- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-17
- Bylos Nr.
- e2A-1779-392/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-44-3-01133-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Sigitos Zubavičiūtės - Montvilienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį atsakovei gyvenamojo namo statybos bendrijai „Atžalynas“ dėl savininko teisių gynimo, nesusijusio su valdymo netekimu, ir pagal atsakovės gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį arba parduoti valstybinės žemės sklypą ir įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Širvintų rajono savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama įpareigoti atsakovę savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau - pastatas) likučius ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui dėl pastato ir nuosavybės teisės išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Ieškovė ieškinyje ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovė yra užėmusi valstybinį žemės plotą (apie 0,09 ha), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, valstybinės žemės plote, adresu - (duomenys neskelbtini) yra įregistruotas pastatas - gyvenamasis namas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio būklė - nebaigtas statyti, baigtumo procentas - 8 procentai, statybos pradžios metai 1991 m., statybos pabaigos metai - 2008 m., kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei. Nekilnojamojo turto registre registruotas gyvenamasis namas (nebaigta statyba) faktiškai yra sunykęs, jo vietoje matomi demontuotų pamatų fragmentai. Pamatų blokai yra išardyti, savaime apaugę medžių ir krūmų želdiniais, mėtosi šiukšlės. Valstybinė žemė pastato eksploatavimui nėra naudojama, jokia ūkinė veikla nėra vykdoma. Atsakovė žemės nuosavybės teisės ar valstybinės žemės naudojimo teisę suteikiančio dokumento neturi. Neturint minėtų dokumentų, nėra galima statyba. Teritorija pagal Širvintų miesto teritorijos detalųjį planą yra priskirta planuojamų daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoms. Į šią teritoriją patenka ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato likučiai, dėl ko yra pažeidžiama ieškovės teisė disponuoti valstybine žeme, taip pat pažeidžiamos gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisės ir įstatymų saugomi interesai, susiję su gyventojų saugumu. Atsakovė neturi teisės į žemės sklypo nuomą ar valdymą kitais pagrindais, todėl įpareigotinas savo lėšomis jį atlaisvinti. Žemės įstatymo 9 straipsnyje ir 10 straipsnyje įtvirtinta galimybė be aukciono, t. y. lengvatinėmis sąlygomis, įsigyti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, ant kurio stovi tam asmeniui nuosavybės teise priklausantys statiniai. Toks žemės sklypas gali būti įgyjamas ar išsinuomojamas tik esant konkrečiai sąlygai, t. y. kai toks žemės sklypas yra būtinas ant jo stovintiems statiniams eksploatuoti. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnį ir 10 straipsnį atsakovė neturi teisės išsinuomoti žemės sklypo ne aukciono tvarka, nes sklype nėra pastatyto statinio, kurį galima būtų naudoti pagal paskirtį ir kuriam eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo pardavimas be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Svarbus yra ne tik statinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y., ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Ieškovė neturi pagrindo parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu atsakovei valstybinio žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), todėl ji turi teisę reikalauti atlaisvinti žemės sklypą.
Atsiliepimas
2. Atsakovė gyvenamojo namo statybos bendrija „Atžalynas“ (toliau – GNSB „Atžalynas“) prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-401-880/2012 (toliau - spendimas), kuris byloje turi prejudicinę galią, nustatė, kad nebaigtos statybos pastatas - nuosavybės teise priklauso atsakovei ir kad pastatas pradėtas statyti teisėtai, turint visus pastato statymui reikiamus dokumentus. Atsakovės nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (pastatą) atsiradimo pagrindas, kaip ir jo teisėtumas, nustatytas ir nekvestionuojamas. Atsakovės nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įgyta teisėtai ir atitinkamai suteikiant nuosavybės teisės turėtojui teises ir pareigas, kurias suteikia nuosavybės turėjimas (CK 4.37 straipsnis). Ginčo atveju nėra pagrindų spręsti, kad atsakovė prarado teisėtai įgytą ir valdytą nuosavybę dėl jos išnykimo, ir kad dėl to yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį. Pastato pamatai nėra sunykę, jie yra išlikę. Ieškovė neįrodė, kad pastatas yra išnykęs ar kad yra pagrindas naikinti pastato teisinę registraciją bei daiktines teises į jį, nes nepateikė nei vieno Nekilnojamojo turto registro nuostatų 71 punkte nurodyto dokumento. Atsakovė turi teisę išsinuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka, nes sklype yra nebaigtos statybos statinys. Ginčo sklypas pagal detalųjį planą yra priskirtas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoms. Atsakovei turint nuosavybės teisę į nebaigtą statyti pastatą, tačiau žemės sklypo, ant kurio jis randasi, atsakovei nuosavybės ar kitu teisėtu pagrindu nevaldant, atsakovė turi teisę į tokio pobūdžio ir turinio servitutą, kuris užtikrintų viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą. Atsakovė buvo sąžiningas susiklosčiusių teisinių santykių dalyvis, kurio teisėti interesai ir visi teisėti lūkesčiai buvo pažeisti dėl pačios valstybės, veikiančios per atitinkamas institucijas/kitus subjektus, kaltės, vieniems neišsaugojant dokumentų, kitiems atsisakant juos išduoti. Pastato statyba nėra nei savavališka, nei vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nei neatitinkanti statinio projekto sprendinių ar pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, todėl joks pastato statybos padarinių šalinimas, kaip ir subjektas, turintis teisę (pareigą) tai atlikti, šiuo atveju nėra aktualus. Pareikšdama negatorinį ieškinį, ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, t. y. kad jos teisės yra pažeistos. Kadangi atsakovė teisėtai valstybinėje žemėje pradėjo pastato statybą, konstatuotina, jog atsakovė teisėtai faktiškai naudojo valstybinę žemę, todėl faktinio teisėto valstybinės žemės naudojimo fakto pilnai pakanka nustatant kad jokios valstybės ar ieškovės teisės ginčo atveju nėra pažeistos. Statybos darbų laikinas sustabdymas nepaneigia žemės, nuosavybės teise priklausančio valstybei, naudojimo teisėtumo fakto.
