- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-06-22
- Bylos Nr.
- e2A-878-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-13-3-00354-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- NEO Finance
- Atsakovas
- K. M.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės NEO Finance, akcinės bendrovės, ieškinį atsakovui K. M. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė NEO Finance, akcinė bendrovė (toliau – ir NEO Finance, AB) prašė teismo priteisti iš atsakovo K. M. 3 955,88 Eur negrąžintą kreditą, 355,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d.), 2 541,42 Eur tarpininkavimo mokestį, 18 proc. dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3 955,88 Eur nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. vasario 17 d.), 9,56 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 154 Eur žyminį mokestį, 200 Eur už procesinių dokumentų parengimą.
2. Ieškovė nurodė, kad 2020 m. vasario 17 d. tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. K044979230, kuria atsakovui buvo suteiktas 4 434,41Eur vartojimo kreditas 84 mėn. laikotarpiui. Sutartimi atsakovas įsipareigojo iki 2027 m. vasario 17 d. grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3 394,39 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 18 proc.), 618,47 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovas laiku nemokėjo mėnesinių įmokų, nereagavo į ieškovės siųstus raginimo laiškus, todėl ieškovė 2021 m. gruodžio 21 d. atsakovui išsiųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su sutartį. Atsakovas ieškovei yra skolingas 3 955,88 Eur vartojimo kredito, kitas iš Sutarties kylančias sumas.
3. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Alytaus apylinkės teismas 2022 m. kovo 21 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovei iš atsakovo 3 955,88 Eur negrąžintą kreditą, 355,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, 179,99 Eur negautas pajamas (nuostolius), paskaičiuotas taikant sutartinę 18 procentų metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 955,88 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. kovo 22 d.), 18 procentų negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamas už laikotarpį nuo 2022 m. kovo 23 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. vasario 17 d.) nuo likusio pagal mokėjimo grafiką kas mėnesį nesumokėto kredito likučio, 44,93 Eur tarpininkavimo mokestį, 9,56 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 545,86 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. vasario 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 234 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismas pripažino nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (liet. nuo sudarymo momento) 2020 m. vasario 17 d. vartojimo kredito sutarties Nr. K044979230 bendrųjų sąlygų 5.4. ir 5.11 punktų nuostatas dėl tarpininkavimo mokesčio skaičiavimo tvarkos ir taikymo, ta apimtimi, kuria sutarties tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas. Kitos ieškinio dalies netenkino.
5. Teismas ieškovės reikalavimus iš atsakovo priteisti 3 955,88 Eur skolą, 355,50 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021 m. gruodžio 21 d.), 9,56 Eur kompensuojamąją funkciją atliekančias palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo vertino pagrįstais, juos tenkino.
6. Ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 18 procentų dydžio negautas pajamas už negrąžintą 3 955,88 Eur vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo ieškovei dienos, bet ne ilgiau nei kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. vasario 17 d.) teismas tenkino iš dalies. Ieškovei iš atsakovo priteisė 179,99 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų taikant sutartinę 18 procentų metinę palūkanų normą už laikotarpį už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3 955,88 Eur) nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d.) iki sprendimo už akių priėmimo dienos (2022 m. kovo 22 d.) (3 955,88 × 18,00 % / 360 × 91) ir 18 procentų negautas pajamas (nuostolius), taikant sutartinę 18 procentų metinę palūkanų normą, nuo sekančios dienos po sprendimo už akių priėmimo dienos – 2022 m. kovo 23 d. (CPK 73 straipsnio 3 dalis) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2027 m. vasario 17 d.) nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusio būti vartojimo kredito likučio. Teismas konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą taikyti atsakovui civilinę sutartinę atsakomybę, priteisiant ieškovei iš atsakovo negautas pajamas, kurias ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Pažymėjo, kad negautos pajamos (negautų pelno palūkanų forma) skaičiuojamos ne nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, bet nuo konkretų mėnesį turėjusio būti nepadengto kredito likučio sumos.
7. Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo 2 541,42 Eur tarpininkavimo mokestį teismas konstatavo, kad tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas vartojimo kredito sutarties 5.3 punkte numatyta tvarka. Įvertinęs sutarties sąlygas, teismas darė išvadą, kad kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3.1–5.3.2 nuostatos, susijusios su vartojimo kredito gavėjo mokėtino tarpininkavimo mokesčio dydžio apskaičiavimo taisyklėmis ir jų taikymo tvarka, suformuluotos neaiškiai, yra neskaidrios, vartotojas, būdamas silpnesnioji sutarties šalis, negali numatyti, koks konkretus mokestis bus taikomas, iš esmės reiškia baudinio pobūdžio sankcijų taikymą.
8. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – ir VKĮ) 11 straipsnio 8 dalyje imperatyviai nurodyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tarpininkavimo mokesčio dydžio skaičiavimo susiejimas su aplinkybe, ar kredito gavėjas laiku moka įmokas, šio mokesčio skaičiavimas ir nuo priskaičiuotų vėlavimo palūkanų pažeidžia VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą imperatyvų draudimą. Aplinkybė, kad netesybos pavadintos tarpininkavimo mokesčiu, nekeičia jų esmės. Teismas sprendė, jog kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.4. ir 5.11. punktų nuostatos, susijusios su tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo ir taikymu, ta apimtimi, kuria sutarties tarpininkavimo mokesčio dydžio nustatymas susietas su vartojimo kredito gavėjo vėlavimu mokėti įmokas, pripažintinos nesąžiningomis ir negaliojančiomis ab initio (nuo sudarymo momento) (CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalis).
9. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta tarpininkavimo mokesčio dalis su nuolaida nurodyta – 618,47 Eur. Sutarties specialiosios dalies sąlyga, kuria sulygta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, yra aiški, apibrėžta, atsakovui turėjo būti suprantama, kad šį mokestį reikės sumokėti grąžinant kreditą per 84 mėnesių laikotarpį. Pirmiau nurodytos aplinkybės savaime nereiškia, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo – iki 2021 m. gruodžio 21 d. Atsakovas sutarties sąlygas vykdė iki 2021 m. birželio 17 d., iš viso sumokėjo 118,58 Eur tarpininkavimo mokesčio. Teismas ieškovei iš atsakovo priteisė 44,93 Eur nesumokėtą tarpininkavimo mokestį iki sutarties nutraukimo.
III. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio po sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo K. M. 454,96 Eur tarpininkavimo mokestį bei dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymą spręsti, atsižvelgiant į pirmame prašyme nurodytą sprendimą. Kitą Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimo dalį prašo palikti nepakeistą. Prašo priteisti apeliantei NEO Finance, AB iš atsakovo K. M. 18 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą ir 200 Eur bylinėjimosi išlaidas už apeliacinio skundo parengimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. apeliantė nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti 454,96 Eur tarpininkavimo mokesčio po sutarties nutraukimo dienos. Tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Apeliantės taikomas tarpininkavimo mokestis yra laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme. Apeliantė atlygį apskaičiuoja visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, kad paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Visas taikytinas tarpininkavimo mokestis išdalinamas mėnesinėmis įmokomis, mokestį išmokant kartu su paskola per ilgesnį laiką.
1.2. Apeliantė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį įvardija tarpininkavimo mokesčiu. Nepagrįstas teiginys, kad tarpininkavimo mokestis tik atlygina patirtas išlaidas ir yra susijęs tik su apelianto pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo. Apeliantė administruoja tiek galiojančias, tiek nutrauktas sutartis.
