Vilniaus apygardos teismo nutartis

Ieškovas prašė įpareigoti atsakovą savo lėšomis atlaisvinti valstybinės žemės plotą, esantį (duomenys neskelbtini), pašalinant pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – pastatas) likučius ir pateikiant duomenis VĮ Registrų centrui dėl pastato ir nuosavybės teisės išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, arba tuo atveju, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neatlaisvins žemės sklypo, pavesti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) atlikti žemės sklypo atlaisvinimo darbus, išlaidas išieškant iš atsakovo, ir VĮ Registrų centrui išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro pastatą ir daiktines teises. Nurodė, kad atsakovas yra užėmęs valstybinį žemės plotą (apie 0,09 ha), esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, užimtame valstybinės žemės plote yra įregistruotas nebaigtas statyti pastatas – gyvenamasis namas, baigtumo procentas – 8 procentai, statybos pradžios metai 1991 m., statybos pabaigos metai – 2008 m., kuris nuosavybės teise priklauso atsakovui. Nekilnojamojo turto registre registruotas gyvenamasis namas (nebaigta statyba) faktiškai yra sunykęs, jo vietoje matomi demontuotų pamatų fragmentai. Pamatų blokai yra išardyti, savaime apaugę medžių ir krūmų želdiniais, mėtosi šiukšlės. Valstybinė žemė pastato eksploatavimui nėra naudojama, jokia ūkinė veikla nėra vykdoma. Atsakovas žemės nuosavybės teisės ar valstybinės žemės naudojimo teisę suteikiančio dokumento neturi, neturint minėtų dokumentų nėra galima statyba. Teritorija, pagal Širvintų miesto teritorijos detalųjį planą yra priskirta planuojamų daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoms. Į šią teritoriją patenka ir atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato likučiai, dėl ko yra pažeidžiama ieškovo teisė disponuoti valstybine žeme, taip pat pažeidžiamos gretimų žemės sklypų savininkų, naudotojų ir gyventojų teisės ir įstatymų saugomi interesai, susiję su gyventojų saugumu. Atsakovas neturi teisės į žemės sklypo nuomą ar valdymą kitais pagrindais, todėl turėtų jį atlaisvinti. Pažymėjo, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnį ir 10 straipsnį atsakovas neturi teisės išsinuomoti žemės sklypo ne aukciono tvarka, nes sklype nėra pastatyto statinio, kurį galima būtų naudoti pagal paskirtį ir kuriam eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Pagal galiojančius teisės aktus žemės sklypo pardavimas be aukciono siejamas su konkrečios paskirties statinio naudojimu vykdant tam tikrą veiklą ir eksploatuojant jį pagal esamą (tiesioginę) paskirtį. Taigi, svarbus yra ne tik stalinio buvimo faktas žemės sklype, bet ir jo naudojimas konkrečiai veiklai, t. y. ar žemės sklype yra vykdoma veikla, susijusi su esančio statinio naudojimu. Ieškovas neturi pagrindo parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu atsakovui valstybinio žemės ploto, todėl jis turi teisę reikalauti atlaisvinti žemės sklypą. Paaiškino, kad ieškovas teisės aktų nustatyta tvarka valstybinę žemę valdo patikėjimo teise, gina valstybės interesus, tačiau organizuoti statinių nugriovimo ar jų dalių išardymo darbus ar darbus, susijusius su statybos padarinių šalinimu, turi teisę Inspekcija.Atsakovas GNSB „Atžalynas“ atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Širvintų rajono apylinkės teismas 2012 09 13 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-401-880/2012 (toliau – Spendimas), kuris byloje turi prejudicinę galią, nustatė, kad nebaigtos statybos pastatas nuosavybės teise priklauso atsakovui ir kad pastatas pradėtas statyti teisėtai, turint visus pastato statymui reikiamus dokumentus. Atsakovo nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą (pastatą) atsiradimo pagrindas, kaip ir jo teisėtumas, nustatytas ir nekvestionuojamas. Atsakovo nuosavybės teisė į nekilnojamąjį turtą įgyta teisėtai ir atitinkamai suteikiant nuosavybės teisės turėtojui teises ir pareigas, kurias suteikia nuosavybės turėjimas (CK 4.37 straipsnis). Ginčo atveju nėra pagrindų spręsti, kad atsakovas prarado teisėtai įgytą ir valdytą nuosavybę dėl jos išnykimo, ir kad dėl to yra teisinis pagrindas tenkinti ieškinį. Pastato pamatai nėra sunykę, jie yra išlikę. Ieškovas neįrodė, kad pastatas – išnykęs ar kad yra pagrindas naikinti pastato teisinę registraciją bei daiktines teises į jį, nes nepateikė nei vieno Nekilnojamojo turto registro nuostatų 71 punkte nurodyto dokumento. Atsakovas turi teisę išsinuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka, nes sklype yra nebaigtos statybos statinys. Pastatui, kurio statyba įsiteisėjusio teismo Sprendimu pripažinta teisėta būtinas žemės sklypo naudojimas pagal jo paskirtį. Ginčo sklypas pagal detalųjį planą yra priskirtas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoms. Atsakovui turint nuosavybės teisę į nebaigtą statyti pastatą, tačiau žemės sklypo, ant kurio jis randasi, atsakovui nuosavybės ar kitu teisėtu pagrindu nevaldant, atsakovas turi teisę į tokio pobūdžio ir turinio servitutą, kuris užtikrintų viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą. Pastato statyba nėra nei savavališka, nei vykdoma pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą, nei neatitinkanti statinio projekto sprendinių ar pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, todėl joks pastato statybos padarinių šalinimas, kaip ir subjektas, turintis teisę (pareigą) tai atlikti, šiuo atveju nėra aktualus. Pareikšdama negatorinį ieškinį, ieškovas neįrodė vienos iš būtinųjų šios normos taikymo sąlygų, t. y. kad jo teisės yra pažeistos. Kadangi atsakovas teisėtai valstybinėje žemėje pradėjo pastato statybą, konstatuotina, jog atsakovas teisėtai faktiškai naudojo valstybinę žemę, todėl faktinio teisėto valstybinės žemės naudojimo fakto pilnai pakanka nustatant, kad jokios valstybės ar ieškovo teisės ginčo atveju nėra pažeistos. Statybos darbų laikinas sustabdymas nepaneigia žemės, nuosavybės teise priklausančio valstybei, naudojimo teisėtumo fakto.Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu prašė kilusį ginčą spręsti teismo nuožiūra, o reikalavimą, jei atsakovas per teismo nustatytą terminą neatlaisvins žemės sklypo, pavesti Inspekcijai atlikti žemės sklypo atlaisvinimo darbus, išlaidas išieškant iš atsakovo, tenkinti tik tuomet, jeigu susiklostę teisiniai santykiai atitiktų Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintas sąlygas, tai yra jei statinių statyba būtų pripažinta neteisėta. Paaiškino, kad statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip teisėti, o jų statybos neteisėtumo ieškovas byloje nesiekia nustatyti.Atsakovas GNSB „Atžalynas“ priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovą parduoti arba išnuomoti atsakovui ne aukciono būdu žemės sklypą, ant kurio stovi jam nuosavybės teise priklausantis pastatas – gyvenamais namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu: (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad yra visos įstatymo nustatytos sąlygos sudaryti valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu arba pirkimo - pardavimo sutartį. Įstatymas pastato stovinčio ant valstybinės žemės savininkui suteikia teisę išsipirki arba išsinuomoti ne aukciono būdu valstybinės žemės sklypą, jeigu jis reikalingas ant jo stovinčiam statiniui eksploatuoti pagal jo tiesioginę paskirtį. Ginčo valstybinės žemės sklypas yra reikalingas tinkamam pastato eksploatavimui. Sprendime nustatyta, kad nebaigtos statybos pastatas - nuosavybės