Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,NEO Finance“ ieškinį atsakovui A. Š. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Nagrinėjamu atveju atsakovas ieškinį iš esmės pripažįsta (jo neginčija), todėl surašomi sutrumpinti motyvai.

8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2021 m. lapkričio 12 d. tarp ieškovės – tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus NEO Finance, AB ir atsakovo – vartojimo kredito gavėjo A. Š. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K155655442, kuria atsakovui buvo suteiktas 1500 Eur vartojimo kreditas 24 mėn. terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 144,72 Eur palūkanų (metinė palūkanų norma: 9 proc.), 129,93 Eur tarpininkavimo mokesčio iki 2023 m. lapkričio 12 d. Suteiktas vartojimo kreditas, palūkanos, tarpininkavimo mokestis, atsakovo turėjo būti grąžintas ieškovei per 24 mėnesinių įmokų. Ieškovė ieškinyje nurodo, jog atsakovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, todėl ieškovė 2022 m. spalio 12 d. pranešimu nuo 2022 m. spalio 18 d. nutraukė vartojimo kredito sutartį su atsakovu. Duomenų, kad atsakovas iki kreipimosi į teismą būtų atsiskaitęs su ieškove ar ginčijęs vartojimo kredito sutarties nutraukimą, byloje nėra (CPK 12, 178 straipsniai).

10. Taigi nagrinėjamoje byloje sprendžiami sutarties nevykdymo teisinių pasekmių ir sutartinių netesybų priteisimo klausimai.

Dėl 1149,82 Eur negrąžintos kredito dalies priteisimo

11. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.872 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanų už naudojimąsi paskolos suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Vadovaujantis CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

12. Iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai negrąžino suteikto kredito. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovei liko skolingas 1149,82 Eur negrąžinto vartojimo kredito. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę laiku ir nustatytomis sąlygomis grąžinti kreditą, iš atsakovo ieškovei priteistina 1149,82 Eur negrąžinto vartojimo kredito.

Dėl 38,83 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 18 d.)

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškintos palūkanų funkcijos: pirma, tai yra mokestis už pinigų skolinimą; antra, tai yra minimalių kreditoriaus nuostolių, kurių nereikia įrodyti, kompensavimas už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (CK 6.261 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2014). Taip pat atskirai įstatyme (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje) numatytos vadinamosios procesinės palūkanos, tačiau šios palūkanos nėra laikomos savarankiška palūkanų rūšimi ir yra priskirtinos prie kompensuojamųjų palūkanų. Taigi matyti, jog šių palūkanų paskirtis ir funkcijos yra skirtingos. Kreditoriaus reikalavimas sumokėti palūkanas už pinigų skolinimą sutarties nustatytu terminu vertintinas ne kaip reikalavimas atlyginti dėl kreditoriaus pinigų naudojimo patirtus nuostolius, bet kaip reikalavimas prievolę įvykdyti natūra, t. y. sumokėti įstatyme ar šalių sutartyje nustatytą mokestį už naudojimąsi paskolos suma – palūkanas (CK 6.213 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnis). Kaip yra pažymėjęs kasacinis teismas, pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi svetimais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424–452).

15. Teismas pažymi, kad nors ankstesnėje kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, jog skolininko pareiga mokėti mokėjimo palūkanas išlieka ir paskolos davėjui nutraukus paskolos sutartį, išskyrus tuo atveju, jeigu kitaip nustatyta paskolos sutartyje, kita vertus aktualiausioje kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020). Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

16. Pažymėtina, jog aukščiau nurodyti kasacinio teismo pateikti išaiškinimai minėtoje nutartyje su atitinkamais pakeitimais taikytini ir vartojimo kredito teisiniams santykiams, kadangi jokie teisės aktai nenustato specifinių vartojimo kredito sutarties nutraukimo padarinių. Todėl, vadovaujantis minėtais kasacinio teismo išaiškinimais, nutraukus vartojimo kredito sutartį: 1) tolimesnis pelno palūkanų skaičiavimas ir priteisimas nėra galimas, nes tai reikštų sutarties vykdymą natūra po jos nutraukimo; 2) tiek, kiek kreditoriaus nuostolių nepadengia sutartyje nustatytos kompensacinės palūkanos (bet ne didesnės nei Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtas maksimalus delspinigių dydis), kreditorius turi teisę reikalauti nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo sutartinės atsakomybės forma, o pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma; 3) jeigu kreditorius reikalauja priteisti nuostolių atlyginimą už laikotarpį, kai sutartis būtų pasibaigusi, jeigu nebūtų nutraukta, tai šių nuostolių dydį, viršijantį sutartines kompensacines palūkanas, jis turi atskirai įrodyti; 4) kreditoriaus reikalavimo taikyti civilinę atsakomybę pagrįstumo ir nuostolių dydžio klausimas spręstinas pagal bendrąsias sutartinės atsakomybės taisykles, įskaitant ir reglamentuojančias atleidimą nuo civilinės atsakomybės ar jos sumažinimą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1361-864/2020).