1.3. Tarp šalių susiklostė tarpusavio skolinimo santykiai, kuriuose dalyvauja kreditorių (investuotojų) daugetas, tarpininkas arba platformos operatorius (apeliantė) bei paskolos gavėjas (atsakovas). Vartojimo kredito sutartis sudaroma apeliantės vardu, tačiau skolinamos piniginės lėšos priklauso paskolos davėjams, kurie sudaro su apeliante susitarimus dėl investicijos į vartojimo kreditą. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti negautas pajamas, kurių orientacinė suma – atsakovo mokėtinos mokėjimo palūkanos iki sutarties termino pabaigos. Tačiau, šios negautos pajamos yra laikomos paskolos davėjų teisėtų lūkesčių interesas. Apeliantė jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovui netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams. Dėl šios priežasties apeliantė prašo papildomai priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra vienintelė galimybė apeliantei gauti pajamas (sutarties galiojimo laikotarpiu) arba nuostolių atlyginimą (sutartį nutraukus).
1.4. Sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Atsakovas žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) pajamos, vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės turėtų būti vertinamos, kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
11. Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalis, kuria atmestas prašymas priteisti 454,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021 m. gruodžio 21 d.) dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. vasario 17 d.).
15. Byloje nustatyta, kad apeliantė ir atsakovas K. M. 2020 m. vasario 17 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K044979230, kuria atsakovui suteiktas 4 434,11 Eur sumos kreditas 84 mėnesių laikotarpiui. Atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, kurią sudaro 3 394,39 Eur palūkanos ir 618,47 Eur tarpininkavimo mokestis. Visas suteiktas kreditas turėjo būti grąžintas iki 2027 m. vasario 17 d., palūkanų mokama suma – 3 394,39 Eur, tarpininkavimo mokestis – 618,47 Eur.
16. Apeliantė apeliaciniu skundu prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti 454,96 Eur negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančius nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021 m. gruodžio 21 d.) dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. vasario 17 d.).
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.221 straipsnio, reglamentuojančio sutarties nutraukimo teisinius padarinius, 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Tačiau sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, ir netesybas (CK 6.221 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006, 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
18. Vartojimo kredito sutarties 1.29 punktas numato, kad tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei. Tarpininkavimo mokestis skirtas padengti bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu. Sutarties 5.3 punkte nustatyta tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju – 7,90 proc.) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jeigu mėnesinės įmokos mokėjimas yra pradelstas (5.3.1 punktas).
19. Sutarties bendrųjų sąlygų 5.2 punktu atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti grąžinamą kredito dalį, palūkanas, tarpininkavimo mokestį. Sutarties 5.9 punktu šalys susitarė vartojimo kredito gavėjo ar trečiosios šalies bendrovei sumokėtus mokėjimus pagal vartojimo kredito sutartį paskirstyti tokia tvarka: 1) pirma eile – išlaidoms, susijusioms su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu (5.9.1 punktas); 2) antra eile – palūkanoms už pradelstą sumokėti kredito dalį (pagal grafiką) ir dengti 5.3.1. punkte nurodytą tarpininkavimo mokesčio sudedamąją dalį, netesybas. 5.3.1. punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, o likusios įmokos sumos dydžiu dengiamos palūkanos už pradelstą sumokėti kredito dalį, netesybos (5.9.2 punktas); 3) trečia eile – seniausiai vėluojančių įmokų palūkanoms (įmokos lygmenyje), vartojimo kreditui (įmokos lygmenyje) ir 5.3.1 punkte nurodytos tarpininkavimo mokesčio sudedamosios dalies dengimui. 5.3.1 punkte nurodyta tarpininkavimo mokesčio sudedamoji dalis yra apmokama išskaičiuojant taikomą tarpininkavimo mokesčio procentinį dydį nuo apmokėtos įmokos sumos, kur likusi įmokos suma yra paskirstoma tokia tvarka: palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, vartojimo kreditui (pirmiausia tai jo daliai, kuri turėjo būti grąžinta anksčiau) (5.8.3 punktas).
20. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra.
21. Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad tarpininkavimo mokestis sudaro 618,47 Eur. Iš kartu su ieškiniu pateikto mokėjimo grafiko matyti, kad kas mėnesį paskolos gavėjui buvo numatyta mokėti 7,36 Eur preliminariai paskaičiuoto tarpininkavimo mokesčio visą 84 mėnesių laikotarpį, iš viso 618,47 Eur. Apeliantė teismo prašo priteisti 454,96 Eur tarpininkavimo mokesčio, kaip negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. gruodžio 21 d) iki sutarties termino pabaigos (2027 m. vasario 17 d.).