teise priklauso atsakovui ir kad pastatas pradėtas statyti teisėtai, turint visus pastato statymui reikiamus dokumentus. Ginčo sklypas pagal detalųjį planą yra priskirtas daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijoms. Nebaigtas statyti pastatas būtent ir yra 40 butų gyvenamojo namo nebaigta statyba. Sprendimu nustačius, kad atsakovas teisėtai valstybinėje žemėje pradėjo pastato statybą, konstatuotina, jog atsakovas teisėtai faktiškai naudojo valstybinę žemę, todėl faktinio teisėto valstybinės žemės naudojimo fakto pilnai pakanka nustatant, kad jokios valstybės ar ieškovo teisės ginčo atveju nėra pažeistos. Pastato pamatai, kaip pastato konstrukcinis elementas nėra sunykęs. Pastatui eksploatuoti turėtų būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas, nekeliant jokių papildomų sąlygų nuomos ar pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymui. Vien tai, kad atsakovas pastatą ginčo žemės sklype valdo teisėtai, yra pakankamas pagrindas atsakovui reikalauti sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos ar pirkimo pardavimo sutartį. Statybos darbų laikinas sustabdymas nepaneigia žemės naudojimo teisėtumo fakto. Ieškovas, tikslu išvengti prievolės sudaryti žemės sklypo nuomos sutartį, akivaizdžiai ignoruoja teismo sprendimą bei juo nustatytas faktines aplinkybes, bei siekia, kad be jokio teisinio pagrindo būtų paneigtos atsakovo daiktinės teisės į nebaigtos statybos pastatą, kad būtų užkirstas kelias tęsti teisėtai pradėtas ir ne dėl atsakovo kaltės sustabdytas pastato statybas. Nurodė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinių padalinių sprendimai atkurti nuosavybės teises, suteikti žemės sklypą nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti ar perduoti naudotis neatlygintinai žemės sklypą yra skundžiami ne Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriui, o tiesiogiai teismui. Kadangi atsakovo pareikšti reikalavimai yra susiję su valstybinės žemės nuoma ne aukciono būdu ir jos pardavimu, jiems nėra taikoma išankstinė ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka. Atsakovo ginčas su ieškovu dėl įpareigojimo išnuomoti valstybinę žemę ne aukciono būdu arba ją parduoti kyla iš ikisutartinių nuomos/pirkimo pardavimo santykių, kur ieškovas yra potencialus nuomotojas/pardavėjas, todėl šis ginčas taip pat teismingas bendrosios kompetencijos teismui.Ieškovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į priešieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, o ieškovo ieškinį tenkinti. Nurodė, kad pamatų, kaip vienos iš pagrindinių statinio elementų, ant kurių būtų galima statyti kitas pastato konstrukcijas, juolab 2008 m. buvusių perdangų bei rūsio laiptų perdengimo aikštelių, nėra. Pažymėjo, kad Širvintų rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje byloje nebuvo svarstomos statybos tęsinio galimybės, nebuvo teisės aktais pagrįsta, kad statytojas įregistravęs nuosavybės teisę į nebaigtą statybą valstybinėje žemėje, įgyja teisę tęsti šio pastato statybos darbus. Aplinkybę, kad atsakovo prašomas parduoti ar išnuomoti žemės sklypas nėra naudojamas statinio eksploatavimui, pripažįsta ir pats atsakovas, ši aplinkybė patvirtinta valstybės institucijų raštais. Vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, teismų suformuota praktika, ieškovas neturi teisinio pagrindo atsakovui parduoti ar išnuomoti ne aukciono būdu (lengvatinėm sąlygom) valstybinio žemės ploto. Nurodė, kad nebaigtas statinys yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai ir šis pavojus nepašalintas per Širvintų rajono savivaldybės administracijos raštuose nurodytus terminus. Konstatavus faktą, kad atsakovo pastatai yra išnykę ir teisės aktų nustatyta tvarka nėra galimybės įgyvendinti