- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-02
- Bylos Nr.
- e2-1838-241/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00314-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Teisės departamentas“, uždarosios akcinės bendrovės „Išieškojimo grupė“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Gaudi“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Teisės departamentas“ (pradinės pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Išieškojimo grupė“ teisių perėmėjos) atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-871-569/2017 pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Išieškojimo grupė“ pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gaudi“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja UAB“ Išieškojimo grupė“ kreipėsi į teismą prašydama iškelti atsakovei UAB „Gaudi“ bankroto bylą.Pareiškėja nurodė, kad pagal viešųjų registrų duomenis UAB „Gaudi“ ilgiau nei 12 mėnesių neteikia finansinės atskaitomybės dokumentų, nuo 2012 m. birželio 29 d. įmonėje registruotas tik vienas darbuotojas. Atsakovė nuo 2015 m. vengia įvykdyti prievolę padengti turimus įsiskolinimus pradinei kreditorei UAB „Nuostolių valdymas“ ir jos teisių perėmėjai – UAB“ Išieškojimo grupė“. Tikėtina, kad atsakovė turi įsiskolinimų ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems kreditoriams, todėl atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovei UAB „Gaudi“ bankroto bylą ir priteisė atsakovei iš pareiškėjos UAB „Išieškojimo grupė“ 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų.Teismas, įvertinęs UAB „Gaudi“ 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenis, nustatė, kad įmonės turto vertė sudarė 411 801 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 6 000 Eur, trumpalaikis turtas – 405 801 Eur. Tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 219 534 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 142 908 Eur. Teismas nevertino atsakovės nurodyto 394 616 Eur vertės trumpalaikio turto, kurį sudaro vila, esanti (duomenys neskelbtini), kadangi ji yra lizinguojama ir šiuo metu nėra atsakovės nuosavybė.Teismas sprendė, kad šiuo metu galimai pradelstas įsiskolinimas yra tik pareiškėjai, kuris sudaro 1 589,60 Eur, tačiau atsakovė nepripažįsta šios skolos pareiškėjai (įsiskolinimą pagrindžiantys įrodymai (sąskaitos faktūros) nėra nuginčyti). Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus duomenimis, valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams atsakovė nėra skolinga. Vadovaujantis VĮ Registrų centro duomenimis, UAB „Gaudi“ nuosavybės teise registruoto nekilnojamo turto neturi. Atsakovei priklauso viena transporto priemonė – automobilis Nissan Leaf, kurio balanse nurodoma vertė yra 6 000 Eur. Iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų teismas nustatė, kad teismuose nėra nagrinėjama kitų bylų, kuriose šalimi būtų UAB „Gaudi“. Šios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad atsakovės pradelsti įsipareigojimai bylos nagrinėjimo metu neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kadangi atsakovė siekia parduoti 394 616 Eur vertės vilą ir gauti pajamų, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo spręsti, kad ji neatsiskaitys su kreditoriais, kuriems atsiskaitymo terminas numatytas 2017 m. spalio 15 d. – 2017 m. gruodžio 31 d.Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei ištyręs surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju atsakovė pateikė teismui pakankamai įrodymų, paneigiančių pareiškimo argumentus, susijusius su įmonės nemokumu, todėl, nenustačius pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje, ir atsižvelgus į tai, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą.Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, priteisė atsakovei iš pareiškėjos 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų.Pareiškėja UAB“ Išieškojimo grupė“ Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartimi buvo pakeista jos teisių perėmėja UAB „Teisės departamentas“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja UAB „Teisės departamentas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, įpareigoti atsakovę pateikti 2011 m. – 2016 m. įmonės balansus ir juos įregistruoti VĮ Registrų centre, taip pat teismo nuožiūra skirti atsakovei baudą ir pusę jos priteisti pareiškėjos naudai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Atsakovė klaidina teismą, neatskleisdama visų jai žinomų aplinkybių dėl prievolės atsiskaityti su pareiškėja. Atsakovės pateiktos 2013 m. sąskaitos faktūros, kurias iš karto po atliktų atsakovei priklaususios transporto priemonės Audi S8 remonto darbų išrašė pradinė kreditorė UAB „Nuotolių valdymas“, buvo pateiktos įmonei CORADO group MT Ltd. UAB „Nuotolių valdymas“, sužinojusi, kad transporto priemonė iš tikrųjų priklausė