Šalies argumentai
3. Atsakovė gyvenamojo namo statybos bendrija „Atžalynas“ priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę parduoti arba išnuomoti atsakovei ne aukciono būdu žemės sklypą, ant kurio stovi jai nuosavybės teise priklausantis pastatas - gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), panaikinant Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymą „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos procedūrą“. Nurodė, kad jai pasinaudojus ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, laikytina, kad ginčas dėl valstybinės žemės nuomos/pardavimo sutarties sudarymo bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus nepagristo atsisakymo sudaryti tokią sutartį, nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme priešieškinio forma. Ginčo atveju egzistuoja visos sąlygos, būtinos valstybinės žemės nuomai ne aukciono būdu arba pardavimui. Pastato, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei, statybos - teisėtos, ir nėra baigtos tik dėl to, kad valstybės institucijos atsisako sudaryti valstybinės žemės, reikalingos pastato eksploatavimui, nuomos/pardavimo sutartį; antra, valstybinės žemės sklypas yra reikalingas tinkamam pastato eksploatavimui; ir trečia, teritorija, esanti (duomenys neskelbtini) pagal detalųjį planą yra priskirta daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoms. Dėl to pastato statybos gali būti tęsiamos bei pastatas naudojamas pagal tiesioginę paskirtį. Tai, kad pastatas nėra baigtas statyti, nėra baigtos statyti kitos pastato konstrukcijos, nereiškia, kad pastato nėra. Dalis pastato konstrukcijų yra išlikę virš žemės paviršiaus. Žemės sklypo įsigijimo pagrindas yra viena iš būtinų prielaidų statytojo teisei įgyvendinti. Nacionalinė žemės tarnyba nesudaro nuomos sutarties ar kitu būdu neperleidžia žemės atsakovei, o pastaroji, nors ir teisėtai pradėjusi statybas, negali jų pabaigti, nes neturi žemės nuosavybės ar jos nevaldo nuomos pagrindu, todėl negali gauti leidimo ir kitų būtinų dokumentų pastato statyboms pabaigti. Yra parengtas tipinis namo projektas, pagal kurį ketinama tęsti pastato statybas, nes senas projektas neišlikęs. Atsakovė yra sudariusi jungtinės veikos sutartį su UAB „UNDERHILL BALTIC“, kuri patvirtina, kad šalys, kooperuodamos bendrus resursus, Nacionalinei žemės tarnybai sudarius nuomos/pardavimo sutartį dėl žemės, reikalingos pastato eksploatavimui, yra pasirengusios bei turi tam visas realias galimybes užbaigti pastato statybas. Todėl abejoti atsakovės ketinimais bei galimybėmis, kiek tai yra susiję su pastato statybų baigimu, nėra jokio pagrindo. Pastato statyba pradėta teisėtai, todėl tokia situacija, kai teisėtai pradėta pastato statyba, tikslu eksploatuoti pastatą pagal tikslinę jo paskirtį, negali būti tęsiama ne dėl atsakovės kaltės, bet dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, pastarosioms atsisakant tęsti žemės sklypo, suteikto pastato statybai, jo eksploatavimui, išskyrimą, neabejotinai pažeidžia atsakovės teisėtus lūkesčius.
4. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė atsakovės priešieškinį atmesti. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 12 d. Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyrius pakartotinai gavo GNSB „Atžalynas“ prašymą „Dėl valstybinės žemės pardavimo arba nuomos“. Valstybinės žemės patikėtiniui dar kartą įsitikinus, kad konkreti sąlyga (t. y. faktinis statinių buvimas), būtina valstybinės žemės nuomos ar pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti, neegzistuoja, buvo priimti individualūs administraciniai aktai, sukeliantys atsakovei teisines pasekmes: 1. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 44VĮ-899-(14.44.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos procedūrą“; 2. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 44VĮ-898-(14.44.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo procedūrą“. Įsakymuose nurodytos jų apskundimo tvarkos. Pabrėžė, kad žemės sklypas neatitinka užstatyto fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais ir naudojamo šiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašyta jų tiesioginę paskirtį sąvokos, todėl negali būti nuomos pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalį objektu, taip pat negali būti pardavimo pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį objektu. Ginčo teritorijoje yra likę konstrukcijų fragmentai ir liekanos, laikančiųjų konstrukcijų nėra, o tai reiškia, kad yra visos sąlygos statinį pripažinti visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu. Pati atsakovė nurodė, kad dalis pastato pamatų buvo išardyta dėl tam tikrų priežasčių. Atsakovės įregistruotas pastatas ne tik neatitinka statinio sąvokos Statybos įstatymo prasme, bet neatitinka ir pastato 2008 m. nustatytų ir Nekilnojamojo turto kadastre registruotų kadastro duomenų, juolab pastatas nėra naudojamas Statybos įstatymo prasme. Statinys faktiškai nugriautas, nes yra išmontuotos visos statinio konstrukcijos. Vertinant pagal faktinę statinio būklę, o ne pagal teisinio registravimo duomenis, ginčo žemės sklypas neatitinka Taisyklių 2.4. 28 punkte nurodytų sąlygų, todėl nuomos ar pirkimo-pardavimo sandorio sudarymas su atsakove pažeistų imperatyvias įstatymo normas ir būtų niekinis. Nesant remonto ar rekonstrukcijos objekto ginčo žemės sklype, nėra pagrindo ir konstatuoti remonto ar rekonstrukcijos darbų vykdymo, tokiu atveju atstatant pastatą būtų konstatuojama nauja statyba. Įvertinus atsakovės jungtinės veiklos sutartį su UAB „Underhill Baltic“, nėra aiškus sutarties objektas ir sutarties tikslai. Ginčo pastatas yra išnykęs, todėl atsakovės ketinimai reiškia valstybinės žemės nuomą arba įsigijimą būsimam pastatui eksploatuoti ir ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Abejotina, ar pati atsakovė turi ketinimą užbaigti pastato statybas, nes pagal Sutartį naujai pastatytą pastatą ginčo žemės sklype nuosavybės teise įregistruotų net ne atsakovė, o UAB „Underhill Baltic“ arba jos pasirinktas trečiasis asmuo. Tokie atsakovės ketinimai prieštarauja valstybinės žemės nuomos ir pardavimo lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirčiai, nes atsakovė siekia sukurti menamas sąlygas įsigyti valstybinės žemės nuomos teisę ne aukciono būdu ar nuosavybės teise įsigyti valstybinę žemę ne aukciono būdu. Tai, kad ginčo teritorijai yra parengtas ir patvirtintas detalusis planas, teisinės reikšmės neturi, be to, savaime nepatvirtina neva statybų tęsimo sąlygų egzistavimo ir juo labiau nepatvirtina pastato naudojimo pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Atsakovės lūkestis tęsti statybas valstybinėje žemėje, išardžius buvusių pamatų konstrukcijas, neturint statybą leidžiančio dokumento, nėra teisėtas ir negali būti saugomas teisės.
