Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei D. B.,

atsakovo gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ pirmininkui M. U. ir atsakovo atstovei advokatei Gitanai Gudaitei,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, Širvintų rajono savivaldybės administracijos atstovui J. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos negatorinį ieškinį atsakovei gyvenamojo namo statybos bendrijai „Atžalynas“ dėl savininko teisių gynimo, nesusijusio su valdymo netekimu, ir pagal atsakovės gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“ priešieškinį ieškovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį ne aukciono būdu arba parduoti valstybinės žemės sklypą ir įsakymo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, Širvintų rajono savivaldybės administracija, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, VĮ Registrų centras.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas. Priešieškinys atmestinas.

Išnagrinėjus bylą nustatyta, kad Širvintų rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad atsakovė (GNSB „Atžalynas“) teisėtai pastatė ir jai nuosavybės teise priklauso statinys - 40 butų gyvenamojo namo nebaigta statyba, esanti (duomenys neskelbtini), Širvintose (statinio būklė: pamatai su perdangomis, vieno metro aukščio, matuojant iš lauko pusės, 30 – 40 cm pločio, statinys 52,3 m ilgio). Šis teismo sprendimas įsiteisėjęs, o pastato priklausomybė įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Minėtame sprendime konstatuota, kad 1992 m. vasario 25 d. buvo priimtas Širvintų miesto mero potvarkis Nr. 22 dėl kooperatinio gyvenamojo namo „Atžalynas“ narių sąrašo ir įstatų patvirtinimo. Taip pat buvo nuspręsta, kad kooperatyvo tikslas - aprūpinti kooperatyvo narius butais, pastatant daugiabutį gyvenamąjį namą bei vėliau jį eksploatuoti. 1992 m. spalio 1 d. kooperatyvas sudarė generalinę rangos darbų sutartį Nr. 45 su Širvintų VSPĮ dėl 40 butų namo statybos. Statybos darbai buvo pradėti 1992 m. lapkritį ir vyko iki 1993 m. pirmojo ketvirčio pabaigos. Statybų metu buvo sumontuoti pamatai, rūsio sienos, pradėti rūsio perdengimo darbai, sumontuotos rūsio laiptų aikštelės. Iš minėtoje byloje pateikto Širvintų rajono savivaldybės kontrolierės 1995 m. rugpjūčio 30 d. patikrinimo akto ir kitų bylos dokumentų matyti, kad už statybos darbus kooperatyvas sumokėjo 42 630,55 Lt. Byloje buvo nustatyta, kad bendrija 40 butų gyvenamojo namo statybą pradėjo turėdama statybos leidimą, tačiau jis nei savivaldybės archyve, nei valstybiniame archyve nėra išlikęs. Analogiškai nėra išlikęs ir namo projektas, kuris buvo perduotas Širvintų VSPĮ kaip generaliniam rangovui, o įmonę likvidavus, jis nebuvo perduotas atsakovui. Faktą, kad pastatas buvo pastatytas Kooperatyvo patvirtina ir Širvintų rajono savivaldybės administracijos komisijos 2000 m. kovo 29 d. aktas, kuriame konstatuota, kad gyvenamasis namas pradėtas statyti 1992 metais, o pastatą statė kooperatyvas „Atžalynas“; darbai buvo pradėti 1992 m. lapkričio mėn. ir vyko iki 1993 m. pirmojo ketvirčio pabaigos. Statybų metu buvo sumontuoti pamatai, rūsio sienos, pradėti rūsio perdengimo darbai, sumontuotos rūsio laiptų aikštelės ir darbai nevykdomi nuo 1993 metų. Akte taip pat konstatuota, kad pastatų stovis avarinis, ten pastoviai žaidžia vaikai, todėl gali atsitikti ir nelaimingų atsitikimų. Taigi, nors pagal nekilnojamojo turto registro duomenis pastato statybos pabaigos metai nurodyti – 2008 metai, remiantis akte įvardijamais faktais bei paties atsakovo paaiškinimais statybos darbai nebebuvo tęsiami nuo 1993 metų, kai bendrijos (buvusio namų statybos kooperatyvo) nariai pritrūko lėšų statybas tęsti, o rangovas bankrutavo, reiškia statybos darbai nebevykdomi 25 metus.

Tai rodo, kad atsakovė turėdama statybos leidimą, už jos narių lėšas pastatė namo pamatus su perdangomis, tačiau vėliau dėl lėšų trūkumo, dokumentų praradimo ar kitų priežasčių namo statybų taip ir nebaigė ir yra teisėtas pradėto nebaigto statyti pastato savininkas, kad nagrinėjant bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, su tuo sutiko ir ieškovas bei Širvintų rajono savivaldybės administracija ir pritarė atsakovės pareiškimui.

