Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Išieškojimo grupė“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gaudi“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Išieškojimo grupė“ nurodo, kad atsakovė pareiškėjai skolinga ilgą laiką ir vengia įvykdyti prievolę, todėl tikėtina, kad pareiškėja turi įsiskolinimų ne tik pareiškėjai, bet ir kitiems kreditoriams, todėl pareiškėjos nuomone atsakovė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla.

Atsisakytina kelti bankroto bylą.

Įstatyme kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip būsena, kai nevykdomi įsipareigojimai (nemokamos skolos, neatliekami iš anksto apmokėti darbai ir kt.) ir pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas). Bankroto byla įmonei gali būti iškeliama tik nustačius abi įmonės nemokumą apsprendžiančias sąlygas – negalėjimą laiku atsiskaityti su kreditoriais ir pradelstos skolos turi viršyti pusę į balansą įrašyto turto vertės.

Pažymėtina, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Minėtos teisės normos iš esmės yra viešosios teisės normos ir jų tikslas pašalinti iš apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Vadovaujantis teismų praktika bankroto bylose, pradedant bankroto procesą, t. y. iškeliant bankroto bylą, yra svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar įmonė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant įmonę, kaip veikiantį rinkos dalyvį. Bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-599/2014).

Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie pirmiausiai atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose (balanse, pelno (nuostolių), kapitalo pokyčių, pinigų srautų ataskaitose bei aiškinamuosiuose raštuose, kituose įmonės finansinės veiklos rezultatus rodančiuose dokumentuose), o taip pat kituose byloje esančiuose įrodymuose, taip nustatant realią įmonės ūkinę finansinę būklę tokios bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu byloje turi būti nustatyta ar bendrovė, būtent tada, kai yra sprendžiamas toks klausimas, yra iš tiesų nemoki, nebegalės vykdyti veiklos ir bankroto bylos iškėlimas yra optimaliausia priemonė, leidžianti apsaugoti kreditorių interesus, ar, priešingai, turi tik laikinų finansinių sunkumų (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-356-381/2016).

Pagal UAB „Gaudi“ 2017 m. birželio 30 d. balansą įmonės turto vertė sudarė 411 801 Eur, iš jo 6 000 Eur ilgalaikis turtas ir 405 801 Eur trumpalaikis turtas. Pagal minėtą balansą įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 219 534 Eur, tačiau iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 142 908 Eur. Atsakovė pateikė duomenis, kad iš per vienerius mokėtinų įsipareigojimų pradelstų įsipareigojimų įmonė neturi. Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija informavo teismą, kad atsakovė valstybės, savivaldybių biudžetams ir valstybės pinigų fondams nėra skolinga. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius teismą informavo, kad atsakovė Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nėra skolinga. Vadovaujantis VĮ Registrų centras duomenimis, UAB „Gaudi“ nuosavybės teise registruoto nekilnojamo turto neturi. Iš VĮ Regitra duomenų matyti, kad atsakovė turi vieną transporto priemonę. Iš 2017-09-11 turto ir įsipareigojimų detalizavimo matyti, kad minėta transporto priemonė yra automobilis (duomenys neskelbtini), kurio vertė balanse nurodoma 6 000 Eur. Atsakovė nurodo, kad reali šio automobilio rinkos kaina yra 14 000 – 15 000 Eur. Atsakovė nurodo, kad trumpalaikį turtą 394 616 Eur sumai sudaro vila, esanti (duomenys neskelbtini), kuris skirtas parduoti. Minėta vila yra lizinguojama, neišpirkta, šio turto vertė yra 126 515,67 Eur, mokėjimo terminas 2017-10-15. Atsakovė nurodo, kad minėtas turtas šiuo metu yra pardavinėjamas, šio turto rinkos vertė yra 500 000 – 600 000 Eur. Teismo vertinimu, nors ir yra galimybė atsakovei parduoti minėtą turtą ir gauti pajamas, tačiau šiuo metu šis turtas nėra atsakovės nuosavybė, todėl jis neįskaitytinas į atsakovės turimo turto vertę. Nepavykus turto parduoti ir nepadengus šio įsiskolinimo suėjus terminui, turtas bus grąžintas lizingo davėjui. Pažymėtina, jog byloje atsakovė nepripažįsta skolos pareiškėjai, tačiau byloje yra įrodymai sąskaitos – faktūros, kurie šiuo metu nėra nuginčyti. Nevertinant lizinguojamo turto, atsakovė ilgalaikio turto turi už 6 000 Eur, o šiuo metu galimai pradelstas įsiskolinimas yra tik pareiškėjai, kuris bylos duomenimis sudaro 1 589,60 Eur. Kaip jau anksčiau minėta atsakovė skolų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui ir įmokų valstybei neturi. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, šiuo metu teismuose nėra nagrinėjama bylų, išskyrus šią bankroto bylą, kuriose šalimi būtų UAB „Gaudi“. Šios aplinkybės rodo, kad atsakovės pradelsti įmonės įsipareigojimai bylos nagrinėjimo metu neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Kadangi atsakovė siekia parduoti 394 616 Eur vertės turtą ir gauti pajamų, nėra pagrindo vertinti, kad ji neatsiskaitys su kreditoriais, kuriems atsiskaitymo terminas numatytas 2017-10-15 – 2017-12-31.

