Šiaulių apygardos teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Matuzevičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. S. J. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2022 m. birželio 16 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis 2022 m. kovo 26 d. 13.20 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Subaru“, išvažiuodamas iš kelio, sukdamas į dešinę, nedavė kelio lygiagrečiai ta pačia kryptimi šaligatviu tiesiai važiavusiam ir norėjusiam kirsti įvažiavimą elektrinio paspirtuko vairuotojui V. M., kuris, vengdamas susidūrimo, staigiai stabdydamas, nukrito nuo elektrinio paspirtuko ir susižalojo. Įvykio metu elektrinio paspirtuko vairuotojui nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, apgadintas paspirtukas ir vairuotojo daiktai.

2. Nesutikdamas su minėtu nutarimu, S. J. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismui, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2022 m. birželio 16 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

3. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. M. 2022 m. liepos 7 d. nutarimu S. J. skundą tenkino iš dalies – panaikino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2022 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir administracinio nusižengimo bylą grąžino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatui priimti naują procesinį sprendimą.

4. Nesutikdami su šiuo Institucijos 2022 m. liepos 7 d. nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas S. J. ir nukentėjusysis V. M. pateikė skundus Šiaulių apylinkės teismui, prašydami panaikinti Institucijos 2022 m. liepos 7 d. nutarimą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi nukentėjusiojo V. M. ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens S. J. skundai dėl Institucijos 2022 m. liepos 7 d. nutarimo panaikinimo nebuvo patenkinti.

5. Nesutikdamas su apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi, S. J. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, prašydamas panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti. Šiaulių apygardos teismas 2022 m. spalio 13 d. nutartimi S. J. apeliacinio skundo netenkino, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį paliko nepakeistą. S. J. 2022 m. spalio 24 d. buvo surašytas naujas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini).

6. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos I. P. 2023 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) S. J. buvo nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį 225 Eur bauda už tai, kad jis 2022 m. kovo 26 d. 13.20 val. (duomenys neskelbtini), nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, nes, sukdamas į dešinę automobiliu „Subaru Outback“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedavė kelio lygiagrečiai ta pačia kryptimi šaligatviu tiesiai važiavusiam ir norėjusiam kirsti įvažiavimą elektrinio paspirtuko vairuotojui V. M., kuris, vengdamas susidūrimo, staigiai stabdė, nukrito nuo elektrinio paspirtuko ir susižalojo. Įvykio metu apgadintas paspirtukas, paspirtuko vairuotojui padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais S. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 9 ir 103 punktų reikalavimus.

7. Nesutikdamas su šiuo Institucijos 2023 m. kovo 9 d. nutarimu, S. J. skundu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2023 m. kovo 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti.

8. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutarimu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. J. skundas buvo patenkintas – panaikintas Institucijos 2023 m. kovo 9 d. nutarimas, kuriuo jis nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį, ir administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu nutraukta.

9. Nesutikdamas su Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutartimi, nukentėjusysis V. M. apeliaciniu skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą panaikinti ir palikti galioti Institucijos 2023 m. kovo 9 d. nutarimą dėl nuobaudos skyrimo S. J.

10. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. liepos 25 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. gegužės 22 d. nutarimą ir priėmė naują sprendimą administracinio nusižengimo byloje – Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams perdavė S. J. administracinio nusižengimo bylą nagrinėti iš naujo.

11. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartimi S. J. skundas netenkintas, paliktas galioti Institucijos 2023 m. kovo 9 d. nutarimas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12. Administracinėn atsakomybėn patrauktas S. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2023 m. kovo 9 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti jam nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 423 straipsnio 1 dalyje (turėtų būti ANK 423 straipsnio 2 dalyje), bei priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus.

12.1. Skunde S. J. nurodo, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė neteisingą nutartį, todėl ši nutartis turi būti panaikinta, o administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta. Pažymi, kad ANK 2 straipsnio 3 dalyje ir 4 dalyje numatyta, jog asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, be to, atsako tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų, duomenų, kuriais remiantis tik galima numanyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

12.2. Kartu apeliantas pažymi, kad administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją turi paneigti institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą ir inicijavusi bylą, visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka būtent jai. Teigia, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo protokolą surašiusi ir nutarimą priėmusi institucija, t. y. Šiaulių vyriausiasis policijos komisariatas, ne tik nepateikė įrodymų, kurie neabejotinai pagrįstų jo kaltę, bet ir nedalyvavo teisminiame nagrinėjime, o teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi prieštaringais nukentėjusiojo V. M. parodymais, kuriuos jis keisdavo pagal susidariusią situaciją byloje, sau palankia linkme, taip siekdamas išvengti atsakomybės, nes taip pat buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