Kaip jau minėta, ieškovė negatoriniu ieškiniu prašo įpareigoti atsakovę savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintų mieste, pašalinant pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likučius ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui dėl pastato ir nuosavybės teisės išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tuo tarpu atsakovė priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę parduoti arba išnuomoti atsakovei ne aukciono būdu žemės sklypą, ant kurio stovi jai nuosavybės teise priklausantis pastatas.

Širvintų rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą pirmąja instancija, 2017 m. gegužės 26 d. sprendimu įpareigojo ieškovę sudaryti su atsakove valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Širvintos, suformuoto po atsakovei priklausančiu nebaigtu statyti pastatu - gyvenamuoju namu (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pagal Širvintų miesto teritorijos (plotas apie 8,0 ha) apribotos Upelio-Turgaus (Jaunimo)-Plento-Žolynų gatvėmis, detalųjį planą, nuomos sutartį.

Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 26 d. sprendimą panaikino. Bylą dalyje, kurioje ieškinys atmestas, grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priešieškinį paliko nenagrinėtu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio, ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Kadangi pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nevertino, todėl sprendimas naikinamas. Taip pat nutartyje pažymėta, kad būtina išsiaiškinti ir dėl atsakovo statuso, jo realių galimybių tęsti 40 butų namo statybas, būtina aiškintis ar nuo 1992 metų nepasikeitė bendrijos narių sudėtis ir jų pasiryžimas bei finansinės galimybės statyti daugiabutį namą.

Dėl ginčo statinio būklės ir valstybinės žemės nuomos / pardavimo sutarties sudarymo

Bendroji taisyklė yra ta, kad valstybinė žemė išnuomojama aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis, CK 6.551 straipsnio 1 dalis), tačiau ši taisyklė nėra absoliuti. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6–9 dalys reglamentuoja išimtis iš pirmiau įvardytos taisyklės, t. y. valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu atvejus.

Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas).

Atitinkamai pagal Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalį valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus. Maksimalius parduodamų valstybinės žemės sklypų dydžius nustato Žemės reformos ir kiti įstatymai.

Pažymėtina, kad iš esmės analogiškos nuostatos, reglamentuojančios valstybinės žemės pardavimą ir išnuomojimą ne aukciono būdu, yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.4 ir 28 punkte.

Taigi remiantis teisės aktų normomis bei formuojama kasacinio teismo praktika, konstatuotina, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama arba parduodama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu (jo nuomojamu) statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti.

Ieškovės teigimu atsakovei priklausantis nebaigtas statyti pastatas yra išnykęs, faktiškai nugriautas, nes yra išmontuotos visos statinio konstrukcijos, todėl atsakovė neturi teisės į žemės sklypo nuomą ar valdymą kitais pagrindais ir turi būti įpareigota savo lėšomis jį atlaisvinti. Atsakovė su ieškove nesutinka ir teigia, kad pastatas yra, jis nėra išnykęs, nes dalis pastato konstrukcijų – išlikę, todėl yra visos būtinos sąlygos valstybinės žemės nuomai arba pardavimui ne aukciono būdu.

Sprendžiant klausimą, ar atsakovei priklausantis pastatas yra išnykęs, yra svarbi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Lietuvos Aukščiausias Teismas (toliau kasacinis teismas arba LAT) civilinėje byloje 3K-3-404-969/2017, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl sunykusio gyvenamojo namo likučių nugriovimo, bei įpareigojimo pastato savininkams išregistruoti pastatą iš nekilnojamojo turto registro suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: tik nustačius statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo faktą – t. y. kad statinio konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (požeminio statinio, t. y. statinio, kurio visos konstrukcijos arba didžioji jų dalis buvo po žemės paviršiumi, atveju – kai nelikę visų statinio laikančiųjų konstrukcijų), išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu, laikytina, kad statinys yra išnykęs, todėl jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti. Todėl, sprendžiant ginčą dėl statinio ir daiktinių teisių į jį išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, teisiškai reikšminga aplinkybe laikytina tai, ar ginčo statinys yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas (jei nugriautas – ar statinio, ar jo dalių griovimo darbai atlikti ne statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu). Konstatavus statinio visišką sugriuvimą, sunaikinimą ar nugriovimą (išskyrus atvejus, kai statinio ar jo dalių griovimo darbai atliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu), statinys laikomas išnykusiu, todėl jis turi būti išregistruotas. Ir atvirkščiai – nesant pagrindo konstatuoti statinio visiško sugriuvimo, sunaikinimo ar nugriovimo, nėra pagrindo jo laikyti išnykusiu, taigi, ir išregistruoti jį ir daiktines teises į jį.

Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ginčo žemės sklype įregistruotas nebaigtos statybos pastatas – gyvenamasis namas (el.b. t. 4, b.l. 11-12), kurio baigtumas yra 8 proc., priklausantis atsakovei nuosavybės teise. Vis dėlto, lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2018 m. spalio 17 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-858- (5.63.) yra užfiksuota 2018 m. spalio 15 d. buvusi situacija vietovėje, adresu (duomenys neskelbtini), Širvintų mieste (el.b.l. t. 4, b.l. 3-10). Patikrinimo metu nustatyta, kad pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) valstybinėje žemėje faktiškai nėra. Vietovėje matomos išardytų pamatų liekanos, jos į vieningą konstrukciją nesujungtos. Teritorija aptverta „Stop“ juosta, medžių, krūmų želdiniai iškirsti, teritorija aplink pamatų duobę sutvarkyta, nušienauta. Antstolės V. P. 2018 m. spalio 24 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 0186/18/014 konstatuota, kad statinio teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), Širvintos, aptverta „Stop“ juosta, žyminti statybvietės teritoriją; žemės sklype, kuriame yra GNSB „Atžalynas“ nuosavybės teise priklausantis nebaigtos statybos pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra iškasta statinio pamatų duobė; yra dalinai išlikę statinio pamatai; pamatų duobė vietomis sutvirtinta betono blokais. Dalis betono blokų žemės paviršiuje, išardyti; pamatų perdangų gelžbetoninės plokštės yra žemės paviršiuje (el.b.l.t. 4, b.l. 135-142).

Nagrinėjamu atveju, įvertinus užfiksuotas faktines aplinkybes bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, darytina išvada, kad atsakovui priklausantis pastatas – gyvenamasis namas yra išnykęs.

Kaip jau buvo minėta, remiantis kasacinio teismo praktika, statinys laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu, jei jo konstrukcijų nelikę arba likusios tik po žemės paviršiumi giliau kaip 0,5 m esančios laikančiosios konstrukcijos (STR 1.01.08:2002 8.5 punktas). Tai reiškia, kad nustačius laikančiųjų konstrukcijų (būtent laikančiųjų konstrukcijų, o ne jų fragmentų ar liekanų), esančių ne giliau kaip 0,5 m po žemės paviršiumi, egzistavimo faktą statinys negali būti laikomas visiškai sugriuvusiu, sunaikintu ar nugriautu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje įtvirtinta, kad statinys nekilnojamasis daiktas (pastatas arba inžinerinis statinys), turintis laikančiąsias konstrukcijas, kurios visos (ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus, o 2 straipsnio 23 dalyje įtvirtinta, kad laikančioji konstrukcija yra konstrukcinis statinio elementas, kurio svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą.

Teritorijoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Širvintos, yra likę būtent atsakovui priklausančio pastato laikančiųjų konstrukcijų fragmentai ir liekanos, bet ne laikančiosios konstrukcijos. Tiek iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2018 m. spalio 17 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-858-(5.63.), tiek iš antstolės V. P. 2018 m. spalio 24 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, kad yra dalinai išlikę statinio pamatai, o tiksliau yra likusios pastato pamatų liekanos, išlikusios pamatų dalys į vieningą konstrukciją nėra sujungtos. Nors atsakovė remiasi tais pačiais įrodymais teigdama, kad pastato konstrukcijos yra išlikę, vis dėlto su tokia jos pozicija negalima sutikti, kadangi iš pridėtų fotonuotraukų akivaizdžiai matyti, kad laikančiosios konstrukcijos nėra išlikusios, o išlikę tik pavieniai laikančiųjų konstrukcijų fragmentai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dar 2016 m. gegužes 17 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. (23.31 )-I AK-1013 konstatavo, kad patikrinus gyvenamąjį namą (trijų ir daugiau butų daugiabučiai pastatai), (duomenys neskelbtini), Širvintose, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad tikrinimo metu jokie statybos darbai nevykdomi, gyvenamojo namo pamatai išardyti, mėtosi statybos aikštelėje, pamatai apaugę medžiais (el.b.t. 5, b.l. 83-86). Aplinkybė, kad pastato pamatai yra išardyti paties atsakovo, buvo patvirtinta atsakovės GNSB „Atžalynas“ pirmininko M. U. teismo posėdžio metu. Taip pat pamatų ardymo faktą patvirtina ir Širvintų savivaldybės administracijos 2013 m. liepos 29 d., 2014 m. balandžio 3 d., 2015 m. balandžio 29 d., 2015 m. rugpjūčio 12 d. raštai atsakovui, kuriuose nurodoma imtis priemonių sutvarkyti neprižiūrimą nebaigtą statyti pastatą bei teritoriją, kad atliekant pamatų ardymo darbus nekiltų pavojus žmonių sveikatai, gyvybei ir aplinkai ir kad teritorija atliekant ardymo darbus nebuvo tvarkoma, neaptverta, statybinės atliekos ir laužas neišvežamas, neišlyginamos tranšėjos (el.b.t. 2, b.l. 61-66). Sutiktina su ieškovės atsiliepime į priešieškinį išdėstyta pozicija, kad vadovaujantis protingumo principu, suprantama, kad tokios statybinės atliekos jokių apkrovų (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) laikyti negali, juo labiau negali užtikrinti statinio mechaninio atsparumo ir pastovumo, todėl jos nelaikytinos laikančiosiomis konstrukcijomis Statybos įstatymo 2 straipsnio 23 dalies nuostatų prasme. Be to, pats atsakovo GNSB „Atžalynas“ pirmininkas M. U. teismo posėdžio metu nurodė, kad priešieškinio patenkinimo atveju jie gyvenamojo namo statybą vykdytų ne ant dalinai išlikusių pamatų, o ant naujų šiuolaikiškų pamatų. Taigi darytina išvada, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie tai, kad pastato baigtumas yra 8 procentų, sprendimo priėmimo dieną nebeatitinka faktinės situacijos, nei baigtumo procento, nei nusidėvėjimo, nei kitų kadastro duomenų. Pastato pamatai su perdangomis buvo išardyti ir paliktos tik statybinės atliekos, pavienės pamatų dalys, kurios nesudaro pagrindo laikyti jas statiniu, kurio eksploatavimui būtų reikalinga valstybinė žemė. Taip pat į bylą nebuvo pateikta įrodymų, kad pastato pamatų ardymo darbai buvo atliekami pastato rekonstravimo ar kapitalinio remonto metu.