atsakovei, nusiuntė CORADO group MT Ltd raštą, kuriuo prašė anuliuoti per klaidą įmonei išrašytas sąskaitas, ir išrašė naujas sąskaitas faktūras už atliktus remonto darbus, kurias pateikė atsakovei.Pareiškėja nesutinka su teismo vertinimu, jog nėra pagrindo teigti, kad atsakovė neatsiskaitys su kreditoriais, kuriems atsiskaitymo terminas numatytas 2017 m. spalio 15 d. – 2017 m. gruodžio 31 d. Remiantis atsakovės pateiktu lizingo mokėjimo grafiku, atsakovės paskutinė likusi įmokėti įmoka lizingo davėjui yra 124 543,40 Eur dydžio. Įvertinus įmonės turimo turto dydį, jos debitorių skolas, ir atsižvelgiant į tai, kad įmonės piniginės lėšos 2017 m. rugsėjo 11 d. kredito įstaigose bei įmonės kasoje sudarė 2,90 Eur sumą, abejotina, kad per mėnesį, įmonės finansinė būklė tiek pagerės, kad ji galėtų iki 2017 m. spalio 15 d. sumokėti 124 543,40 Eur dydžio įmoką. Todėl atsakovės vila, esanti (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise jai nepereis ir ji negalės šios vilos parduoti, bei apmokėti įmonės balanse nurodytų mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų.Kadangi atsakovė nepateikė turto vertinimo dokumentų, pareiškėjos vertinimu, atsakovės turimo turto vertė gali buti mažesnė nei 125 890,11 Eur. Todėl ji net sumokėjusi mokėtiną lizingo sumą, turto, didesnei sumai nei turimi įsipareigojimai, neįgys. Įvertinus tai, kad atsakovės turtą sudaro 6 000 Eur suma, o atsakovės įsipareigojimai sudaro 125 890,11 Eur ir 1 617,63 Eur skola pareiškėjai, UAB „Gaudi“ turimi įsipareigojimai daugiau nei 20 kartų viršija jos nurodomo turimo turto dydį.Atsakovė VĮ Registrų centrui nėra pateikusi 2011 m. – 2016 m. įmonės balansų, iš ko būtų matomas įmonės veiklos tęstinumas. Atsakovė pateikė balansą tik tada, kai teisme buvo nagrinėjamas pareiškimas dėl bankroto bylos jai iškėlimo, tačiau šis 2017 m. sausio 1 d. – 2017 m. birželio 30 d. balansas neįregistruotas VĮ Registrų centre ir klaidina teismą. Jei atsakovė būtų pateikusi ir įregistravusi įmonės balansus už 2011 – 2016 m., bankroto bylos iškėlimo klausimas būtų nagrinėtas ankščiau.Įmonės nemokumą taip pat patvirtina ta aplinkybė, kad ji nemoka darbo užmokesčio darbuotojui. Atsakovė elektroniniame laiške nurodė, kad vienintelis jos darbuotojas yra L. K., kuris yra įmonės vadovas. Būtent dėl šios priežasties, kad L. K. yra įmonės vadovas ir vienintelis darbuotojas, jis sau darbo užmokesčio neišsimoka. Toks darbo užmokesčio neišmokėjimo paaiškinimas yra niekinis, ir sudaro pagrindą manyti, jog atsakovė neturi pakankamai lėšų išmokėti darbo užmokestį vieninteliam darbuotojui.Pareiškėja nesutinka su priteista 1 089,00 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, kuri yra neprotingai didelė, kadangi bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirtis yra kompensacinio pobūdžio ir negali būti nepagrįsto praturtėjimo ir pasipelnymo šaltiniu. Todėl būtų teisinga sumažinti nurodytą bylinėjimosi išlaidų sumą iki 653,40 Eur ir būtent šią sumą priteisti iš ieškovės atsakovės naudai.Atsakovė „Gaudi“ atsiliepimu prašo atmesti pareiškėjos atskirąjį skundą ir palikti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepakeistą, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:Pareiškėja yra pateikusi nepagrįstą reikalavimą dėl įsiskolinimo. Nors atsakovė buvo į UAB „Nuostolių valdymas“ servisą pristatytos transporto priemonės savininkė, tačiau ji su UAB „Nuostolių valdymas“ jokių sutartinių santykių neturėjo, remontuoti transporto priemonės neužsakė bei dėl apmokėjimo su šia įmone nesitarė, o visus šiuos veiksmus atliko remontuoti pristatytos transporto priemonės valdytoja bei naudotoja CORADO group MT Ltd, kuriai UAB „Nuostolių valdymas“ išrašė 3 PVM sąskaitas-faktūras, kurias CORADO group MT Ltd įsitraukė į apskaitą bei iš dalies apmokėjo.Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad atsakovė turėjo pateikti turto vertinimo dokumentus, nes turto vertinimas lemia papildomas nemažas išlaidas, kurių pareiškėja nenori atlyginti. Atsakovė neturi jokių pradelstų įsipareigojimų, dėl ko turto vertė neturi jokios reikšmės.Atskirajame skunde nurodoma, kad atsakovė nėra pateikusi VĮ Registrų centrui savo finansinės atskaitomybės dokumentų už 2011-2016 metus, tačiau šie dokumentai būtų parodę atsakovės turtinę padėtį atitinkamų metų gruodžio 31 d., o ne 2017 metų rugsėjo mėnesį, kai buvo sprendžiamas pradinės pareiškėjos pareikštas reikalavimas dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Nors pareiškėja nurodo, jog atsakovei pateikus balansus už 2011 - 2016 metus bankroto bylos jai iškėlimo klausimas būtų sprendžiamas anksčiau, tačiau pareiškėja nepateikia jokių tai pagrindžiančių duomenų.Nors atsakovės direktorius teismui adresuotame elektroniniame laiške nurodė, kad jis sau neišsimoka darbo užmokesčio, nes teisės aktai nustato pareigą tik