nustatyti bendrovės turto apimties. Atkreiptinas dėmesys, kad nors suinteresuotas asmuo atsiliepime į kreditorės prašymą iš esmės pripažino, kad nėra perdavęs bankroto administratorei BUAB „LuxSana“ dokumentų ir turto, tačiau nenurodė jokių aplinkybių dėl tokios jo pareigos nevykdymo. Šiuo atveju dėl neperduotų dokumentų apskritai neįmanoma nustatyti informacijos apie įmonės turtą, įsipareigojimus arba jos patikrinti. Šios nutarties 26 punkte nustatyta aplinkybė, kad juridinių asmenų registro tvarkytojui nebuvo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2015 ir paskesnius metus tik patvirtina, kad bendrovė neatskleidžia tikrosios savo finansinės padėties. Visa tai rodo, kad buvęs BUAB „LuxSana“ vadovas J. L. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, neperdavė bankroto administratorei jokių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų, todėl, teismo vertinimu, tokie suinteresuoto asmens veiksmai laikyti siekimu sąmoningai ir kryptingai nuslėpti tikrąją bendrovės padėtį iki bankroto bylos iškėlimo, taip pažeidžiant kreditorių interesus.
43. Aplinkybę, kad BUAB „LuxSana“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma netinkamai patvirtina ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. spalio 3 d. UAB „LuxSana“ patikrinimo aktas Nr. (13.2) FR0680-614 už 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. gruodžio 31 d. laikotarpį. Šiame akte nustatyta, kad bendrovės buhalterinė apskaita už tikrinamąjį laikotarpį buvo tvarkoma, pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies, 14 straipsnio 2 dalies, Pelno mokesčio įstatymo 11, 57 straipsnių, ĮFAĮ 15, 20 straipsnių, Mokesčių administravimo įstatymo 8, 40 straipsnių nuostatas. Patikrinimo akte, įvertinus patikrinimo metu nustatytus pažeidimus, padaryta išvada, kad už laikotarpį nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gruodžio 31 d. iš dalies negalima konstatuoti bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatų bei nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ir struktūros. Pažymėtina, kad šis Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. spalio 3 d. patikrinimo aktas nėra nuginčytas įstatymo nustatyta tvarka, todėl jis laikytinas tinkamu įrodymu, patvirtinančiu, kad BUAB ,,LuxSana“ buvo netinkamai vedama buhalterinė apskaita.
44. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju aplinkybę, jog yra pagrindas UAB „LuxSana“ bankrotą pripažinti tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu, patvirtina ir Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 11 d. baudžiamasis įsakymas baudžiamojoje byloje Nr. 1-1075-246/2016, kuriuo J. L. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė 40 MGL (1 506 Eur) bauda. Kauno apylinkės teismas sprendė, kad UAB „LuxSana“ vadovas J. L. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą. Teismas konstatavo, kad dėl Buhalterinės apskaitos įstatymo, ĮFAĮ, Inventorizacijos taisyklių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „Luxsana“ turto, nuosavo kapitalo dydžio, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014 m. sausio 1 d. – 2015 m. liepos 31 d. laikotarpį. Šioje baudžiamojoje byloje J. L. pripažino savo kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju šis įsiteisėjęs baudžiamasis įsakymas laikytinas turinčiu prejudicinę galią, todėl papildomai jame nustatytų aplinkybių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 3 punktas).
45. Įvertinusi nustatytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad šiuo atveju buhalterinės apskaitos dokumentų neperdavimas bankroto administratorei neleido nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties, identifikuoti su tuo susijusių operacijų ar patikrinti (patvirtinti) įmonės atliktų ūkinių operacijų ir veiksmų teisėtumo. Remiantis išdėstytais argumentais, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti BUAB „LuxSana“ bankrotą tyčiniu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu.
Dėl procesinės bylos baigties
46. Atsižvelgus į byloje nustatytų aplinkybių visumą ir nurodytus motyvus, konstatuotina, kad BUAB „LuxSana“ bankrotą iš esmės lėmė būtent buvusio BUAB „LuxSana“ vadovo ir vienintelio akcininko J. L. neteisėti veiksmai ir sąmoningai blogas bendrovės valdymas, dėl ko buvo netinkamai atliktos vadovo pareigos, apsunkintos įmonės kreditorių galimybės gauti finansinių reikalavimų patenkinimą, tuo tarpu dokumentų ir turto neperdavimas, bankroto bylos neiniciavimas nagrinėjamu atveju laikyti tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių visuma, todėl prašymas tenkintinas – BUAB „LuxSana“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktų pagrindais.
47. Pripažinus bankrotą tyčiniu bankroto administratorė įpareigotina ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos patikrinti BUAB „LuxSana“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (ĮBĮ 20 straipsnio 5 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
nutaria:
kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą tenkinti.
Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LuxSana“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankrotą tyčiniu.
Įpareigoti bankroto administratorę uždarąją akcinę bendrovę „Lideres“ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos patikrinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „LuxSana“ sandorius, sudarytus per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Įpareigoti bankroto administratorę supažindinti kreditorius su priimta teismo nutartimi.
Įsiteisėjus šiai nutarčiai, apie tyčinio bankroto iškėlimą pranešti Kauno apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, išsiunčiant šios nutarties nuorašą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.