Nors atsakovės atstovė teigė, kad įvertinti tai, ar pastatas gyvenamasis namas yra išnykęs, t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas, gali tik ekspertas, vis dėlto manytina, kad nagrinėjamos bylos atveju tai nėra būtina. Visais atvejais galutinę išvadą gali daryti tik teismas. Pažymėtina, kad į bylą yra pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus 2018 m. spalio 17 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-858-(5.63.), antstolės V. P. 2018 m. spalio 24 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, prie jų pridėtos fotonuotraukos (el.b.t. 4, b.l. 185-190), iš kurių bet kuris protingas, rūpestingas ir atidus asmuo suprastų, kad iš atsakovės pastato pamatų yra likę tik fragmentai, kurie objektyviai daugiabučio gyvenamojo namo statybai tęsti nėra tinkami ir negali būti naudojami. Kaip ir minėta aukščiau, šią aplinkybę pripažino ir GNSB „Atžalynas“ pirmininkas M. U.. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu bylos šalims buvo siūlyta vykti į sklypo vietą apžiūrėti ginčo žemės sklypo ir jame esančių pamatų fragmentų, tačiau šiuo pasiūlymu atsakovė nepasinaudojo. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovė teigdama, kad pastatas nėra išnykęs, jo pamatų konstrukcijos išlikusios, šioms aplinkybėms patvirtinti taip pat galėjo prašyti skirti ekspertizę, tačiau to nepadarė.

Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad ginčo statinys atsakovui priklausantis pastatas – gyvenamasis namas yra išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ir nugriautas. Konstatavus statinio išnykimą, jis ir daiktinės teisės į jį turi būti išregistruoti.

Pažymėtina, kad duomenys apie turtą viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne jų nustatymo funkciją. Todėl visiškai sugriuvusio, sunaikinto ar nugriauto statinio teisinė registracija negali suteikti kokių nors papildomų teisių jo savininku viešame registre nurodytam asmeniui. Tokio statinio registracijos panaikinimas savaime negali pažeisti tokio statinio savininko nuosavybės teisių (nes už tai atsakingas arba pats savininkas, arba tretieji asmenys, dėl kurių veiksmų (neveikimo) statinys išnyko), tik užtikrina, kad viešame registre nebūtų tikrovės neatitinkančių duomenų. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

Kaip jau buvo minėta, atsakovo priklausančio pastato statybos darbai buvo pradėti 1992 m. lapkritį ir vyko iki 1993 m. pirmojo ketvirčio pabaigos. Statybos darbai nebebuvo tęsiami nuo 1993 metų, kai bendrijos (buvusio namų statybos kooperatyvo) nariai pritrūko lėšų statybas tęsti, o rangovas bankrutavo, tai reiškia statybos darbai nebevykdomi 25 metus. Statybos ne tik, kad nebuvo tęsiamos ar atnaujinamos, tačiau ir padaryti darbai, t. y. sumontuoti pastato pamatai ir perdangos, buvo išardytos pačios atsakovės. Taigi pastato gyvenamojo namo registracijos panaikinimas nepažeidžia atsakovės nuosavybės teisių, kadangi už pastato išnykimą yra atsakinga pati atsakovė daugiau nei 25 metus nesiėmusi aktyvių veiksmų pastatui išsaugoti.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015; 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008).

Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014).