12.3. S. J. teigimu, teismas nukentėjusiojo V. M. pateiktus paaiškinimus byloje turėjo vertinti kritiškai, nes nukentėjusysis tiek policijos pareigūnams, tiek teismui davė prieštaringus parodymus dėl esminių aplinkybių, kurios iš esmės keitė faktinę situaciją tik jam naudinga linkme. 2022 m. kovo 26 d. paaiškinime V. M. nurodė, kad jis, norėdamas saugiai kirsti važiuojamąją kelio dalį, prieš įvažiuojant į kelią, šiek tiek pristabdė, apsižvalgė, tačiau jokios kliūties nepastebėjo. Prieš pat įvažiuojant į kelią, pamatė, kaip iš (duomenys neskelbtini) g., į kelią, kurį jis norėjo kirsti, įsuko automobilis. Kadangi jis jau buvo prie pat gatvės, siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai stabdė, ir dėl išgąsčio nesuvaldęs savo vairuojamo elektrinio paspirtuko, nuo jo nukrito ir susižalojo. Tiksliai negali pasakyti, bet mano, kad kritimo metu galėjo atsitrenkti į automobilio galinę dalį. Atvykus greitosios medicinos pagalbos ekipažui, jis įsidėjo elektrinį paspirtuką į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir jį išvežė į ligoninę. 2022 m. balandžio 21 d. paaiškinime V. M. nurodė, kad jis, privažiavęs (duomenys neskelbtini) tako kelią, prie viešbučio “T” sulėtino paspirtuko greitį iki minimumo ir dar neįvažiavus į (duomenys neskelbtini) tako kelią, prieš pat eismo įvykį, pastebėjo, kad automobilis suka ir kerta jo važiavimo trajektoriją, todėl, kiek galėdamas, suko vairą į dešinę pusę, bet eismo įvykio išvengti nepavyko. Norint išvengti susidūrimo su automobiliu, jam teko paspirtuko vairą sukti į šoną bei stabdyti, nes, jeigu jis būtų šia kryptimi važiavęs toliau, greičiausiai nebūtų išvengęs susidūrimo su automobiliu ir po susidūrimo pasekmės galėjo būti žymiai rimtesnės. Įvykio metu buvo apgadintas paspirtukas, nes automobilio ratas buvo užvažiavęs ant paspirtuko vairo. Automobilio vairuotojas bandė ištraukti paspirtuką iš po automobilio, bet jam nepavyko, todėl jis automobiliu pavažiavo į priekį, kad galėtų ištraukti dviratę važiavimo priemonę. Teismo posėdžio metu V. M. jau teigė, kad jis, pravažiavęs “T” kavinę, sulėtino greitį iki 5 kilometrų per valandą, nes baigėsi šaligatvis, norėjo apvažiuoti bortelį, todėl pasuko į Paukščiu tako gatvės pusę. Kai pastebėjo į jį važiuojantį automobilį, buvo įvažiavęs į gatvę, t. y. paspirtuko priekinis ratas buvo gatvėje. Norėdamas išvengti smūgio, stabdė ir krito ant žemės, jis nukrito ties automobilio priekiu. Paspirtuką automobilis pervažiavo priekiniu ratu ir paspirtukas atsidūrė po užpakaliniu ratu. Paspirtukas į automobilį atsitrenkęs nebuvo. Atvažiavus greitajai medicinos pagalbai, ekipažo vairuotojas kartu į automobilį įkėlė paspirtuką ir jie išvažiavo. Per sankryžą jis ėjo pėstute, vesdamas paspirtuką. Transporto priemonės, važiuojančios (duomenys neskelbtini) gatve, nepastebėjo, paspirtuko įvykio vietoje neapžiūrėjo. Po to pamatė, kad buvo apgadintas, deformuotas vairas, sudaužyti stikliukai. Tarp šaligatvio ir automobilio buvo apie 0,5 m atstumas, negalėjo atsitrenkti į automobilio galinę dalį. Apelianto teigimu, iš paminėtų V. M. parodymų matyti, kad juose yra daug esminių neatitikimų, išanalizavus nukentėjusiojo parodymus, lieka neaišku, ar pastarasis, važiuodamas elektriniu paspirtuku, (duomenys neskelbtini) tako gatvę kirto važiuodamas šaligatviu ar nuvažiavęs nuo šaligatvio (nes norėjo aplenkti bortelį) į šalia esančią automobilių aikštelę, ir iš jos išvažiuodamas, kirto kelią, ar nuo paspirtuko nugriuvo iš išgąsčio, kai pamatė automobilį.

