Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Čėsnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (suinteresuoto asmens) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės V. L. pareiškimą dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo, suinteresuoti asmenys gyvenamojo namo statybos bendrija „Atžalynas“, gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ pirmininkas M. U., Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17. Pareiškėja antstolė V. L. ir suinteresuotas asmuo gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ pirmininkas M. U. atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

20. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutarties, kuria buvo atmestas pareiškėjos pareiškimas dėl baudos skyrimo dėl sprendimo, įpareigojančio skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

21. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kartu su atskiruoju skundu pateikė įrodymus: 2020 m. kovo 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-261-(5.63), 2020 m. rugsėjo 9 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-261-(5.63), 2020 m. kovo 27 d. nuotraukas, antstolės 2020 m. birželio 26 d. patvarkymą Nr. (3.4.)-S-2442, Širvintų rajono savivaldybės 2020 m. rugsėjo 16 d. raštą Nr. 13-3588 „Dėl informacijos suteikimo“.

22. Bendroji taisyklė ta, kad apeliacinės instancijos teisme papildomų įrodymų pateikimas ribojamas (CPK 314 straipsnis). CPK 314 straipsnyje suformuluotos taisyklės, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, išimtys yra: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 37-38 punktai).

23. Nagrinėjamu atveju pateiktas antstolės V. L. 2020 m. birželio 26 d. patvarkymas Nr. (3.4.)-S-2442 yra vykdomojoje byloje Nr. 0130/20/00323, kuria remtasi nagrinėjant antstolės pareiškimą, todėl šis įrodymas vertintinas kaip perteklinis ir papildomai prie bylos neprijungtinas. Tuo tarpu kiti suinteresuoto asmens pateikti įrodymai yra susiję su nagrinėjamu klausimu, jų prijungimas neužvilkins atskirojo skundo nagrinėjimo, todėl, siekiant visapusiškai ir teisingai išnagrinėti atskirąjį skundą, jie prie bylos prijungtini.

Dėl nustatytų aplinkybių ir atskirojo skundo ribų

24. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2019 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1117-522/2019 patenkino ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį ir įpareigojo atsakovę gyvenamojo namo statybos bendriją „Atžalynas“ savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likučius, ir pateikti duomenis VĮ Registrų centras dėl pastato ir nuosavybės teisės išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimas paliktas nepakeistas (civilinė byla Nr. e2A-1779-392/2019) (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

25. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2019 m. vasario 26 d. priimto sprendimo pagrindu 2020 m. balandžio 3 d. išdavė ieškovei vykdomąjį raštą, kuris 2020 m. balandžio 14 d. pateiktas vykdyti antstolei V. L. ir tos pačios dienos patvarkymu antstolės priimtas vykdyti (vykdomoji byla Nr. 0130/20/00323) (v. b. l. 1-6, 9).

26. Antstolė 2020 m. balandžio 14 d. priėmė patvarkymą dėl įpareigojimo vykdymo Nr. S-20-130-5192, kuriuo įpareigojo skolininkę gyvenamojo namo statybos bendriją „Atžalynas“ vykdyti 2020 m. balandžio 3 d. vykdomąjį dokumentą ir nedelsiant, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo patvarkymo gavimo dienos, savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likučius, ir pateikti duomenis VĮ Registrų centras dėl pastato ir nuosavybės teisės išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, bei nedelsiant, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos, informuoti antstolę apie minėto vykdomojo rašto įvykdymą ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus (v. b. l. 10). Minėtas patvarkymas įteiktas gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ pirmininkui M. U. 2020 m. gegužės 27 d. (v. b. l. 16).

27. Skolininkės gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ pirmininkas 2020 m. birželio 12 d. kreipėsi į antstolę, prašydamas atidėti teismo sprendimo įvykdymą 3 mėnesiams po karantino pabaigos. Antstolė 2020 m. birželio 26 d. patvarkymu Nr. (3.4.)-S-2442 prašymo netenkino ir pakartotinai įpareigojo skolininkę vykdyti vykdomajame dokumente numatytus įpareigojimus ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 15 d., apie tai informuojant antstolę, nurodant kokie veiksmai buvo atlikti, pateikti tą patvirtinančius dokumentus (v. b. l. 27-29).

