- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-20
- Bylos Nr.
- 2S-1375-230/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolia Indreikienė
- Ieškovas
- L. M.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Nijolia Indreikienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-12029-584/2016 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui antstoliui M. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas L. M. pareiškė atsakovui antstoliui M. P. ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškinyje teismo prašė priimti jo pateiktą 43 000 Eur vertės ieškinį antstolio M. P. atžvilgiu, taip pat atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 4 punkto ir 3 dalies pagrindu, atsakovo atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – piniginių lėšų ir turto areštą 43 000 Eur sumai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi nustatė ieškovui L. M. 7 dienų terminą nuo šios nutarties gavimo dienos pašalinti ieškinio trūkumus.
Teismas nustatė, kad ieškinys neatitinka CPK 80 str. 1 d. 1 p. reikalavimo, kadangi ieškovas už ieškinį nesumokėjo žyminio mokesčio. Nors ieškovas prašė atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo šioje byloje CPK 83 str. 1 d. 3 ir 4 p. pagrindu, tačiau teismas sprendė, kad ieškovo prašymas minėtų įstatymo nuostatų neatitinka, todėl jam tenka pareiga sumokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 str. 1 d. 1 p. taisykles, kuris sudaro 1 149 Eur. Ieškovas taip pat pateikė prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, nurodydamas, kad yra bedarbis, neturi jokio turto ir lėšų net vaistams įsigyti ir pateikė pažymą dėl specialiųjų poreikių lygio nustatymo, kurioje nurodyta, jog jam nustatytas neterminuotas vidutinių specialiųjų poreikių lygis, pažymą apie įvykdytus atskaitymus iš asmens išmokų, iš kurios matyti, kad jis gauna 142,36 Eur išmoką, nekilnojamojo turto kadastro registro išrašas patvirtina, kad ieškovas neturėjo ir neturi nekilnojamojo turto. Teismas sprendė, kad ieškovo pateikti ir teismo nustatyti duomenys pilnai neatskleidžia ieškovo turtinės padėties, kadangi nėra pateikta duomenų, ar ieškovas turi registruotino kilnojamojo turto, ar ieškovas yra šeiminiuose santykiuose ir kokia to asmens turtinė padėtis. Dėl šių priežasčių teismas įpareigojo ieškovą nurodyti minėtus duomenis ir pateikti tai pagrindžiančius įrodymus. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovas pateikė tik vieną ieškinio ir jo priedų egzempliorių, todėl įpareigojo jį pateikti tinkamą skaičių procesinių dokumentų su priedais ar jų kopijų, priklausomai nuo to, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas L. M. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra sumokėtas žyminis mokestis. Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartyje c. b. Nr. 2S-948-413/2016 išaiškino, kad ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymu ir papildomas tokio pobūdžio prašymas yra nereikalingas. Teismas taip pat nepagrįstai nurodo, kad ieškovas yra pateikęs tik vieną ieškinio ir jo priedų egzempliorių, kadangi ieškovas pateikė teismui tris ieškinio ir jo priedų egzempliorius. Ieškovas taip pat pažymi, kad šio ieškinio (kaip ir kitų ieškinių) nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme neteisėtai vilkinamas jau beveik pusę metų, atskirieji skundai nesiunčiami aukštesniam teismui po 3-4 mėnesius, procesiniai dokumentai ir jų priedai dingsta iš teismo, todėl, vadovaudamasis CPK 300 str. 1 d., prašo prokuratūros patikrinti, ar teisėjų V. B. ir D. J. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui L. M. buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti – sumokėti žyminį mokestį bei pateikti papildomus ieškinio ir jo priedų egzempliorius, teisėtumo ir pagrįstumo.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, pagal kurį kiekvienam asmeniui, manančiam esant pažeistas jo teises, garantuojama ir prieinama teisminė gynyba. Tačiau teisė į teisminę gynybą negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, o yra realizuojama tam tikra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, siekdamas vienodai visiems asmenims užtikrinti teisę į teisminę gynybą, nustatė minimalius kreipimosi į teismą su ieškiniu reikalavimus (ieškinio formos ir turinio), kurių nesilaikant, nustatytinas terminas ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 straipsniai). Pagal CPK 115 straipsnio 2 dalies nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti.
