Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12029-584/2016 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui antstoliui M. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

4. Apeliaciniu skundu Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimą skundžia ieškovas L. M.. Apeliantas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, priimti atskirąją nutartį dėl galimai pažeistų ar kitų teisės normų, dėl CPK 668 str.1 d. reikalavimų, bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegijos išaiškinimo, pritaikant įstatymą teismų praktikoje, dėl apeliacinės instancijos teismo 2016 m. balandžio 13 d. ir 2016 m. spalio 5 d. sprendimo nevykdymo, dėl neišsiųstų skundų, dėl bylos tyčinio vilkinimo. Kartu su apeliaciniu skundu pateikti rašytiniai įrodymai: skundžiamo teismo sprendimo kopiją, atskirojo skundo surašyto 2016-11-10 pirmo puslapio kopiją, Kauno apylinkės teismo 2016-10-17 rašto Nr. 2-12029-584/2016 kopiją, Kauno apygardos teismo 2016m. spalio 5d. nutarties civilinėje byloje 2S-2112-413/2016 pirmo puslapio kopiją, Kauno apygardos teismo 2016m. balandžio 13d. nutarties civilinėje byloje 2S-948-413/2016 pirmo puslapio kopiją, ieškovo vardu surašyto 2010-09-20 Kauno apylinkės teismui ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo pirmo puslapio kopiją, ieškovo vardu surašyto 2015-10-08 pareiškimo antstoliui M. P. kopiją.

4.1. Išspręsti klausimą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo vykdomojoje byloje Nr. 01253/09/01759 pagal išieškotojo P. B. pareiškimą skolininkui – ieškovui, kadangi pirmosios instancijos teismas šio klausimo neišsprendė. Priimti papildomus rašytinius įrodymus, kuriuos apeliantas pateikė atskiru 2016m. gruodžio 22d. prašymu, nurodęs, kad įrodymų pateikimo būtinybę atsirado vėliau, kadangi apelianto manymu dėl teisėjo išnagrinėjusio atskirąjį skundą nesąžiningų veiksmų Kauno apygardos teismo 2016-11-28 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl naikintina. Kartu su prašymu pateikti: Kauno apygardos teismo voko kopiją, Kauno apygardos teismo 2016m. lapkričio 28d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-2479-555/2016 kopiją, Kauno apylinkės teismo 2016-12-13 raštas Nr.2-12029-584/2016, Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos 2010-10-29 pažymos išduotos gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) Nr. (2010-47749-PS)-744 kopiją, Kauno apygardos teismo 2010m. kovo 4d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1748-555/2010 kopiją, Kauno apygardos teismo 2010m. kovo 17d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1748-555/2010 kopiją, , Lietuvos apeliacinio teismo 2010m. liepos 29d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-940-1/2010 kopiją.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, tinkamai išaiškino bei pritaikė materialinės teisės normas, reguliuojančias šalių teisinį santykį, nepažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos nuostatų, taip pat tinkamai aiškino ir taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, paskirstė tarp šalių įrodinėjimo naštą (CPK 176, 185 str.). Sprendimas teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str.).

Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė visą eilę rašytinių įrodymų kopijų, tačiau nenurodė, kodėl šių dokumentų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, nors dokumentų surašymo datą patvirtina, kad apeliantas iki skundžiamo teismo sprendimo priėmimo turėjo šiuos dokumentus savo žinioje (Kauno apygardos teismo 2016m. balandžio 13d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-948-413/2016 pirmo puslapio kopiją, ieškovo vardu surašyto 2010-09-20 Kauno apylinkės teismui ieškinio dėl neturtinės žalos priteisimo pirmo puslapio kopiją, ieškovo vardu surašyto 2015-10-08 pareiškimo antstoliui M. P. kopiją, Kauno miesto savivaldybės administracijos Šilainių seniūnijos 2010-10-29 pažymos išduotos gyvenamosios patalpos savininkui (bendraturčiams) Nr. (2010-47749-PS)-744 kopiją, Kauno apygardos teismo 2010m. kovo 4d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1748-555/2010 kopiją, Kauno apygardos teismo 2010m. kovo 17d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1748-555/2010 kopiją, Lietuvos apeliacinio teismo 2010m. liepos 29d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-940-1/2010 kopiją).