Pirminė valstybinės žemės išnuomojimo ar pardavimo ne aukciono būdu (lengvatine tvarka) sąlyga yra statinio ar įrenginio buvimo valstybinėje žemėje faktas. Teisė į valstybinės žemės nuomą ar pardavimą be aukciono gali būti pripažįstama tik tokiems fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie teisėtai (nuomos ar nuosavybės teise) valdo valstybinėje žemėje esančius statinius. Pažymėtina, kad pastato statybas atsakovė pradėjo teisėtai. Tačiau per beveik 15 metų nuo 1993 m., kuomet pastato statybos buvo sustabdytos, iki 2008 m. kol buvo kreiptasi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pirmą kartą, atsakovė nesiėmė jokių aktyvių veiksmų tam, kad tęstų ir užbaigtų pastato statybas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2008 m. teismui atsakovės pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikus nenagrinėtu, atsakovė tik po 4 metų, t. y. 2012 m., kreipėsi į teismą pakartotinai. Natūralu, kad dėl pačios atsakovės pasyvios pozicijos jos pastatyti pamatai sunyko. Sunykus nebaigtam statiniui, pačių pamatų likučių kaip atskiro statinio pagal registre numatytą paskirtį, t. y. gyvenamąją, nėra galimybės naudoti. Konstatavus, kad nebaigtas statyti pastatas gyvenamasis namas yra išnykęs, darytina išvada, kad atsakovė nevaldo valstybinėje žemėje esančio statinio, atitinkamai ir nenaudoja valstybinio žemės sklypo pastatui eksploatuoti, todėl ir neturi teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą ar pardavimą ne aukciono būdu.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Širvintų skyriaus vedėjo 2018 m. spalio 22 d. įsakymas Nr. 44VĮ-899-( 14.44.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kitos paskirties valstybinės žemės sklypo nuomos procedūrą“ ir įsakymas Nr. 44VĮ-898-(14.44.2.) „Dėl atsisakymo pradėti kilos paskirties valstybinės žemės pardavimo procedūrą“ yra pagrįsti ir teisėti.

Atsakovė nurodo, kad ieškovė ir jos teritorinis skyrius atsakovės atžvilgiu elgiasi nesąžiningai, t. y. nesutikdama geranoriškai sudaryti (įforminti) žemės sklypo, reikalingo pastato eksploatavimui, nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarties, užkerta kelią atsakovei tęsti pastato statybos darbus, nepagrįstai kaltina atsakovę neveikimu, tuo tarpu pati savo aktyviais veiksmais trukdo atsakovei įgyvendinti savo kaip statytojo teises ir pareigas. Teismas sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, kad ieškovė, būdama valstybinės žemės patikėtinė - sudarydama valstybinės žemės nuomos ar pirkimo - pardavimo sutartis lengvatine tvarka (be aukciono) turi pareigą įsitikinti faktiniu statinių egzistavimu žemės sklype bei jų naudojimu pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, ir priešingai, nustačius aplinkybes, kad statiniai faktiškai neegzistuoja, ieškovė ne tik negali sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių lengvatine tvarka (be aukciono), bet privalo imtis priemonių valstybinės žemės atlaisvinimui nuo buvusių statinių liekanų bei užtikrinti racionalų valstybinės žemės naudojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018). Taigi nagrinėjamos bylos atveju ieškovė, vadovaudamasi jai teisės aktų keliamais imperatyviais reikalavimais, patikrino esmines aplinkybes, ar atsakovė atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą. Atitinkamai nenustačiusi visų būtinų sąlygų valstybinės žemės nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčiai lengvatine tvarka (be aukciono) sudaryti, ieškovė vykdė savo pareigą ir pagrįstai atsisakė sudaryti valstybinės žemės nuomos ar pirkimo - pardavimo sutartis lengvatine tvarka (be aukciono). Todėl jokio nesąžiningumo ar piktybiškumo iš ieškovės atsakovės atžvilgiu nėra.

Taip pat nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad situacija, kai teisėtai pradėta pastato statyba negali būti tęsiama ne dėl atsakovės kaltės, bet dėl valstybės institucijų neteisėtų veiksmų, pastarosioms atsisakant tęsti žemės sklypo, suteikto pastato statybai, jo eksploatavimui, išskyrimą, pažeidžia atsakovės teisėtus lūkesčius. Teismas pažymi, kad atsakovės nurodyta situacija susidarė ne dėl valstybės institucijų kaltės, o dėl pačios atsakovės nerūpestingumo ir aplaidumo. Kaip jau buvo minėta, nuo 1993 metų, kuomet buvo sustabdytos pastato statybos, iki pat 2008 metų, t. y. net 15 metų, atsakovė nesiėmė jokių veiksmų tam, kad nebaigta pastato statyba būtų išsaugota, pastato pamatai nesunyktų, o pati statyba būtų užbaigta. Atitinkamai atsakovės lūkestis vykdyti naujo pastato statybas valstybiniame žemės sklype, jį išsinuomojant arba įsigyjant nuosavybėn lengvatine tvarka, kai pradėtas statyti statinys jau yra išnykęs, prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos bei pirkimo - pardavimo lengvatine tvarka instituto paskirčiai, todėl negali būti teisės aktų nustatyta tvarka ginamas. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės GNSB „Atžalynas“ pirmininkas M. U. nepateikė jokių įrodymų, kokius nuostolius jis yra patyręs per laikotarpį nuo 2008 m. iki šiol.