Analizuojant byloje esančius duomenis vertintina, kad atsakovė UAB „Gaudi“ neatitinka ĮBĮ įstatyme numatytos nemokumo sampratos, kadangi jos pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Teismo vertinimu aplinkybė, kad atsakovė turi skolą pareiškėjai, savaime nesudaro teisinio pagrindo iškelti bankroto bylą atsakovei. Bankroto byla keliama kai egzistuoja bent vienas ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytas pagrindas, kurių nenustačius, aplinkybė, jog atsakovė nesumoka skolos, negali būti pagrindu bankroto bylai iškelti.

Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovė UAB „Gaudi“ pateikė teismui pakankamai įrodymų, paneigiančių pareiškimo argumentus, susijusius su įmonės nemokumu, todėl, nenustačius pagrindų, numatytų IBĮ 9 straipsnio 7 dalyje, bankroto bylai iškelti, ir atsižvelgus į tai, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, atsisakytina kelti bankroto bylą.

Dėl baudos skyrimo

Atsakovė prašo skirti ieškovei 5 000 Eur baudą, ½ dalį šios baudos priteisiant atsakovės naudai. Atsakovės teigimu pareiškėja, nesąžiningai pareikšdama atsakovei akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą, o taip pat grįsdama šį pareiškimą tikrovės neatitinkančiais teiginiais, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, todėl jai turi būti paskirta bauda.

Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta pareiga šalims procesinėmis teisėmis naudotis tinkamai, sąžiningai, jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis kuo greitesniu bylos išnagrinėjimu. Teismo nuobaudos, kurių baigtinis sąrašas yra įtvirtintas CPK 103 straipsnyje, gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenimis, jų atstovams ar kitiems proceso dalyviams tuo atveju, kai pastarieji asmenys netinkamai vykdo savo procesines pareigas ar piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Baudą kaip vieną iš teismo nuobaudų rūšių teismas gali paskirti tik CPK numatytais atvejais ir jame nustatyto dydžio (CPK 106 straipsnio 1 dalis). CPK 95 straipsnyje yra įtvirtinti du savarankiški atsakomybės už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis taikymo pagrindai: 1) nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (skundo) pareiškimas, 2) sąmoningas veikimas prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015). Be to, teismų praktikoje pripažįstama, jog aplinkybė, kad ieškovo ieškinys buvo atmestas, nesudaro pagrindo konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesu fakto, nenustačius jo nesąžiningumo (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-249/241/2015). Teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2013).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėja yra nesąžininga, piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, pareiškėja manydama, kad atsakovė yra nemoki, pasinaudojo įstatyme numatyta teise teikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl atsakovės prašymas dėl baudos skyrimo pareiškėjai netenkintinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos pareiškimas netenkintas, t. y. atsakovės naudai priimtas sprendimas, todėl atsakovei priklauso bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Atsakovė pateikė įrodymus, kad advokatui D. P. už atstovavimą šioje byloje sumokėjo 1 089 Eur sumą. Teismas, įvertinęs bylos apimtį, advokato darbo laiko sąnaudas, paruoštų dokumentų turinį ir apimtį, Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, atsakovei iš pareiškėjos priteisia 1 089 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 7 dalimi, 10 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 95 straipsniu, 290 – 291 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti kelti bankroto bylą atsakovei UAB „Gaudi“.

Priteisti iš pareiškėjos UAB „Išieškojimo grupė“, įmonės kodas 302680936, atsakovei UAB „Gaudi“, įmonės kodas 300113759, 1 089 Eur (tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.