Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, išnagrinėjęs prokuroro Virgilijaus Lazausko 2016-04-05 pareiškimą dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje

J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaune, ukrainietis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - vidurinis, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, teistas 2013-06-13 Kauno apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 1 d., 304 str. 1 d. 7 MGL dydžio bauda (bauda sumokėta),

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, o būtent:

laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-07-31 būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi, bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 21 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas” būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, pažeisdamas to paties įstatymo 4 str. kuriame nurodyta, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 str. 2 d. kurioje nurodyta, kad “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”,12 str. 1 d. kurioje nurodyta, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ”, 16 str., kuriame nurodyta, kad „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“,

taip pat pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo IX-575 4 str., kuriame nurodyta, kad „1. Finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus“, taip pat pažeisdamas to paties įstatymo 15 str. kuriame nurodyta, kad „ 9. Iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai“, 15 str. kuriame nurodyta, kad „10. Apskaitos duomenys pagrindžiami turto ir įsipareigojimų inventorizavimo duomenimis. Inventorizacijos tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“, laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesurašė automobilių pardavimo dokumentų, buhalterinės apskaitos dokumentų neįtraukė į apskaitos registrus ir neapskaitė automobilių pardavimo pajamų iš viso už 537649,05 Eur, dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto dydžio, taip pat laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesurašė gautų apmokėjimų už parduotus automobilius dokumentų, jų neįtraukė į apskaitos registrus, tyrimui nepateikė dokumentų, pagrindžiančių pirkėjų atsiskaitymą už jų nupirktus automobilius dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos, turto dydžio, taip pat 2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 59 731 Eur pelno mokesčio dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės įsipareigojimo dydžio ir struktūros;

taip pat pažeisdamas LR Vyriausybės 1999m. birželio 3d. nutarimu Nr.719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2008-04-17 nutarimo Nr.370 redakcija) 9 p. kuriame nurodyta, kad „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą.”, taip pat pažeisdamas to paties nutarimo 10 p. kuriame nurodyta, kad „Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu (toliau vadinama – įsakymas), kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją pagal įsakyme nurodytos dienos būklę, nurodomas inventorizacijos pradžios ir užbaigimo laikas, įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais...”, 14 p. kuriame nurodyta, kad „Inventorizacija atliekama pagal įsakyme nurodytos dienos būklę”, 15 p. kuriame nurodyta, kad ”Buhalterinėje apskaitoje turi būti apskaičiuoti inventorizuojamo turto likučiai pagal įsakyme nurodytos inventorizacijos atlikimo dienos būklę”, 17 p. kuriame nurodyta, kad „Ilgalaikis materialusis turtas, atsargos (žaliavos, medžiagos, gatava produkcija, prekės ir kita), grynieji pinigai (litai ir užsienio valiuta) ir kitas turtas inventorizuojami atskirai kiekvienoje jo buvimo vietoje ir pas kiekvieną už turto saugojimą atsakingą asmenį”, neatliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ trumpalaikio turto inventorizacijos dėl ko negalima iš dalies nustatyti bendrovės veiklos turto dydžio, nuosavo kapitalo dydžio.