28. Antstolė 2020 m. liepos 24 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. (3.4.)-S-2741, kuriame nustatė, kad 2020 m. liepos 22 d. nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), ir apžiūrėjus aplinką, gyvenamojo namo likučiai nebuvo pašalinti. Antstolė 2020 m. liepos 29 d. kreipėsi į teismą, prašydama spręsti klausimą dėl teismo sprendimo nevykdymo ir skirti gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ pirmininkui M. U. iki 300 Eur baudą už kiekvieną sprendimo nevykdymo dieną.

29. Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pareiškėjos antstolės V. L. pareiškimą dėl baudos skyrimo gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ pirmininkui M. U. atmetė.

30. Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė skirti baudą skolininkės vadovui – bendrijos pirmininkui, kadangi teismo sprendimu skolininkei numatyti įpareigojimai buvo įvykdyti tik iš dalies – nors gyvenamasis namas yra išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, tačiau kita teismo sprendimo dalis, kuri susijusi su šio pastato – gyvenamojo namo likučių pašalinimu, nėra įvykdyta. Pažymi, kad 2020 m. rugsėjo 9 d. patikrinimo metu nustatyta, kad buvusio pastato likučiai nepašalinti – matomos statybinės atliekos. Taigi suinteresuotas asmuo iš esmės nesutinka su teismo nutarties dalimi, kuria teismas neskyrė skolininkės vadovui baudos dėl teismo sprendimo įvykdymo tiek, kiek jis susijęs su pastato – gyvenamojo namo likučių pašalinimu.

31. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus, ribas, pasisako dėl suinteresuotų asmenų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirojo skundo ir gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ atsiliepimo į atskirąjį skundą faktinių ir teisinių argumentų.

Dėl atskirojo skundo pagrįstumo

32. CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nurodyti teismo procesiniai dokumentai yra vykdytini dokumentai (CPK 584 straipsnis). Šiame straipsnyje įtvirtintas teismo sprendimo privalomumo principas reiškia, kad teismo procesiniame sprendime esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys, nes teismo procesinio sprendimo nevykdymas vertintinas ne tik kaip išieškotojo teisių pažeidimas, bet tam tikru mastu lemia ir viešojo intereso pažeidimą. Šis civilinio proceso principas išlygų nenumato, taigi jokiomis aplinkybėmis negali būti pateisinamas įsiteisėjusio ir įmanomo įvykdyti teismo procesinio sprendimo nevykdymas, o asmenims, nevykdantiems jų atžvilgiu priimtų įsiteisėjusių teismo procesinių sprendimų, gali būti taikomos atitinkamos procesinės sankcijos.

33. Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki 300 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui.

34. Už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2017 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-313/2017, 14 punktas). Kadangi baudos skyrimas yra viena iš griežčiausių civiliniame procese numatytų procesinio poveikio priemonių, sukelianti proceso dalyviams finansinio pobūdžio pasekmes, todėl ši priemonė turi būti taikoma atsakingai, tinkamai išanalizavus ir įvertinus jos taikymo būtinumą ir pagrįstumą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo, pastarajam nevykdant teismo sprendimo, turi įvertinti, kokių aplinkybių visuma trukdo įvykdyti teismo sprendimą, ir įsitikinti, ar egzistuojančios teismo sprendimo nevykdymo priežastys gali pateisinti teismo sprendimo nevykdymą, ar nesudaromos prielaidos vengti teismo sprendimo vykdymo neribotą laiką. Sprendžiant klausimą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo, skolininkas turi pareigą įrodyti, jog teismo sprendimo negali įvykdyti dėl objektyvių nuo jo valios nepriklausančių priežasčių (CPK 178 straipsnis).

35. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, jog skolininkė gyvenamojo namo statybos bendrija „Atžalynas“ vienokiu ar kitokiu mastu atitinkamais laikotarpiais vykdė teismo sprendimu numatytus įpareigojimus, nėra. Ginčas kilo dėl to, ar toje dalyje, kurioje skolininkė teismo sprendimu buvo įpareigota savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pastato gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), likučius, teismo sprendimas yra įvykdytas. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į skolininkės atsiliepimo į pareiškimą argumentus, pateiktas dvi nuotraukas, kuriose užfiksuota situacija iki pastato dalių nugriovimo ir po jo (c. b. l. 12-13), sprendė, kad teismo sprendimas, nors ir vėliau negu nustatytas terminas, tačiau visgi buvo įvykdytas – statinio likučių išvežimo darbai buvo atlikti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada nesutinka.

36. Iš pateikto Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2020 m. kovo 27 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-261-(5.63), kuriame užfiksuotas valstybinės žemės plotas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kuriame turėjo būti pašalinti gyvenamojo namo likučiai nustatyta, kad 2020 m. kovo 27 d. patikrinimo metu teismo sprendimas įvykdytas nebuvo – iš akte esančių nuotraukų matyti žemės sklype esančios pamatų blokų, perdangų, plokščių, mūro liekanos, taip pat pamatų duobė, teritorija aplink pamatų duobę prišiukšlinta, matomi ataugę želdiniai, plytų, sąramų krūva (c. b. l. 60-75). Antstolės 2020 m. liepos 24 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo akte Nr. (3.4.)-S-2741 nustatyta, kad 2020 m. liepos 22 d. valstybinės žemės sklypo patikrinimo metu teismo sprendimas įvykdytas taip pat nebuvo – pastato – gyvenamojo namo likučiai nepašalinti (v. b. l. 34-36). Konstatuojant teismo neįvykdymo faktą, antstolės darytos nuotraukos patvirtina, kad valstybinės žemės teritorija nėra visiškai sutvarkyta – matyti mūro blokai, kurie iš esmės išsidėstę želdiniais apaugusioje vietoje (v. b. l. 30-33). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2020 m. rugsėjo 9 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-261-(5.63) matyti, kad valstybinės žemės plotą, kuriame yra gyvenamojo namo likučiai, fiksuojant didesniu atstumu, žemės sklypas atrodo sutvarkytas (c. b. l. 40-59). Tačiau kitos, iš arti darytos nuotraukos, patvirtina, kad valstybinės žemės sklype yra mūro blokų liekanų, kurios praktiškai išsidėsčiusios toje dalyje, kuri apaugusi savaiminiais krūmais, žolėmis, todėl vizualiai fiksuojant vaizdą iš didesnio atstumo ir horizontalioje padėtyje, jas pastebėti sudėtinga. Iš Širvintų rajono savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 16 d. rašto Nr. 13-3588 matyti, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. atlikto valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), patikrinimo metu nustatyta, kad gyvenamojo namo likučiai nėra visiškai pašalinti – teritorijoje yra perdengimo plokščių ir pamatų blokų, kai kurie sunkiai matomi po apaugusia žole, krūmais, taip pat yra ir kitų gyvenamojo namo likučių plytų, buitinių atliekų. Šias aplinkybes patvirtina kartu pateiktos nuotraukos (c. b. l. 82-94).

37. Taigi, atsižvelgiant į nutarties 36 punkte išdėstytas aplinkybes, pateiktus įrodymus, patvirtinančius esamą situaciją, konstatuotina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimas skundžiamos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo įvykdytas. Pažymėtina, jog ta aplinkybė, kad teismo sprendimas tam tikra dalimi buvo vykdomas neleidžia daryti išvadą, kad dalinis teismo sprendimo įvykdymas gali būti pripažintas tinkamu viso teismo sprendimo įvykdymu.