Atsiliepimas
5. Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija palaikė ieškovo poziciją. Priešieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad nors byloje yra pateiktas Nekilnojamojo turto registro išrašas, kuriame užregistruotas statinio baigtumo procentas yra nurodomas 8 procentai, tačiau šie įrodymai neatitinka faktinių aplinkybių, kurios yra aktualios nagrinėjant bylą būtent šiuo metu. Ieškovė teismui yra pateikusi 2018 m. spalio 17 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-858-(5.63.), kuriame užfiksuota, kad gyvenamojo namo nėra, vietoje matoma buvusių pamatų duobė, buvusių pamatų liekanos, perdangų plokščių liekanos, mūro liekanos, pamatų blokų liekanos. Tad akivaizdu, kad iš užfiksuotų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, jog 8 procentų pastato baigtumo šiuo metu jau nebėra, kaip ir paties pastato konstrukcijos, kurios būtų sujungtos, vientisos. Kadangi šiuo metu faktiškai pastato nėra ir nėra ką eksploatuoti, o yra tik statybinės atliekos, todėl darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog būtina sudaryti žemės nuomos sutartį su atsakove. Statybos darbai buvo pradėti 1992 m. lapkritį ir vyko iki 1993 m. pirmojo ketvirčio pabaigos, tačiau jokių realių statybos darbų nuo 1993 m. pirmojo ketvirčio pabaigos iki šios dienos atsakovė nevykdo. Statybos ne tik, kad nebuvo tęsiamos ar atnaujinamos, o registrų centro išraše užfiksuota pastato baigimo dalis buvo išardyta ir paliktos tik statybinės atliekos, pavieniai pamatų likučiai, kurie nesudaro pagrindo laikyti juos pastato dalimis. Atsakovės pateikta 2018 m. spalio 25 d. jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis su UAB „Underhill Baltic“ vertintina kritiškai. Iš viešai prieinamos informacijos matyti, kad šios įmonės veiklos sritys yra patalpų nuoma. Nurodoma įmonė neužsiima pastatų remontu ar nauja statyba. Byloje nėra pakankamų įrodymų, kurie leistų daryti neginčijamą išvadą, jog yra reali galimybė, kad atsakovė tęs 40 butų namo statybas. Atsakovės minimos teisės normos yra taikomas tik tais atvejais, kai žemės sklypas yra užstatytas statiniais ir tie statiniai yra naudojami pagal jiems nustatytą paskirtį. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) statinio nėra ir jis nėra naudojamas.
6. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, jog statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip teisėti, o jų statybos neteisėtumo ieškovai byloje nesiekia nustatyti. Teismui priėmus sprendimą įpareigoti atsakovę nugriauti ieškinyje nurodytus statinius, tačiau tokio sprendimo nevykdant, dėl jo priverstinio vykdymo civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka galima būtų kreiptis į antstolius.
7. Trečiasis asmuo VĮ Registrų centras ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad teritorinis registratorius kartu su prašymu gavęs Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos privalomojo nurodymo įvykdymo patikrinimo aktą ar kitą šios institucijos dokumentą, patvirtinantį statinio nugriovimo faktą, galėtų išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pagal teismo sprendimą nugriautą statinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
8. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Įpareigojo atsakovę gyvenamojo namo statybos bendriją „Atžalynas“ savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likučius, ir pateikti duomenis VĮ Registrų centrui dėl pastato ir nuosavybės teisės išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
9. Teismas nustatė, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovė (GNSB „Atžalynas“) teisėtai pastatė ir jai nuosavybės teise priklauso statinys - 40 butų gyvenamojo namo nebaigta statyba, esanti (duomenys neskelbtini) (statinio būklė: pamatai su perdangomis, vieno metro aukščio, matuojant iš lauko pusės, 30 – 40 cm pločio, statinys 52,3 m ilgio). Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs, o pastato priklausomybė įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Minėtame sprendime konstatuota, kad 1992 m. vasario 25 d. buvo priimtas Širvintų miesto mero potvarkis Nr. 22 dėl kooperatinio gyvenamojo namo „Atžalynas“ narių sąrašo ir įstatų patvirtinimo. Taip pat buvo nuspręsta, kad kooperatyvo tikslas - aprūpinti kooperatyvo narius butais, pastatant daugiabutį gyvenamąjį namą bei vėliau jį eksploatuoti. 1992 m. spalio 1 d. kooperatyvas sudarė generalinę rangos darbų sutartį Nr. 45 su Širvintų VSPĮ dėl 40 butų namo statybos. Statybos darbai buvo pradėti 1992 m. lapkritį ir vyko iki 1993 m. pirmojo ketvirčio pabaigos. Statybų metu buvo sumontuoti pamatai, rūsio sienos, pradėti rūsio perdengimo darbai, sumontuotos rūsio laiptų aikštelės. Iš minėtoje byloje pateikto Širvintų rajono savivaldybės kontrolierės 1995 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akto ir kitų bylos dokumentų matyti, kad už statybos darbus kooperatyvas sumokėjo 42 630,55 Lt. Byloje buvo nustatyta, kad bendrija 40 butų gyvenamojo namo statybą pradėjo turėdama statybos leidimą, tačiau jis nei savivaldybės archyve, nei valstybiniame archyve nėra išlikęs. Analogiškai nėra išlikęs ir namo projektas, kuris buvo perduotas Širvintų VSPĮ kaip generaliniam rangovui, o įmonę likvidavus, jis nebuvo perduotas atsakovui. Faktą, kad pastatas buvo pastatytas Kooperatyvo patvirtina ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos komisijos 2000 m. kovo 29 d. aktas, kuriame konstatuota, kad gyvenamasis namas pradėtas statyti 1992 metais, o pastatą statė kooperatyvas „Atžalynas“; darbai buvo pradėti 1992 m. lapkričio mėn. ir vyko iki 1993 m. pirmojo ketvirčio pabaigos. Nors pagal nekilnojamojo turto registro duomenis pastato statybos pabaigos metai nurodyti – 2008 metai, remiantis akte įvardijamais faktais bei pačios atsakovės paaiškinimais statybos darbai nebebuvo tęsiami nuo 1993 metų, kai bendrijos (buvusio namų statybos kooperatyvo) nariai pritrūko lėšų statybas tęsti, o rangovas bankrutavo, reiškia statybos darbai nebevykdomi 25 metus. Nustatyta, kad atsakovė turėdama statybos leidimą, už jos narių lėšas pastatė namo pamatus su perdangomis, tačiau vėliau dėl lėšų trūkumo, dokumentų praradimo ar kitų priežasčių namo statybų taip ir nebaigė bet yra teisėta pradėto nebaigto statyti pastato savininkė.
10. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio, ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį.
11. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo žemės sklype įregistruotas nebaigtos statybos pastatas – gyvenamasis, kurio baigtumas yra 8 proc., priklausantis atsakovei nuosavybės teise. Tačiau lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Teismas, įvertinęs Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2018 m. spalio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-858- (5.63.) ir antstolės Virginijos Paunovienės 2018 m. spalio 24 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0186/18/014, užfiksuotas faktines aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, padarė išvadą, kad iš atsakovės pastato pamatų yra likę tik fragmentai, kurie objektyviai daugiabučio gyvenamojo namo statybai tęsti nėra tinkami ir negali būti naudojami. Teismas sprendė, kad ginčo statinys atsakovei priklausantis pastatas – gyvenamasis namas yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ir nugriautas. Konstatavus statinio išnykimą, jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti.
12. Atsakovei priklausančio pastato statybos darbai buvo pradėti 1992 m. lapkritį ir vyko iki 1993 m. pirmojo ketvirčio pabaigos. Statybos darbai nebebuvo tęsiami nuo 1993 metų, kai bendrijos (buvusio namų statybos kooperatyvo) nariai pritrūko lėšų statybas tęsti, o rangovas bankrutavo, tai reiškia statybos darbai nebevykdomi 25 metus. Statybos ne tik, kad nebuvo tęsiamos ar atnaujinamos, tačiau ir padaryti darbai, t. y. sumontuoti pastato pamatai ir perdangos, buvo išardytos pačios atsakovės. Taigi, pastato gyvenamojo namo registracijos panaikinimas nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių, kadangi už pastato išnykimą yra atsakinga pati atsakovė daugiau nei 25 metus nesiėmusi aktyvių veiksmų pastatui išsaugoti.
13. Pirminė valstybinės žemės išnuomojimo ar pardavimo ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) sąlyga yra statinio ar įrenginio buvimo valstybinėje žemėje faktas. Teisė į valstybinės žemės nuomą ar pardavimą be aukciono gali būti pripažįstama tik tokiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie teisėtai valdo valstybinėje žemėje esančius statinius. Pastato statybas atsakovė pradėjo teisėtai. Tačiau per beveik 15 metų nuo 1993 m., kuomet pastato statybos buvo sustabdytos, iki 2008 m. kol buvo kreiptasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pirmą kartą, atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad tęstų ir užbaigtų pastato statybas. 2008 m. teismui atsakovės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikus nenagrinėtu, atsakovė tik po 4 metų, t. y. 2012 m., kreipėsi į teismą pakartotinai. Sunykus nebaigtam statiniui, pamatų likučių kaip atskiro statinio pagal registre numatytą paskirtį, t. y. gyvenamąją, nėra galimybės naudoti, vadinasi atsakovė nevaldo valstybinėje žemėje esančio statinio, atitinkamai ir nenaudoja valstybinio žemės sklypo pastatui eksploatuoti, todėl ir neturi teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą ar pardavimą ne aukciono būdu. Todėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 44VĮ-899-( 14.44.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos procedūrą“ ir įsakymas Nr. 44VĮ-898-(14.44.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo procedūrą“ yra pagrįsti ir teisėti.
14. Atsakovės lūkestis vykdyti naujo pastato statybas valstybiniame žemės sklype, jį išsinuomojant arba įsigyjant nuosavybėn lengvatine tvarka, kai pradėtas statyti statinys jau yra išnykęs, prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos bei pirkimo - pardavimo lengvatine tvarka instituto paskirčiai, todėl negali būti teisės aktų nustatyta tvarka ginamas.
15. Atsakovė 2018 m. spalio 25 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su UAB „Underhill Baltic“, kuri patvirtina, kad šalys, kooperuodamos bendrus resursus, Nacionalinei žemės tarnybai sudarius nuomos/pardavimo sutartį dėl žemės, reikalingos pastato eksploatavimui, yra pasirengusios bei turi tam visas realias galimybes užbaigti pastato statybas. Tačiau išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas – statinys negali būti remontuojamas ar rekonstruojamas, nes nebėra remonto ar rekonstrukcijos objekto. Toks statinys gali būti atkurtas (atstatytas) naujo statinio statybos būdu. Naujo statinio ar jo dalies (nebaigto statinio) pastatymas yra savarankiškas pagrindas suformuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti jį bei daiktines teises į jį viešame registre. Teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje. Atsakovė siekia, kad jai būtų išnuomota ar parduota valstybinė žemė be aukciono būsimam pastatui eksploatuoti, o tai vadovaujantis Žemės įstatymu nėra galima.
16. Atsakovės pateikti įrodymai patvirtino, jog nuo 2008 m. vasario 15 d. iki šios dienos atsakovės pirmininku yra M. U.. Posėdžio metu M. U. nurodė, kad kitų narių nėra. Atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų apie GNSB „Atžalynas“ narių sudėtį, ar ji nepasikeitė nuo 1992 m., taip pat apie bendrijos narių pasiryžimą statyti daugiabutį namą. Pateikta jungtinės veiklos sutartis su UAB „Underhill Baltic“ neįrodo nei M. U., nei atsakovės GNSB „Atžalynas“ finansinių galimybių statyti daugiabutį namą. Atsakovė siekia, jog jai būtų išnuomota ar parduota valstybinė žemė be aukciono daugiabučio namo statymui ne siekiant patenkinti jos narių interesus aprūpinant juos butais, o galimai tiesiog ūkinei veiklai, susijusiai su nekilnojamojo turto statyba, vykdyti.