Dėl šių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo, Lietuvos Respublikos Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Inventorizacijos taisyklių pažeidimų negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, nuosavo kapitalo dydžio, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2014-01-01 – 2014-07-31 laikotarpį. Šiais veiksmais J. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Kaltinamasis J. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jis nuo 2012 m. rugpjūčio mėnesio dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigose, taip pat yra ir įmonės akcininkas. Įmonės veikla yra naudotų automobilių pirkimas pardavimas. Įmonė automobilius perka iš užsienio piliečių (Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Italijoje, Olandijoje), taip pat įmonė automobilius perka ir Lietuvoje iš Lietuvos piliečių. Kai automobiliai įmonės vardu yra perkami užsienyje (Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Italijoje, Olandijoje) bei Lietuvoje iš Lietuvos piliečių bei užsieniečių tai pinigai ( grynaisiais) yra sumokami automobilius parduodantiems asmenims ir tas pinigų sumokėjimas yra apskaitomas įmonės buhalterinėje apskaitoje. Taip pat įmonė teikia „paslaugą“ užsienio valstybių piliečiams, tarp kurių daugiausia yra kirgizai, kuri pasireiškia tuo, kad įmonės vardu yra suforminamas automobilio pirkimas iš užsieniečio (kirgizo) ar kokio nors kito asmens ir automobilis yra užregistruojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu. Šiuo atveju asmeniui, iš kurio yra forminimams automobilio pirkimas, pinigai realiai yra nemokami, kadangi pinigus už automobilį jau būna sumokėjęs tikrasis automobilio pirkėjas (kirgizas). Tada automobilį užregistravus UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, asmeniui, iš kurio buvo suformintas automobilio pirkimas, yra išrašomas įgaliojimas naudotis tuo automobiliu ir su tuo įgaliojimu asmuo automobilį išgabena iš Lietuvos į užsienį, daugiausia į Kirgiziją, pardavimui. Toks automobilio pirkimas, pardavimas forminamas tam, kad automobilius būtų galima išgabenti Kirgiziją, taip pat Ukrainą bei kitas ne Europos Sąjungai priklausančias valstybes. Vėliau po kiek tai laiko, kai išgabentam automobiliui atsiranda pirkėjas ir automobilis yra parduodamas, į Lietuvą pas jį atvyksta arba tas pats asmuo, kuriam buvo išrašytas įgaliojimas, arba kitas asmuo, ir to asmens vardu yra suforminamas automobilio pardavimas, tačiau automobilis į Lietuvą jau nebegrįžta. Tada forminant automobilio paradavimo pirkimo pardavimo sutartyje yra nurodoma, kad automobilis yra parduodamas 15 eurų didesne suma negu buvo nupirktas. Viskas analogiškai vyksta ir su automobiliais, kuriuos įmonė tiesiogiai pati perka iš užsienio. Nupirkus naudotus automobilius užsienyje ir juos įmonės vardu užregistravus Lietuvoje, tiems patiems užsieniečiams (daugiausia kirgizams) yra išrašomas įgaliojimas ir su tuo įgaliojimu automobiliai yra išvežami daugiausia į Kirgiziją pardavimui ir vėliau kai automobiliui atsiranda pirkėjas, dėl to automobilio yra suforminamas pirkimas pardavimas, bet automobilis į Lietuvą jau nebegrįžta. Kai suforminamas automobilio pirkimas pardavimas, tik tada jam yra sumokami už automobilį pinigai. Kadangi jis bendradarbiauja jau seniai su tais pačiais asmenimis, todėl įgaliojimai jiems išrašomi tarpusavio pasitikėjimu. Dėl 321 automobilio registruoto UAB „(duomenys neskelbtini)“ nori pasakyti, kad tie automobiliai buvo užregistruoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, automobilius realiai buvo įsigiję užsieniečiai (kirgizai) ir pagal įgaliojimus automobiliai buvo išgabenti į Kirgiziją pardavimui, kažkurie tai automobiliai jau yra parduoti, bet kurie tiksliai, jis nežino, nes dar neturi gavęs dokumentų. Įgaliojimų, pagal kuriuos jis įgaliojo Kirgizijos piliečius tais automobiliais naudotis ir pagal kuriuos automobiliai buvo išgabenti iš Lietuvos, jis neturi, nes jų neišsaugojo, o asmenų duomenų, kuriems buvo išrašyti įgaliojimai, jis nurodyti negali. Kadangi tų 321 automobilio Lietuvoje realiai nėra, todėl tie automobiliai nebuvo inventorizuoti, automobilių pardavimai nebuvo įtraukti į registrus, kadangi buhalterei nebuvo pateikti dokumentai, taip pat VMI buvo nurodyti klaidingi duomenys (t.11, b.l. 124-125).