Dėl atsakovės galimybių tęsti pastato - gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statybas

Atsakovė į bylą pateikė įrodymus, kad 2018 m. spalio 25 d. sudarė jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį su UAB „Underhill Baltic“, kuri patvirtina, kad šalys, kooperuodamos bendrus resursus, Nacionalinei žemės tarnybai sudarius nuomos/pardavimo sutartį dėl žemės, reikalingos pastato eksploatavimui, yra pasirengusios bei turi tam visas realias galimybes užbaigti pastato statybas.

Pažymėtina, kad išnykęs – t. y. visiškai sugriuvęs, sunaikintas ar nugriautas – statinys negali būti remontuojamas ar rekonstruojamas, nes nebėra remonto ar rekonstrukcijos objekto. Toks išnykęs statinys gali būti atkurtas (atstatytas) naujo statinio statybos būdu. Naujo statinio ar jo dalies (nebaigto statinio) pastatymas yra savarankiškas pagrindas suformuoti naują nekilnojamąjį daiktą ir įregistruoti jį bei daiktines teises į jį viešame registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017).

Pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose nenustatyta galimybės be aukciono išsinuomoti valstybinę žemę būsimam pastatui eksploatuoti ar ateityje planuojamai veiklai vykdyti. Tokie veiksmai prieštarautų sąžiningos konkurencijos principui, įtvirtintam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013).

Taigi vien tai, kad yra parengtas tipinis namo projektas, pagal kurį ketinama statyti pastatą, ir tai, kad atsakovė yra sudariusi jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Teismui konstatavus, kad atsakovės nebaigtas statyti pastatas yra išnykęs, jis negali būti remontuojamas ar rekonstruojamas. Tokiu atveju būtų vykdoma nauja statinio statyba. Naujo statinio statyba – statyba, kurios tikslas – statinių neužimtame žemės paviršiaus plote pastatyti statinį, atstatyti visiškai sugriuvusį, sunaikintą, nugriautą statinį (Statybos įstatymo 2 straipsnio 26 dalis). Atitinkamai vykdant naujo statinio statybą taikomi Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktų reikalavimai: žemės sklypo, kuriame statomas statinys, valdymas nuosavybės teise arba valdymas ir naudojimas kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais; statybą leidžiančio dokumento turėjimas (kai jis privalomas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas siekia, jog jam būtų išnuomota ar parduota valstybinė žemė be aukciono būsimam pastatui eksploatuoti, kas vadovaujantis Žemės įstatymu nėra galima.

Kaip pažymėjo Lietuvos Aukščiausiasis teismas, teisinis reguliavimas, nustatantis teisę nuomoti statiniams naudoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad tokią teisę turi ir valstybinėje žemėje esančių statinių savininkai, kurie tikslingai ar neturėdami tokio tikslo nuosavybės teisę įgyvendina, inter alia, pareigą prižiūrėti statinius vykdo taip, kad tampa neįmanoma naudoti statinių pagal paskirtį, statiniai sunyksta (yra sunaikinami), o jų savininkai įgyja teisę tame valstybinės žemės sklype sukurti naujus kitos paskirties ir (ar) dydžio statinius, tokiu būdu gaudami naudą iš lengvatinės valstybinės žemės nuomos. Priešingai aiškinant būtų ne tik nepagrįstai paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad, įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, bet ir pažeistas Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas sąžiningos konkurencijos principas, kadangi būtų sudarytos prielaidos asmenims, pirmiausiai vykdantiems ūkinę veiklą, susijusią su nekilnojamojo turto statyba, ir siekiantiems statyti statinius valstybinėje žemėje, kurią turėtų teisę nuomoti lengvatine – ne aukciono – tvarka, nesąžiningai konkuruoti įgyjant nuosavybės teise valstybės žemėje esančius statinius, kurie yra tokios būklės, kad negali būti naudojami pagal paskirtį, arba (ir) nuosavybės teisę į valstybinėje žemėje esančius statinius įgyvendinant taip, kad taptų neįmanoma naudoti tokius statinius pagal paskirtį, statiniai sunyktų (būtų sunaikinami) ir tokiu būdu būtų įgyjama teisė lengvatine – ne aukciono – tvarka nuomojamame valstybinės žemės sklype statyti kitus statinius, kai pagal nustatytą teisinį reguliavimą teisę statyti statinius valstybinėje žemėje pageidaujantys įgyti kiti asmenys turi galimybę ją įgyti tik aukcione pasiūlę didžiausią valstybinės žemės nuomos kainą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019).