17. Nors atsakovė nurodo, kad nepaisant to, kieno vardu būtų įregistruotas pastatytas pastatas Nekilnojamojo turto registre, jis būtų visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, tačiau nėra aišku, kokiu būdu tai būtų įteisinta. Tai įrodo, kad siekiama vykdyti statybų verslą ir gauti pelną. Be to, nepateikta įrodymų apie UAB „Underhill Baltic“ veiklą statybų sektoriuje. Aplinkybė, kad UAB „Underhill Baltic“ dukterinė įmonė UAB „UHB Service“ valdo statybinių prekių parduotuvę „Vienu ypu“, neįrodo to, kad pati bendrovė yra pajėgi vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybas. Į bylą nepateikti ir duomenys apie šios bendrovės finansines galimybes.
18. Teismas konstatavo, kad atsakovė neturi teisės išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, nes sklype nėra pastatyto statinio, kurį galima būtų naudoti pagal paskirtį ir kuriam eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Atsakovė neturi teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą ar valdymą kitais pagrindais, valstybinės žemės plote, esančiame (duomenys neskelbtini), atsakovei priklausančio pastato pamatų liekanos yra laikomos be teisėto pagrindo, todėl pažeidžia ieškovės teises laisvai disponuoti valstybine žeme kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme bei kituose teisės aktuose. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad ieškovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, pagrįstai reikalauja atlaisvinti valstybinės žemės sklypą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atsakovė (apeliantė) GNSB „Atžalynas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, o GNSB „Atžalynas“ priešieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Apeliantė nurodo, kad nei vienas iš teismo nurodytų dokumentų nepatvirtina, kad pastatas yra išnykęs (visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas), t. y. statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos. Priešingai, iš antstolės Virginijos Paunovienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad pastato pamatai yra dalinai išlikę, pamatų duobė sutvirtinta betono blokais, pamatų perdangų gelžbetoninės plokštės yra žemės paviršiuje. Tai reiškia, kad pastatas nėra visiškai išnykęs. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad yra likusios tik pastato pamatų liekanos, prieštarauja bylos medžiagai. Likusių konstrukcijų vertinimas, priešingai nei tą darė ginčo atveju teismas, nebuvo galimas, nes tam reikia specialių žinių. Tam, kad statinys būtų laikomas išlikusiu visiškai nėra būtina, jog būtų išlikusios laikančiosios konstrukcijos. Tai, kad dalis pamatų, tikslu užtikrinti teritorijos saugumą, buvo išardyti, nėra nauji, apaugę, neduoda pagrindo išvadai, jog pastatas visiškai sugriuvęs / sunaikintas ar nugriautas. Atsakovė išardė dalį pastato pamatų vykdydama valstybės institucijų nurodymus, siekdama užtikrinti žmonių saugumą, kol bus išspręstas klausimas dėl žemės sklypo naudojimo pagrindo ir atsakovė turės galimybę gauti statybos leidimą bei tęsti pastato statybas.
19.2. Ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos. Šiuo atveju, ieškovė, siekdama, kad būtų atlaisvintas žemės sklypas, turėjo įrodyti, jog jame esantis pastatas – išnykęs, todėl nėra pagrindo valstybinės žemės nuomai / pardavimui, ne aukciono tvarka. Jokių patikimų bei pakankamų įrodymų, kurie patvirtintų ieškovės teiginį, kad pastatas yra visiškai išnykęs, ieškovė nepateikė. Pačios ieškovės atlikto patikrinimo aktas, ieškovei šioje byloje esant ginčo šalimi, vertintinas kritiškai. Tuo tarpu nei antstolė, nei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija jokių išvadų / duomenų, kad pastatas yra visiškai išnykęs, savo dokumentuose, kurie buvo pateikti į bylą – nepateikė.
19.3. Ekspertizės, ginčo atveju, tikslu įrodyti teiginį, kad pastatas yra visiškai išnykęs, byloje turėjo prašyti ne atsakovė, bet ieškovė. Todėl teismas, skundžiamame sprendime nurodęs, kad ekspertizės patvirtinti aplinkybes, jog pastatas nėra išnykęs, galėjo prašyti atsakovė, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių.
19.4. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvu, kad pastato registracijos panaikinimas nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių. Dar 2008 m. atsakovė kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Iki to laiko atsakovė nebaigė pastato statybos darbų ne dėl pačios atsakovės, bet dėl valstybės institucijų kaltės. Kadangi pastarosios statybos leidimo neišsaugojo, rangovas, kuris atliko pirminius statybos darbus bankrutavo. 2012 m. atsakovė vėl kreipėsi į teismą ir tais pačiais metais buvo nustatyta, kad pastatas egzistuoja, buvo leista atsakovei jį registruoti Nekilnojamojo turto registre. Tačiau nuo to laiko atsakovei jokių galimybių tęsti pastato statybas, nebuvo, nes valstybės institucijų pozicija dėl pastato ir žemės sklypo, ant kurio jis stovi, pasikeitė. Kadangi ieškovė nesudarė su atsakove žemės sklypo ant kurio stovi pastatas, nuomos / pardavimo sutarties, atsakovė negalėjo gauti naujo statybos leidimo bei tęsti pradėtų statybų.
19.5. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl atsakovės galimybių tęsti pastato statybas, nes kaip jau minėjo, pastato negalima laikyti visiškai išnykusiu, todėl galima tiek pastato rekonstrukcija, tiek jo remontas. Statybos darbai, kuriuos planuoja atlikti atsakovė, negali būti laikomi naujo statinio statyba. Atsakovė siekia tęsti ir užbaigti pastato statybos darbus, kurie užsitęsė ne dėl jos kaltės. Taigi nėra pagrindo išvadai, jog tai būtų naujos statybos.
19.6. Apeliantė teigia, kad aplinkybė, jog pabaigus statyti pastatą jis atitiktų miesto planą, priešingai nei sprendė teismas, yra reikšminga. Ši aplinkybė svarbi tuo aspektu, kad patvirtina gyvenamųjų pastatų poreikį ginčo teritorijoje, todėl užkirtimas užbaigti pastato statybas prieštarautų ne tik atsakovės, bet ir Širvintų miesto gyventojų interesams.