38. Suinteresuoto asmens gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti teiginiai ir pateiktų 2008 metų ir šiuo metu darytų nuotraukų palyginimas neatspindi realios faktinės situacijos, kadangi nuotraukos darytos iš didesnio atstumo. Bendrijos darytas nuotraukas lyginant su antstolės ir suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos pateiktomis nuotraukomis matyti akivaizdus faktinės situacijos neatitikimas: teritorija atrodo sutvarkyta tik nuotraukas darant iš toli, tačiau jas darant iš arti matyti išsimėčiusios mūro blokų liekanos, esančios savaiminiuose krūmuose, žolėse. Nors gyvenamojo namo statybos bendrija „Atžalynas“ nurodo ir pateikia nuotraukas, kurios, pasak suinteresuoto asmens, pagrindžia, kad dalį pastato likučių išvežė ir jie yra saugomi kitoje vietoje, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu minėtos nuotraukos šių aplinkybių nepatvirtina – iš artimo atstumo darytos nuotraukos apima tik mūro liekanas, tačiau neaišku, kokioje teritorijoje jos yra – nuotraukos to neatspindi. Beje, netgi ta aplinkybė, kad dalis pastato likučių buvo išvežta, nekeičia faktinės situacijos vertinimo, t. y. to, kad tik dalis, o ne visa valstybinės žemės sklypo teritorija yra atlaisvinta.

39. Suinteresuoto asmens teiginiai, kad jam nėra aišku, kaip teritorija turi būti sutvarkyta, atsižvelgiant į rūpestingo ir apdairaus asmens elgesio standartą, vertintini kritiškai. Ta aplinkybė, kad tretieji asmenys gyvenamojo namo statybos bendrijai „Atžalynas“ patvirtino, jog teritorija sutvarkyta, nelemia to, jog gyvenamojo namo statybos bendrija „Atžalynas“ nebėra atsakinga už likučių išvežimą iš valstybinės žemės sklypo teritorijos. Teismo sprendimas priimtas būtent bendrijos atžvilgiu, todėl už jo tinkamą įvykdymą yra atsakinga ji nepaisant to, kad jos įvykdymui ji pasitelkia trečiuosius asmenis. Trečiųjų asmenų ir bendrijos tarpusavio santykiai, susitarimai nesaisto bylos, kurioje buvo priimtas vykdytinas teismo sprendimas, šalių, joms numatytų įpareigojimų. Atsižvelgiant į tai, kad konstatuota, jog teritorija nėra visiškai sutvarkyta, likučiai nepašalinti, už nevisišką teismo sprendimo įvykdymą yra atsakinga būtent gyvenamojo namo statybos bendrija „Atžalynas“.

40. Suinteresuoto asmens argumentai, susiję su tuo, kad atskirajame skunde keliamas klausimas dėl darbų apimties (medžių naikinimo) atmestini kaip nepagrįsti. Pažymėtina, kad byloje esančios nuotraukos patvirtina, jog likučiai išsidėstę želdiniuose, aukštoje žolėje, tačiau šie bendrijos argumentai dėl augalijos naikinimo nėra susiję su teismo sprendimo vykdymu, kuris numato pastato – gyvenamojo namo likučių pašalinimą, o ne medžių ar kitų želdinių naikinimą. Be to, atmestini ir bendrijos argumentai, kad teritorija yra tvarkoma, tačiau joje vis tiek nuolat atsiranda papildomų atliekų, kurios iki tol nebuvo, nes kažkas jas palieka. Pažymėtina, kad byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad teritorijoje įvairiu atstumu yra išsidėsčiusios mūro blokų liekanos, todėl, atsižvelgiant į prieš tai buvusio pastato dalis, šiuo metu teritorijoje esančių mūro blokų gabaritus, kurie varijuoja nuo mažesnių iki gana didelių, tikėtina, kad šių mūro bloko liekanos yra būtent likusio pastato dalys, o ne trečiųjų asmenų nesant aiškaus tikslo į teritoriją atgabentos mūro dalys (CPK 185 straipsnis).

41. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ argumentus dėl to, jog teismo sprendimą įvykdyti laiku sutrukdė šalyje laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. birželio 16 d. paskelbtas karantinas. Pažymėtina, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimas įsiteisėjo 2019 m. gruodžio 17 d., ir jis turėjo būti įvykdytas per 3 mėnesius nuo jo įsiteisėjimo, taigi praktiškai iki karantino šalyje įvedimo pradžios. Nors bendrija remiasi tuo, jog tiek pastato išregistravimo, tiek likučių sutvarkymo darbų negalėjo atlikti vienu metu, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bendrija turėjo pakankamai laiko tiek nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, tiek nuo vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti antstolei dienos (2020 m. balandžio 14 d.) įvykdyti teismo sprendimą. Be to, nors bendrija remiasi karantinu, tačiau tik 2020 m. birželio mėn., t. y. karantinui baigiantis, susitarė su UAB „Geonorma“ dėl statinio išregistravimo VĮ Registrų centras. Po karantino pabaigos iki antstolės įpareigojimų nustatymo dienos (2020 m. liepos 15 d.) bendrija nebuvo įvykdžiusi teismo sprendimo, byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, kad teismo sprendimas įvykdytas nebuvo net ir 2020 m. rugsėjo mėn. Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į laikotarpį, kurį teismo sprendimas nebuvo vykdomas po vykdomojo dokumento pateikimo antstolei vykdyti dienos, matyti, kad šalyje įvestas karantinas neturėjo esminės reikšmės jo įvykdymui.

42. Aplinkybė, jog suinteresuotas asmuo gyvenamojo namo statybos bendrija „Atžalynas“ atliko tam tikrus veiksmus, kad įvykdytų teismo sprendimą, negali būti pagrindas suinteresuoto asmens vadovui apskritai neskirti baudos, nes tokiu būdu būtų paneigtas vykdomojo dokumento privalomumas, būtų pateisinamas sprendimo vykdymas neribotą laiką, nesilaikant teismo sprendime nustatytų įvykdymo terminų. Suinteresuoto asmens atliekami veiksmai, veiksmų intensyvumas gali būti tik kriterijai teismui nustatant skirtinos baudos dydį, tačiau ne pagrindas apskritai jį atleisti nuo atsakomybės už teismo sprendimo neįvykdymą.

43. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas tenkinti antstolės pareiškimą ir remiantis CPK 771 straipsnio 6, 8 dalimis skirti suinteresuoto asmens gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ vadovui M. U. baudą už Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendime numatytų įpareigojimų nevykdymą. Tai sudaro pagrindą suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą tenkinti, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, kad skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma. Tai reiškia, kad teismas, parinkdamas baudos dydį, nesaistomas jokių konkrečių įstatyme įtvirtintų nuostatų ar kriterijų. Tokiu atveju teismas privalo vadovautis bendraisiais CPK taikymo principais – aiškindamas ir taikydamas įstatymus ir kitus teisės aktus privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat turi atsižvelgti į ginčo šalių teisinių santykių prigimtį, kilusius padarinius dėl teismo sprendimo neįvykdymo, jų poveikį išieškotojo ir visuomenės interesams, kokioms vertybėms ir kokiu mastu nutarties nevykdymas darė įtaką ir kaip tai paveikė skolininko ir išieškotojo turtinius interesus, ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

45. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad bauda suinteresuoto asmens gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ vadovui M. U. už teismo sprendimo nevykdymą skiriama pirmą kartą, suinteresuotas asmuo yra ėmęsis tam tikrų veiksmų, kad įvykdytų teismo sprendimą, pažeidimo, už kurį skiriama bauda, pobūdį, taip pat atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką šiuo klausimu, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus, suinteresuoto asmens gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ vadovui M. U. skirtina vienkartinio pobūdžio bauda – 100 Eur, minėtą baudą sumokant valstybės naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-213-248/2019).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas

nutaria:

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą patenkinti.

Panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2020 m. rugsėjo 8 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą patenkinti.

Skirti skolininkės gyvenamojo namo statybos bendrija „Atžalynas“, juridinio asmens kodas 301098598, vadovui – bendrijos pirmininkui M. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą už Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų 2019 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1117-522/2019, kurio pagrindu 2020 m. balandžio 3 d. išduotas vykdomasis raštas, nevykdymą, baudą sumokant valstybės naudai.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 6804.