- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-08-01
- Bylos Nr.
- e2A-359-368/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00294-2022-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- M. K.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „NEO Finance“ ieškinį atsakovui M. K. dėl skolos, palūkanų, tarpininkavimo mokesčio ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė AB „NEO Finance“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo M. K. 3121,66 Eur negrąžinto kredito dalį, 260,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2022 m. vasario 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 23 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3121,66 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos 2024 m. kovo 12 d., 1137,44 Eur tarpininkavimo mokestį, 18,23 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. nuo 2021 m. rugsėjo 13 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. vasario 1 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 302 Eur bylinėjimosi išlaidas (102 Eur žyminį mokestį ir 200 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmai 2022 m. balandžio 26 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo M. K. ieškovei AB „NEO Finance“, 3121,66 Eur negrąžintą kreditą, 260,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2022 m. vasario 1 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 406,02 Eur tarpininkavimo mokestį, 18,23 Eur kompensuojamas palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo, t. y. 2021 m. rugsėjo 13 d., iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. 2022 m. vasario 1 d., 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2022 m. kovo 28 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 253,32 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
3. Teismas šalių sudarytą 2019 m. vasario 27 d. kredito sutartį Nr. K537192532 kvalifikavo kaip vartojimo kredito sutartį (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.886 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalis).
4. Teismas nurodė, kad byloje nėra įrodymų, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su ieškove (CPK 178, 185 straipsniai), todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 3121,66 Eur negrąžinto kredito dalis ir 260,17 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, priskaičiuotos iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, t. y. iki 2021 m. vasario 1 d.
5. Šiuo atveju ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas (nuostolius), neįvardijo konkrečios negautų pajamų sumos, o pateikė tik jų apskaičiavimo būdą, t. y. skaičiuojant 23 procentus už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3121,66 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 12 d.). Nagrinėjamu atveju, įvertinus ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, todėl šis ieškovės reikalavimas atmestinas.
6. Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad tarpininkavimo mokestis (procentas nuo kiekvienos grąžintos įmokos) yra 5 procentai, jo bendra suma pritaikius nuolaidą yra 406,02 Eur. Šis mokestis pagal sutarties sąlygas yra apskaičiuotas iš anksto, sutarties sudarymo metu ir turi būti atsakovo mokamas nepriklausomai nuo to, ar jis tinkamai vykdys savo sutartines prievoles. Pažymėtina, kad 406,02 Eur tarpininkavimo mokestis su nuolaida yra įskaičiuotas ir į 8526,42 Eur bendrą vartojimo kredito gavėjo mokamą sumą (4801 Eur kreditas + 3319,40 Eur palūkanos + 406,02 Eur tarpininkavimo mokestis). Įvertinus tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo tarpininkavimo mokestį tenkintinas iš dalies, priteisiant 406,02 Eur.
7. Netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali viršyti 304,36 Eur (3121,66 Eur + 260,17 Eur) x 0,05 %) x 180 dienų). Šalių sudarytos sutarties bendrųjų sąlygų 5.4 punkte nustatyta, kad tarpininkavimo mokesčiui taikoma 100 procentų nuolaida ir jis skaičiuojamas tik atsakovui netinkamai vykdant sutartį. Apibendrinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kita tarpininkavimo mokesčio dalis – 731,42 Eur, šiuo atveju atlieka kompensacinę funkciją, taigi, vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti priteisiamas, todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimas atmestinas.
8. Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas. Ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė 302 Eur bylinėjimosi išlaidų, kuriuos sudaro 102 Eur žyminis mokestis ir 200 Eur už procesinių dokumentų parengimą. Laikant, kad patenkinta 83,88 procentai ieškinio reikalavimų (prašoma priteisti suma 4537,50 Eur, priteista suma 3806,08 Eur), iš atsakovo ieškovei priteistina 253,32 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
9. Apeliantė AB „NEO Finance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2022 m. balandžio 26 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 733,79 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-03-12), kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
9.1. Apeliantė yra juridinis asmuo, tarpusavio skolinimo platformos operatorius, be kita ko teikiantis finansines paslaugas asmenims (investuotojams), siekiantiems gauti pelno, taigi, kredito gavėjui pažeidus vartojimo kredito išdavimo sutarties sąlygas ir nesumokėjus grąžintinos sumos laiku, vartojimo kredito davėjas (taip pat ir investuotojai) patiria nuostolius. Kuo ilgiau vartojimo kredito gavėjas vengia įvykdyti prievolę, tuo didesni investuotojų patirti nuostoliai. Įvertinus atsakovo galimybę skolintis bei suderinus individualias sutarties sąlygas, apeliantas pagrįstai tikėjosi, kad atsakovas sutartį vykdys tinkamai ir sumokės visą sutarties grafike nurodytą kredito mokestį. Įvertinus aukščiau nurodytą vieningai formuojamą teismų praktiką, apeliantas, atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų, nutraukė su Atsakovu sudarytą vartojimo kredito sutartį, todėl turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
9.2. pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovė neįrodė negautų pajamų realumo. Apeliantas turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas Sprendime nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo. Vartojimo kredito sutarties Specialiosiose sąlygose aiškiai nurodyta paskolos gavėjo mokama visa palūkanų suma, kurią atsakovas turi sumokėti iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos. Apeliantas pažymi, jog Atsakovui sutartį vykdant tinkamai, apeliantas pagrįstai tikėjosi, kad Atsakovas sumokės visą grąžinamą palūkanų sumą bei pagrįstai tikėjosi gauti šias mokėjimo (pelno) palūkanas. Šalys sutartimi vartojimo kredito grąžinimo terminą numatė iki 2024-03-12, todėl apeliantas mokėjimo (pelno) palūkanas gauti tikėjosi iki vartojimo kredito sutarties įvykdymo termino pabaigos, t. y. iki 2024-03-12. Teismo sprendimas turėtų būti pakeistas, nurodant apeliantei priteisti 733,79 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-03-12).