19.7. Apeliantės nuomone, į bylą pateikti dokumentai: atsakovės įstatai, Juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas, Jungtinės veiklos sutartis, patvirtina ne tik atsakovės statusą, bet ir realias galimybes tęsti 40 butų namo statybas, taip pat atsakovės narių sudėtį, jų pasiryžimą ir finansines galimybes statyti daugiabutį namą. Jungtinės veiklos sudarymas su UAB „Underhill Baltic“ reiškia siekį turėti realias galimybes užbaigti pastato statybas bei įgyvendinti atsakovės veiklos tikslus, kurie yra deklaruoti tiek jos įstatuose, tiek Juridinių asmenų registro išraše. Be to, tiek atsakovė, tiek UAB „Underhill Baltic“ gali disponuoti ne tik savais, bet ir skolintais ištekliais, todėl jų finansinė padėtis šiai dienai nėra tokia svarbi, vertinant jų galimybes disponuoti reikiamais resursais ateityje. UAB „Underhill Baltic“ finansinė padėtis viešai skelbiamais duomenimis yra gera: įmonė yra PVM mokėtoja (nuo 2005 m.), jog apyvarta siekia iki 500 000 Eur per metus, skolų Sodrai neturi, turi 10 automobilių, kreditavimo rizika – vidutinė, veikla pelninga.
19.8. Teisinis reglamentavimas bei faktinės aplinkybės, priešingai nei sprendė teismas, duoda pagrindo išvadai, kad ieškinio reikalavimai, ginčo atveju, negalėjo būti tenkinami dėl to, kad pastatas yra išlikęs, už pastato (tos dalies, kuri išlikusi) nugriovimą – jokia kompensacija atsakovei nemokama, be to, atsakovė gali disponuoti žemės sklypu ne tik nuomos, bet ir kitais pagrindais (servitutas, užstatymo teisė ir kt.).
Atsiliepimas
20. Ieškovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, laikėsi pareigos visapusiškai ir objektyviai ištirti ir įvertinti visas nagrinėjamam ginčui reikšmingas faktines aplinkybes. Teismo padaryta išvada, kad yra nustatytas pastato visiško išnykimo faktas, paremta tiek rašytiniais įrodymais, tiek žodiniais paaiškinimais. Jokių esminių prieštaravimų byloje nėra. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ginčo teritorijoje mėtosi blokų, perdangų plokščių liekanos, teritorijoje nėra matyti jokių sumontuotų statinio laikančiųjų konstrukcijų. Tokių statybinių atliekų laikymas žemės sklype, kurios akivaizdžiai nėra sumontuotos, negali būti vertinamos kitaip, nei statybinėmis atliekomis, pastato liekanomis, bet ne pačiu pastatu. Antstolės Virginijos Paunovienės faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra konstatuotas pastato faktinis išlikimas, taip pat nenurodyta kokia konkreti laikančioji konstrukcija yra išlikusi. Atsakovė, kaip statinio savininkė, siekianti įgyti teisę į valstybinės žemės nuomą ir pirkimą lengvatine tvarka, privalėjo pagrįsti, kad ji turi teisę ir galimybę įgyvendinti savo, kaip statinio savininkės, teises. Tokių įrodymų byloje nepateikta. Tuo tarpu, įrodymų, pagrindžiančių pastato visiško išnykimo aplinkybę, byloje yra pakankamai ir pastato ekspertizė nėra būtina. Ieškovės nuomone, jei atsakovė norėjo remtis kitais nei byloje surinkti įrodymais, tai ji ir turėjo teisę juos pateikti bei prašyti pastato ekspertizės. Šiuo atveju, priežastys ir tikslai dėl kurių atsakovė išardė pastato pamatus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Konstatavus statinio išnykimą, jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Ieškovė nuginčijo Nekilnojamojo turto registro duomenis, todėl apeliantė įpareigotina juos pakeisti ir neturi teisės jais remtis ateityje, dėl to paties ir apeliantės priešieškinio reikalavimai parduoti arba išnuomoti ne aukciono būdu ginčo žemės sklypą, ant kurio stovi neva jai nuosavybės teise priklausantis pastatas, nepagrįsti. Nepagrįstais laiko ir apeliacinio skundo argumentus dėl neva valstybės institucijų dirbtinai sudaromų kliūčių atsakovei, kuri neva jau eilę metų negali baigti pastato statybos. Ieškovė tinkamai vykdė jai teisės aktais priskirtas funkcijas, laikėsi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos, todėl nėra pagrindo jų naikinti ir įpareigoti ieškovę išnuomoti arba parduoti valstybinę žemę be aukciono. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad ginčo pastatas yra išnykęs ir išregistruotinas iš viešojo registro, o valstybinė žemė turi būti atlaisvinama nuo pačios atsakovės laikomų pastato liekanų. Teismas padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovė siekia, kad jai būtų išnuomota ar parduota valstybinė žemė be aukciono būsimam pastatui eksploatuoti, tai vadovaujantis Žemės įstatymu nėra galima. Sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad vien tai, jog yra parengtas tipinis namo projektas, pagal kurį ketinama statyti pastatą, ir tai, kad atsakovė yra sudariusi jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Kadangi pirminė valstybinės žemės išnuomojimo ar pardavimo ne aukciono būdu sąlyga – statinio buvimas valstybinėje žemėje faktas nenustatyta, bet priešingai, yra nustatytas pastato visiško išnykimo faktas, todėl kiti apeliantės argumentai teisinės reikšmės neturi. Kitos atsakovės nurodytos aplinkybės galėtų būti svarstytinos tik egzistuojant minėtai pirminei valstybinės žemės išnuomojimo ar pardavimo ne aukciono būdu sąlygai, t. y. faktiškai egzistuojant pastatui. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog nagrinėjamu atveju turi būti taikomos CK 4.105 straipsnio 1 dalies normos. Kadangi teismas nustatė, jog valstybinės žemės sklype atsakovei priklausančių statinių nėra, o yra tik pastato pamatų fragmentai ir liekanos, todėl nėra pagrindo svarstyti apie statinių vertės atlyginimą. Teismui konstatavus, kad pirminė valstybinės žemės išnuomojimo ar pardavimo ne aukciono būdu sąlyga – statinio buvimas valstybinėje žemėje faktas nenustatyta, atsakovė neturi teisės ir lengvatine tvarka išnuomoti ar pirkti ginčo valstybinės žemės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
21. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti skundo ribas, nenustatyta.