17. Pagal tarp šalių sudarytos sutarties specialiąsias sąlygas, atsakovas įsipareigojo mokėti vartojimo kredito sutartyje numatytas 9,00 procentų dydžio metines palūkanas. Šios palūkanos laikytinos mokėjimo palūkanomis. Atsakovas minėtų palūkanų dydžio neginčijo, priešingai – pripažino. Pagal tarp ieškovės ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2023 m. lapkričio 12 d. Sutartį nutraukus 2022 m. spalio 18 d., ieškovė paskaičiavo mokėtinas 38,83 Eur mokėjimo palūkanas iki sutarties nutraukimo dienos, todėl toks reikalavimas, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl 28,50 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 18 d.), ir 69,30 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. spalio 18 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. lapkričio 12 d.).

19. Kaip matyti iš šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų, 1.28 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Taip pat tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės išlaidas, susijusias su vartojimo kredito sutarties vykdymo priežiūra, įsiskolinimo valdymu, kontrole, sąlygotas padidintos rizikos vartojimo kredito gavėjų, kurių sutarčių administravimui taikoma intensyvesnė bendrovės priežiūra.

20. Vis dėl to, pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrųjų sąlygų 1.28 punkte pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) bei sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Pažymėtina, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų įvykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1640-910/2020; Kauno apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-616-555/2022; 2022 m. sausio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-134-921/2022; 2022 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-160-1043/2022; 2022 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022; Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021; 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021; 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021; Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1511-924/2021; 2022 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-878-587/2022 ir kt.). Ši teisės taikymo taisyklė yra aktuali bei taikytina ir nagrinėjamoje byloje. Dėl nurodytų priežasčių ieškovės reikalavimas priteisti 69,30 Eur negautas pajamas (negauto tarpininkavimo mokesčio forma), apskaičiuotas už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pasibaigimo dienos (2023 m. lapkričio 12 d.) negali būti patenkintas, todėl atmestinas, o kitoje dalyje – dėl 28,50 Eur tarpininkavimo mokesčio, paskaičiuoto iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 18 d.), tenkintinas.

Dėl 9,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) (43,84 Eur), paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 12 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos

22. Kaip minėta, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 52 punktas).

23. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

26. Vis dėl to, iš byloje esančių vartojimo kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti, jog šalys sutarė dėl konkrečios palūkanų normos (9 proc.) ir aiškiai apibrėžė palūkanų dydį, kurį atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį (144,72 Eur). Taigi, įvertinus tai, kad pagal vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.12 ir 1.13 punktus įmokos turėjo būti mokamos kas mėnesį, atsižvelgiant į standartinėje informacijoje pateiktą grafiką, teismas sprendžia, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti prašomas priteisti negautas pajamas (kurios vertintinos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismo vertinimu, nuostoliai negautų pajamų forma turi būti paskaičiuoti konkrečia pinigų suma, atspindinčia jų realumą, t. y. jei vartojimo kredito sutartis būtų atsakovo tinkamai vykdoma, per laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 18 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2023 m. lapkričio 12 d.), ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti likusią atsakovo pagal šalių sutartą grafiką mokėtiną palūkanų sumą – 43,84 Eur (144,72 Eur – 62,05 Eur (palūkanų dalis, kurią atsakovas apmokėjo) – 38,83 Eur (įsiskolinimas, kuris priteistas šiuo teismo sprendimu). Taigi, ieškovės reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas – ieškovei priteisiami jos prašomi 43,84 Eur dydžio nuostoliai (negautos pajamos). Teismas pažymi, kad tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Šiaulių apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-359-368/2022).