Liudytoja J. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose ir tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Įmonės veikla – prekyba naudotais automobiliais. Įmonės direktorius yra J. L.. Įmonės buhalterinę apskaitą ji tvarko pas save namuose pagal tuos buhalterinius dokumentus, kuriuos jai pateikia įmonės direktorius J. L.. Įmonės dokumentai yra laikomi pas direktorių, o pas ją būna tik einamieji buhalteriniai dokumentai. 2015 m. liepos mėn. Kauno apskrities VMI atlikinėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą ir pas ją bei direktorių buvo paprašyta pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Pateikus dokumentus operatyvų patikrinimą atliekantis VMI specialistas jai su J. L. nuvykus į VMI pranešė, kad į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitoje nėra apskaitytas automobilių Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimas – pardavimas. Tada J. L. jiems būnant Kauno apskrities VMI pasakė, kad dokumentai dėl automobilių pirkimo ir pardavimo yra pas jį ir jis juos užmiršo perduoti jai ir todėl tų automobilių pirkimas – pardavimas liko neįtrauktas į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą. Sekančią dieną J. L. jai pateikė dokumentus susijusius su automobilių Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimu bei pardavimu ir tada ji tuos dokumentus įtraukė į UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą (t. 11, b.l. 100-101). Liudytoja J. J. 2016-01-20 apklausta liudytoja parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterės pareigose dirbo ir apskaitą tvarkė laikotarpiu nuo 2015-01-27- iki 2015-09-14. Jai dirbant UAB „(duomenys neskelbtini)“ inventorizacijos aktai sudaryti nebuvo todėl, kadangi nebuvo priimtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus J. L. įsakymas dėl inventorizacijos UAB „(duomenys neskelbtini)“ atlikimo be to jai nebuvo pateikti ir automobiliai, kurie buvo nupirkti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadu ir kurie pagal jai J. L. pateikiamus dokumentus nuosavybės teise priklausė UAB „(duomenys neskelbtini)“. Automobilių panaudos, perdavimo, sutarčių registravimo žurnalus pildydavo (rašydavo) arba turėdavo rašyti (pildyti) UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius J. L. ir ji šių dokumentų niekada neturėjo ir nepildė (t. 11, b.l. 102-103).

Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis laikotarpiu nuo 2015-07-07 iki 2015-07-15 atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ operatyvų patikrinimą. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad 2015-05-12 UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo pardavusi automobilius Opel Zafira, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Land Cruiser, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Toyota Land Cruiser, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) tačiau tų automobilių pardavimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje apskaitytas nebuvo bei atliekant operatyvų patikrinimą nebuvo pateikti dokumentai patvirtinantys tų automobilių pardavimą (t. 11, b.l. 97-98).

2016 m. vasario 19 d. specialisto išvadoje Nr.5-2/29 dėl UAB „(duomenys neskelbtini)” ūkinės finansinės veiklos tyrimo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesivadovavo LR BAĮ (2001m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574) 4-o straipsnio „Reikalavimai apskaitos informacijai“ „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama;... 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6-to straipsnio “Apskaitos tvarkymo sistemos nustatymas ir parinkimas” 2 dalies “Į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu”,12 straipsnio “Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimas ir registravimas” 1-os dalies „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais...Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, ”, 16 straipsnio „Apskaitos registrai“ 1-os dalies „Ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ nuorodomis.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto inventorizacija neatlikta, automobilių patikrinimui nesurašyti inventorizacijos aprašai, todėl bendrovės direktorius J. L. neorganizavęs ir neatlikęs turto-automobilių inventorizacijos, nesivadovavo LR Vyriausybės 1999m. birželio 3d. nutarimu Nr.719 patvirtintų „Inventorizacijos taisyklių“ (2008-04-17 nutarimo Nr.370 redakcija) 9-o punkto „Įmonės vadovas įstatymų nustatyta tvarka atsako už inventorizacijos organizavimą ir atlikimą laiku, inventorizavimo duomenų išsaugojimą, sutikrinimo žiniaraščiuose nustatytų trūkumų išieškojimą, kartu su vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) – teisingų inventorizacijos rezultatų, neišieškotų trūkumų ir pertekliaus įtraukimą į buhalterinę apskaitą.” 10-o punkto „Inventorizacija atliekama remiantis įmonės vadovo įsakymu arba potvarkiu (toliau vadinama – įsakymas), kuriame nurodomi inventorizacijos komisijos pirmininko ir narių vardai, pavardės, pareigos, jai pavedama laiku ir tinkamai atlikti inventorizaciją pagal įsakyme nurodytos dienos būklę, nurodomas inventorizacijos pradžios ir užbaigimo laikas, įpareigojama šį faktą įforminti dokumentais...”, 14-o punkto „Inventorizacija atliekama pagal įsakyme nurodytos dienos būklę”. 15-o punkto ”Buhalterinėje apskaitoje turi būti apskaičiuoti inventorizuojamo turto likučiai pagal įsakyme nurodytos inventorizacijos atlikimo dienos būklę”, 17-o punkto „Ilgalaikis materialusis turtas, atsargos (žaliavos, medžiagos, gatava produkcija, prekės ir kita), grynieji pinigai (litai ir užsienio valiuta) ir kitas turtas inventorizuojami atskirai kiekvienoje jo buvimo vietoje ir pas kiekvieną už turto saugojimą atsakingą asmenį” nuorodomis.