22. Byloje nustatyta, kad 1992 m. vasario 25 d. buvo priimtas Širvintų miesto mero potvarkis Nr. 22 dėl kooperatinio gyvenamojo namo „Atžalynas“ narių sąrašo ir įstatų patvirtinimo. Kooperatyvo tikslas - aprūpinti kooperatyvo narius butais, pastatant daugiabutį gyvenamąjį namą bei vėliau jį eksploatuoti. 1992 m. spalio 1 d. kooperatyvas sudarė generalinę rangos darbų sutartį Nr. 45 su Širvintų VSPĮ dėl 40 butų namo statybos. Statybos darbai buvo pradėti 1992 m. lapkritį ir vyko iki 1993 m. pirmojo ketvirčio pabaigos, darbai nevykdomi nuo 1993 m. Statybų metu buvo sumontuoti pamatai, rūsio sienos, pradėti rūsio perdengimo darbai. Bendrija teigia, kad ji gyvenamojo namo statybą pradėjo turėdama statybos leidimą, tačiau jis nei savivaldybės archyve, nei valstybiniame archyve nėra išlikęs.
23. Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovė (GNSB „Atžalynas“) teisėtai pastatė ir jai nuosavybės teise priklauso statinys - 40 butų gyvenamojo namo nebaigta statyba, esanti (duomenys neskelbtini) (statinio būklė: pamatai su perdangomis, vieno metro aukščio, matuojant iš lauko pusės, 30 – 40 cm pločio, statinys 52,3 m ilgio). Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklype įregistruotos nebaigtos statybos pastatas – gyvenamasis, kurio baigtumas yra 8 proc., nuosavybės teise priklausantis atsakovei.
24. 2016 m. gegužės 17 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikrinimo metu nustatė, kad (duomenys neskelbtini) jokie statybos darbai nevykdomi, gyvenamojo namo pamatai išardyti, mėtosi statybos aikštelėje, pamatai apaugę medžiais. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2018 m. spalio 17 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-858-(5.63.) užfiksuota 2018 m. spalio 15 d. buvusi situacija vietovėje, adresu (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad pastato - gyvenamojo namo valstybinėje žemėje nėra. Vietovėje matomos išardytų pamatų liekanos, jos į vieningą konstrukciją nesujungtos. Teritorija aptverta „stop“ juosta, medžių, krūmų želdiniai iškirsti, teritorija aplink pamatų duobę sutvarkyta, nušienauta. Antstolės Virginijos Paunovienės 2018 m. spalio 24 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0186/18/014 konstatuota, kad statinio teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), aptverta „stop“ juosta, žyminti statybvietės teritoriją; žemės sklype, kuriame yra GNSB „Atžalynas“ nuosavybės teise priklausantis nebaigtos statybos pastatas – gyvenamasis namas, yra iškasta statinio pamatų duobė; yra dalinai išlikę statinio pamatai; pamatų duobė vietomis sutvirtinta betono blokais. Dalis betono blokų žemės paviršiuje, išardyti; pamatų perdangų gelžbetoninės plokštės yra žemės paviršiuje.
25. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 44VĮ-899-( 14.44.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos procedūrą“, nusprendė nepradėti kitos paskirties valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos procedūros, ir įsakymu Nr. 44VĮ-898-(14.44.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo procedūrą“, nusprendė nepradėti kitos paskirties valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūros. Atsakovė 2018 m. spalio 25 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su UAB „Underhill Baltic“, kuria susitarė atlikti pastatų remonto, rekonstravimo darbus.
26. Apeliantė ginčydama pirmosios instancijos teismo sprendimą nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog atsakovei priklausantis pastatas – gyvenamasis namas yra išnykęs. Pasak apeliantės, nei vienas iš teismo nurodytų dokumentų nepatvirtina, kad pastatas yra išnykęs, priešingai antstolės Virginijos Paunovienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, jog pastatas nėra visiškai išnykęs, nes pastato pamatai yra dalinai išlikę, pamatų duobė sutvirtinta betono blokais, pamatų perdangų gelžbetoninės plokštės yra žemės paviršiuje. Teismas negalėjo be pastato ekspertizės įvertinti konstrukcijų būklės, nes neturi specialių žinių. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.
27. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad sprendžiant klausimą ar atsakovei priklausantis pastatas yra išnykęs, yra svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Lietuvos Aukščiausias Teismas civilinėje byloje 3K-3-404-969/2017, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl sunykusio gyvenamojo namo likučių nugriovimo, bei įpareigojimo pastato savininkams išregistruoti pastatą iš nekilnojamojo turto registro suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę, jog tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti.
28. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklype įregistruotas atsakovei priklausantis nebaigtos statybos pastatas – gyvenamasis, kurio baigtumas yra 8 proc. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl ginčo statinio būklės, pagrįstai nurodė, jog lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas. Teismas įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus: Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2018 m. spalio 17 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-858-(5.63.) ir antstolės Virginijos Paunovienės 2018 m. spalio 24 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0186/18/014 užfiksuotas faktines aplinkybes, bei žodinius paaiškinimus padarė pagrįstą išvadą, jog atsakovei priklausantis pastatas – gyvenamasis namas yra išnykęs.
29. Apeliantės nuomone, antstolės Virginijos Paunovienės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas įrodo, kad pastatas nėra visiškai išnykęs. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtas antstolės Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas tik patvirtina ir papildo ieškovės pateiktus įrodymus, patvirtinančius atsakovei priklausančio pastato išnykimą, nes minėtame protokole nėra konstatuotas nei faktinis pastato išlikimas, nei kokia nors išlikusi laikančioji konstrukcija. Šias aplinkybes patvirtina pateiktos fotonuotraukos, kuriose matyti, kad laikančiosios konstrukcijos nėra išlikusios, o išlikę tik pavieniai laikančiųjų konstrukcijų fragmentai. Pažymėtina, kad nustačius laikančiųjų konstrukcijų, o ne jų fragmentų ar liekanų, esančių ne giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi, egzistavimo faktą, statinys negali būti laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu. Nagrinėjamu atveju, nustatyta, kad teritorijoje yra likę tik atsakovei priklausančio pastato laikančiųjų konstrukcijų fragmentai ir liekanos, o ne laikančiosios konstrukcijos. Be to, dar 2016 m. gegužės 17 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos patikrinimo metu nustatė, kad jokie statybos darbai nevykdomi, gyvenamojo namo pamatai išardyti, mėtosi statybos aikštelėje, pamatai apaugę medžiais. Teisėjų kolegijos vertinimu, išardyti pastato pamatai su perdangomis, pavienės pamatų dalys nesudaro pagrindo laikyti jas statiniu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie tai, kad pastato baigtumas yra 8 proc., sprendimo priėmimo dieną nebeatitinka faktinės situacijos, baigtumo procento, nusidėvėjimo ar kitų kadastro duomenų.