Pažymėtina, kad apeliantas pateikęs į bylą papildomus rašytinius įrodymus nenurodė kokias aplinkybes nagrinėjamojoje byloje patvirtina apelianto pateikti kartu su prašymu įrodymai (atskirojo skundo 2016-11-10 pirmo puslapio kopiją, Kauno apylinkės teismo 2016-10-17 rašto Nr. 2-12029-584/2016 kopiją, Kauno apygardos teismo 2016m. spalio 5d. nutarties civilinėje byloje 2S-2112-413/2016 pirmo puslapio kopiją, Kauno apygardos teismo voko kopiją, Kauno apygardos teismo 2016m. lapkričio 28d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-2479-555/2016 kopiją, Kauno apylinkės teismo 2016-12-13 raštas Nr.2-12029-584/2016).

Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovo 2016-12-22 prašyme nurodyti argumentai ir kartu su prašymu pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas skundžia teisėjo E. T. procesinius veiksmus išnagrinėtuose civilinėse bylose. Tačiau nagrinėjamojoje byloje apeliacijos objektu yra Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimas. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamojoje byloje nėra pagrindo patenkinti apelianto prašymą ir priimti apelianto teikiamus įrodymus į bylą, todėl apelianto prašymas netenkintinas (CPK 314 str.,320 str.).

6. Bylos medžiaga patvirtina, kad antstolis M. P. vykdo Kauno apylinkės teismo 2009 m. liepos 3 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-57-638 pagal 2008 m. birželio 30 d. sprendimą dėl išieškojimo iš L. M. 8 180 Lt ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (8 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2007 m. liepos 26 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškotojui P. B.. Antstolis vykdymo procese vykdomąjį raštą išsiuntė vykdyti į ieškovo darbo vietą ir pensijų skyrių.

7. Apeliantas mano, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įstatymą ir Kauno apygardos teismo nutartis, kadangi bylos nagrinėjimą užbaigė neišsprendęs ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, todėl apeliacinės instancijos teismas turi pagrindą sustabdyti vykdymo veiksmus, išspręsti klausimą iš esmės. Tačiau su tuo sutikti negalima. Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-948-413/2016 buvo panaikintos Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. ir 2016 m. sausio 28 d. nutartys dėl ieškinio trūkumų pašalinimo ir ieškinio grąžinimo ieškovui nepašalinus trūkumų. Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį priėmė ir, priešingai nei nurodė apeliantas, 2016 m. liepos 1 d. nutartimi išsprendė ieškovo prašymą dėl išieškojimo veiksmų sustabdymo. Teismas atmetė apelianto prašymą dėl išieškojimo veiksmų sustabdymo kaip nepagrįstą. Kauno apygardos teismas 2016 m. spalio 5 d. nutartimi išsprendė ieškovo atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo 2016 m. liepos 1 d. nutarties, šią nutartį panaikino, t. y. po to, kai pirmosios instancijos teismas 2016 m. rugsėjo 27 d. išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas 2016 m. spalio 17 d. sprendimu atmetė ieškovo ieškinio reikalavimus dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo ir nepatenkino ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, sprendime nurodęs, kad ieškovo prašymo netenkina, nes atmetė ieškinio reikalavimus. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimas, kuriuo nuspręsta atmesti ieškovo ieškinio reikalavimus ir ieškovo L. M. prašymą dėl išieškojimo vykdymo procese sustabdymo, nepažeidžia CPK 147 str. nuostatų ir Kauno apygardos teismo 2016 m. spalio 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-2112-413/2016 bei Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2S-948-413/2016.Įvertinusį nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo patenkinti apelianto prašymą ir sustabdyti skolos išieškojimą.

8. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad civilinės bylos nagrinėjimas buvo vilkinamas. Bylos duomenimis, ieškovas 2015 m. gruodžio 11 d. kreipėsi į teismą, tačiau ieškovo ieškinio pareiškimas paduotas teismui su trūkumais, kurių ieškovas nepašalino iki 2016 m. balandžio 21 d. Ieškinio priėmimo klausimą nagrinėjamojoje byloje 2015 m. gruodžio 16 d. išsprendė teisėja V. B., teisėja 2016 m. balandžio 19 d. nusišalino nuo bylos nagrinėjimo. Civilinė byla 2016 m. balandžio 19 d. perduota nagrinėti teisėjai D. J.. Teisėjai D. J. 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi ieškovui nustatė 7 dienų terminą pašalinti Kauno apylinkės teismo nutartyje nurodytus ieškinio trūkumus. Kauno apygardos teismo teisėja 2016 m. birželio 20 d. išnagrinėjusi ieškovo atskirąjį skundą civilinėje byloje Nr. 2S-1375-230/2016, ieškovui nustatė 10 dienų terminą pašalinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje nurodytą ieškinio trūkumą. Ieškovui pašalinus teismo nutartyse nustatytus ieškinio trukumus, teisėja D. J. 2016 m. rugsėjo 27 d. išnagrinėjo civilinę bylą iš esmės. Todėl apelianto argumentai dėl procesinės teisės normų pažeidimo, proceso vilkinimo atmestini kaip nepagrįsti.

9. Bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pasibaigus atsiliepimo pateikimo terminui nustatė parengiamojo posėdžio 2016 m. rugsėjo 27 d. datą. Parengiamajame posėdyje paaiškėjus, kad pasirengimo bylą nagrinėti teisme papildomi veiksmai nereikalingi, teismas žodinio proceso tvarka tame pačiame teismo posėdyje bylą išsprendė iš esmės (CPK 232 str. 5 d.). Esant tokioms aplinkybėms, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje ieškovas galėjo pasakyti savo argumentus žodžiu (raštu), taip, kaip tai numato CPK 42 str.1 d. Todėl atmestinas apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti į bylą ieškovo surašytą dubliką, kadangi, kaip nustatyta, civilinė byla išnagrinėta iš karto po parengiamojo posėdžio be papildomo pasirengimo bylos nagrinėjimui.

10. Negalima sutikti su apelianto argumentais, kad ieškovui neišaiškinta teisė taikiai užbaigti ginčą, ir dėl to ieškovas šia teise nepasinaudojo. Teismo posėdžio 2016 m. rugsėjo 27 d. protokolas patvirtina, kad ieškovui (garso įrašas 01:37) buvo išaiškintos teisės ir pareigos numatytos civiliniame procese. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas ieškinio pareiškime ne kartą nurodė, kad neprieštarauja užbaigti ginčą taikiai. Todėl tikėtina, kad ieškovas žinojo, kad ginčo šalys gali taikiai užbaigti bylos nagrinėjimą. Atsakovo M. P. atsiliepimo į ieškovo ieškinį ir atsakovo M. P. paaiškinimas parengiamojo ir teismo posėdžių metu labiau įtikina, kad atsakovas nagrinėjamojoje byloje nepageidavo taikiai užbaigti ginčo su ieškovu. Atsakovas prašė taikyti ieškovui piniginę sankciją už vykdymo proceso vilkinimą ir nepagrįsto ieškinio pateikimą teismui. Todėl nėra pagrindo sutikti su apelianto argumentais, kad dėl netinkamai atliktų procesinių veiksmų nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo suvaržyta ieškovo teisė užbaigti ginčą taikiai.

11. Apeliantas nurodė, kad teismas melagingai nustatė, kad ieškovas gavo išmoką ir neaiškino visų aplinkybių, pažeidė CPK 6, 8, 14 str. 1 d. ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos įteisintą lygybės principą, nepritaikė praktikos dėl CPK 668 str. vykdymo Šis ieškovo argumentas yra labai abstraktus. Bylos medžiaga patvirtina, kad teismas išnagrinėjo ieškovo ieškinio pareiškimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Ieškovas ieškinio reikalavimą motyvavo pablogėjusia ieškovo sveikata dėl tariamai neetiško antstolio elgesio. Ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą paprastai nurodo ieškovas, nagrinėjamojoje byloje ieškovas savo reikalavimą išdėstė procesiniuose dokumentuose nurodęs ginčo santykių teisinę kvalifikaciją (CK 6.249–251str., 6.283str.). Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinio pareiškimą išnagrinėjo pagal ieškinio pareiškime išdėstytus ieškovo argumentus ir byloje surinktus įrodymus.

12. Ieškovas ieškinio pareiškime nurodė, kad antstolis keletą metų vykdo išieškojimus iš ieškovo menkų pajamų, todėl ieškovas negali gyventi pilnaverčio gyvenimo, jam nepakanka pajamų pragyvenimui, poilsiui, buitiniams poreikiams, vaistams. Toliau ieškovas nurodė, kad skundė antstolio veiksmus, maldavo antstolį nutraukti išieškojimą dėl sunkios turtinės padėties, tačiau ieškovo skundai dėl antstolio veiksmų nebuvo patenkinti, o antstolis nenutraukė išieškojimo dėl to pablogėjo ieškovo sveikata. Taip pat ieškovas teigė, jog betarpiškai bendraujant su antstoliu, antstolis ignoravo ieškovo prašymus, įžūliai pasityčiojo iš ieškovo asmens, tai sukėlė ieškovui įvairius negalavimus ilgalaikį stresą, fizinius ir dvasinius skausmus, sunkias ligas, ieškovą ištiko klinikinė mirtis, ieškovui buvo atlikta kardiologinė operacija. Šias neigiamas pasekmes ieškovas aiškina kaip tiesioginį antstolio neteisėtų veiksmų poveikį ieškovui.

13. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius (žalą) (CK 6.245 str. 1 d.). Žalą paprastai atlygina asmuo, nevykdęs pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, kitaip tariant, asmuo, dėl kurio neteisėto veikimo ar neveikimo atsirado žala (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d., 2 d.). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas – nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.246 str.–6.249 str.).

16. Nagrinėjamoje byloje keliamas deliktinės atsakomybės klausimas. Deliktinės civilinės atsakomybės pagrindinės taisyklės suformuluotos CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą. Neteisėtumas civilinėje teisėje priklauso nuo konkrečių bylos aplinkybių. Nustatant veikos teisėtumą ir kaltę, kaip civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas, reikia taikyti protingumo standarto, sąžiningumo, profesinio rūpestingumo ar kitus kriterijus.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas nepateikė byloje jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių atsakovo neteisėtus veiksmus (CPK 12, 178, 185 str.).

18. Ieškovas patvirtina faktinę aplinkybę, kad skundė antstolio veiksmus. Ieškovo skundai dėl atsakovo vykdomų išieškojimų iš ieškovo lėšų nebuvo patenkinti. Todėl byloje nėra pagrindo nustatyti, kad ieškovas įrodė atsakovo padarytus pažeidimus vykdymo procese atliekant išieškojimo veiksmus. Ieškovo privatūs pokalbiai su atsakovu taip pat byloje neįrodyti, o atsakovas bendravimą su ieškovu taip, kaip aiškina ieškovas, kategoriškai neigia. Todėl nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovas pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius atsakovo neetišką elgesį su ieškovu, tad šis ieškovo argumentas laikomas neįrodytu. Ieškovas pateikė į bylą duomenis, kad ieškovui nuo 2010 m. sausio 6 d. iki 2011 m. sausio 5 d. nustatytas 65 procentų darbingumas, nuo 2012 m. gegužės 3 d. nustatytas neterminuotas vidutinių specialiųjų poreikių lygis (b. l. 32–33). Taip pat byloje nustatyta, kad ieškovas sirgo miokardo infarktu (b. l. 40–42), gydėsi sanatorijoje. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovo sveikatos būklė nėra gera, tačiau padaryti išvadą pagal ieškovo pateiktus į bylą įrodymus, kad sveikata sutriko dėl atsakovo veiksmų nėra pagrindo. VSDFV Kauno skyriaus pažymoje apie įvykdytus išskaitymus iš ieškovui paskirtų išmokų pažymima, kad ieškovui nuo 2015 m. sausio mėnesio iki 2015 m. birželio mėnesio paskirta išmoka 139,49 Eur, iš kurios kas mėnesį išskaitytina 27,90 Eur suma, o nuo 2015 m. liepos ieškovui paskirtos išmokos sumą sudaro 142,36 Eur į mėnesį, iš kurios kas mėnesį išskaitytina 28,47 Eur (b. l. 36–37). Iš pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo turtinė padėtis yra sudėtinga, jis gauna mažai pajamų, iš gaunamų pajamų daromi atskaitymai skolai padengti. Atsakovas vykdo skolos išieškojimą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuris yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir tūri būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 str.). Todėl antstolis, gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, ieškovo nurodytais motyvais neturi teisinio pagrindo sustabdyti vykdomojo dokumento vykdymą (CPK 586 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo reikalavimai atmestini kaip neįrodyti. Teisėjų kolegija šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria ir jos motyvų nekartoja.

18. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai įvertino bylos duomenis bei tinkamai nustatė bylai reikšmingas aplinkybes, plačiau dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, nes teismų praktikoje įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų su tuo susijusių skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m .kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; kt.).

19. Esant išdėstytiems argumentams, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti teismo sprendimo nėra pagrindo, jis priimtas visapusiškai išnagrinėjus bylos aplinkybes, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 17 d. sprendimo nekeisti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.