daikto (pastato) atkūrimo (atstatymo) teisės, atsakovo nuosavybės teisė į pastatus faktiškai pasibaigė, todėl atsakovas įpareigotinas išregistruoti pastatus ir nuosavybės teisę iš viešojo registro. Nesutiko su tuo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Širvintų skyriaus 2017 m. sausio 25 d. raštas Nr. 44SD-336-(l4.44.104.), kuris laikomas tarpiniu sprendimu, kuriame konstatuota žemės sklypo formavimo neatitiktis įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimams iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo ar nuomos priėmimo ir nesukelia pareiškėjui (atsakovui) teisių ir pareigų, gali būti skundžiamas tiesiogiai teismui. Paaiškino, kad tarpiniai veiksmai pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį yra skundžiami Nacionalinės žemės tarnybos vadovui. Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsiliepimu į priešieškinį prašė priešieškinį spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad Inspekcija neturi jokio teisinio suinteresuotumo sprendžiant priešieškinio reikalavimus ir neturėtų būti laikoma trečiuoju asmeniu.

Ieškovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį pilnai tenkinti, priešieškinį atmesti.Nurodė, kad teismui nustačius, kad atsakovas pažeidė ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarką, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir nebegalima šia tvarka pasinaudoti, nes yra praleistas terminas skundui pateikti, turėjo šioje dalyje bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu.Nurodė, kad ieškovas negali laisvai naudotis savo daiktu, nes tuo pačiu daiktu be jokio teisinio pagrindo naudojasi atsakovas. Ginčo žemėje yra faktiškai atsakovo laikomi demontuotų pastato pamatų fragmentai, statybinės atliekos. Pažymėjo, kad aplinkybę, kad atsakovas neturi jokių ginčo žemės ploto naudojimo teisėtumą patvirtinančią dokumentų neneigia ir pats atsakovas. Valstybinė žemė pastato eksploatavimui nėra naudojama, pamatai yra demontuoti ir pamatų blokų fragmentai išmėtyti po teritoriją. Kadangi ginčo valstybinė žemė ilgą laiką yra racionaliai nenaudojama, tai netenkina visuomenės poreikių. Atsakovas, netinkamai įgyvendindamas pastato savininko nuosavybės teisę, pažeidžia valstybines žemės patikėtinio (ieškovo) teises. Atsakovas nenaudoja valstybinės žemės ploto, pastato daugiabučio gyvenamojo namo eksploatavimui, t. y. nenaudoja žemės pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, nes faktiškai pastato nėra, buvę pamatai demontuoti. Toks žemės nenaudojimo laikotarpis tęsiasi ilgą laiko tarpą, t. y. 9 metus, skaičiuojant nuo statybų pabaigos. Pažymėjo, kad Inspekcija 2016 05 23 įvertinusi faktinę situaciją, nekilnojamąjį daiktą – pastatą įvertino kaip atliekas, bet ne kaip pastatą. Teigė, jog 2008 08 05 nustatyti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti pastato kadastro duomenys neatitinka faktinės situacijos (nei baigtumo procento, nei nusidėvėjimo, nei tūrio, nei kitų kadastro duomenų).Nurodė, kad nagrinėjamu atveju su atsakovu net nėra sudaryta sutartis dėl valstybinės žemės nuomos, todėl taikant įstatymu analogiją, neturint teisės į žemės sklypą, taip pat, kaip ir praradus teisę į žemės sklypą, statinių savininkas turi atlaisvinti valstybinę žemę nusikeldamas statinius.Padarė išvadą, kad vertinant pagal faktinę statinių situaciją, o ne pagal teisinio registravimo duomenis, atsižvelgiant į požymius, kuriais apibrėžiamas naujas ir naudojamas žemės sklypas, atsižvelgiant į užstatymo sąvoką, atsižvelgiant į statinio naudojimo sąvoką, laikytina, kad ginčo žemės sklypas neatitinka CK 6,551 straipsnio 2 dalies nuostatų ir Vyriausybės 1999 03 09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte nurodytų sąlygų, todėl nuomos sandorio sudarymas su atsakovu