Dėl 12,15 Eur delspinigių

30. Vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte šalys susitarė, kad, vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal sutartį, bendrovė turi teisę taikyti 0,05 proc. dydžio netesybas (delspinigius) už kiekvieną pradelstą sumokėti dieną, tačiau ne ilgiau kaip už 180 kalendorinių dienų. Ši delspinigių norma neviršija nustatytos Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje normos. Ieškovė už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų) paskaičiavo atsakovui 12,15 Eur delspinigių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis CK 6.72 straipsniu, 6.256 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 1 dalimi, vartojimo kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 6.1 punktu, ieškovei iš atsakovo priteistina 12,15 Eur delspinigių.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

33. Teismų praktikoje laikoma, kad vartojimo sutarties institutas grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina. Šiuolaikinėje visuomenėje visuotinai pripažįstama, kad vartotojas kaip sutarties šalis dėl tam tikrų objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, laiko stokos ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – verslininku, todėl vartojimo sutartinių santykių teisiniame reguliavime sutarties laisvės principas ribojamas ir greta bendrųjų sutarčių teisės taisyklių įstatymo leidėjo nustatomos specialios, užtikrinančios didesnę vienos iš sutarties šalių – vartotojo – teisių apsaugą, taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2012). Vartojimo sutartyje draudžiama įtvirtinti nesąžiningas sąlygas, o jei tokios įtvirtintos, vartotojui neprivaloma jų laikytis, tai teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti savo iniciatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012). Tokios nuostatos laikomasi ir vertinant vartojimo kredito sutarties sąlygas dėl palūkanų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-29-248/2016).

34. CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas kriterijų, kuriems esant preziumuojama, kad sutarties sąlygos yra nesąžiningos. Be to, remdamasis CK 6.228⁴ straipsnio 3 dalimi, teismas gali pripažinti nesąžiningomis ir kitokias vartojimo sutarties sąlygas, jeigu jos atitinka šio straipsnio 2 dalyje nustatytus kriterijus; pareiga įrodyti, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyta sutarties sąlyga nėra nesąžininga, tenka verslininkui. CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis nustato, kad bet kuri vartojimo sutarties rašytinė sąlyga turi būti išreikšta aiškiai ir suprantamai. Šio reikalavimo neatitinkančios sąlygos laikomos nesąžiningomis. Pažymėtina, kad pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalį galima tik tokių sąlygų sąžiningumo kontrolė, kurios nebuvo individualiai aptartos. Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalį individualiai neaptartomis laikomos vartojimo sutarties sąlygos, kurių parengimui negalėjo daryti įtakos vartotojas, ypač jeigu tos sąlygos nustatytos iš anksto verslininko parengtoje standartinėje sutartyje. Pareiga įrodyti, kad tam tikra vartojimo sutarties sąlyga buvo aptarta individualiai, tenka verslininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Pagal CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktą preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; 2019 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-687/2019).

35. Nagrinėjamu atveju, įvertinus vartojimo kredito sutarties turinį bei sudarymo mechanizmą, darytina išvada, kad vartojimo kredito sutarties sąlyga dėl procesinių palūkanų dydžio, įtvirtinta Bendrosiose sąlygose, yra standartinė ir iš anksto parengta ieškovės, dėl kurios atsakovas neturėjo galimybės derėtis, o tik buvo su ja supažindintas (skolinimo platformoje pasirašydamas nuotoliniu būdu), todėl ji laikytina individualiai neaptarta vartojimo kredito sutarties sąlyga (CK 6.2284 straipsnio 4 dalis). Ieškovė teismui įrodymų, patvirtinančių, jog minėta sąlyga būtų buvusi individualiai aptarta su atsakovu ar, kad atsakovas būtų turėjęs galimybę daryti įtaką nustatant procesinių palūkanų dydį, nepateikė (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis; CPK 178 straipsnis). Teismo vertinimu, tai, kad atsakovas pasirašė vartojimo kredito sutartį ir sutiko su jos sąlygomis, pagrindo daryti išvadą, jog dėl vartojimo sutarties sąlygų vyko realios derybos, jog atsakovas turėjo realią galimybę daryti įtaką ginčo sutarties sąlygų turiniui, taip pat nesudaro (CPK 185 straipsnis). Esant išdėstytoms aplinkybėms, preziumuojama, kad vartojimo kredito sutarties nuostatos dėl procesinių palūkanų dydžio šalių nebuvo individualiai aptartos (CK 6.228⁴ straipsnio 4 dalis).