12.4. Pasak S. J., vertinant nukentėjusiojo parodymus ir įvykio vietą, kurioje nugriuvo nukentėjusysis ir buvo rastas paspirtukas, labiausiai tikėtina, kad V. M. su elektriniu paspirtuku pirmiausia važiavo šaligatviu, o prieš pat (duomenys neskelbtini) tako gatvę, nuvažiavo nuo jo į dešinėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, nes nenorėjo apvažiuoti priekyje šaligatvio esančio bortelio, ir į (duomenys neskelbtini) tako gatvę, norėdamas ją kirsti, įvažiavo ne nuo šaligatvio, o iš šalia šaligatvio esančios automobilių stovėjimo aikštelės, o tai iš esmės keičia faktinę situaciją, nes, tokiu atveju, elektrinio paspirtuko vairuotojas, prieš išvažiuodamas į kelią, privalėjo praleisti gatve važiuojančią transporto priemonę. Tokiais veiksmais elektrinio paspirtuko vairuotojas V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 102 punktą, kuriame nustatyta, jog įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms transporto priemonėms), ir padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Teismas privalėjo šią teismo posėdžio metu naujai paaiškėjusią faktinę aplinkybę ištirti ir įvertinti, dėl jos pasisakyti, tačiau to nepadarė.

12.5. Tai, kad nukentėjusysis V. M. į (duomenys neskelbtini) tako gatvę, norėdamas ją kirsti, įvažiavo ne nuo šaligatvio, o iš automobilių stovėjimo aikštelės, apelianto teigimu, patvirtina, ne tik teisme jo duoti parodymai, kad „norėdamas apvažiuoti bortelį, nuvažiavau nuo šaligatvio, įvažiavau į aikštelės kampą ir išvažiuodamas susidūriau“, bet ir byloje esanti policijos pareigūnų sudaryta eismo įvykio schema, ant kurios yra ir nukentėjusiojo V. M. parašas, taip pat fotonuotraukos iš eismo įvykio vietos, iš kurių matyti, kad automobilis po įvykio stovi pravažiavęs apie 2 metrus už šaligatvio, viduryje išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės. Be to, tiek iš jo (S. J.), tiek iš nukentėjusiojo parodymų bei tyrėjo A. A. 2022 m. kovo 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad paspirtukas buvo nukritęs ir gulėjo ties automobilio galine dalimi, t. y. už galinio automobilio rato, o tai taip pat patvirtina, kad elektrinio paspirtuko vairuotojas į (duomenys neskelbtini) tako kelią įvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės (priešingu atveju, paspirtukas nebūtų atsidūręs viduryje išvažiavimo iš automobilių stovėjimo aikštelės).

12.6. Skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismo posėdžio metu apklausta teismo ekspertė K. N. nurodė, jog elektrinio paspirtuko vairuotojas į kelią galėjo išvažiuoti ir iš automobilių stovėjimo aikštelės, duomenų, kad automobilis patrauktas, nėra, taip pat nėra ir duomenų, kad paspirtukas būtų pervažiuotas automobilio. S. J. teigimu, jis savo automobiliu paspirtuko nepervažiavo ir jo iš po automobilio ratų netraukė, nes paspirtukas gulėjo šalia automobilio galinio bamperio, nukentėjęs asmuo buvo ties galine, o ne ties priekine automobilio dalimi. Paspirtukas į jo automobilį nebuvo atsitrenkęs.

12.7. Dėl byloje esančios eismo įvykio schemos S. J. nurodo, kad ją sudarė atvykę policijos pareigūnai, ši schema buvo sudaryta tiek pagal jo, tiek pagal nukentėjusiojo V. M. nurodytas faktines aplinkybes, ir tą, be kita ko, patvirtina nukentėjusio asmens parašas ant eismo įvykio schemos. Be to, V. M. jokių pastabų dėl eismo įvykio schemos nepareiškė. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai įvykio schemoje paspirtuko buvimo vietos pažymėti negalėjo, nes elektrinio paspirtuko vairuotojas V. M. jį iš įvykio vietos pasiėmė.

12.8. Kartu skunde nurodoma, kad elektrinis paspirtukas yra priskiriamas motoriniam dviračiui, kurio vairuotojas turi laikytis KET reikalavimų, taikomų dviračio vairuotojams (KET 66 punktas). Be to, KET 219 punkte numatyta, kad „įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo: pagal galimybes imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus. Tačiau šiuo atveju elektrinio paspirtuko vairuotojas V. M., kaip eismo įvykio dalyvis, savavališkai, pažeisdamas KET reikalavimus, pasiėmė iš eismo įvykio vietos savo transporto priemonę, taip užkirsdamas galimybę atvykusiems pareigūnams schemoje pažymėti paspirtuko buvimo vietą po įvykio.

12.9. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos teismo ekspertizės 2023 m. sausio 31 d. aktu Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį laikė neobjektyviu, nes neva ekspertizė buvo atlikta tik įvertinus rašytinius įrodymus. Atkreipia dėmesį, kad teismo ekspertė, atlikdama ekspertizę, vadovavosi ne tik eismo įvykio schema, nuotraukomis, bet ir eismo dalyvių bei pareigūnų pateiktais paaiškinimais, įskaitant ir paspirtuko vairuotojo V. M. pateiktus patikslintus parodymus. Ekspertizės metu nebuvo nustatyta, kad automobilis buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos, taip pat nenustatyta, kad automobilis būtų pervažiavęs paspirtuką. Be to, ekpertizės metu iš pateiktų nuotraukų buvo nustatyti tik smulkūs vairo mechanizmo subraižymai, kurie apžiūros metu buvo įvertinti kaip vairavo mechanizmo pažeidimai, niekas nenustatė, kad vairo mechanizmas buvo pažeistas dėl to, kad jį pervažiavo automobilis.