Nesudaro pagrindo priešingai išvadai aplinkybė, kad teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), Širvintų mieste, pagal detalųjį planą, patvirtintą Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. 9-510, yra priskirta daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoms, ir dėl to galima tęsti statybas. Kadangi ginčo statinys yra išnykęs, jo remontavimas ar rekonstrukcija yra negalimi. Todėl tai, kad pabaigus statyti pastatą jis atitiktų miesto planą, teisinės reikšmės neturi.

Be to, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2018 m. liepos 26 d. nutartyje nurodė, kad būtina išsiaiškinti dėl atsakovo statuso, jo realių galimybių tęsti 40 butų namo statybas, taip pat ar nuo 1992 metų nepasikeitė bendrijos narių sudėtis ir jų pasiryžimas bei finansinės galimybės statyti daugiabutį namą.

Atsakovės į bylą pateikti įrodymai, t. y. 2007 m. rugpjūčio 13 d. atsakovės įstatai, 2018 m. rugpjūčio 13 d. Juridinių asmenų išplėstinis išrašas su istorija, 2008 m. vasario 15 d. atsakovės visuotinio narių susirinkimo protokolas Nr. 4/01, 2008 m. balandžio 30 d. prašymo registruoti juridinių asmenų registre pakeistų duomenų kopija, patvirtina tik tai, kad nuo 2008 m. vasario 15 d. iki šios dienos atsakovės pirmininku yra M. U.. Posėdžio metu M. U. nurodė, kad kitų narių nėra. Atsakovė nepateikė jokių kitų įrodymų apie GNSB „Atžalynas“ narių sudėtį, ar ji nepasikeitė nuo 1992 m., taip pat apie bendrijos narių pasiryžimą statyti daugiabutį namą. Galiausiai pažymėtina ir tai, kad pateikta jungtinės veiklos sutartis su UAB „Underhill Baltic“ neįrodo nei M. U., nei atsakovės GNSB „Atžalynas“ finansinių galimybių statyti daugiabutį namą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovės GNSB „Atžalynas“ įstatų 1 punkte nurodyta, kad atsakovė GNSB „Atžalynas“ yra fizinių asmenų susivienijimas, siekiantis aprūpinti jos narius individualiais butais, tęsianti pertvarkytos GNSB „Atžalynas“ veiklą ir prisiimanti visas kooperatyvo teises, pareigas, turtą bei dokumentaciją. Tuo tarpu jungtinės veiklos sutarties 4.3.1 punkte nurodyta, kad šalys įsipareigoja vykdant jungtinės veiklos sutartį sukurtą naują nekilnojamąjį daiktą ir/ar papildomas erdves (Statinį ar jo dalį) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti įmonės (UAB „Underhill Baltic“) arba jos pasirinkto trečiojo asmens vardu <...>. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovė siekia, jog jai būtų išnuomota ar parduota valstybinė žemė be aukciono daugiabučio namo statymui ne siekiant patenkinti jos narių interesus aprūpinant juos butais, o galimai tiesiog ūkinei veiklai, susijusiai su nekilnojamojo turto statyba, vykdyti. Be to, nors atsakovė nurodo, kad nepaisant to, kieno vardu būtų įregistruotas pastatytas pastatas Nekilnojamojo turto registre, jis būtų visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, nėra aišku, kokiu būdu tai būtų įteisinta. Tai tik dar kartą įrodo, kad siekiama vykdyti statybų verslą ir gauti pelną.

Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovės atstovė nurodė, kad UAB „Underhill Baltic“ turi teisę užsiimti kita veikla ir šiuo metu vykdo patalpų remontą ir naujo sandėlio statybą, vis dėlto į bylą nebuvo pateikta patvirtinančių įrodymų apie bendrovės veiklą statybų sektoriuje. Taip pat aplinkybė, kad UAB „Underhill Baltic“ dukterinė įmonė UAB „UHB Service“ valdo statybinių prekių parduotuvę „Vienu ypu“, neįrodo to, kad pati bendrovė yra pajėgi vykdyti daugiabučio gyvenamojo namo statybas. Be to, į bylą nebuvo pateikti ir duomenys apie šios bendrovės finansines galimybes.

Dėl bylos baigties

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.37 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, naudoti, valdyti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Savininkas savo teises gali ginti reikalaudamas pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis), taip pat ir kitais CK reglamentuotais savininko teisių gynimo būdais. Taigi negatorinio ieškinio prigimtis ir paskirtis yra ginti daikto savininko pažeistas teises – kai savininkas siekia pašalinti nuosavybės teisės pažeidimą, nesusijusį su valdymo netekimu, pareiškia negatorinį ieškinį. Šis civilinių teisių gynimo būdas yra specifinis, jo taikymo galimybė, be kita ko, priklauso nuo to, ar konkrečiu atveju buvusios iki teisės pažeidimo padėties atkūrimas yra įmanomas, ar padėtis, buvusi iki ieškovės subjektinės teisės pažeidimo, buvo teisėta, ar tokios padėties atkūrimas neprieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis).