36. Esant nurodytoms aplinkybėms, vartojimo kredito sutarties 6.6 punkto sąlyga teismo iniciatyva pripažintina negaliojančia kaip pažeidžianti imperatyvą (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.226 straipsnio 1 dalis, 6.227 straipsnio 2 dalis).

37. Teismo vertinimu, šalių sutarties 6.6 punkto sąlygos, nustatančios 15 procentų dydžio procesines palūkanas, pripažinimas negaliojančia, neatima iš ieškovės teisės reikalauti priteisti įstatyme nustatyto dydžio – 5 procentų – palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.73 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Tokios praktikos laikosi ir aukštesnės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-2338-880/2022, 40-41 punktai). Esant nurodytoms aplinkybėms, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. metinės procesinės palūkanos už priteistą 1273,14 Eur sumą (1149,82 Eur + 38,83 Eur + 28,50 Eur + 43,84 Eur + 12,15 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

29. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 243 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 43 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur patirtos išlaidos už procesinių dokumentų parengimą. Ieškovės pateikti mokėjimo nurodymai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nustato dydžio.

30. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

31. Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovo. Atsakovas, laiku nevykdydamas prievolių ieškovei, pats sukūrė priežastis bylinėjimosi išlaidoms atsirasti. Byloje nesant objektyvių duomenų, kurie sudarytų pagrindą spręsti dėl ieškovės nesąžiningumo byloje, proceso vilkinimo, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, teismas sprendžia, kad yra pagrindas ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo.

32. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

29. Nagrinėjamu atveju bendra ieškovės reikalavimų suma yra 1342,44 Eur, kas sudaro 100 proc. Ieškinys tenkintinas iš dalies – 1273,14 Eur sumai, kas sudaro 94,84 proc. tenkinamų ieškovės reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 230,46 Eur (243 Eur x 94,84 proc. / 100 proc.)) bylinėjimosi išlaidos (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis); atsakovas prašymo dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nepateikė, todėl jos jam nepriteistinos.

Dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo

32 Atsakovas prašo išdėstyti sprendimo įvykdymą dalimis. Nurodė, kad jis gali mokėti ne daugiau kaip po 80 Eur sumos per mėnesį.

33 CPK 7 straipsnyje įtvirtinti koncentracijos ir ekonomiškumo principai kartu su CPK 18 straipsnyje apibrėžtu teismo sprendimo privalomumo principu užtikrina civilinę bylą laimėjusio asmens teisėto intereso, kad jam palankus įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau, apsaugą. Išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus, remiantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, numatyta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Akcentuotinas šios normos taikymo išimtinumas sietinas su nuostata, jog bylą laimėjusio asmens teisė į realų apgintos civilinės teisės įgyvendinimą gali būti ribojama tik tuo atveju, jeigu bloga skolininko turtinė padėtis objektyviai apriboja jo galimybes įvykdyti teismo sprendimą, egzistuoja reali tikimybė, jog teismo sprendimo vykdymo išdėstymas sukurs prielaidas tinkamam teismo nustatytų įpareigojimų vykdymui, įpareigojimų įvykdymo atidėjimas nesukurs neigiamų pasekmių kreditoriaus turtinei padėčiai ir veiklai. Spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo (ar išdėstymo), teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes, į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas (ar išdėstymas) neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių, siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011; 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378/2015).

34 Taigi, klausimo dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo sprendimas yra grindžiamas ginčo šalių interesų derinimo taisykle ir reglamentuotas dispozityviai, paliekant teismui diskrecijos teisę kiekvienu atveju individualiai įvertinti teismo sprendimo išdėstymo būtinumą.

35 Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006). Pagrindas išdėstyti sprendimo vykdymą yra tik tuo atveju, jei yra duomenų, leidžiančių tikėtis, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015).