12.10. Be to, teismo ekspertė, įvertinusi byloje surinktą medžiagą, pateikė išvadą kad šioje situacijoje automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas S. J., važiuodamas dešiniojo posūkio kreive iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią, nedavė kelio šaligatviu paspirtuku važiavusiam V. M. bei tikėtina sukėlė kliūtį jo judėjimui, techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir tikėtina sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Dėl paspirtuko vairuotojo V. M. veiksmų ekspertė nurodė, kad pastarasis, artėdamas prie (duomenys neskelbtini) g. ir šalutinio kelio sankirtos, laiku nemažino važiavimo greičio, ir dėl to, reaguodamas į susidariusią situaciją stabdymu, stabdydamas vairuojamą paspirtuką, jo nesuvaldęs nugriuvo, techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Taigi ekspertė davė kategorišką išvadą dėl V. M. kaltės ir tik tikėtiną išvadą dėl jo – S. J. veiksmų.

12.11. Apeliantas pažymi ir tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2023 m. liepos 23 d. nutartimi grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, priimtoje nutartyje nurodė, kad byloje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kurio eismo dalyvio veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga byloje nagrinėjamam įvykiui kilti ir šiuos duomenis yra būtina nustatyti. Tačiau teismui išnagrinėjus šią bylą iš naujo, apklausus teismo ekspertę, nukentėjusįjį V. M., policijos pareigūnus ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojus, nebuvo gauta jokių naujų objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad būtent dėl jo (S. J.) neteisėtų veiksmų paspirtuko vairuotojas V. M., nesuvaldęs savo transporto priemonės, nugriuvo ir susižalojo. Kaip jau minėta, V. M. savo pirminiame 2022 m. kovo 21 d. paaiškinime nurodė, kad nuo paspirtuko jis nugriuvo ne dėl to, jog siekė išvengti susidūrimo, o dėl to, kad pamatęs automobilį, pradėjo staiga stabdyti ir dėl išgąsčio jo nesuvaldė ir nugriuvo. Byloje esantys prieštaravimai teisme nebuvo pašalinti, priešingai, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad elektrinio paspirtuko vairuotojas, prieš kirsdamas (duomenys neskelbtini) tako kelią, nuvažiavo nuo šaligatvio į šalia šaligatvio dešinėje pusėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę ir kelią bandė kirsti jau iš šios aikštelės.

12.12. Be to, apelianto teigimu, teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, negalėjo remtis ir Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutartimi, kuria administracinė byla nukentėjusiojo V. M. atžvilgiu nutraukta jam nepadarius administracinio nusižengimo, numatyto ANK 428 straipsnyje, nes joje nustatytos faktinės aplinkybės neturi prejudicinės reikšmės šioje byloje. Pažymi, kad minėta nutartis net nėra prijungta prie šios administracinio nusižengimo bylos ir jam nebuvo suteikta galimybė su šia nutartimi susipažinti, pateikti savo paaiškinimus dėl joje nurodytų motyvų, V. M. administracinio nusižengimo byloje jis buvo apklaustas tik kaip liudytojas, negalėjo nei susipažinti su šia byla, nei apskųsti teismo 2023 m. spalio 16 d. priimtos nutarties. Be kita ko, administracinio nusižengimo kodeksas net nenumato prejudicinių faktų, visos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos nagrinėjant konkrečią bylą.

13. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininkas L. D. prašo skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

13.1. Atsiliepime nurodoma, kad Šiaulių apylinkės teismas, nagrinėdamas S. J. skundą, nustatė visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentus išanalizavo, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes, ir, atsižvelgęs į byloje surinktų duomenų visumą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį.

14. Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. apeliacinį skundą nukentėjusysis V. M. prašo S. J. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

14.1. Atsiliepime nukentėjusysis nurodo, kad paties S. J. apeliaciniame skunde, jo pasisakymuose yra nemažai neatitikimų ir faktų iškraipymų jam naudingesne linkme. Pažymi, kad skunde teigdamas, jog paspirtuką pasiėmė nukentėjusysis, S. J. kartu nurodė, jog būtent greitosios medicinos pagalbos vairuotojas kartu su nukentėjusiuoju į automobilį įkėlė paspirtuką ir jie išvažiavo.

14.2. V. M. pažymi, kad jo 2022 m. kovo 26 d. paaiškinimas policijos pareigūnui buvo surašytas iš karto po eismo įvykio, jam esant streso, šoko būsenoje, todėl eismo įvykio aplinkybes jis išdėstė 2022 m. balandžio 21 d. paaiškinime ir teismo posėdžio metu prašė teismo nesivadovauti jo 2022 m. kovo 26 d. paaiškinimu.