CK 4.110 straipsnis numato, kad turto patikėjimo teisės subjektas, gindamas turimą turtą, turi teises nustatytas CK 4.95-4.99 straipsniuose.

Teismui nustačius, kad atsakovei priklausantis pastatas gyvenamasis namas yra išnykęs, konstatuotina, kad atsakovė neturi teisės išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka, nes sklype nėra pastatyto statinio, kurį galima būtų naudoti pagal paskirtį ir kuriam eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Atsakovei neturint teisės į valstybinės žemės sklypo nuomą ar valdymą kitais pagrindais, valstybinės žemės plote, esančiame (duomenys neskelbtini), Širvintų mieste, atsakovei priklausančio pastato pamatų liekanos yra laikomos be teisėto pagrindo, todėl pažeidžia ieškovės teises laisvai disponuoti valstybine žeme kaip tai yra numatyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme bei kituose teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė, kaip valstybinės žemės patikėtinė, pagrįstai reikalauja atlaisvinti valstybinės žemės sklypą.

Nepagrįsti atsakovės argumentai, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinio, nes išnyko ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės dėl pažeidžiamos gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisės, kurios buvo įrodinėjamos netvarka teritorijoje. Sutiktina su atsakove, kad ginčo teritorijoje medžių, krūmų želdiniai iškirsti, teritorija aplink pamatų duobę sutvarkyta, nušienauta, aptverta „Stop“ juosta. Tačiau pažymėtina ir tai, kad ieškovė tiek pirminiame ieškinyje, tiek ir teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovės teisės pažeidžiamos ne tik tuo, kad pažeidžiamos gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisės ir įstatymų saugomi interesai, bet ir tuo, kad pažeidžiamos, jos, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisės laisvai disponuoti valstybine žeme, kadangi joje be jokio teisėto pagrindo yra laikomi atsakovės pastato pamatų likučiai.

Taip pat kaip nepagrįsti vertintini ir atsakovės teiginiai, kad ieškinys atmestinas, nes pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, asmeniui net ir praradus teisę į žemės sklypą turi būti atlyginama ant šio žemės sklypo esančių ir jam nuosavybės teise priklausančių statinių vertė, jeigu jam nesuteikiama teisė kitu teisėtu būdu (nustatant žemės servitutą ar pan.) naudotis žemės sklypu (CK 4.105 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad teismas nustatė, jog valstybinės žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Širvintų mieste, atsakovei priklausančių statinių nėra, o yra tik pastato pamatų fragmentai ir liekanos, todėl ir nėra pagrindo svarstyti apie statinių vertės atlyginimą. Kita vertus, atsakovė tokio reikalavimo priešieškinyje nereiškė, į bylą nebuvo pateikti duomenys apie tai, kokia yra šių pamatų liekanų vertė. Pažymėtina ir tai, kad atsakovė turi teisę ateityje pareikšti ieškinį dėl galimai padarytos žalos atlyginimo. Galiausiai šie atsakovės argumentai vertinti ne kaip siekis gauti statinių vertės atlyginimą pagal CK 4.105 straipsnio 1 dalį, bet kaip priemonė ieškiniui atmesti.

Remiantis aukščiau išdėstytu, ieškovės ieškinys tenkintinas, o atsakovė įpareigotina savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintų mieste, pašalinant pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likučius ir pateikti duomenis VĮ Registrų centrui dėl pastato ir nuosavybės teisės išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atitinkamai teismui patenkinus ieškinį, kiti atsakovės atstovės priešieškinyje išsakyti argumentai, t. y. dėl pareigos atlikti visą eilę žemės sklypo suformavimo procedūrų, pareigos įregistruoti žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, pateikti žemės sklypo planą, dėl pasinaudojimo išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, dėl to, kad atsakovei buvo įteiktas tik vienas ieškovės teritorinio skyriaus sprendimas, dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties, esminės reikšmės bylai neturi.

Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalyje, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, o priešieškinys atmestas, už ieškinį mokėtinas žyminis mokestis yra 75 Eur, nuo kurio mokėjimo ieškovė pagal įstatymą yra atleista, ši suma į valstybės biudžetą priteisiama iš atsakovės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270, 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.

Įpareigoti atsakovę gyvenamojo namo statybos bendriją „Atžalynas“, juridinio asmens kodas 301098598, savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), Širvintų mieste, pašalinant pastato gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likučius, ir pateikti duomenis VĮ Registrų centrui dėl pastato ir nuosavybės teisės išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti valstybei iš atsakovės gyvenamojo namo statybos bendrijos „Atžalynas“, juridinio asmens kodas 301098598, 75 eurų žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį teismą apeliaciniu skundu.