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovui L. M. 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus – sumokėti žyminį mokestį arba pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovo sunkią turtinę padėtį bei pateikti tinkamą skaičių procesinių dokumentų su priedais ar jų kopijų, priklausomai nuo to, kiek byloje yra dalyvaujančių asmenų. Teismas sprendė, kad ieškovas CPK 83 str. 1 d. 3 ir 4 p. pagrindais negali būti atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nes jis neatitinka minėtų įstatymo nuostatų. Apeliantas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, savo atskirąjį skundą grindžia tuo, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartyje c. b. Nr. 2S-948-413/2016 išaiškino, jog ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo įstatymu ir papildomas tokio pobūdžio prašymas yra nereikalingas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apelianto motyvais ir pažymi, kad žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). CPK 80 straipsnyje yra išvardinti procesiniai veiksmai apmokestinami žyminiu mokesčiu ir šio mokesčio dydžio skaičiavimo tvarka. CPK 83 straipsnyje, reglamentuojančiame atleidimą nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimą, yra numatyti subjektai ir atvejai, kai jie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, jog bylose dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, gyvybės atėmimu, įskaitant ir bylas dėl žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu nelaimingo atsitikimo darbe ar susirgimo profesine liga atveju, atlyginimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleidžiami ieškovai. Šie asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis). Taigi nuo žyminio mokesčio mokėjimo už reikalavimą dėl turtinės ir neturtinės žalos, susijusios su fizinio asmens sveikatos sužalojimu, atlyginimo teikiant bet kurį CPK 83 straipsnio 2 dalyje nurodytą procesinį dokumentą yra atleidžiami asmenys, byloje reiškiantys reikalavimą atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Tokią išvadą suponuoja pati atleidimo nuo žyminio mokesčio instituto paskirtis, t. y. atleidimo nuo žyminio mokesčio institutas yra skirtas palengvinti teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą asmenims, ginantiems svarbiausias asmens teises, asmenims, kurių materialinė padėtis yra sunki, bei su viešuoju interesu susijusiais atvejais. Iš ieškovo L. M. pirmosios instancijos teismui pateikto ieškinio turinio, nors ieškovas aiškiai nesuformulavo savo reikalavimo (ieškinio dalyko), matyti, kad jis reiškia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri buvo padaryta neteisėtais antstolio veiksmais. Ieškovas patirtos neturtinės žalos faktą grindžia tuo, jog antstolis sistemingais, įžūliais, neteisėtais ir nepagrįstais veiksmais sukėlė jam milžiniškus dvasinius sukrėtimus ir pergyvenimus, nervinį stresą, emocinę depresiją, fizinius ir dvasinius skausmus, nemigą, dusulį, nepakenčiamus galvos ir krūtinės (širdies srityje) skausmus, kraujo spaudimo pakilimą. Dėl neteisėtų antstolio veiksmų jis visiškai neturėjo lėšų nusipirkti vaistų, kol jam sustojo širdis ir jį ištiko klinikinė mirtis. Už prarastą sveikatą ir privedimą prie klinikinės mirties antstoliui teikiamas 43 000 Eur vertės ieškinys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, spręstina, jog ieškovas L. M. šiuo atveju yra asmuo, byloje reiškiantis reikalavimą atlyginti padarytą neturtinę žalą, kuri pasireiškė jo sveikatos sužalojimu, t. y. jis yra galimai žalą patyręs asmuo, todėl atitinka įstatyme numatytą procesinę padėtį (ieškovas) ir dėl nurodyto reikalavimo jis yra atleistinas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasme. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kauno apygardos teismas 2016 m. balandžio 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-948-413/2016 nagrinėdamas ieškovo L. M. to paties 2015 m. gruodžio 11 d. ieškinio trūkumų šalinimo klausimą jau konstatavo, jog ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio įstatymu ir papildomas ieškovo prašymas atleisti jį nuo žyminio mokesčio yra nereikalingas. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi ir vykdytina. Taigi pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą vadovautis šio teismo išaiškinimais, o skundžiama nutartimi nepagrįstai pakartotinai nustatė ieškovo L. M. pateikto ieškinio trūkumus, susijusius su žyminio mokesčio mokėjimu.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat nustatė, kad ieškovas pateikė tik vieną ieškinio ir jo priedų egzempliorių, todėl įpareigojo jį pateikti tinkamą skaičių procesinių dokumentų su priedais ar jų kopijų, priklausomai nuo to, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų. CPK 113 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai (procesinio bendrininkavimo atveju – visiems bendrininkams, o kai paskirtas bendrininkų atstovas ar įgaliotas asmuo su byla susijusiems procesiniams dokumentams gauti, – tik šiam atstovui ar įgaliotam asmeniui) ir tretiesiems asmenims, išskyrus atvejus, kai procesinis dokumentas pateikiamas elektroninių ryšių priemonėmis, ir kitus šio Kodekso numatytus atvejus. Vietoj procesinio dokumento kopijų gali būti pateikti keli procesinio dokumento egzemplioriai. Kai šiame Kodekse numatytais atvejais procesinių dokumentų pateikiama mažiau, negu yra proceso dalyvių, siunčiant procesinį dokumentą proceso dalyviams, jiems pranešama, kaip galima susipažinti su procesinių dokumentų priedais. Pagal CPK 113 straipsnio 2 dalį procesinių dokumentų priedų pateikiama toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims. Atsižvelgiant į tai, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 28 d. ieškovo L. M. ieškinį atsakovui antstoliui M. P. dėl žalos atlyginimo laikė nepaduotu ir grąžino jį su priedais ieškovui (b. l. 19, 23), byloje nėra likę ieškinio ir jo priedų egzempliorių, todėl pirmosios instancijos teismai pagrįstai skundžiama nutartimi įpareigojo ieškovą pateikti reikiamą skaičių ieškinio ir jo priedų egzempliorių (ar jų kopijų), priklausomai nuo to, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų.
Apeliantas atskirajame skunde taip pat prašo prokuratūros patikrinti, ar teisėjų V. B. ir D. J. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, kadangi šio ieškinio (kaip ir kitų ieškinių) nagrinėjimas Kauno apylinkės teisme neteisėtai vilkinamas jau beveik pusę metų, atskirieji skundai nesiunčiami aukštesniam teismui po 3-4 mėnesius, procesiniai dokumentai ir jų priedai dingsta iš teismo. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, jeigu bet kurioje civilinio proceso stadijoje paaiškėja, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Taigi minėta teisės norma numato, jog tik paaiškėjus dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių civilinę bylą nagrinėjantis teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamu atveju šiame bylos etape nenustatyta aukščiau nurodytų aplinkybių, todėl spręstina, jog nėra pagrindo teikti prokurorams informaciją apie padaryto konkretaus nusikaltimo požymius, o ieškovas, nesutikdamas su teismo priimamais procesiniais sprendimais byloje gali juos skųsti aukštesnės instancijos teismui ar pasinaudoti nušalinimo teise.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su trūkumų šalinimo institutu, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartis keistina, panaikinant nutarties dalį, kuria nustatytas ieškinio trūkumas ir ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartį pakeisti, panaikinant nutarties dalį, kuria nustatytas ieškovo L. M. ieškinio trūkumas ir ieškovas įpareigotas sumokėti žyminį mokestį už pareikštą ieškinį.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovui L. M. papildomą 10 dienų terminą nuo šios nutarties priėmimo dienos pašalinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 21 d. nutartyje nurodytą ieškinio trūkumą – pateikti reikiamą skaičių ieškinio ir jo priedų egzempliorių (ar jų kopijų), priklausomai nuo to, kiek yra byloje dalyvaujančių asmenų.