9.3. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo, todėl nustačius, jog šis reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, apeliantei turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies
10. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
11. Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių negaliojimo pagrindų nenustatyta.
12. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalys 2019 m. vasario 27 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. K537192532, kurios pagrindu, ieškovė suteikė atsakovui 4801 Eur kredito sumą 60 mėnesių terminui. Sutartimi šalys susitarė dėl 23 procentų metinių palūkanų normos, bendra vartojimo kredito kainos metinė norma 28,60 procentų. Sutartimi šalys taip pat susitarė dėl 406,02 Eur tarpininkavimo mokesčio. Bendra vartojimo kredito suma, kurią atsakovas sutartimi įsipareigojo sumokėti, sudaro 8526,42 Eur. Atsakovas įsipareigojo grąžinti ieškovei gautą kreditą periodinėmis įmokomis kas mėnesį ir sumokėti ieškovei visus sutartyje nustatytus mokesčius ir palūkanas. Iš ieškovės pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad vartojimo kreditas turėjo būti grąžintas iki 2024 m. kovo 12 d. Ieškovė atsakovui 2022 m. sausio 26 d. siuntė pranešimą apie sutarties nutraukimą, kuris įsigalioja 2022 m. vasario 1 d.
Dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo
14. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, atmestas reikalavimas dėl 23 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3121,66 Eur už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 12 d.).
15. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliaciniu skundu ieškovė formuluoja patikslintą reikalavimą dėl 23 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių), nurodydama konkrečią negautų pajamų (nuostolių) sumą. Kadangi apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų ar jų grįsti naujomis aplinkybėmis, kurių nevertino pirmosios instancijos teismas, teisėjų kolegija apeliacinį skundą nagrinėja tik ieškiniu suformuluoto reikalavimo dėl 23 proc. dydžio negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3121,66 Eur už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. kovo 12 d.) ribose.
16. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.
17. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2022-02-01, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.
18. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).
19. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).
20. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
22. Kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
23. Pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga). Tačiau pažymėtina, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 23 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.
24. Vis dėl to iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti palūkanų norma (23 procentai), taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį (3319,40 Eur). Nors apeliantė ieškinyje išties (ką ir konstatavo pirmosios instancijos teismas) nurodė jų apskaičiavimo būdą, bet nenurodė konkrečios negautų pajamų sumos, tačiau vertinant, kad pagal Kredito sutarties Bendrųjų sąlygų 1.12 ir 1.13 p. įmokos turėjo būti mokamos kas mėnesį, atsižvelgiant į standartinėje informacijoje parteiktą grafiką, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti nurodytas 733,79 Eur negautas pajamas nuo 2022-02-01 iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį. Pažymėtina, jog pagal aukščiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos, kurios sudaro 733,79 Eur.
26. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas papildomai iš atsakovo ieškovei priteisiant 733,79 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2020-02-01) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2024-03-12) (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
27. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
28. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieškinys patenkintas iš dalies (83,88 proc.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nors ir keičiama sprendimo dalis dėl negautų pajamų priteisimo, tačiau negalima spręsti, jog iš esmės pasikeičia patenkintų ieškinio reikalavimų proporcingumas. Todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.
29. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovo 217 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis bei 200 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, įvertinus priteisiamų negautų pajamų dydį, iš atsakovo ieškovei priteistinas 10 Eur žyminis mokestis bei 75 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2021 m. balandžio 26 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 23 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3121,66 Eur, nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024-03-12) priteisimo, pakeisti ir iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai priteisti 733,79 Eur (septynis šimtus trisdešimt tris eurus 79 centus) negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022-02-01) iki sutarties termino pabaigos (2024-03-12).
Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, juridinio asmens kodas 303225546, naudai 10 Eur (dešimt eurų) žyminio mokesčio ir 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.