priskaičiuoti darbo užmokestį bei sumokėti nuo jo privalomus mokėti mokesčius, ką atsakovė tinkamai vykdo, tačiau nenustato pareigos, kad priskaičiuotas darbo užmokestis periodiškai privalo būti išmokamas net ir prieš įmonės vadovo valią.Atsakovės patirtos bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidos buvo priteistos ne iš atskirąjį skundą pateikusios UAB „Teisės departamentas“, o iš pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pateikusios pradinės pareiškėjos UAB „Išieškojimo grupė“, kuri atskirojo skundo bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų dalyje nėra pateikusi bei nekelia klausimo, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir/ar paskirstymo klausimas šioje byloje būtų buvęs išspręstas neteisingai.Atsakovė pateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus, prašomos priteisti išlaidos atitinka nustatytas jų dydžio rekomendacijas, todėl apeliantė nepagrįstai prašo jas sumažinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti atsakovės bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliaciniam teismui pareiškėja kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus – sąskaitas faktūras Nr. 109245, Nr. 109308, Nr. 109361, Nr. 109849, Nr. 109850, Nr. 109851, VĮ „Regitra“ pažymą, Aptarnavimo sutartį Nr. 000394, UAB „Nuostolių valdymas“ raštą, UAB „Gaudi“ balansą ir jo detalizaciją, Lizingo įmokų grafiką, UAB „Gaudi“ elektroninį laišką, „Credit info“ ataskaitą apie UAB „Gaudi“. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog dauguma šių įrodymų jau yra byloje, taip pat į tai, jog pareiškėja neprašo priimti šių įrodymų ir nepagrindžia, kodėl jie negalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, atsisako juos priimti.
Dėl bylos esmės
Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovei bankroto bylą, nenustatęs nei vienos iš šių sąlygų. Atskirajame skunde apeliantė neteisingo įrodymų vertinimo aspektu iš esmės kvestionuoja teismo išvadas dėl atsakovės (ne) mokumo. Pasak apeliantės pagal bylos duomenis atsakovė negalės laiku įvykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams bei laiku nemoka darbo užmokesčio savo darbuotojui. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais apeliantės argumentais.Įmonės nemokumas įstatyme apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos, o tik pradelstos įmonės skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl atsakovės mokumo padarė remdamasis atsakovės 2017 m. birželio 30 d. balanso duomenimis, informacija iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus, transporto priemonių registro, taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad įmonė turi turto už 411 801 Eur, iš jo ilgalaikis turtas – 6 000 Eur, trumpalaikis turtas – 405 801 Eur. Tuo tarpu įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 219 534 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 142 908 Eur. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo metu galimai pradelstas įsiskolinimas yra tik apeliantei, kuris sudaro 1 589,60 Eur, tačiau atsakovė nepripažįsta šios skolos.Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovė neatitinka ĮBĮ reglamentuotos nemokumo būsenos, kadangi jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į balansą įrašyto turto vertės. Apeliantė nepagrįstai reikalauja senesnių atsakovės balansų, nes pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl UAB „Gaudi“ (ne) mokumo, rėmėsi aktualiausiais įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, viešųjų registrų bei teismų informacinės sistemos duomenimis, taip pat kitais byloje esančiais įrodymais, todėl ankstesnių laikotarpių atsakovės balanso duomenys nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikšmės.Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienintelis nustatytas atsakovės galimai pradelstas finansinis įsipareigojimas kreditoriams yra tik pačiai apeliantei, tačiau šio įsiskolinimo atsakovė nepripažįsta, jis nėra teismine tvarka patvirtintas, todėl negali būti pripažintas atsakovės pradelstu įsipareigojimu. Be to, pagal byloje esančius duomenis atsakovės ir UAB „Nuostolių valdymas“ nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, iš kurių kildinamas pareiškėjos piniginis reikalavimas. Apeliantė taip pat teigia, kad atsakovė ateityje galimai taps nemoki ir negalės atsiskaityti su savo kreditoriais. Apeliacinės instancijos teismas tokius apeliantės argumentus atmeta kaip deklaratyvius. Kaip jau minėta šioje nutartyje, teismas, spręsdamas dėl įmonės (ne) mokumo, vertina įmonės realią turtinę padėtį pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir kitus byloje esančius įrodymus, kurie pagrįstų įmonės turimo turto vertės ir pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydžio santykį. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė yra moki įmonė, neturinti pradelstų įsipareigojimų kreditoriams, todėl apeliantės teiginiai, jog atsakovė galbūt ateityje taps nemokia ir nepajėgs atsiskaityti su savo kreditoriais, nėra teisiškai reikšmingi.Apeliantės argumentai dėl darbo užmokesčio nemokėjimo vieninteliam atsakovės darbuotojui – įmonės vadovui, kuris yra ir atsakovės akcininkas, L. K., yra ne šios bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliantės pareiškimas dėl bankroto bylos UAB „Gaudi“ iškėlimo buvo grindžiamas atsakovės nemokumu. Ne įmonės darbuotojas kreipėsi į teismą, įrodinėdamas, kad jam nemokamas darbo užmokestis ir yra pagrindas iškelti darbdaviui bankroto bylą, o apeliantė nėra įgaliota ginti įmonės vadovo teisių dėl galimai neišmokėto darbo užmokesčio.
Dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų
Apeliantė prašo sumažinti iki 653,40 Eur pirmosios instancijos teismo atsakovei priteistas teisinės pagalbos išlaidas. Atskirasis skundas šioje dalyje grindžiamas priteistų bylinėjimosi išlaidų neprotingu dydžiu. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokius apeliantės argumentus kaip nepagrįstus.CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal CPK 88, 93, 98 straipsnius teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti, turi pirmiausia nustatyti: 1) ar šios išlaidos padarytos (CPK 88 straipsnis); 2) nustatyti jų dydį, o ne vien vadovautis atliktais mokėjimais (CPK 98 straipsnis); 3) nustatytą bylinėjimosi išlaidų sumą paskirstyti pagal bylos nagrinėjimo rezultatus (CPK 93 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008). Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos apimtį ir sudėtingumą, atsakovės pirmosios instancijos teismui pateiktus bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus (advokato atliktų darbų ataskaitos, sąskaitos faktūros bei mokėjimo nurodymo kopijas), taip pat atsižvelgdamas į tai, jog pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio priteistos bylinėjimosi išlaidos siekia tik pusę nustatyto už atsiliepimo į ieškinį parengimo maksimalaus priteistino užmokesčio dydį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš pareiškėjos atsakovės naudai priteisė 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
Kiti atskirojo skundo motyvai neturi teisinės reikšmės skundžiamo pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą (nutartį) nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą ar apeliacinės instancijos teismui išsamiai pakartoti pirmosios instancijos teismo argumentus, kuriems jis pritaria. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Helle v. Finland, judgment of 19 December 1997, Reports 1997-VIII, p. 2930, par. 59-60, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2011 m. vasario 15 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-52/2011).
Dėl procesinės bylos baigties
Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas byloje nustatytas faktines aplinkybes, išdėstytus faktinius ir teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamiems klausimams aktualias materialiosios teisės ir proceso teisės normas, pagrįstai atsisakė iškelti atsakovei UAB „Gaudi“ bankroto bylą ir priteisė atsakovei iš pareiškėjos 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų. Keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų spręsti apie atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, todėl apeliantės prašymui dėl baudos atsakovei skyrimo pagal CPK 95 straipsnį nėra pagrindo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Apeliantės UAB „Teisės departamentas“ atskirąjį skundą atmetus, jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnis).2017 m. spalio 3 d. paduotame atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė pareiškė prašymą priteisti iš apeliantės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidas, kurias patvirtinantys duomenys bus pateikti į bylą artimiausiu metu. Apeliantės UAB „Teisės departamentas“ atskirasis skundas Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėtas 2017 m. spalio 26 d. ir nutarta procesinį sprendimą byloje priimti ir paskelbti 2017 m. lapkričio 2 d. Tuo tarpu pakartotinį prašymą ir bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė tik 2017 m. spalio 31 d. CPK 98 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, jog išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Įvertinus nutarties 31 punkte nustatytas aplinkybes ir vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, spręstina, kad nėra pagrindo tenkinti atsakovės prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme priteisimo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. nutartį nepakeistą.
Atsisakyti priimti apeliantės uždarosios akcinės bendrovės „Teisės departamentas“ su atskiruoju skundu pateiktus rašytinius įrodymus ir grąžinti juos apeliantei.