14.3. Pasak nukentėjusiojo, S. J. teiginiai, kad: „už užpakalinio rato, paspirtuką pasiėmė nukentėjusysis“, „GMP vairuotojas kartu su nukentėjusiuoju į automobilį įkėlė paspirtuką ir jie išvažiavo“, yra nepagrįsti. Atkreipia dėmesį, kad Šiaulių apylinkės teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) iš Šiaulių greitosios medicinos pagalbos išsireikalavo dokumentus ir iš medicininėje kortelėje esančių duomenų matyti, kad liudytojas A. M. nurodė, jog asmuo (nukentėjusysis) negalėjo pasirašyti ant dokumentų (abi plaštakos buvo sužalotos, sutinusios). Taigi, po eismo įvykio jis (V. M.) negalėjo pasirašyti, nes jo plaštakos buvo sutinusios, jis patyrė didelį skausmą, o S. J. teigia, kad jis sugebėjo įkelti į automobilį paspirtuką. Be to, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas S. J. nurodė, kad paspirtuką į greitosios medicinos pagalbos automobilį įkėlė tik šio automobilio vairuotojas. Patvirtino, kad paspirtuko ratas buvo palindęs už jo automobilio galinio rato ir, kad jis galėjo pervažiuoti paspirtuką.

14.4. Atsiliepime nukentėjusysis taip pat nurodo, kad nesulaukus policijos pareigūnų jis buvo išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę apžiūrai, todėl eismo įvykio vietos planas buvo braižomas tik pagal S. J. parodymus, jam (V. M.) nedalyvaujant. Tai, kad automobilio priekinis ratas galėjo pervažiuoti paspirtuką, patvirtina deformuotas paspirtuko vairas, sudužęs spidometro stikliukas, sudužusios lemputės.

14.5. V. M. cituoja KET 101, 103, 3.2, 60 punktų nuostatas ir pažymi, kad Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), be kita ko, nurodyta, jog iš eismo įvykio nuotraukų matyti, kad automobilio „Subaru Outback“ važiavimo kryptimi šaligatvio apžvelgiamumo neriboja jokie objektai, todėl tyrimui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys neduoda pagrindo teigti, kad automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas S. J., stebėdamas aplinką, neturėjo objektyvios galimybės matyti šaligatviu link kelių sankirtos artėjančio paspirtuko, vairuojamo V. M.

14.6. Nukentėjusiojo teigimu, automobilio vairuotojas, būdamas neatsargus, pažeidė KET 9 punkto (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui<...>) bei 102 punkto (įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms (dviračiams ir kitoms) reikalavimus, ir tai lėmė šio eismo įvykio, dėl kurio jis (V. M.) patyrė sveikatos sužalojimų, kilimą.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

15. Administracinėn atsakomybėn patraukto S. J. apeliacinis skundas tenkinamas.

16. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju S. J. nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu, teigia, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai nustatė faktines aplinkybes ir priėmė neteisingą nutartį. Pažymi, kad nukentėjusiojo V. M. parodymai dėl esminių aplinkybių yra prieštaringi, be to, teismas netinkamai įvertino byloje esančią eismo įvykio schemą ir Lietuvos teismo ekspertizės 2023 m. sausio 31 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktas išvadas.

Dėl S. J. nubaudimo pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį

17. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio nusižengimo, turinčio visus įstatymo nurodytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas nuobaudas bei kitas poveikio priemones. Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvieji požymiai; c) subjektas; d) subjektyvieji požymiai. Administracinio nusižengimo sudėčiai nustatyti reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-10-648/2019, 2AT-57-976/2020). Administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu (ANK 2 straipsnio 3 dalis). Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-6-788/2020). Taigi priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn negali būti abejonių dėl administracinio nusižengimo fakto ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-976/2020, 2AT-57-976/2020, 2AT-68-303/2022). Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, 2AT-10-693/2018).

18. ANK 566 straipsnyje įtvirtinti nekaltumo prezumpcijos, lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kiti administracinių nusižengimų teisenos principai nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, 567 straipsnyje – visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių ištyrimo reikalavimai; 569 straipsnis įtvirtina, kas yra įrodymai administracinio nusižengimo byloje ir kaip jie nustatomi. Pagal šio ANK 569 straipsnio 4 dalį, klausimą, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas), o šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tokie įrodymai įvertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Taigi konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis administracinio nusižengimo byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Be to, teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-3-1073/2019, 2AT-23-489/2020).

19. ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą. Nagrinėjamu atveju S. J. nubaustas pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį už tai, kad pažeidė KET 9 ir 103 punktų reikalavimus – sukdamas į dešinę automobiliu nedavė kelio lygiagrečiai ta pačia kryptimi šaligatviu tiesiai važiavusiam ir norėjusiam kirsti įvažiavimą elektrinio paspirtuko vairuotojui V. M., o pastarasis, vengdamas susidūrimo, staigiai stabdė, nukrito nuo elektrinio paspirtuko ir susižalojo, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

20. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas S. J. kaltę padarius ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą iš esmės grindė nukentėjusiojo V. M. parodymais, kurie, kaip teisingai nurodyta S. J. apeliaciniame skunde, dėl esminių įvykio aplinkybių nėra nuoseklūs. V. M. savo 2022 m. kovo 26 d. paaiškinime, duotame iš karto po įvykio, nurodė, jog prieš įvažiuodamas į kelią, jis šiek tiek pristabdė, prieš pat įvažiuodamas į kelią, pamatė, kaip iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kelią, kurį jis norėjo kirsti, įsuko automobilis, kadangi jis jau buvo prie gatvės, siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu, jis staigiai stabdė, ir, dėl išgąsčio nesuvaldęs savo vairuojamo elektrinio paspirtuko, nuo jo nukrito ir susižalojo. Kritimo metu galėjo atsitrenkti į automobilio galinę dalį. Atvykus greitosios medicinos pagalbos ekipažui, įsidėjo elektrinį paspirtuką į greitosios medicinos pagalbos automobilį ir jį (V. M.) išvežė į ligoninę (administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir administracinė byla) 16 l.). 2022 m. balandžio 21 d. paaiškinimo papildyme nukentėjusysis V. M. nurodė, kad privažiavęs prie (duomenys neskelbtini) tako, jis sulėtino paspirtuko greitį iki minimumo ir dar neįvažiavus į (duomenys neskelbtini) taką, prieš pat įvykį, pastebėjo, kad automobilis suka ir kerta jo važiavimo trajektoriją. Jis, kiek galėjo, suko vairą į dešinę, bet eismo įvykio išvengti nepavyko. Jeigu būtų važiavęs ta pačia kryptimi toliau, galimai nebūtų išvengęs susidūrimo su automobiliu. Taip pat nurodė, kad įvykio metu automobilio ratas buvo užvažiavęs ant paspirtuko vairo, automobilio vairuotojas bandė ištraukti paspirtuką iš po automobilio, bet jam nepavyko, todėl jis automobiliu pavažiavo į priekį (administracinės bylos 28–29 l.). Apylinkės teisme 2023 m. spalio 19 d. vykusio teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė dar kitokias įvykio aplinkybes – teigė, kad jis, važiuodamas paspirtuku, pravažiavęs “T” kavinę, greitį sumažino iki 5 kilometrų per valandą, norėdamas apvažiuoti bortelį, pasuko į (duomenys neskelbtini) tako pusę, kirsdamas (duomenys neskelbtini) taką, pamatė į jį atlekiantį automobilį, todėl, norėdamas išvengti smūgio, stabdė ir krito ant žemės. Jis nukrito ties automobilio priekiu, paspirtuką automobilis pervažiavo priekiniais ratais. Atvykusios greitosios medicinos pagalbos vairuotojas įkėlė paspirtuką į automobilį ir jį (V. M.) kartu su paspirtuku nuvežė į ligoninę.

21. Taigi iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis analogiškai nurodė, jog prieš įvykį matė, kaip iš (duomenys neskelbtini) gatvės į kelią, kurį jis norėjo kirsti, įsuko automobilis, tačiau skirtingai nurodė greitį, kuriuo jis važiavo iki tol, kol pastebėjo automobilį, taip pat skirtingai nurodė aplinkybes, kuriomis jis nukrito nuo vairuoto paspirtuko: 2022 m. kovo 26 d. paaiškinime V. M. nurodė, kad jis, siekdamas išvengti susidūrimo su automobiliu, staigiai stabdė, ir, dėl išgąsčio nesuvaldęs savo vairuojamo elektrinio paspirtuko, nuo jo nukrito, 2022 m. balandžio 21 d. paaiškinime nurodė, kad pastebėjęs, jog automobilis kerta jo važiavimo trajektoriją, jis, kiek galėjo, suko vairą į dešinę, bet eismo įvykio išvengti nepavyko, o teismo posėdyje nurodė, kad jis, norėdamas apvažiuoti bortelį, pasuko į (duomenys neskelbtini) tako pusę, o pastebėjęs automobilį, norėdamas išvengti smūgio, stabdė ir krito ant žemės. Be to, iš karto po įvykio V. M. nurodė, kad jis kritimo metu galėjo atsitrenkti į automobilio galinę dalį, o teismo posėdžio metu nurodė, kad jis nukrito ties automobilio priekiu. Išanalizavus nukentėjusiojo parodymus ir įvertinus juos kartu su kitais byloje surinktais duomenimis, matyti, kad jie dėl esminių įvykio aplinkybių nesutampa, be to, šiuos parodymus paneigia ne tik nuoseklūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens parodymai, bet ir kiti byloje surinkti įrodymai.