30. Apeliantės argumentas, kad teismas neteisingai vertino GNSB „Atžalynas“ pirmininko paaiškinimus, susijusius su pastato pamatų ardymu, vertintinas kritiškai. Atsakovės pirmininkas M. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad pati atsakovė ardė pastato pamatus. Pamatų ardymo faktą patvirtino ir Širvintų savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 29 d., 2014 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 29 d., 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštai atsakovei, kuriuose nurodoma imtis priemonių sutvarkyti neprižiūrimą nebaigtą statyti pastatą bei teritoriją, kad nekiltų pavojus žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai. Pažymėtina, kad priežastys ir tikslai dėl kurių atsakovė išardė pastato pamatus, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl atsakovės teiginiai, jog pamatai buvo išardyti siekiant užtikrinti teritorijos saugumą, ar žmonių saugumą, ar dėl institucijų raginimo, teisinės reikšmės sprendžiant šį ginčą neturi.
31. Apeliantė nurodo, kad siekiant įrodyti teiginį, kad pastatas yra visiškai išnykęs, ekspertizės byloje turėjo prašyti ne atsakovė, bet ieškovė. Pasak apeliantės, teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą tarp šalių. Pažymėtina, kad civilinės bylos teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, ieškovė teigdama, jog valstybinės žemės sklype gyvenamasis namas (nebaigta statyba) faktiškai yra sunykęs, pateikė teismui įrodymus, kuriuos teismas įvertinęs, sprendė, jog jų pakanka patvirtinti ieškovės teiginius. Tuo tarpu, atsakovė teigdama, jog pastatas nėra išnykęs, šioms aplinkybėms patvirtinti nepateikė pakankamai tai pagrindžiančių įrodymų. Atsakovė, turėdama teisę pateikti ieškovės teiginius paneigiančius įrodymus apie pastato faktinę būklę galėjo prašyti ekspertizės, tačiau tokia teise nepasinaudojo.
32. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo statinys, atsakovei priklausantis pastatas – gyvenamasis namas yra išnykęs, t. y. sugriuvęs, sunaikintas ir nugriautas.
33. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalis). Vadinasi, valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama arba parduodama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Kadangi nustatyta, kad nebaigtas statyti pastatas yra išnykęs, sklype nėra statinio, kurį galima būtų naudoti pagal paskirtį, kuriam eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas, todėl atsakovė neturi teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą ar pardavimą be aukciono.
34. Pažymėtina, kad išnykęs, t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, statinys negali būti remontuojamas ar rekonstruojamas, nes nėra remonto ar rekonstravimo objekto. Toks išnykęs statinys gali būti atkurtas tik naujo statinio statybos būdu. Vadinasi atsakovės planuojami statybos darbai ginčo žemės sklype būtų laikomi nauja statinio statyba. Tačiau teisės aktuose nenustatyta galimybė be aukciono išnuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti.
35. Apeliantė nesutinka su skundžiamo sprendimo motyvu, kad už pastato išnykimą yra atsakinga pati atsakovė. Nustatyta, kad atsakovei priklausančio pastato statybos darbai buvo pradėti 1992 m. lapkritį ir vyko iki 1993 m. pirmojo ketvirčio pabaigos, nes bendrijos (buvusio namų statybos kooperatyvo) nariai pritrūko lėšų statybas tęsti, rangovas bankrutavo, taigi statybos darbai nevykdomi 25 metus. Atsakovė prarado statiniu susijusius dokumentus ir tik 2008 m. kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė ėmėsi kokių nors veiksmų tam, kad tęstų ar užbaigtų pastato statybas. Atsižvelgus į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl pačios atsakovės pasyvumo, jos pastatyti pamatai sunyko.
36. Apeliantė nurodo, kad atsakovė negali baigti pastato statybos dėl pačių valstybės institucijų dirbtinai sudaromų kliūčių. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Ieškovė, būdama valstybinės žemės patikėtinė, prieš sudarydama valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartis lengvatine tvarka (be aukciono) turi pareigą įsitikinti faktiniu statinių egzistavimu žemės sklype bei jų naudojimu pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nustačiusi aplinkybes, kad statiniai neegzistuoja, ieškovė negali sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčių lengvatine tvarka (be aukciono). Ieškovė, vadovaudamasi jai teisės aktų keliamais imperatyviais reikalavimais, patikrino esmines aplinkybes ir nenustačiusi visų būtinų sąlygų valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutarčiai lengvatine tvarka (be aukciono) sudaryti, pagrįstai atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo – pardavimo sutartis lengvatine tvarka (be aukciono). Ieškovė tinkamai vykdė jai teisės aktais priskirtas funkcijas, laikėsi įstatymų, kitų teisės aktų reikalavimų, neviršijo savo kompetencijos. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 44VĮ-899-( 14.44.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos procedūrą“, kuriuo nuspręsta nepradėti kitos paskirties valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), nuomos procedūros, ir įsakymas Nr. 44VĮ-898-(14.44.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės pardavimo procedūrą“, kuriuo nuspręsta nepradėti kitos paskirties valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), pardavimo procedūros, yra pagrįsti ir teisėti.
37. Apeliantė nurodo, kad aplinkybė, jog pabaigus statyti pastatą jis atitiktų miesto plano sprendinius, priešingai bei sprendė teismas, yra reikšminga. Ši aplinkybė svarbi tuo aspektu, kad patvirtina gyvenamųjų pastatų poreikį ginčo teritorijoje. Teisėjų kolegija su šiuo apeliantės argumentu nesutinka. Nustatyta, jog ginčo statinys yra išnykęs, jo rekonstrukcija yra negalima, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tai, kad teritorija pagal detalų planą priskirta daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoms, neleidžia daryti išvados, jog statybas galima vykdyti neturint teisės į žemę. Kitos aplinkybės - atsakovės statusas, finansinės galimybės statyti daugiabutį namą, galėtų būti vertintinos tik egzistuojant valstybinės žemės išnuomojimo ar pardavimo lengvatine tvarka (be aukciono) sąlygoms, t. y. faktiškai egzistuojant pastatui.
38. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
atsakovės gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus regiono apylinkės teismo 2019 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.