pažeistų imperatyvias įstatymo normas ir būtu niekinis.Nesutiko su teismo vertinimu, kad atsakovo tariami ketinimai statyti pastatą – gyvenamąjį namą turi teisinę reikšmę valstybinės žemes nuomos sutarties lengvatinėmis sąlygomis sudarymo aspektu, ir yra atsakovo teisėti lūkesčiai.Nurodė, kad atsakovas negalėjo turėti teisėtų lūkesčių įsigyti ginčo žemės plotą lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono) nenaudodamas žemės pastatų eksploatavimui pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų jų tiesioginę paskirtį. Pažymėjo, kad atsakovas iki bylos iškėlimo teisme nesikreipė į Nacionalinę žemės tarnybą dėl žemės nuomos ar pirkimo, nesikreipė į Širvintų rajono savivaldybės administraciją dėl naujo leidimo statybai išdavimo. Atsakovas atliko savo nuosavybės teise turėto pastato pamatų demontavimą (ardymą), kuris Statybos įstatymo prasme suprantamas kaip statinio griovimas. Nurodė, kad faktiškai pastatas jau yra visiškai nugriautas (t. y. suardytos (išmontuotos) visos statinio konstrukcijos), teritorijoje (statybvietėje) nėra jokių konstrukcijų sujungtų į vieningą konstrukciją, kuri galėtų būti vadinama statiniu arba pastatu Statybos įstatymo prasme. Nurodė, kad vadovaujantis Žemės įstatymo nuostatomis ir Vyriausybės nustatyta tvarka, tiek siekiant sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tiek ir pirkimo-pardavimo, yra įtvirtintos tos pačios sąlygos, t. y. žemės sklypas turi būti užstatytas statiniais ir tie statiniai turi būti ne tik įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bet ir faktiškai egzistuojantys bei naudojami pagal paskirtį.Prašė priimti naują įrodymą – Detaliojo plano Aiškinamąjį raštą.Trečiasis asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos prašė apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 05 26 sprendimo dalies, kuria buvo netenkintas ieškinio reikalavimas „tuo atveju, jeigu atsakovas per teismo nustatytą terminą neatlaisvins žemės sklypo, pavesti Inspekcijai atlikti žemės sklypo atlaisvinimo darbus, išlaidas išieškant iš atsakovo“, atmesti, kitoje dalyje nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos padarinių šalinimo ar kitų pažeidimų statybos teisiniuose santykiuose ir atstovauja valstybę įvykdant teismų sprendimus tik pagal nustatytą kompetenciją, kai tai susiję su neteisėta statinių statyba. Atkreipė dėmesį, kad pastatas, kurio likučius ieškovas reikalauja pašalinti, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o jų statybos neteisėtumo ieškovas byloje nesiekia nustatyti. Nurodė, jog ieškovas, formuluodamas ieškinio reikalavimus nurodo, kad teismas pavestų Inspekcijai atlikti žemės sklypo atlaisvinimo darbus, tačiau nenurodo teisinio šių prašomų Inspekcijos atlikti veiksmų pagrindo, todėl tokio pobūdžio prašymas negalėtų būti tenkinamas.Trečiasis asmuo Širvintų rajono savivaldybės administracija prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 05 26 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi, o priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad byloje esantys dokumentai, nuotraukos, Inspekcijos 2016-05-23 raštas įrodo, kad ginčo žemės sklype esatis nebaigtas statyti pastatas yra sunykęs (pamatai yra demontuoti, pamatų blokų fragmentai išmėtyti po visą teritoriją, pamatai apaugę invaziniais augalais, buvusių pamatų vietoje kaupiamos šiukšlės, ginčo žemės sklypas apaugęs savaiminiais medžių ir krūmų želdiniais), t. y. pakankamas pagrindas išvadai padaryti, kad atsakovas nenaudoja žemės sklypo pagal paskirtį ir tai trunka gana ilgą laiko tarpą, nes pamatai baigia suirti, yra neprižiūrimi, kelia grėsmę aplinkiniams gyventojams. Pažymėjo, kad ieškovo reikalavimas nugriauti statinį ir šio reikalavimo patenkinimas nevaržo atsakovo