36 Minėta, nagrinėjamu atveju atsakovas prašo sprendimo vykdymą išdėstyti, mokant jam po ne daugiau nei 80 Eur sumą. Nurodė, kad augina du vaikus ir prašo atsižvelgiant į jo šeimyninę ir finansinę padėtį išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.

37 Bylos medžiaga taip pat rodo, kad atsakovas gauna nedideles pajamas apie 537,89 Eur. Yra santuokoje. Augina du nepilnamečius vaikus. Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes, į atsakovo turtinę padėtį, bei kitas objektyvias aplinkybes, teismas vertina, kad byloje galimas teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, todėl atsakovo prašymas išdėstyti skolos mokėjimą tenkintinas iš dalies ir teismo sprendimo vykdymas išdėstytinas (CPK 284 straipsnis). Remiantis aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, derinant abiejų šalių teises bei teisėtus interesus, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismo sprendimo vykdymas išdėstytinas 14 (keturiolikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovą priteistą 1273,14 Eur skolą ir 230,46 Eur bylinėjimosi išlaidas, viso 1503,60 Eur, mokėti kas mėnesį tokia tvarka – 13 mėnesių po 110 Eur per mėnesį, paskutinį 14 mėnesį sumokant likusią 73,60 Eur skolos sumą ir teismo priteistas 5 procentų metines palūkanas, kurios skaičiuotinos iki visiško skolinio reikalavimo kreditoriui įvykdymo. Atsakovui tinkamai nevykdant teismo sprendimo bei nesumokėjus ieškovei bent vienos įmokos, ieškovė turi teisę į visos teismo sprendimu priteistos ir nesumokėtos sumos išieškojimą priverstine tvarka (t. y. kreiptis į teismą ir gauti vykdomąjį raštą, kad šį galėtų pateikti antstoliui vykdyti priverstinai).

38 Teismo vertinimu, toks skolos išdėstymas nesukels neigiamų pasekmių, priteistos sumos išdėstymas dalimis nė vienai iš šalių nebus aiškiai nenaudingas, o tuo pačiu bus atsižvelgta į šalių pusiausvyros ir lygiateisiškumo principą (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 284 straipsnis).

Dėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

39. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 5 Eur dydžio (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2020-01-13 įsakymas Nr. 1R-19/K-2 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279, 284 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės akcinės bendrovės „Neo Finance“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio (nuo sudarymo momento) 2021 m. lapkričio 12 d. Vartojimo kredito sutarties Nr. K155655442 bendrųjų sąlygų 6.6 punkte įtvirtintą sąlygą, pagal kurią, vartojimo kredito gavėjui pažeidus prievolę vykdyti mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį laiku ir dėl to vartojimo kredito davėjui pasikreipus į teismą dėl skolos priteisimo, šalys susitaria, jog vartojimo kredito gavėjui bus skaičiuojamos 15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki priteistos sumos visiško grąžinimo.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei,,Neo Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, iš atsakovo A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1149,82 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto keturiasdešimt devynių eurų ir 82 ct) negrąžinto kredito, 38,83 Eur (trisdešimt aštuonių eurų ir 83 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas (iki sutarties nutraukimo dienos), 28,50 Eur (dvidešimt aštuonių eurų ir 50 ct) tarpininkavimo mokestį, 43,84 Eur (keturiasdešimt trijų eurų ir 84 ct) negautas pajamas, 12,15 Eur (dvylikos eurų ir 15 ct) delspinigius, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (1273,14 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. gruodžio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 230,46 Eur (dviejų šimtų trisdešimt eurų ir 46 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimo vykdymą išdėstyti 14 (keturiolikos) mėnesių laikotarpiui, nustatant, kad atsakovas A. Š. (A. Š.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 14 (keturiolika) mėnesių, pradedant skaičiuoti nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos, moka ,,Neo Finance“ akcinei bendrovei, juridinio asmens kodas 303225546, dalimis priteistą skolą ir bylinėjimosi išlaidas tokia tvarka – 13 mėnesių mokant po 110 Eur per mėnesį, paskutinį, 14 mėnesį, sumokant likusią 73,60 Eur skolos sumą ir teismo priteistas 5 (penkių) procentų metines palūkanas, kurios skaičiuotinos iki visiško skolinio reikalavimo kreditoriui įvykdymo (visiško skolos sumokėjimo).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.