Žemesnės instancijos teismas
22. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nenumatyta, kad nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų laikomas bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), nes pagal šį sutarties punktą tik palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti vartojimo kredito gavėjui tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ir kurias vartojimo kredito gavėjas įsipareigojo padengti. Dėl to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstais pripažįsta ieškovės argumentus, kad tarpininkavimo mokesčio priteisimas nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pabaigos gali būti pateisinamas aplinkybe, kad apeliantė patiria kaštus ne tik sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir po sutarties nutraukimo.
23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. ir tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai akcentavo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, todėl šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, nagrinėjamu atveju iki 2021 m. gruodžio 21 d. Apeliantės prašymas pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl 454,96 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo (2021 m. gruodžio 21 d.) dienos iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. vasario 17 d.), pripažintinas nepagrįstu.
24. Aplinkybė, kad sutarties specialiosios dalies sąlygose tarp šalių sutarta konkreti tarpininkavimo mokesčio suma, savaime nereiškia, kad sutarties nutraukimo atveju kredito davėjas turi teisę reikalauti viso tarpininkavimo mokesčio, t. y. tos jo dalies, kuri būtų mokama, jeigu Sutartis nebūtų nutraukta ir būtų vykdoma toliau. Iš sutarties bendrosios dalies sąlygose pateiktos tarpininkavimo mokesčio apibrėžties matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, sutarties sąlygų derinimu su klientu, sutarties paruošimu), sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu, o po sutarties nutraukimo veiksmų, už kuriuos mokestis apskaičiuotas, ieškovė nebeatliks, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki sutarties nutraukimo, todėl su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantė pasirinko tokią tarpusavio sutartinių santykių su atsakovu formą, pagal kurią sutarties kainos dalis, susijusi su naudojimusi pinigais (mokestinės palūkanos) yra griežtai atskira nuo sutarties kainos dalies, skirtos apmokėti už konkrečias vykdant sutartį teikiamas paslaugas, bei nenurodė, kokia dalis (kokios vertės paslaugos) kokiu laikotarpiu teikiama, t. y. neįrodė fakto, jog laikotarpiu iki sutarties nutraukimo buvo suteikta didesnės vertės paslaugos, nei už tą laikotarpį priskaityta tarpininkavimo mokesčio suma. Apeliaciniame skunde teikiami argumentai, jog ieškovė tėra platformos operatorė, o lėšas faktiškai skolina kiti subjektai, gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų tarpusavio santykius, bet negali turėti jokios įtakos vartojimo kredito santykiams, besiklostantiems tarp apeliantės ir kredito gavėjų. Vartotojų teisės negali būti ribojamos ar jų pareigos priklausyti atsižvelgiant į tai, ar pasitelkė ieškovė, kuri santykiuose su vartotojais veikia kaip kredito davėja, trečiuosius asmenis ar ne (Kauno apygardos teismo 2022 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-859-945/2022).
25. Pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių skundžiamoje dalyje dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo visiškai atitinka formuojamą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-3013-577/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2645-392/2021, Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-2492-392/2021, Kauno apygardos teismo 2021 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1511-924/2021, Kauno apygardos teismo 2022 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-46-254/2022 ir kt.).
26. Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, kuris nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, argumentuotai pateikdamas tik pagrindines išvadas dėl ginčo dalyko, kurios teikia pagrindą pripažinti, jog bylos esmė iš tikrųjų atskleista, o ją atskleidus tinkamai aiškintos ir taikytos byloje aktualios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai).
Dėl procesinės bylos baigties
27. Apibendrindamas nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai aiškino bei įvertino šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, susijusias su tarpininkavimo mokesčiu, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, nenukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, apeliantės prašymas priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas atmestinas.
29. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidų apeliacinės instancijos teismas nepatyrė.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2022 m. kovo 22 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.