teisės, vykdant teismo sprendimą, pastato konstrukcijos liekanas nusikelti. Taip pat pažymėjo, jog ginčo žemės sklype esantys pamatų likučiai neatitinka statinio sąvokos. Aplinkybė, kad statinys yra registruotas Nekilnojamojo turto registre, nereiškia, kad pamatų likučiai turi būti laikomi statiniu. Atsakovui priklausantis pastatas yra sunykęs. Tai nustatė eilė institucijų, taip pat ir Inspekcija, kuri pastatą įvertino kaip atliekas, bet ne kaip statinį. Papildomai pažymėjo, kad atsakovas neįrodė, kad išlikusius pamatų likučius galima naudoti pagal paskirtį. Nurodė, kad atsakovas nenaudojo pastato (gyvenamojo namo pamatų) ilgą laiką ir jis sunyko, o ginčo žemės sklypas jame esantiems pamatų likučiams eksploatuoti jau nereikalingas.Atsakovas atsiliepimu prašė atmesti ieškovo apeliacinį skundą, Širvintų rajono apylinkės teismo 2017 05 26 sprendimą palikti galioti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, jog kadangi pagal teismų suformuota praktiką ginčai dėl valstybinės žemės patikėtinių atsisakymo ne aukciono būdu parduoti (išnuomoti valstybinės žemės sklypą) priskiriami bendrosios kompetencijos teismams, Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3-4 dalys, reglamentuojančios ginčų nagrinėjimą administraciniuose teismuose, ginčo atveju, objektyviai vertinant, negali būti taikomos.Nurodė, kad atsakovas teisėtai pradėjo statybas, statant nebuvo pažeisti teisės aktai, nors nėra išlikę rašytinių įrodymų (potvarkio), tačiau byloje apklausti liudytojai, kurie statybų metu dirbo Širvintų rajono savivaldybėje, patvirtino, kad statyboms buvo suteiktas ir žemės sklypas, nes kitaip statybos nebuvo leidžiamos.Pažymėjo, jog ieškovas pripažįsta, kad žemės sklypo neketina pats naudoti, todėl ieškovui turėtų būti visiškai nesvarbu, su kuo sudarys žemės sklypo nuomos ar pardavimo sutartį, svarbu tik tai, kad ji būtų atlygintinė. Sudarius su atsakovu žemės sklypo nuomos ar pardavimo sutartį, jokie ieškovo teisėti interesai nebus pažeisti, nes atsakovas neketina žemės sklypu naudotis neatlygintinai. Atsakovas, baigus statyti pastatą, naudos žemės sklypą tam pačiam tikslui, kuris yra numatytas detaliajame plane.Nurodė, kad realiai naudoti pastatą atsakovas neturi galimybės, nes jis nebaigtas statyti, o pabaigti statybą jis neturi teisės, nes negali gauti leidimo, kol neišspręstas klausimas dėl žemės nuomos ar pardavimo. Pažymėjo, kad joks objektyvus, pakankamas įrodymas, tikslu konstatuoti, kad nebaigtas statyti pastatas yra fiziškai susidėvėjęs ir kelia pavojų žmonių gyvybei, sveikatai bei aplinkai, į bylą nebuvo pateiktas. Nurodė, kad jokių įrodymų, jog atsakovas prarado teisę naudotis žemės sklypu, bei dėl kokių priežasčių, ieškovas į bylą nepateikė. Dokumentai, kurių pagrindu atsakovui buvo suteiktas naudotis žemės sklypas, prarasti ne dėl atsakovo, bet dėl pačios valstybės institucijų veiksmų.Pažymėjo, kad ieškovas eilę metų piktybiškai atsisako sudaryti su atsakovu žemės sklypo nuomos sutartį, o atsakovas, dėl prarastų dokumentų, kurie buvo prarasti dėl pačios valstybės institucijų kaltės, neturi galimybės užbaigti pastato statybų, tokiu būdu sutvarkant statybvietę pagal tesės aktų keliamus reikalavimus.Atkreipė dėmesį, jog ginčo atveju, iki ieškovui kreipiantis į teismą su negatoriniu ieškiniu, atsakovas buvo aktyvus: kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo (tikslu įregistruoti pastatą Nekilojamojo turto registre), parengė naują pastato projektą (paaiškėjus, kad senojo nėra išlikę), ne vieną kartą kreipėsi į ieškovą, tikslu sudaryti žemės sklypo nuomos/pardavimo sutartį.Nurodė, kad pastatas neturėtų būti išregistruotas iš Nekilnojamojo turto registro, kadangi atsakovas savo daiktinės teisės į pastatą neprarado (ji nepasibaigė), pastatas nėra žuvęs.