Jei per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykusias ūkines operacijas neįformino apskaitos dokumentais, tuomet iš pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų per laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-07-31 negalima iš dalies nustatyti:

-nuo 2014-01-01 iki 2015-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesurašė automobilių pardavimo dokumentų, buhalterinės apskaitos dokumentų neįtraukė į apskaitos registrus ir neapskaitė automobilių pardavimo pajamų iš viso už 537649,05 Eur;

-nuo 2014-01-01 iki 2015-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesurašė gautų apmokėjimų už parduotus automobilius dokumentų, jų neįtraukė į apskaitos registrus.

-tyrimui nepateikti dokumentai, pagrindžiantys pirkėjų atsiskaitymą už jų nupirktus automobilius;

- neatliko trumpalaikio turto inventorizacijos;

-2014 metais UAB „(duomenys neskelbtini)“ neapskaičiavo, nedeklaravo ir nesumokėjo 59731 Eur pelno mokesčio.

3) nuosavo kapitalo dydžio, nes nuosavas kapitalas – tai turto dalis, likusi iš viso turto atėmus visus įsipareigojimus.

2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatyme Nr.IX-574 nustatyta:

-21 straipsnyje „Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą“ 1 dalyje nurodyta, kad „Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas“.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodyto įstatymo nuostatas, už bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apskaitos organizavimą atsakingas ūkio subjekto vadovas. Tiriamuoju laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-07-31 UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo J. L. (t. 8, b.l. 146-200, t. 9, b.l. 1-6 ).

Iš reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad juo buvo pateikti UAB „(duomenys neskelbtini)“ dokumentai (t.1, b.l. 78-79).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d. atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Remiantis ištirta ir išanalizuota bylos medžiaga galima neabejotinai teigti, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Prokuroras siūlė užbaigti bylą baudžiamuoju įsakymu ir paskirti kaltinamajam bausmę – baudą, taikyti Lietuvos Respublikos BK 64 ¹ str. ir bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi tokia bausmė visiškai atitinka jos skyrimo paskirtį ir pagrindus.

Kaltinamasis suprato galimybę užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro kreipimusi į teismą bei siūloma bausme ir jos dydžiu sutiko (t. 11, b. l. 126).

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamojo J. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną apysunkį baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). J. L. anksčiau teistas, paskirta bauda sumokėta (t. 11, b. l. 112-116), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė (t. 11, b. l. 118), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 11, b. l. 117).

Teismas konstatuoja, kad skiriant bausmę kaltinamajam yra visos sąlygos taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str.

Kaltinamajam J. L. kardomoji priemonė nebuvo paskirta, ji neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str.1 d. 1p., 421 str., 422 str.,

nusprendžia:

J. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d., skirti 60 (šešiasdešimties) MGL baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. L. bausmę – 40 (keturiasdešimties) MGL, tai yra 1506 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų šešių eurų) baudą.

Kardomosios priemonės kaltinamajam neskirti.

Išaiškinti, jog baudą nuteistasis privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kaltinamasis, nesutikdamas su jam paskirta bausme, per 14 (keturiolika) dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išaiškinti nuteistajam, kad išnagrinėjus bylą ir pripažinus kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.