Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 28 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-1550-528/2016 pagal ieškovo L. M. ieškinį atsakovui antstoliui M. P. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teismo nutarčių, kuriomis nustatyti ieškinio trūkumai ir ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Apeliantas savo atskirąjį skundą, be kita ko, grindžia aplinkybe, kad jis negavo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, dėl ko, anot apelianto, tinkamai jam neįteikus teismo procesinio dokumento, nebuvo pagrindo palikti ieškinį nenagrinėtą.

Su tokiais atskirojo skundo argumentais negalima sutikti. Europos žmogus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, kad kiekvienam asmeniui, manančiam, jog jo teisė yra pažeista, garantuojama ir teisminė gynyba. Tačiau įstatymo leidėjas suteikė proceso dalyviams ne tik procesines teises (CPK 5, 42 straipsniai), bet nustatė ir pareigas, tarp jų rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis), bendradarbiauti su teismu (CPK 8 straipsnis), nedelsiant pranešti teismui apie procesinių dokumentų įteikimo būdo, adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą (CPK 121 straipsnio 1 dalis). Savo procesiniame dokumente ieškovas turi pareigą nurodyti procesinių dokumentų įteikimo būdą ir adresą pašto korespondencijos siuntoms, kai jis nesutampa su gyvenamosios vietos ar buveinės adresu (CPK 111 straipsnio 1 dalies 3 punktas). CPK 121 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu dalyvaujantys byloje asmenys nesilaiko šio straipsnio 1 dalyje nurodytos pareigos, procesiniai dokumentai siunčiami paskutiniu žinomu adresu ir yra laikomi įteiktais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo ieškinyje nurodytu adresu (Studentų g. 12-37, Kaunas) 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį pirmosios instancijos teismas siuntė du kartus, tačiau siųsti procesiniai dokumentai grįžo neįteikti su pašto atžymomis, kad gavėjas jų neatsiėmė pašte (b. l. 13, 17). Kauno miesto savivaldybės administracijos Gričiupio seniūnijos duomenimis, ieškovas įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena Kauno miesto savivaldybėje (b. l. 35). Ieškovas teismui nenurodė procesinių dokumentų įteikimo būdo ir nepranešė apie adreso pašto korespondencijos siuntoms pasikeitimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismas neišnaudojo visų priemonių, jog jo siųsti procesiniai dokumentai pasiektų ieškovą. Taigi, ieškovui nenurodžius aplinkybių ir nepateikus įrodymų, kad teismo siųsta korespondencija nepasiekė ieškovo dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių, spręstina, kad pats ieškovas netinkamai vykdė aukščiau minėtas procesines pareigas, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CPK 121 straipsnio 2 dalies nuostatas ir sprendė, kad 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis ieškovui įteikta 2016 m. sausio 19 d.