22. Iš S. J. 2022 m. kovo 26 d. paaiškinimo (administracinės bylos 15 l.) ir teisme duotų parodymų matyti, kad jis nurodė, jog prieš sukdamas į dešinę, link (duomenys neskelbtini) tako, paspirtuku važiavusio asmens nematė, pasukęs į dešinę, išgirdo duslų garsą, dunkstelėjimą. Į automobilį nebuvo atsitrenkta. Sustabdęs automobilį, jis pamatė prie automobilio galo suklupusį žmogų, paspirtukas buvo nukritęs prie galinio rato, ties automobilio galine dalimi. Kadangi 2022 m. kovo 26 d. S. J. paaiškinime nurodyta, jog „pasukęs į dešinę išgirdau, kad kažkas dunkstelėjo <...>“, t. y. pastarasis nenurodė, kad į jo automobilį kažkas atsitrenkė, visiškai nesuprantamas pirmosios instancijos teismo nutarties teiginys, kad atvykusiems policijos pareigūnams S. J. nurodė, jog pajuto nedidelį smūgį į automobilio dešinės pusės galinę dalį ir tokias pat aplinkybes S. J. nurodė savo duotame paaiškinime po eismo įvykio. Atsižvelgiant į tai, kad 2022 m. kovo 26 d. paaiškinime S. J. nurodė: „Mano automobilis po įvykio neapgadintas“, kaip visiškai nelogiška ir nepagrįsta vertintina ir pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. J. po įvykio nurodytos aplinkybės „kategoriškai prieštarauja jo nurodytoms aplinkybėms teisme ir byloje nustatytiems duomenims (transporto priemonės apžiūros protokole užfiksuota, jog automobilis eismo įvykio metu apgadintas nebuvo)“, nes ir teismo posėdyje S. J. nurodė, kad į jo automobilio kėbulą nebuvo atsitrenkta. Tai, kad ant automobilio „Subaru Outback“ išorinių sugadinimų neužfiksuota, nurodyta ir ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini).

23. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. spalio 19 d. apylinkės teisme vykusiame teismo posėdyje S. J., be kita ko, nurodė nejutęs, jog būtų užvažiavęs ant paspirtuko. S. J. parodymus, kad paspirtukas po įvykio buvo nukritęs ties jo vairuoto automobilio galine dalimi ir jis automobiliu šio paspirtuko nepervažiavo, patvirtina, o priešingus nukentėjusiojo parodymus paneigia ne tik 2022 m. kovo 26 d. eismo įvykio vietos plane užfiksuoti duomenys (administracinės bylos 10 l.), bet ir 2023 m. sausio 31 d. ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog matomi paspirtuko išoriniai sugadinimai galėjo būti padaryti paspirtukui nuvirtus ir atsitrenkus į kelio dangą. Pažymėtina, kad šioje ekspertizės išvadoje taip pat nurodyta, jog po eismo įvykio automobilis „Subaru Outback“ užfiksuotas galine dalimi pravažiavęs šaligatvį, eismo įvykio vietoje nėra išlikusių transporto priemonių ratais paliktų pėdsakų, kurių pagrindu būtų galima apskaičiuoti transporto priemonių važiavimo greičius artėjant link kelių sankirtos ar važiuojant per ją. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima atkurti transporto priemonių suartėjimo mechanizmą, todėl negalima nustatyti, kokiu atstumu nuo transporto priemonių judėjimo trajektorijų susikirtimo vietos buvo V. M. vairuojamas paspirtukas, kai automobiliu „Subaru Outback“ važiuojantis S. J. dešiniojo posūkio kreive įvažiavo į šio paspirtuko judėjimo krypties eismo juostą (administracinės bylos 98–101 l.). Apylinkės teisme 2023 m. gruodžio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu minėtą ekspertizės išvadą pateikusi ekspertė K. N. patvirtino, kad nuotraukose matomi paspirtuko apgadinimai galėjo būti padaryti paspirtukui nuvirtus ant žemės, duomenų, kad paspirtukas būtų pervažiuotas, nebuvo pateikta. Nurodė, kad automobilis po įvykio jau buvo pravažiavęs šaligatvį, pagal nuotraukas, jis stovėjo ten, kur yra išvažiavęs iš aikštelės, teoriškai, paspirtukas galėjo išvažiuoti ir iš aikštelės.

24. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas S. J. kaltę padarius ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą grindė ir 2023 m. sausio 31 d. ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog šioje eismo situacijoje automobilio „Subaru Outback“ vairuotojas S. J., važiuodamas dešiniojo posūkio kreive iš pagrindinio kelio į šalutinį kelią, nedavė kelio šaligatviu paspirtuku važiavusiam V. M. bei, tikėtina, sudarė kliūtį jo judėjimui, techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir, tikėtina, sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Tačiau būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad minėtame ekspertizės akte taip pat pateikta išvada, jog „paspirtuko vairuotojo V. M. nurodytoje eismo situacijoje, artėdamas prie (duomenys neskelbtini) g. ir šalutinio kelio sankirtos, laiku nemažino važiavimo greičio ir dėl to reaguodamas į susidariusią eismo situaciją stabdymu, stabdydamas vairuojamą paspirtuką, jo nesuvaldęs nugriuvo, techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą“. Taigi, kaip teisingai akcentuota S. J. apeliaciniame skunde, ekspertė davė kategorišką išvadą dėl V. M. kaltės ir tik tikėtiną išvadą dėl jo (S. J.) veiksmų. Be to, ir teismo posėdžio metu, atsakydama į jai pateiktą klausimą, ekspertė patvirtino, kad automobilio vairuotojo veiksmai buvo tikėtina sąlyga eismo įvykiui kilti, o paspirtuko vairuotojo veiksmai – kategoriška sąlyga eismo įvykiui kilti. Apygardos teismo vertinimu, nors įsiteisėjusiu Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023 m. spalio 16 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena V. M. atžvilgiu pagal ANK 428 straipsnio 6 dalį nutraukta nepadarius veikos, turinčios administracinio nusižengimo požymių (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), tai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, neduoda pagrindo abejoti ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktų išvadų teisingumu. Iš ekspertizės akto taip pat matyti, kad išvadas ekspertė pateikė įvertinusi visus jai pateiktoje administracinės bylos medžiagoje esančius duomenis, todėl kaip nepagrįstas vertinamas skundžiamos nutarties teiginys, kad ekspertė atliko ekspertizę tik iš jai pateiktos rašytinės medžiagos, kuri buvo surašyta pagal S. J. nurodytas aplinkybes. Be to, kaip teisingai pažymėta S. J. skunde, apylinkės teismas, priimdamas sprendimą šioje byloje, negalėjo remtis Šiaulių apylinkės teismo 2023 m. spalio 16 d. nutarimu, nes kitoje administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės neturi prejudicinės galios nagrinėjamoje byloje, teismas savo sprendime turi remtis ne jau nustatytomis aplinkybėmis (prejudiciniais faktais), o nagrinėjamoje byloje gautais bei ištirtais faktiniais duomenimis ir pateikti savo byloje surinktų faktinių duomenų vertinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-76-628/2022).

25. Esant visumai nurodytų aplinkybių, konstatuojama, kad apylinkės teismas, nesilaikydamas įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 567 straipsnis) ir nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų (ANK 566 straipsnio 1 dalis), skundžiamoje nutartyje nurodė prieštaringus argumentus, nepašalino byloje esančių pagrįstų abejonių dėl S. J. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį nusižengimą ir taip padarė esminius procesinius pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, kad kilusios abejonės turi būti vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, taip pat į tai, jog byloje neįrodyta, kad S. J. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 2 dalyje, daroma išvada, kad Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartis yra neteisėti bei nepagrįsti, todėl jie naikinami ir administracinio nusižengimo teisena nutraukiama S. J. veikoje nenustačius administracinio nusižengimo požymių (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo

26. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. J. apeliaciniu skundu prašė priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal byloje pateiktus dokumentus. Iš byloje esančių mokėjimų nurodymų Nr. 1405 ir Nr. 31, PVM sąskaitos faktūros Nr. APB/23-09-16, sąskaitos už teisines paslaugas Nr. AVK 22/22, advokato ataskaitos (b. l. 100, 101, 102, 103, 104) matyti, kad S. J. advokatams už jų suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 1 890 Eur.

27. ANK 666 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. ANK 565¹ straipsnio 1 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad S. J. nepadarė administracinio nusižengimo, reiškia, jis turi įstatymu įtvirtintą teisę į patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

28. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuotas VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal formuojamą teismų praktiką, proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022, 2AT-3-628/2024).

29. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022, 2AT-9-489/2023).

30. Kaip jau minėta, pagal pateiktus įrodymus, S. J. patirtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš viso sudaro 1 890 Eur. Atsižvelgiant į administracinio nusižengimo bylos sudėtingumą, suteiktos teisinės pagalbos pobūdį, tikėtinai advokato sugaištą darbo laiką, t. y. į tai, kad advokatai atstovavo S. J. ir jo interesus gynė nuo 2023 m. gegužės 2 d. (b. l. 26, 94), bylos nagrinėjimas vyko dvejus metus, taip pat atsižvelgiant į bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, sprendžiama, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas priteisiant S. J. 1 890 Eur.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 565¹ straipsnio 1 punktu, 666 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2023 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) bei Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. sausio 29 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną S. J. atžvilgiu pagal ANK 423 straipsnio 2 dalį nutraukti.

Priteisti S. J. iš valstybės 1 890 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus devyniasdešimt eurų) jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.