Be to, apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai nesprendė ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi pagal CPK 144 straipsnio 3 dalies nuostatas laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos iki ieškinio pareiškimo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos atskirojo skundo argumentus kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad kai prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju prašymas areštuoti pinigines lėšas) nurodytas pareikštame ieškinyje, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas sprendžiamas tik išspren­dus ieškinio, kuriame jas prašoma taikyti, priėmimo klausimą (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškinio priėmimo klausimas nebuvo išspręstas, todėl taikyti CPK 144 straipsnio 3 dalies nuostatas nebuvo pagrindo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. Ieškinio trūkumų šalinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo teismų praktikoje apžvalgoje Nr. AC-36-1. Teismų praktika. 2012, 36, p. 347-393 (toliau – LAT apžvalga), nurodyta, kad jei ieškovas neskundė teismo nutarties dėl ieškinio trūkumų šalinimo, tačiau skundžia nutartį, kuria ieškinys grąžintas nepašalinus jo trūkumų, tai nekliudo ieško­vui atskirajame skunde kelti argumentus, susijusius su tuo, kad teismas nepagrįstai buvo nustatęs terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Kaip jau minėta, ieškovas atskirąjį skundą argumentavo ir tuo, kad teismas nepagrįstai nustatė terminą ieškinio trūkumams. Todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako ir dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties (ne)teisėtumo (CPK 320 straipsnis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartimi konstatavęs, kad ieškinys neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, t. y. tinkamai nesuformuluotas ieškinio dalykas – prašoma priimti 43000 Eur vertės ieškinį, bet nesuformuluotas atsakovo atžvilgiu reikalavimas dėl žalos atlyginimo (apie tokį reikalavimą galima numanyti tik iš ieškinyje nurodytų aplinkybių); nurodė ir kitus ieškinio trūkumus: ieškovas už ieškinį nesumokėjo žyminio mokesčio, prašydamas atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tačiau ieškovo nurodytos aplinkybės dėl turto neturėjimo nepagrįstos jokiais rašytinais įrodymais; nenurodytos jokios konkrečios aplinkybės ir nepateikti įrodymai, patvirtinantys atsakovo neteisėtus veiksmus; ieškovas nurodo kreipęsis į antstolį 2015 m. spalio 8 d. pareiškimu, negavęs atsakymo, todėl neaišku kaip ir kokius terminus antstolis pažeidė ar pasityčiojo iš ieškovo, nes be prašymo nutraukti išieškojimą jokio konkretaus reikalavimo ar antstolio veiksmų apskundimo tame pareiškime nenurodyta; iš ieškinio turinio nėra aišku, kokie konkrečiai atsakovo veiksmai sukėlė ieškovo ligą; ieškinyje nenurodyta, kas ir kada yra (ir ar yra) nustatęs antstolio veiksmų neteisėtumą – nenurodyti ir nepateikti tai patvirtinantys įrodymai (teismų procesiniai sprendimai ar kt.), kuo grindžiamas ieškinyje nurodytas 43 000 Eur žalos dydis; ieškinyje nenurodytos visos civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos ir nepateikti jas patvirtinantys įrodymai.

CPK 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas imasi nagrinėti civi­linę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą, todėl tinkamas kreipimosi į teismą tvar­kos įgyvendinimas yra į teismą besikreipiančio asmens pareiga. Pagal CPK nuostatas, jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turi­niui keliamų reikalavimų arba nesumokėtas žyminis mokestis, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Bendroji nuostata, kad CPK reikalavimai ieškinio turiniui ir formai į teismą besikreipiančiam asmeniui yra privalomi, nereiškia, kad bet kurio ieškinio reikala­vimo nesilaikymas lemia ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą. Kriterijus, kuriuo remiantis nustatoma, ar yra pagrindas taikyti ieš­kinio trūkumų šalinimo institutą, nustatytas CPK 115 straipsnio 4 dalyje. Ši norma, kurioje nustatyta, kad trūkumai, kurie nesudaro esminių kliūčių tolesnei proceso ei­gai, nėra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, suformuoja „ieškinio trūkumų esmingumo“ kriterijų. Vertinant, ar procesinio dokumento trūkumai sudaro esmines kliūtis tolesnei proceso eigai, ieškinio atveju – ieškiniui priimti – reikėtų įvertinti keletą aspektų. Pir­ma, koks yra ieškinyje nenurodytų duomenų, nustatytų CPK 111 ir 135 straipsniuose, tikslas ir pobūdis. Antra, ar nenurodyti duomenys yra reikšmingi būtent sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą, ar jie gali būti pateikti vėlesniuose proceso etapuose, t. y. parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis).

Minėta, kad teismas iš esmės nustatė specialiuosius ieškinio turinio trūkumus, nutartyje nurodydamas, kad netinkamai suformuluotas ieškinio dalykas ir pagrindas, nepateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškinio pagrindą ir ieškovo prašymą atleisti jį nuo žyminio mokesčio.

Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktą, ieškinyje nurodomi įrodymai, pa­tvirtinantys ieškovo išdėstytas aplinkybes, liudytojų gyvenamosios vietos ir kitokių įrodymų buvimo vietą. Be to, prie ieškinio turi būti pridėti dokumentai ir kiti įrody­mai, kuriais ieškovas grindžia savo reikalavimus (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Tačiau, kaip nurodyta LAT apžvalgoje pagal suformuotą teismų praktiką, vien įrodymų, patvirtinančių ieškinyje nurodytas aplinkybes, nepateikimas, juolab įrodymų (ne)pakankamumas, kurį teismas įvertina tik nagrinėdamas bylą iš esmės, negali būti pagrindas nepriimti ieškinio. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo institutas tiek dėl ieškinio pagrin­do, tiek dėl ieškinio dalyko gali būti taikomas tik tada, kai iš ieškinio neaišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu kreipiamasi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezul­tato reikalaujama iš atsakovo pareiškus ieškinį teisme arba kokios teisminės gynybos prašoma teismo.

Teismas 2015 m. gruodžio 16 d. nutartyje pažymėjo, kad apie atsakovui pareikštą 43000 Eur vertės ieškinį galima numanyti iš ieškinyje nurodytų aplinkybių, todėl negalima teigti, kad reikalavimas yra neaiškus, o jeigu yra neaiškus, kad šis trūkumas negalėtų būti pašalintas vėlesniuose proceso etapuose (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Savo reikalavimą ieškovas kildina iš, jo teigimu, neteisėtų antstolio veiksmų, pasireiškusių tuo, kad antstolis nepateikė atsakymo į 2015 m. spalio 8 d. pareiškimą dėl vykdomųjų dokumentų grąžinimo išieškotojui ir neperdavė ieškovo skundo toliau nagrinėti teismui, dėl ko jis patyrė didelius fizinius ir dvasinius išgyvenimus, sąlygojusius jo sveikatos sužalojimą (sudėtingą širdies kraujagyslių operaciją). Minėtai aplinkybei pagrįsti ieškovas teikė įrodymus, nurodytus ieškinio priede (b. l. 6). Taigi, iš ieškinio pagrindo ir dalyko, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškinio priėmimo stadijoje yra aišku, kokių faktinių aplinkybių pagrindu ieškovas kreipėsi į teismą ir kokio materialinio teisinio rezul­tato jis reikalauja iš atsakovo. Jeigu su ieškiniu nepateikiami tam tikri teisiškai reikšmingi įrodymai, neprašant jų išreikalauti arba nenurodant, kodėl įrodymų nėra galimybės pateikti, ieškovui tenka rizika, kad vėlesnėse stadijose bus atsisakyta juos priimti ir ieškinys gali būti atmestas kaip neįrodytas (CPK 181 straipsnio 2 dalis, 263 straipsnio 2 dalis).

Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas, remdamasis CPK 83 straipsnio 1 dalies 3 punktu, prašė jį atleisti nuo žyminio mokesčio, tačiau akivaizdu, kad toks prašymas yra perteklinis, kadangi pagal minėtą teisės normą ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio įstatymu ir papildomas tokio pobūdžio prašymas nereikalingas. Todėl teismas, nurodydamas ieškovui pateikti jo turtinę padėtį patvirtinančius įrodymus, pirmiausiai turėjo nurodyti, kodėl ieškovas turi mokėti žyminį mokestį ir tik po to konstatuoti trūkumus.

LAT apžvalgoje pažymėta, kad teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus. Iš 2015 m. gruodžio 16 d. nutarties turinio matyti, kad teismas paminėtos nuostatos nesilaikė ir nenurodė kaip ir kokiu būdu turėtų būti ištaisyti ieškinio trūkumai.

Apibendrinant tai, kas nurodyta, teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio trūkumus reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, dėl ko 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis panaikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 3 punktas).

Atskirajame skunde apelianto keliami klausimai dėl Kauno apylinkės teismo teisėjų netinkamo pareigų atlikimo, piktnaudžiavimo, priesaikos sulaužymo išeina už apeliacinės instancijos teismo kompetencijos ribų. Nesutikdamas su teisėjų procesiniais veiksmais, apeliantas turi teisę pasinaudoti kitomis civilinėmis procesinėmis priemonėmis (pvz., teisėjo nušalinimas, galimai neteisėto ir nepagrįsto teismo sprendimo apskundimas apeliacine tvarka ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.